Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas už akių byloje [2-493-308-2011].docx
Bylos nr.: 2-493-308/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Varėnos rajono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-493-308/2011

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00317-2011-6                                                 

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                     30.2.; 30.9.1.;113.2.; 116.5.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

                SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkričio 21 d.

Varėna

 

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovams A. A., J. A. dėl bendrosiosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo atidalinti ir nustatyti naudojimosi  tvarką jos ir atsakovų įgytam  turtui: gyvenamajam namui, pastatui -  daržinei, pastatui – garažui, pastatui – rūsiui, pastatui – svirnui, ir pastatui – pirčiai, esantiems adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, bei priteisti  bylinėjimosi išlaidas. Jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Nurodo, kad 2006 kovo 9 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi ji, N. Ž. kartu su atsakovu A. A.,  įgijo nekilnojamojo turto P. A. (tėvo), a.k. (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį ji (ieškovė), kartu su A. A. ir  J. A. (atsakovai) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų: po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato -  daržinės, užstatytas plotas 82 kv. m.,  pažymėjimas plane: 2I1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini),1132 lt. vertės,  pastato – garažo, užstatytas plotas 36 kv. m., pažymėjimas plane: 3I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 444 lt vertės, pastato – svirno, užstatytas plotas 37 kv.m., pažymėjimas plane: 6I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 543 lt. vertės,  pastato- k. rūsio,  unik Nr.  (duomenys neskelbtini)pažymėtas plane  5I1, 12 kv. m. užstatyto ploto, 239 lt.vertės, pastato – pirties, užstatytas plotas 16 kv.m, pažymėjimas plane: 7I1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 323 lt. vertės, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. sav.

Minėtos sutarties pagrindu jai  ir atsakovams  A. A., J. A. pagal 2006-07-03 VĮ registrų centro Alytaus filialo pažymėjimą, bendrosios  dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ registro įraše įregistruoto turto, pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini).  Atakovams  A. A. ir  J. A., kaip sutuoktiniams  šis turtas  įregistruotas  ir priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Įgijus minėtą turtą, su bendraturčiais A. A. ir J. A. (atsakovais) bandė tartis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.  Tą jie žadėjo ir  pirkimo – pardavimo  sutarties sudarymo  metu.  Nesusitarus,  2006-10-27 kreipėsi į Marcinkonių seniūnijos seniūną (Vilių Petrašką) ir savivaldybių policijos inspektorių Vidmantą Vaiciekauską  su prašymu, dėl gyvenamo namo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atskiro elektros įvado įvedimo, nurodydama,  kad reikia spręsti  naudojimosi bendru  turtu klausimą,  kad atsakovų pusėje yra  elektros įvadas,  todėl atsakovai vienašališkai išjungia elektrą ir ji ja negali naudotis. 2006-10-30  gavusi atsakymą iš Marcinkonių seniūnijos ir 2006-11-09 iš Varėnos PK, kuriuose buvo konstatuojama, kad nei PK nei seniūnija neturi kompetencijos turtiniams ginčams spręsti, todėl reikia kreiptis į teismą.

Su atsakovais nuolat kyla konfliktai,  nesutarimai, ir  tos konfliktinės situacijos  kildavo  dar iki turto įgijimo ir po minėtos sutarties pasirašymo 2006 m.

  Nurodo, kad konfliktai kildavo ir anksčiau, t.y. dar 2001-09-15 tėvui priklausiusioje sodyboje, atsakovė J. A., užsipuolė , ko pasekoje jai buvo padarytas apysunkis sužalojimas, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą. Pažymi, kad tai nebuvo vienintelis atsakovės J. A. išpuolis prieš . 2003-10-04 tėvų sodyboje atsakovė dar kartą   užsipuolė,  jos veiksmais  jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Priešiškų veiksmų, sulaukė ir iš atsakovo A. A.. 2006-10-14 dieną apie 13.00 valandą, atsakovas, jos brolis A. A. pastūmė , po ko ji nukrito į rūsį ir patyrė sužalojimų, specialisto išvadoje NR. G 6284/06(01) kvalifikuojamų kaip  nežymus sveikatos sutrikdymas. Patirtas fizinis smurtas  rodo, kad jie yra konfliktiški,  nenuspėjamo  būdo, kad sutarti su atsakovais  nėra galimybių.    Įgijus turtą bendrosios nuosavybės teise teko su atsakovais bendrauti, bandė  gražiuoju derinti  įvairius bendro  turto naudojimo  ir  jo išlaikymo, priežiūros klausimus, tačiau  dėl jų konfliktiškumo,  priešpriešos ir bendrų interesų ignoravimo, to padaryti nepavyko.  Atsakovų veiksmai, elgesys rodo,  kad  šiuo metu ji negali tinkamai valdyti savo turto dalies, nuolat pažeidžiami jos kaip bendraturtės teisėti interesai.

Savo 2006 spalio 27 dienos prašyme, seniūnui ir policijos inspektoriui, pažymėjo, kad dar prieš pasirašant pirkimo- pardavimo sutartį su turto pardavėju (P. A.), žodžiu su broliu A. A. buvo susitarę dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo, jos naudojimuisi paliekant kambarius gyvenamosios patalpos plane pažymėtus 1-2, 1-3 ir ½ verandos (plane pažymėtos 1-1), ūkiniais pastatais susitarėme naudotis lygiomis dalimis. Sudarant 2006-03-09 pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu  tvarka, nes  atsakovai  tuo metu  nesutiko su siūloma  patvirtinti  naudojimosi  pastatais tvarka,  pareiškė, kad tokį susitarimą galima bus įforminti ir vėliau, gražiuoju.   Pagal sutartį jos, ieškovės ir atsakovų teisė į naudojimąsi įgytu turtu (gyvenamuoju namu ir kitais ūkiniais pastatais) yra lygi. Todėl remiantis LR CK 4.72 str. atsakovas negali drausti ar kaip kitaip riboti jos teisės į jai priklausančią turto dalį. Minėtame prašyme buvo pažymėjusi, kad negali be trikdžių naudotis elektra, nes elektros skaitliukai yra brolio gyvenamojoje pastato dalyje, plane  pažymėtoje 1-4. Kadangi atsakovas neleidžia pasižiūrėti į skaitliukų rodmenis ji negali sumokėti tikslios sumos už elektros energiją. Todėl moka apytiksliai. Sklandžiai naudotis elektros energija negali ir dėl to, kad neturi raktų  nuo gyvenamo pastato dalies, kurioje gyvena atsakovai. Jie yra užrakinę savo naudojamas patalpas, į jas patekti negali.   Negana, to, kad atsakovai neleidžia jai sužinoti tikslių elektros energijos parodymų, jie savavališkai atjunginėja elektrą, dėl ko gyvenamo pastato dalyje, kurioje ji apsistoja atostogų metu, nebūna elektros. Šie veiksmai,  kiek jai yra žinoma,  atliekami atsakovės J. A.. Su atsakove,  dažnai kyla ginčų, pastaroji kaltina ją, kad ji jiems yra skolinga už elektros energiją, todėl puola koliotis. Kad atsakovė J. A. dažnai išjunginėja elektrą gyvenamajame pastate, kuris jai priklauso kaip bendrasavininkei, patvirtina ir 2010-08-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A., dėl LR ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo už tai, kad 2010 m. birželio 20 d. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) k., Varėnos raj., ji savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, išjungė name elektros energiją, dėl ko ji ieškovė (N. Ž.) negalėjo ja naudotis 2010-06-23, 2010-07-16 dienomis. Todėl,  2010 spalio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracinės komisijos nutarta, kad J. A. pripažinta kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, jei paskirta administracinė 100 Lt nuobauda.

Ieškovė negali tinkamai valdyti savo turto dalies, nes atsakovai nuo 2006 metų kovo neleidžia naudotis daržine (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra laikoma jos šeimai priklausantis turtas (mediena). Atsakovo A. A. yra prašiusi, kad pastarasis ją įleistų į garažą, bet atsakovas atsisakė. Pažymi, kad atsakovas nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio užrakino ir pirtį (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri prieš tai nebuvo rakinama. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir atliktus atsakovų veiksmus ieškovė teigia, kad atsakovas neleidžia jai,  turto bendrasavininkei naudotis ir disponuoti jai bendrąja daline  nuosavybe priklausančiu turtu.Negali naudotis  savo  turtu, nors kaip bendrasavininkė rūpinasi šio turto išlaikymu, moka mokesčius, draudžia gyvenamąjį pastatą (vasarnamį) „Būsto draudimu“.Jos ir atsakovų santykiai yra sudėtingi. Su atsakovais neįmanoma sutarti gražiuoju, savo veiksmais atsakovai skatina nesutarimus, neleidžia tinkamai naudotis ir prižiūrėti  jai kaip bendrasavininkei priklausantį turtą.

Dėl išvardintų aplinkybių, prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti bendrosios nuosavybės teise jai su atsakovais  priklausantį  gyvenamąjį namą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti kitus ūkinius pastatus, nes yra neįmanomas kitoks protingas ar teisingas gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų valdymas bei naudojimas bendrai, savitarpio susitarimo pagrindu. Teismo prašydama nustatyti naudojimosi tvarką ar atidalyti bendrąją daline  nuosavybe priklausantį turtą ieškovė nurodo,kad nesiekia savanaudiškų tikslų. Siūlydama nustatyti  naudojimosi tvarką ir atidalindama turtą  remiasi teisėje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais.  Supranta, kad turtas turi būti padalintas atsižvelgiant ir į jos  ir atsakovų poreikius, interesus. Naudojimosi  daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą.  Savininko teisių užtikrinimą geriausia atitinka tokia  naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui priskiriama naudotis  realioji  daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendroje nuosavybėje  ir visiems  bendraturčiams  tenka  daugmaž vienodo  vertingumo daikto dalys.

Atsižvelgdama į savo ir atsakovų  interesus, remdamasi proporcingumo principu, faktinį  gyvenamojo namo naudojimąsi iki ieškinio pareiškimo, siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką ir atidalyti bendrąja daline nuosavybe priklausančiu  gyvenamuoju  namu. Siūlo gyvenamąjį pastatą padalinti, kaip atskiras patalpas,  kurias sąlyginai galima pavadinti butais. Jai, ieškovei,  nustatant naudojimosi tvarką ir atidalinant gyvenamąjį namą tektų butas Nr. 1, o atsakovams – butas Nr. 2:

Jai, N. Ž., a.k.  (duomenys neskelbtini),  tektų šios atskiros izoliuotas buto Nr. 1 patalpos:  gyvenamojo namo plane pažymėtos nr. 1-1 (veranda, 9,68 kv.m.), 1-2 (kambarys, 24,43 kv.m.), 1-3 (kambarys, 17,22 kv.m.). Nustačius tokią naudojimosi tvarką ir atidalinus gyvenamąjį namą į atskirus „butus“ jai ieškovei tektų  51,33 kv. m. gyvenamojo namų patalpų arba 49/100 gyvenamojo namo turto dalis  už 3861,2 Lt (7880 x 0,49 = 3816.2 Lt).

Atsakovams A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), tektų šios atskiros izoliuotos buto Nr. 2 patalpos: gyvenamojo namo plane pažymėtos Nr. 1- 5 (koridorius, 6,98 kv. m.), 1-6 (koridorius, 11,30 kv. m.) ir 1-7 (kambarys, 25,24 kv. m.). Nustačius tokią naudojimosi tvarką ir atidalinus gyvenamąjį namą į atskirus “butus” atsakovams tektų 51,62 kv. m. gyvenamojo namo patalpų arba 51/100 gyvenamojo namo turto  dalis už 4018,8 Lt (7880 Lt x 0,51 = 4018,8 Lt). Prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti šias gyvenamojo pastato dalis (sąlyginai į butus), dėl to, kad jie su broliu A. A. taip atsidalinę minimą pastatą žodžiu gyvena jau  nuo 2006 m.  Tokia naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu nepažeidžia nei vieno iš bendrasavininko interesų, namo vientisumo. Kiekvienam iš bendraturčių lieka atskiras įėjimas į pastatą, jai  būtų galimybė patekti  į namą pro pastato dalį pažymėta plane 1-1(veranda), o atsakovams - pro pastato dalį – 1-5 (koridorius). Padalinus gyvenamąjį namą į tokias dalis (butus), išlieka galimybė ir atskirai apšildyti šias  namo dalis, atsakovai turi krosnį kambaryje plane pažymėtame Nr. 1 – 4, o ji,  ieškovė,  savo patalpas apšildytų krosnimi, kuri tarp gyv. namo patalpų 1 – 3 ir 1 – 2. Nurodo, kad jos siūlymas nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką ir atidalinti gyvenamąjį namą į atskirus „butus“ leistų ir jai- ieškovei ir atsakovams naudotis ir disponuoti namu be trukdžių. Atidalinus gyvenamąjį namą ji ieškovė įsivestų  atskirą elektros įvadą, galėtų netrukdomai mokėti mokesčius už savąją pastato dalį, naudotis juo. Atsakovai mažiau su ja kontaktuotų, nekiltų nesutarimų dėl tariamų skolų.

Taip  pat  jai ir atsakovams  turi būti  nustatyta naudojimosi tvarka ir atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantys pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (daržinė), Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), (duomenys neskelbtini) (tvartas), (duomenys neskelbtini) (k.rūsys), (duomenys neskelbtini) (svirnas) ir (duomenys neskelbtini) (pirtis). Pagalbiniais ūkio pastatais daržine, garažu ir pirtimi atsakovai A. A. ir J. A., naudojasi jau nuo 2006 metų. Kaip minėta prieš,  atsakovai neleidžia ieškovei šiais pastatais naudotis, nes juo rakina, bet rodydama gerą valią sutinka,  kad  šiais pastatais  ir ateityje turėtų  teisę naudotis ir jie turėtų būti  palikti  atsakovams.

Todėl  atsakovams A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui ir  nuosavybėn  paliktina šie pagalbiniai ūkio pastatai: daržinė, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 82 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1132 Lt; garažas kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 36 kv. m., vidutinė rinkos vertė 444 Lt;  pirtis, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 323 Lt. Pagal  šį siūlymą atsakovams A. A. ir J. A. tektų turto, jiems priklausanti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė už 1899 Lt.

Jai,   N. Ž., a.k.  (duomenys neskelbtini) turėtų būti  palikta  nuosavybėn,  atidalijant šiuos pagalbinius ūkio pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto su A. A.: tvartas, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 56 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1201 Lt; rūsys , kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m., vidutinė rinkos vertė 238 Lt; svirnas, kurio unik. Nr (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37 kv. m., vidutinė rinkos vertė543 Lt. Iš viso jai, iš pagalbinių  ūkio pastatų tektų bendrąja daline nuosavybe įgyto turto už 1982 Lt. Prašo jai nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti šiuos pagalbinius ūkio pastatus, nes kaip minėjo prieš, rodydama gerą valią, palieka atsakovams tuos pastatus, kuriais jie naudojosi iki šiol, o jos kaip turto bendrasavininkės interesus atitinka sąžiningas ir proporcingas turto atidalijimas.

Atsakovams ieškovės procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo neįteikti, kadangi atsakovai atsisakė priimti procesinius dokumentus. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui – LR CPK 124 str. 2 d. Atsiliepimų per teismo nustatytą terminą atsakovai nepateikė. Įstatymas numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių - LR CPK 142 str. 4 d. Ieškovė šiuo atveju tokį prašymą pateikė.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuojama, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Ieškovė N. Ž. 2006-03-09 pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su atsakovais A. A. ir  J. A. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų.  Minėtos sutarties pagrindu ieškovei N. Ž. ir atsakovams  A. A., J. A. pagal 2006-07-03 VĮ registrų centro Alytaus filialo pažymėjimą, bendrosios  dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ registro įraše įregistruoto turto, pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini).  Atakovams  A. A. ir  J. A., kaip sutuoktiniams  šis turtas  įregistruotas  ir priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įgijus minėtą turtą, su bendraturčiais A. A. ir J. A. ieškovė N. Ž. bandė tartis dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.  Apie tai jie kalbėjo ir  pirkimo – pardavimo  sutarties sudarymo  metu, tačiau vėliau taikaus  susitarimo nepavyko pasiekti.

Teismų praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Taigi šalys turi būti aktyvios, teikti atidalijimo būdus, nurodyti aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti atidalijant dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nustatant  naudojimosi  tvarką ir atidalijant gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus , kiekvienai iš  šalių paskiriant  realiąsias turto dalis, šiek  tiek   nukrypstama nuo  idealiųjų  turto dalių .  Pagal  LAT  formuojamą praktiką panašaus pobūdžio byloje, tokiu atveju  turi būti spręstinas  atlyginimo ar kompensacijos  už naudojimąsi svetimu turtu klausimas. (AT  nut. 3K-3- 572/2004).  Ieškovei tenka turto už 3816, 2 + 1982 = 5798,2 Lt, o  atsakovams tenka  turto už:  4018,8 + 1899= 5917,8  Lt. Kadangi turto vertės skirtumas yra  labai nedidelis, sudaro tik 119,6 litų, o ieškovė iš atsakovų  neprašo  priteisti   kompensacijos už jiems tenkantį šiek tiek didesnės vertės turtą.  Atsakovams  tenka šiek tiek  vertingesnis turtas,  atidalijant gyvenamąjį namą , o ieškovė   prašo atidalinti  šiek  tiek didesnę turto dalį dalinant pagalbinius ūkio pastatus.  Iš esmės  nėra  pažeistas proporcingumo principas, nes   abiems pusėms tenka  panašaus vertingumo  turtas.    

Tenkinant ieškinį atsakovai privalo atlyginti ieškovei 132 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( CPK 93 str. 1 d., 98 str.1 d.) ir valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.

Vadovaujantis LR CPK 230, 259, 262, 263, 265, 285, 286 str. , teismas

nusprendė:

Tenkinti ieškinį pilnai.

Atidalinti   ir nustatyti naudojimo  tvarką 2006-03-09 pirkimo pardavimo- sutartim įgytam  turtui: gyvenamajam namui, bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui - daržinei, užstatytas plotas 82 kv. m.,  pažymėjimas plane: 2I1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – garažui, užstatytas plotas 36 kv. m., pažymėjimas plane: 3I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – k. rūsiui, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m.,  pastatui – svirnui, užstatytas plotas 37 kv.m., pažymėjimas plane: 6I1ž, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pastatui – pirčiai, užstatytas plotas 16 kv.m, pažymėjimas plane:7I1m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) k., Varėnos r. tokiu būdu ir tvarka:

      N. Ž. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui ir nuosavybėn  priskiriant namo dalį -  patalpas  gyvenamajame name,  kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, ,  plane pažymėtas Nr. 1-1 (veranda, 9,68 kv.m.), 1-2 (kambarys, 24,43 kv.m.), 1-3 (kambarys, 17,22 kv.m.), butas Nr.1 ,   iš viso  51,33 kv. m. . gyvenamojo namų patalpų arba 49/100 gyvenamojo namo,  turto dalis  už 3861,2 Lt (7880 x 0,49 = 3816.2 Lt);

                    tvartą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 56 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1201 Lt; rūsį , kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 12 kv. m., vidutinė rinkos vertė 238 Lt; svirną, kurio unik. Nr (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 37 kv. m., vidutinė rinkos vertė 543 Lt.,arba  turto už  1982 Lt. 

N. Ž. tenkančio turto vertė  iš viso  sudaro  5798,2 lt.

A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A.,  a.k. (duomenys neskelbtini), naudojimui ir nuosavybėn  priskiriant gyvenamojo namo dalį,  kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), patalpas  name , kurio bendras plotas 102,95 kv. m., pažymėtas plane: 1A1m, ,  gyvenamojo namo plane pažymėtas Nr. 1- 5 (koridorius, 6,98 kv. m.), 1-6 (koridorius, 11,30 kv. m.) ir 1-7 (kambarys, 25,24 kv. m.) ( butas  Nr. 2)  , iš  viso 51,62 kv. m. gyvenamojo namo patalpų arba 51/100 gyvenamojo namo , turto  dalis už 4018,8 Lt (7880 Lt x 0,51 = 4018,8 Lt).

daržinę, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 82 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1132 Lt; garažą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 36 kv. m., vidutienė rinkos vertė 444 Lt;  pirtį, kurios unik. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 323 Lt. , iš viso  pagalbinių patalpų  vertė 1899 Lt.                    

A. A. ir  J. A. tenkančio turto vertė  iš viso  sudaro  ir jiems  priklauso  kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 5917,8 lt.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) solidariai iš atsakovų  A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 20,32Lt(dvuidešimt litų trisdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti solidariai  iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų- vieną šimtą trisdešimt du litus (132 Lt)  sumokėto žyminio mokesčio ir penkis šimtus litų (500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti,iš viso 632(šešis šimtus trisdešimt du )litus.

Atsakovai A. A. ir J. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė N. Ž. per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos  apeliaciniu skundu sprendimą gali skųsti Vilniaus apygardos teismui,skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą. 

 

 

 

   Teisėjas(parašas)

Kopija tikra: Teisėjas                                                                            Kęstutis Lukošiūnas