Administracinė byla Nr. eI3-808-821/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02711-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui padėjėjui K. A.,
atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovei A. Č. ir atstovui A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Teismas
n u s t a t ė :
UAB „Baldų meistras“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–13) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. SKP-79 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra de facto analogiškas panaikintam 2015 m. vasario 25 d. sprendimui SKP-39. Teigia, kad dar iki priimdama šioje byloje skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. SKP-79, NMA pareiškėjo atžvilgiu buvo priėmusi 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39, kuriuo konstatavo analogišką pažeidimą, t. y. esą pareiškėjui vykdant pirkimus buvo netinkamai pasirinktas baldų gamybos įrenginių pirkimo būdas, nes visi pirkimai esą turėjo būti atliekami konkurso būdu, ir taikė analogišką sankciją. Pažymi, kad pareiškėjui apskundus 2015 m. vasario 25 d. NMA sprendimą Nr. SKP-39, 2016 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4854-463/2016 šį NMA sprendimą panaikino, o 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 perdavė klausimą dėl pareiškėjo atliktų prekių pirkimo atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms nagrinėti NMA iš naujo. Pareiškėjo manymu šioje byloje skundžiamas NMA Sprendimas, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. SKP-79, būtent ir yra priimtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įpareigojus NMA iš naujo išnagrinėti tariamo pareiškėjo pažeidimo aplinkybes. Kitaip tariant, šioje byloje skundžiamas NMA sprendimas iš esmės yra ankstesnės, tarp pareiškėjo ir NMA išnagrinėtos bylos rezultatas.
Pareiškėjas skunde neigė ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes. Teigė, kad priimdama ankstesnį, t.y. 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39, NMA buvo padariusi išvadą, kad pareiškėjo įsigytos prekės yra laikytinos tos pačios rūšies prekėmis vien dėl to, kad visos jos skirtos baldų gamybai, ir nepriklausomai nuo to, kad jų techninės charakteristikos yra skirtingos. Tačiau anot pareiškėjo perkamos prekės laikytinos tos pačios rūšies prekėmis (nors yra skirtingų techninių charakteristikų) bei skirtos panašiam naudojimui, t. y. baldų gamybai. Priklausymą tai pačiai prekių grupei patvirtina ir analogiškus teisinius santykius reglamentuojančios viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatos. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Pagal BVPZ skaitmeninio kodo pirmus 3 (tris) skaitmenis visos pirktos staklės priklauso tai pačiai prekių grupei bei yra skirtos tam pačiam tikslui, t. y. baldų gamybai. Taip pat pažymi, kad pasirašytose sutartyse paramos gavėja sutarties objektu įvardina kaip „baldų gaminimo įranga“. Tai patvirtina perkamų prekių panašumą.
Nurodo, kad nors pareiškėjo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, tačiau atsižvelgiant į jų naudojimo sritį ir penkis pirmus BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis, tik kelios prekės tarpusavyje gali būti priskiriamos tos pačios rūšies prekėms, ir bet kuriuo atveju nei viena iš dviejų tos pačios rūšies prekių grupė neviršija pirkimų vykdymo apklausos būdu maksimalios 500‘000 Lt arba 144‘810 EUR ribos. Teigia, kad nors įgytos prekės yra naudojamos baldų gamybai, tačiau kiekvienos iš jų funkcinė naudojimo paskirtis (naudojimo sritis) yra skirtinga — vienos jų skirtos pjauti, kitos šlifuoti, gręžti ar klijuoti ir visos jos gali būti naudojamos ne tik baldų gamybos procese. Pareiškėjo manymu, sudarant paramos sutartį (2011 m. liepos 7 d.) NMA žinojo, kokių prekių įgijimą pareiškėjas prašys finansuoti. Todėl jeigu šių prekių rūšis būtų ta pati vien dėl to, kad jos visos yra naudojamos baldų gamybos procese, tai jau pateikus pirmuosius pirkimo dokumentus vertinimui, NMA būtų nustačiusi pažeidimus ir Pareiškėjui — baldų gamybos įmonei — neišmokėjusi paramos. Tačiau buvo priešingai — aplinkybę, kad šios prekės yra tinkamos finansuoti net kelis kartus skirtingų procedūrų metu vienareikšmiškai patvirtino ta pati NMA.
Teigia, kad 2016 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4854-463/2016 tenkino pareiškėjo skundą pilna apimti ir panaikino 2015 m. vasario 25 d. NMA sprendimą Nr. SKP-39. Anot pareiškėjo teismas pasisakė, kad vien ta aplinkybė, kad įsigytos prekės yra naudojamos baldų gamyboje, nėra pakankama pažeidimui konstatuoti. Teismo sprendime daroma išvada, kad NMA turėjo analizuoti, be kita ko, prekių naudojimo paskirtį ir veikimo mechanizmą. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi admin. byloje Nr. A-823-858/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvams. Nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad NMA tinkamai nenustatė ir neįvardino prekių kodų pagal BVPŽ, ir klausimas dėl pareiškėjo atliktų prekių pirkimų atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms buvo perduotas NMA nagrinėti iš naujo. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu ankstesnėje byloje buvo pripažinta, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, nėra pakankama pažeidimui konstatuoti.
Pareiškėjas tikėjosi, kad NMA, pakartotinai atlikdama tyrimą, jį atliks išsamiai, pavyzdžiui, esant reikalui atliks papildomus patikrinimus vietoje, kurių metu pasidomės pareiškėjo įsigytų prekių techninėmis charakteristikomis, veikimo principais, skirtingų įrenginių atliekamomis funkcijomis. Tačiau Sprendimo argumentai ir NMA teisinė logika vertinant pareiškėjo įsigytas prekes yra iš esmės analogiška tiems argumentams ir logikai, kuri buvo išdėstyta jau panaikintame 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. SKP-39. Sprendime NMA priėjo išvados, kad kadangi pareiškėjas, teikdamas paraišką, nurodė, jog visos įsigyjamos prekės bus reikalingos baldams gaminti, todėl praktiškai visoms įsigytoms prekėms priskyrė BVPŽ kodą 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“ (išskyrus 3, 8 ir 11 prekes, kurioms priskirti atitinkamai 42600000-2 „Staklės“, 42636100-4 „Hidrauliniai presai“ ir 42600000-2 „Staklės“ kodai). Žemiau pateikiamas aktualios Sprendimo iškarpos. Pareiškėjas su tokia įsigytų prekių klasifikacija kategoriškai nesutinka, laiko ją nepagrįsta ir neteisėta.
Nurodo, kad NMA Sprendime tik formaliai atkartojo pareiškėjo paraiškoje nurodytas konkrečių prekių paskirtis, tačiau iškart po šių citatų NMA vis tiek priėjo savo argumentacija, logika ir esme analogišką išvadą, kokios buvo priėjusi 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. SKP-39, t. y. kadangi atitinkamos prekės yra naudojamos baldų gamyboje, tai jos klasifikuotinos tos pačios rūšies prekėmis. Pareiškėjo manymu, NMA absoliučiai ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimą (pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nebuvo nei panaikinta, nei pakeista), jog sprendžiant dėl prekių priskyrimo, būtina analizuoti jų naudojimo paskirtį ir veikimo mechanizmą. Teigia, kad NMA sprendime nepateikė jokių argumentų dėl to, kodėl buvo atmesta paties pareiškėjo nurodyta prekių klasifikacija. Taip pat NMA sprendime netgi nepaisė konkretaus Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimo (pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nebuvo nei panaikinta, nei pakeista), pagal kurį Pareiškėjo įsigyta medienos džiovykla negali būti priskiriama staklių klasifikacijai.
Pareiškėjas mano, kad NMA Sprendime nors ir priskyrė BVPŽ kodus pareiškėjo įsigytoms prekėms, kaip įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau toks priskyrimas buvo atliktas išimtinai tik formaliai. Būtent, NMA Sprendime nepaisė ankstesnių teismo išaiškinimų toje pačioje byloje (nevertino pareiškėjo prekių naudojimo paskirties ir veikimo mechanizmo, medienos džiovyklą priskyrė staklėms, nors tokiomis ji išvis negali būti pripažįstama, taip pat net nebandė vertinti Pareiškėjo nurodytos klasifikacijos, nors jis yra gerokai tikslesnė, kadangi konkrečias prekes BVPŽ kodui priskiria pagal tų prekių konkrečią technologinę paskirtį ir veikimo mechanizmą). Dėl šių priežasčių NMA Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovė NMA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 6-19).
Paaiškino, kad NMA, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 (toliau – LVAT nutartis), ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklėmis, atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą. NMA, pritarus Ministerijai, taikė paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimo sankciją (už pirkimų pažeidimą taiko 50 proc. dydžio sankciją (sankcijos dydis skaičiuojamas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. 11 (vienuolikos) investicijų paramos suma sudarė 313 753,18 Eur x 50 proc. = 156 876,59 Eur). Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimus, netinkamai pasirinko baldų gamybos įrenginių pirkimo būdą.
Buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsigijo 11 investicijų. Nustatyta, kad visos pareiškėjos įsigytos investicijos priskirtinos tai pačiai 426 grupei „Staklės“. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjo vykdytų aukščiau išvardintų 11 (vienuolikos) apklausų bendra pirkimų (toliau – Pirkimai) vertė yra 508 440,00 Eur (1 755 541,64 Lt) be PVM.
Atsakovės atstovė nurodė, kad už paramos lėšas įsigytos investicijos (prekės) (formatinio pjovimo staklės „Winter E-45 Deluxe“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (medienos supjovimui), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; frezavimo staklės, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (prieš klijų užnešimo mazgą plokštės briaunai nufrezuoti, kad būtų išgautas puikus, lygus paviršius), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; automatinės vienpusio briaunų klijavimo staklės „T-EB 155“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamybai (staklės leis suklijuoti tam tikras baldų dalis), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42600000-2 „Staklės“; pusiau automatinis plokščių pjovimo centras „Toskar Multima ADV+“, kurio naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (pjauti plokštes), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; medienos džiovykla, kurios naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (džiovykla tinka visų rūšių medienai), reikalinga apdoroti žaliavinę medieną, todėl būtina ją džiovinti, kad galima būtų naudoti baldų gamybai), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; skersavimo-optimizavimo staklės „Griggio GF21“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (staklių pagrindinės savybės: defektų ir rūšies (kokybės) žymėjimo sistema (defektų ir rūšies (kokybės) žymėjimas atliekamas lazeriniu įtaisu, nepaliekant jokių žymių ant ruošinio), visiškas optimizavimas (programinė įranga leidžia atlikti visišką įeinančio ruošinio optimizavimą ir surūšiuoti supjautas lameles į dvejas rūšis pagal kokybę), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; plačiajuostės šlifavimo staklės „SURFACEMAX 410“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (staklės skirtos medienos, faneruotės, faneruotėm arba dažytų ruošinių šlifavimui), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; hidraulinis skydų klijavimo presas, kurio naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (presas bus naudojamas skydams klijuoti), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42636100-4 „Hidrauliniai presai“; išilginio pjovimo staklės, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (staklės bus naudojamos paruoštų rąstų pjaustymui į reikiamo storio ruošinius), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; 6 velenų keturpusės obliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (staklės bus skirtos žaliavinės medienos pirminiam apdirbimui), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“; gręžimo staklės „VD 20R“, kurių naudojimo sritis (paskirtis) – baldų gamyba (gręžimo staklės leis išgręžti tikslius gręžimo taškus, kadangi lazerinis sensorius (valdomas programa), nuskaitydamas plokštės galus, sukuria dvigubą nulinį sistemos tašką abiejuose plokštės galuose tam, kad pasiektų vertikalių ir horizontalių dalių tikslumą), pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42600000-2 „Staklės“) priskirtinos tos pačios rūšies prekėms, nes jų ta pati naudojimo paskirtis (sritis), t. y. skirtos baldams gaminti, bei sutampa minėtų prekių pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys, kurie yra 426 (priklauso tai pačiai prekių 426 grupei „Staklės“), į tai, kad Paramos gavėjo vykdytų 11 (vienuolika) apklausų bendra vertė yra 508 440,00 Eur be PVM (1 755 541,64 Lt), laimėjo pirkimus tas pats tiekėjas UAB „Construction Ace“, beveik visi pirkimai vykdyti tuo pačiu metu, todėl, atsižvelgiant į Pirkimo taisyklių 12.1 papunktyje nustatytą pirkimo, vykdomo apklausos būdu, 144 810,00 Eur (500 000 Lt) be PVM ribą, visi minėtos įrangos pirkimai turėjo būti atliekami konkurso būdu. Teigia, kad analizuojant 11 (vienuolikos) investicijų įsigijimo būdą (apklausą), matyti, kad pirkimai buvo skaidomi, ir kiekvienos prekės pirkimo būdas pasirinktas neatsižvelgiant į bendrą perkamų tos pačios rūšies prekių vertę, neturint tam teisėto pagrindo, t. y. pareiškėja pažeidė Pirkimų taisyklių 11 punkto reikalavimą (,,Pirkimo organizatorius, pirkimo vykdytojas arba pirkimo komisija neturi teisės skaidyti tos pačios rūšies (paskirties) prekių ar paslaugų, taip pat darbų dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis, jeigu taip būtų galima išvengti šiomis Taisyklėmis nustatytos pirkimų tvarkos“).
Nurodo, kad pareiškėjas klaidingai mano, kad jog LVAT nutartimi NMA buvo įpareigota priimti ne naują sprendimą jos atžvilgiu, o priešingą sprendimą. Primintina, kad LVAT nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, kad „<...> perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos klausimą dėl pareiškėjo atliktų pirkimų atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms nagrinėti iš naujo“, todėl akivaizdu, kad NMA niekaip nebuvo įpareigota priimti priešingą sprendimą, nei panaikintasis. Nurodo, kad NMA itin detaliai pagrindė ir paaiškino, kodėl prekės priskirtinos tos pačios rūšies prekėms, nes jų ta pati naudojimo paskirtis (sritis), t. y. skirtos baldams gaminti, bei sutampa minėtų prekių pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys, kurie yra 426 (priklauso tai pačiai prekių 426 grupei „Staklės“). Taip pat pažymi, kad pasirašytose sutartyse pareiškėja sutarties objektą įvardina „baldų gaminimo įranga“. Tai patvirtina perkamų prekių panašumą ir neatsiejamumą, t. y. prekių paskirties panašumą ir priskirtinumą to paties tipo prekėms.
Teigia, kad pareiškėjai, vykdžiusiai pirkimus, privaloma laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo numatyto imperatyvo jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, kad sudaromos sutartys yra ne to paties tipo, ji šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių, kelių kategorijų paslaugų, šių pirkimo sutarčių vertė yra visų prekių, paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tos rūšies prekių ar tos kategorijos paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.
NMA nuomone, pareiškėja nepagrįstai siekia įrodyti tai, kad jos pateikiami prekių BVPŽ kodai, jų skirstymas bei klasifikavimas, yra tinkamas.
Papildomai nurodo, kad NMA, vykdydama LVAT nutartį priėmė Sprendimą, kuriuo taikoma 156 876,59 Eur susigrąžinimo sankciją. Tačiau NMA pareiškėjos atveju yra nustačiusi ir kitą pažeidimą – NMA 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. SKP-143 taiko visos išmokėtos (409 453,07 Eur) paramos sumos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį dėl dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą. Visos skolos (409 453,07 Eur) pagal 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-143 išieškojimas yra sustabdytas (2017 m. balandžio 5 d. NMA raštas reg. Nr. BRK-1382 „Dėl skolos išieškojimo sustabdymo“) iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas LVAT dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-2931-463/2017.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko, palaikė byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės sprendimo, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 156 876,59 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 12 d. pateikė NMA paraišką (II t. b.l. 35-66) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės). 2011 m. vasario 7 d. su pareiškėju buvo pasirašyta paramos sutartis Nr.3VK-KA-10-2-003831-P001 su vėlesniais pakeitimais (II t b.l. 108-131). Sutarties 17.5 punkte numatyta, kad paramos gavėjas privalo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimus pagal Sutarties 5.4 punkto reikalavimus, o netinkamai atlikus pirkimo procedūras lėšos nekompensuojamos. Parama paramos gavėjui suteikiama, jei paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų (Sutarties 5.4 punktas).
Nustatyta, jog vykdydama 11 apklausų raštu (apklausdamas po tris tiekėjus, t.y. UAB „Construction Ace“, UAB „Starkus“ bei UAB „Garsdalo medienos technologija“) pareiškėjas įsigijo 11 prekių: 1) Formatinio pjovimo stakles „Winter E-45 Deluxe“, kurių paskirtis yra pjovimo staklėmis supjaustyti medieną. Paraiškoje nurodė, kad minėtos staklės reikalingos baldams gaminti. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 2) Frezavimo stakles. Staklių paskirtis – įrenginys, skirtas formų išpjovimui medienoje. Paraiškoje nurodė, kad minėtos staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. prieš klijų užnešimo mazgą plokštės briaunai nufrezuoti, kad būtų išgautas puikus, lygus paviršius. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 3) Automatines vienpusio briaunų klijavimo stakles „T-EB 155“. Paraiškoje nurodyta, kad staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. šios staklės leis suklijuoti tam tikras baldų dalis. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42600000-2 „Staklės“. 4) Pusiau automatinį plokščių pjovimo centrą „Toskar Multima ADV+“. Paraiškoje nurodyta, kad staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. plokštėms pjauti. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 5) Medienos džiovyklą. Paraiškoje nurodyta, kad minėta džiovykla reikalinga baldams gaminti, t. y. ši džiovykla tinka visų rūšių medienai. Baldų gamybos metu svarbu pirmiausia apdoroti žaliavinę medieną, todėl būtina ją džiovinti, kad galima būtų naudoti baldams gaminti. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 6) Skersavimo-optimizavimo stakles „Griggio GF21“. Paraiškoje nurodyta, kad minėtos staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. šių staklių pagrindinės savybės: defektų ir rūšies (kokybės) žymėjimo sistema (defektų ir rūšies (kokybės) žymėjimas atliekamas lazeriniu įtaisu, nepaliekant jokių žymių ant ruošinio), visiškas optimizavimas (programinė įranga leidžia atlikti visišką įeinančio ruošinio optimizavimą ir surūšiuoti supjautas lameles į dvejas rūšis pagal kokybę). Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 7) Plačiajuostes šlifavimo stakles „SURFACEMAX 410“. Paraiškoje nurodyta, kad šios staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. staklės skirtos medienos, faneruotės, faneruotėm arba dažytų ruošinių šlifavimui. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 8) Hidraulinį skydų klijavimo presą. Paraiškoje nurodyta, kad minėtas presas reikalingas baldams gaminti, t. y. presas bus naudojamas skydams klijuoti. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42636100-4 „Hidrauliniai presai“. 9) Išilginio pjovimo stakles. Paraiškoje nurodyta, kad staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. staklės bus naudojamos paruoštų rąstams pjaustyti į reikiamo storio ruošinius. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 10) 6 velenų keturpusės obliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23“. Paraiškoje nurodyta, kad minėtos staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. staklės bus skirtos žaliavinės medienos pirminiam apdirbimui. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“. 11) Gręžimo stakles „VD 20R“. Paraiškoje nurodyta, kad staklės reikalingos baldams gaminti, t. y. gręžimo staklės leis išgręžti tikslius gręžimo taškus, kadangi lazerinis sensorius (valdomas programa), nuskaitydamas plokštės galus, sukuria dvigubą nulinį sistemos tašką abiejuose plokštės galuose tam, kad pasiektų tikslumą, kai yra sujungiamos vertikalios ir horizontalios dalys. Pagal BVPŽ priskirtinas kodas – 42600000-2 „Staklės“.
Pagal pareiškėjo pateikus 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo prašymus, pareiškėjui buvo išmokėtos 131 254,81 Eur, 220 003,76 Eur ir 58 194,50 Eur paramos sumos.
Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 (toliau – LVAT nutartis), NMA atliko pakartotinį pareiškėjos pažeidimo tyrimą ir nustačiusi Projekto pažeidimą pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai su siūlymu pritarti NMA sprendimui taikyti paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimo sankciją, kurios dydis skaičiuojamas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. NMA, pritarus Žemės ūkio ministerijai, priėmė ginčijamą 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. SKP-79 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (I t. b.l. 21-30). Šiuo sprendimu, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 p., Administravimo taisyklių 197.3.1 bei 197.3.14 p., Administravimo taisyklių 197.4 p., Paramos sutarties 19.1 p., Metodikos 7.2 p., Metodikos 2 priedo lentelės 1 p. ir Pažeidimų administravimo taisyklių 17 p., įvertinusi nustatytą pažeidimą, NMA pritaikė paramos dalies (156 876,59 Eur) 50 proc. dydžio susigrąžinimo sankciją už pirkimų pažeidimą (sankcijos dydis skaičiuojamas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t.y. 11 (vienuolikos) investicijų paramos suma sudarė 313 753,18 Eur x 50 proc. = 156 876,59 Eur). Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas vykdydamas pirkimus, netinkamai pasirinko baldų gamybos įrenginių pirkimo būdą.
NMA sprendime nustatė, jog pareiškėjo visų 11 apklausų būdu vykdytų pirkimų vertė yra 508 440,00 Eur be PVM. Pagal Pirkimo taisyklių 11 punktą, pirkimo vykdytojas neturi teisės skaidyti tos pačios rūšies (paskirties) prekių ar paslaugų vertės į dalis, jeigu taip būtų galima išvengti Taisyklėmis nustatytos pirkimų tvarkos. Visos prekės priskirtinos tos pačios rūšies prekėms, nes jų ta pati naudojimo paskirties (sritis), t.y. jos skirtos baldams gaminti, bei sutampa šių prekių pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys, kurie yra 426 (priklauso tai pačiai prekių 426 grupei „Staklės“). Įvertinus Pirkimo taisyklių 12.1 papunktyje nustatytą pirkimo, vykdomo apklausos būdu (144 810,00 Eur be PVM) ribą, NMA pripažino, jog visi įrangos pirkimai turėjo būti atliekami konkurso būdu. Minėti 11 pirkimų buvo skaidomi, ir kiekvienos prekės pirkimo būdas pasirinktas neatsižvelgiant į bendrą tos pačios rūšies prekių vertę.
NMA atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą praleido skundo padavimo terminą. Teismas atidėdamas 2019 m. lapkričio 19 d. posėdį pareiškėjui išaiškino, jog byloje bus sprendimas ir skundo padavimo termino klausimas, todėl teismas pirmiausiais pasisako dėl skundo padavimo termino.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-2/2012).
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, paaiškino, kad NMA sprendimą gavo, kai jam buvo įteiktas 2019 m. liepos 4 d. pranešimas apie Regionų apygardos teismo Kauno rūmuose iškeltą administracinę bylą. Nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. NMA raštas pareiškėjui buvo išsiųstas neteisingu adresu – (duomenys neskelbtini). NMA nepateikė duomenų, kad antrą kartą 2018 m. spalio 18 d. raštu siųstas laiškas pareiškėjui buvo įteiktas, atskleidžia tik laiško siuntimo faktą, o ne įteikimo rezultatą. Mano, kad skundo pateikimo terminas nėra praleistas.
Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. rugsėjo 5 d. NMA lydraščiu Nr.BRK-4341, o informacija apie tai patalpinta NMA informaciniame portale. Minėtas raštas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą pareiškėjas buvo nurodęs Paraiškoje ir Sutartyje, tačiau 2012 m. lapkričio 20 d. susitarimu minėtas adresas buvo pakeistas, nurodant, jog paramos gavėjo adresas (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 130-131). Antrą kartą sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr.BBK-4956, kuriame nurodoma, jog sprendimas siunčiamas pakartotinai adresu, kurį nurodėte telefonu (II t. b.l. 134). Informacija apie tai taip pat buvo patalpinta portale (II t. b.l. 136). Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, kurios nebuvo keičiamos, pranešimai yra laikomi įteikti praėjus 7 darbo dienoms, po jo išsiuntimo paštu. Be to, šalys privalo informuoti apie adreso ar telefono pasikeitimus ir negali reikšti pretenzijų, kad negavo pranešimų, siųstų pagal paskutinius žinomus duomenis (Sutarties 42 ir 45 punktai). Taigi, įvertinus minėtas nuostatas, laikytina, jog sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. spalio 30 d. Todėl paskutinė diena pateikti skundą teismui dėl NMA 2018-08-24 sprendimo buvo 2018 m. lapkričio 30 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad skundą pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. spalio 23 d., taigi dėl NMA 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo apskundimo praleido vieno mėnesio terminą daugiau nei septynis mėnesius. Taip pat pastebėtina, kad pranešimai apie ginčijamą sprendimą ir sprendimas buvo patalpinti NMA portale. Taigi nuo paskelbimo NMA informaciniame portale dienos pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamais sprendimais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, nebuvo objektyvios ar nuo jo valios nepriklausiusios. Pirma, pareiškėjo paaiškinimai dėl ginčijamų sprendimų siuntimo būdo laikytini teisiškai nereikšmingais, nes vadovaujantis Sutarties nuostatomis šalys susitarė dėl sprendimų įteikimo būdo ir terminų kada sprendimas laikomas įteiktu. Be to, kaip matyti iš 2018 m. spalio 18 d. lydraščio sprendimas antrą kartą buvo išsiųstas susisiekus su pareiškėju telefonu ir apie tai nurodant lydraštyje. Teismas neturi pagrindo abejoti lydraštyje užfiksuota informacija apie pokalbį telefonu. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, suformuotą tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019) informavimas portale yra tinkamas ir pakankamas pranešimo būdas. O nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie sprendimą buvo informuotas Sutartyje aptarpta tvarka ir dar telefonu bei portalu, todėl turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti sprendimo turinį ir pateikti skundą teismui.
Antra, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo žinomas sprendimo turinys vertintina kritiškai, nes nustatyta, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimą ir apie tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 įpareigojo NMA priimti naują sprendimą dėl pažeidimo. Taigi pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu ir atstovaujamas profesionalaus advokato, turėjo ir galėjo suprasti, kad NMA sprendimas bus priimtas ir paskelbtas NMA informaciniame portale bei siunčiamas jo nurodytu adresu, ir rūpintis savo galimai pažeistų teisių gynyba.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo NMA 2018-08-24 sprendimui apskųsti negali būti tenkinamas, nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių skundas teismui negalėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo įteikimo dienos.
Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu pareiškėjas nurodo, jog NMA absoliučiai ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus. NMA Sprendime tik formaliai atkartojo pareiškėjo paraiškoje nurodytas konkrečių prekių paskirtis ir priėjo analogišką išvadą, kokios buvo priėjusi 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. SKP-39, t. y. kadangi atitinkamos prekės yra naudojamos baldų gamyboje, tai jos klasifikuotinos tos pačios rūšies prekėmis, nors tokio sprendimo priimti negalėjo.
Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-30 nutarties administracinėje byloje Nr.A-823-858/2017, teismas iš dalies tenkinęs NMA apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-25 sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino sprendimus ir perdavė NMA klausimą dėl pareiškėjo atliktų prekių pirkimų atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms nagrinėti iš naujo. Nutartyje teismas nurodė, jog NMA įpareigojama iš naujo atlikti faktinių aplinkybių vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (Nutarties 48 punktas). Taigi, panaikinus sprendimą dėl motyvacijos trūkumų, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas priimti priešingą sprendimą. Tokiu atveju galimas bet kokio, kad ir turinčio tokį patį rezultatą, motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad būtent atsakovas, atsižvelgdamas į Vertės nustatymo metodikos 11 punkto nuostatas ir pareiškėjo pirktas prekes, turėjo jas suklasifikuoti ir šiuo požiūriu pagrįsti jų priklausymą tos pačios rūšies prekių grupei. Kita vertus iš bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo nurodomus BVPŽ kodus, dalies prekių pirmi trys BVPŽ kodai sutampa, taigi, yra prielaidų abejoti, ar nebuvo padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas (Nutarties 40 ir 47 punktai).
Šiame kontekste pažymėtina, kad NMA buvo pavesta ne tik atlikti pareiškėjo įsigytų prekių klasifikavimą (nustatant pirktų prekių kodus pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną), spręsti dėl jų priklausymo tos pačios rūšies (ar skirtingoms) prekių grupei ir vertinti ar nebuvo padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas.
Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (2010-05-12 redakcija, toliau ir Pirkimų taisyklių) 11 punktas numato, kad pirkimo organizatorius, pirkimo vykdytojas arba pirkimo komisija negali skaidyti tos pačios rūšies prekių ar paslaugų, dėl to paties objekto pirkimo vertės į dalis. Be to, Pirkimų taisyklės 12.1 punkte numatyta, jog prekių pirkimas gali būti vykdomas apklausos būdu, kai prekių pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 000 Lt (144 810 Eur) be PVM.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.1S-26 patvirtintos Viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (2008-09-04 redakcija, toliau – ir Vertės nustatymo metodika) 11 punkte nurodyta, kad to paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. lapkričio 5 d. reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340 p. 1) (Komisijos 2007 m. lapkričio 28 d. reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl Bendro viešųjų pirkimų žodyno, redakcija (OL 2008 L 74 p. 1)) (toliau – BVPŽ), skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekių grupei priklauso skirtingo naudojimo prekės, perkančioji organizacija tos pačios rūšies prekėmis gali laikyti prekes pagal jų naudojimo sritį, nustatomą atsižvelgiant į ne daugiau kaip pirmus penkis BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis (pavyzdžiui, tai pačiai prekių grupei „Žemės ūkio augalai, prekinės daržininkystės ir sodininkystės produktai“ (BVPŽ kodas – 03110000-5) priklauso ir žemės riešutai (BVPŽ kodas – 03111200-4), ir medvilnė (BVPŽ kodas – 03115110-4). Šios prekės yra skirtingo naudojimo, todėl pirkimo vertė žemės riešutams ir medvilnei gali būti skaičiuojama atskirai).
Kaip matyti iš ginčijamo NMA sprendimo, pareiškėjo viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą atsakovas nustatė atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo įsigytų prekių pirmi trys BVPŽ kodai (426) sutampa. Vertindama prekių panaudojimo sritį NMA detaliai įvertino tiek paraiškoje pareiškėjo nurodytą jų panaudojimą, tiek pirkimo sutartyse numatytą naudojimo sritį ir sprendė, jog visos prekės (taip pat ir medienos džiovykla, hidraulinis skydų klijavimo presas ir kt.) yra priskiriamos tos pačios rūšies prekėms, nes jų paskirtis (naudojimo sritis) ta pati, t.y. jos visos skirtos baldams gaminti. Su šiuo vertinimu teismas sutinka.
Pažymėtina, jog ir vėlesnėse Vertės nustatymo metodikos redakcijose siekiant nustatyti ar prekės yra laikomos tos pačios rūšies prekėmis, BVPŽ kodo pirmųjų trijų skaitmenų tikrinimas yra pagrindinė taisyklė, tačiau jei pagal BVPŽ kodą prekės bus tos pačios rūšies, bet nebus skirtos identiškam ar panašiam naudojimui, tokių prekių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Kaip patvirtinimas, kad prekės nėra identiško ar panašaus naudojimo, gali būti laikoma aplinkybė, jog paprastai jų asortimente neturės toje srityje veikiantis tipinis tiekėjas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui vykdant visas 11 apklausų buvo apklausiami tie patys trys tiekėjai (UAB „Construction Ace“, UAB „Starkus“ bei UAB „Garsdalo medienos technologija“), kurie pateikė pasiūlymus visoms 11 prekių gupėms, kas leidžia daryti išvadą, jog visas šias prekes turėjo toje srityje veikiantis tipinis tiekėjas.
Teismo vertinimu, NMA išvados patvirtina, jog minėti įrenginiai (pjovimo, frezavimo, šlifavimo, gręžimo, klijavimo staklės, džiovykla, skydų klijavimo presas, defektų ir rūšies žymėjimo sistema) pagal naudojimo paskirtį yra tos pačios rūšies prekės, kurios skirtos baldų gamybai. Tai, jog prekių skirtų baldų gamybai techninės charakteristikos skiriasi niekaip neįtakoja jų naudojimo paskirties. Pasiūlymus dėl visų 11 prekių pozicijų teikė visi trys apklausti tiekėjai, todėl NMA pagrįstai sprendė, jog visų 11 baldų gamybai skirtų prekių įrangos pirkimai turėjo vykti konkurso būdu. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai išskaidė pirkimus ir taip išvengė Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos pirkimų tvarkos, vykdydamas 11 pirkimų apklausos būdu, kuriuose prekes įsigijo ir to paties tiekėjo (UAB „Construction Ace“). Taigi, NMA pagrįstai sprendė, jog įsigydamas prekes pareiškėjas pirkimus skaidė, ir jų įsigijimo būdą pasirinko netinkamai, t.y. neatsižvelgdamas į bendrą jų vertę.
Visuma nustatytų aplinkybių pagrindžia, kad, vykdydamas pirkimus, pareiškėjas dirbtinai suskaidė perkamų prekių – įrengimų baldų gamybai pirkimus kaip atskirus pirkimus, siekdamas jog jų vertė neviršytų viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos ribos iki kurios galima atlikti pirkimus apklausos būdu. Taigi, pareiškėjas išvengė viešojo pirkimo, kurį būtų skelbusi viešai ir šiuo atveju visus pirkimus laimėjo tas pats tiekėjas, o galimai skelbiant konkursą už mažesnę kainą būtų atsiradę kiti tiekėjai. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įtvirtina viešųjų pirkimų tikslą, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Administravimo taisyklių 197.4 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal NMA direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką. Metodikos 2 unkte. numatyta, kad Metodika yra skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais. Už pirkimų pažeidimą, kai nesilaikoma pirkimo būdo, taikytina sankcija numatyta Metodikos 2 priedo 1 punkte, kuris numato jos taikytina 50 proc. dydžio sankcija. NMA sankcijos dydį paskaičiavo tinkamai nuo priskaičiuotos sumos konkrečiai investicijai (11 prekių įsigijimo suma sudarė 313 753,18 Eur x 50 proc. = 156 876,59 Eur).
Taigi, teismas neturi pagrindo vertinti kitaip nustatyto pažeidimo, o pareiškėjo argumentai, kad NMA pritarė išskaidytiems pirkimams, nepaneigia pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nekeičia jų teisinio vertinimo.
Panaikinti NMA 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo UAB „Baldų meistras“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jovita Einikienė
Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis