Civilinė byla Nr. 2SA-6-623/2011

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9.;122.4.;

 (S)

                                                                                                                          

                                                              

                                                                         

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 3 d.

        Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,

Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir M. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b.l. 25-28) santuoką, įregistruotą 1995-08-26 Vilniaus miesto CMS, tarp M. A. ir D. A. nutraukė. Patvirtino D. A. ir M. A. sudarytą 2009-10-29 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 31-34) atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir M. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pareiškėjų M. A. ir D. A. prašymą palikti nenagrinėtu. Pareiškėja nurodė, kad ji iki ištuokos bylos pradėjimo jau buvo M. A. ir D. A. kreditorė – iki pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos,  2009-10-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla, kurioje ji pareiškė ieškinį atsakovui M. A. ir prašė teismo pripažinti negaliojančia automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją bei priteisti nuostolius. 2009-10-12 nutartimi M. A. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-01-13 priėmė sprendimą už akių, kuriuo pareiškėjos L. N. ieškinį tenkino visiškai. Pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str. apie pradedamą santuokos nutraukimo bylą jai turėjo būti tinkamai pranešta, kad galėtų įstoti į bylą ir prieštarauti pareiškėjų pateikiamos sutarties tvirtinimui.

Pareiškėja nurodo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukęs santuoką tarp pareiškėjų D. A. ir M. A., padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – pažeidė CK 3.51 str. 4 d., nes teismo patvirtintoje pareiškėjų sutartyje nebuvo nurodyta iš kokio turto bus vykdoma prievolė L. N., o tai prieštarauja viešajai tvarkai. Be to, pareiškėjų dalinamo turto dalys (vertės) negali iš esmės skirtis, nes taip būtų pažeista kreditoriaus teisė į tinkamą prievolės įvykdymą. Patvirtintoje sutartyje visas vertingas turtas atiteko D. A., o likęs menkavertis turtas – M. A.. Nustačius, kad L. N. prievolė turi būti vykdoma iš M. A. turto, jos kaip kreditorės interesai būtų pažeisti, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismo sprendimu turtas buvo padalintas nepaisant viešajame registre įregistruoto arešto.

 

Pareiškėja D. A. teismui pateiktame atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 54-56) nurodė, kad jai nebuvo žinoma, jog L. N. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo inicijavusi bylą prieš M. A., nes į bylos nagrinėjimą ji įtraukta nebuvo, nors L. N. žinojo, kad M. A. yra sudaręs santuoką.  

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi (b.l. 66-67) netenkino pareiškėjos L. N. prašymo atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad pagrindas atnau­jinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikius tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Pareiškėjai D. A. ir M. A. neinformavo jų santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo apie turimą kreditorių L. N., kurios reikalavimų pagrįstumas buvo nustatytas tik vėliau - 2010 m. sausio 13 d.  priėmus sprendimą už akių. Teismas taip pat nebuvo informuotas apie pareiškėjo turtui pritaikytą areštą. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad negalima laikyti, jog 2009 m. gruodžio 9 d. sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu netenkino.

Atskiruoju skundu (b.l. 71-72) pareiškėja L. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –procesą byloje pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo atnaujinti ir pareiškėjų prašymą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad kreditorei L. N. apie pradedamą santuokos nutraukimo bylą pranešta nebuvo, taip pažeidžiant CPK 539 str. 1 d. 4 p. ir CK 3.126 str. teisės normas bei nebuvo sudaryta galimybė kreditorei įstoti į bylą ir prieštarauti tokiai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarčiai. Pamini ir tai, jog pareiškėjai turtą pasidalijo aiškiai nelygiomis dalimis – visas vertingas pareiškėjų bendrai įgytas turtas atiteko D. A., o menkavertis turtas M. A.. Tuo atveju, jei apeliantė būtų buvusi tinkamai informuota apie pradedamą santuokos nutraukimo bylą, būtų galėjusi įstoti į bylą ir prieštarauti turto padalijimui aiškiai nelygiomis dalimis. Pažymi, jog pareiškėja D. A. atsiliepime į L. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažino, kad apie L. N. reiškiamas pretenzijas dėl parduoto vogto automobilio žinojo, nes buvo apklausta baudžiamojoje byloje, teismas nustatė, jog dar iki kreipimosi dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjų atžvilgiu L. N. iniciatyva buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nepranešdami teismui, kad L. N. yra pareiškėjų kreditorė, solidarią prievolę pareiškėjai transformavo į asmeninę M. A. prievolę, tuo sumažindami prievolės kreditorei įvykdymo galimybę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl motyvo, kad buvo padaryta aiški CPK 675 str. taikymo klaida. Teismo patvirtintoje pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtas buvo padalintas nepaisant galiojančio ir viešame registre įregistruoto arešto.

 

Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b.l. 25-28) nutraukė santuoką, sudarytą tarp M. A. ir D. A. bei patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į šios bylos nagrinėjimą L. N. nebuvo įtraukta. Teismo patvirtintoje šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl prievolių vykdymo L. N.. Sutarties 10 p. šalys susitarė, kad po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo paaiškėjus, kad kuri nors šalis turi viena kitai ir teismui neatskleistų kreditorinių įsipareigojimų, pagal šiuos įsipareigojimus atsako kiekvienas atskirai iš savo asmeninio turto dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi (b.l. 40) buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs M. A. 73 420 Lt 88 ct vertės turtą. 2009 m. spalio 26 d. antstolio Irmanto Gaidelio turto aprašu buvo aprašytas M. A. pagal anksčiau minėtą nutartį areštuotas turtas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. sprendimu už akių (b.l. 41) L. N. ieškinys atsakovui M. A. buvo patenkintas ir iš M. A. L. N. naudai buvo priteista 57 000 Lt skola, 16 420 Lt 88 ct nuostoliai, 7 500 Lt 82 ct bylinėjimosi išlaidos, 5 procentų metinės palūkanos.

Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovų santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu nurodydama, kad ji yra atsakovų kreditorė, dėl ko jai pagal CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str. apie pradedamą ištuokos bylą turėjo būti tinkamai pranešta, sutartyje nebuvo išspręsta iš kokio turto bus vykdoma prievolė jai, turtas tarp pareiškėjų padalintas aiškiai nelygiomis dalimis, be to, turtas padalintas esant turto areštui ir tuo pažeistos CK 3.51 str., CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str., CPK 675 str.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005).

Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3. 126 str.).

               CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t.y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas.

               Taigi, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir J. V. prašymą, bylos Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2008).

                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjai D. ir M. A. pažeidė CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3. 126 str. ir nenurodė pareiškėjos L. N. kaip savo kreditorės, nors apie L. N. reiškiamas pretenzijas žinojo, kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs M. A. 73 420 Lt 88 ct vertės turtą, o atsakovė D. A. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pripažino, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl M. A. L. N. parduoto automobilio (b.l. 55). Be to, teismas patvirtino atsakovų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepaisant to, kad  Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovui M. A. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pažeisdamas CPK 675 str. bei CK 3.53 str. 4 d. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, procesas atnaujinimas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

Patenkinus atskirąjį skundą, iš D. ir M. A. lygiomis dalimis priteistinos 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą civilinėje byloje Nr. 2-11391-391/09 pagal pareiškėjų D. A. ir M. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atnaujinti. Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

              Priteisti iš pareiškėjų D. A. ir M. A. po 4 Lt (keturis litus) 20 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

               

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Marijonas Greičius

 

 

Teisėjos                                                                                                         Dalia Kačinskienė

                                                                                                           

          

           Dalia Višinskienė