Administracinė byla Nr. I-8011-244/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02475-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorija 21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stmbrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui E. B., atsakovo atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. B. skunde (b. l. 1-3, 20) prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (15)-1S-513; 2) grąžinti jį į Vilniaus pataisos namus nepertraukiamai atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nepagrįstai buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) į Kybartų pataisos namus (toliau – Kybartų PN). Vilniaus PN padarė nepagrįstą išvadą dėl jo elgesio Vilniaus PN, kas ir sąlygojo jo perkėlimą. Jis neorganizavo draudžiamų turėti daiktų patekimą į Vilniaus PN ir nekonfliktavo su kitais nuteistaisiais. Nesutinka su išvadoje pateiktu jo asmens psichologiniu įvertinimu, mano, kad jo nepažinojęs psichologas negali daryti išvadų. Teigia, kad sprendimą perkelti į kitus pataisos namus įtakojo ir direktoriaus pavaduotojas, nes pastarasis nemėgo jo dėl dažnai rašomų skundų administracijai ir kitoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir gydymo.
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 30–31) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus PN pareigūnai surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-21 (J) „Dėl nuteistojo E. B. perkėlimo iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus“, kurioje nurodė, kad Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę paprastosios grupės sąlygomis, nuteistųjų I-ame gyvenamajame korpuse, kartu su nuteistuoju A. P. organizuodavo iš laisvės į pataisos namų teritoriją draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, mobiliojo ryšio telefonų, SIM kortelių, pakrovėjų patekimą. Taip pat Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, kad gautais permetimo metu mobiliojo ryšio telefonais nuteistieji E. B. ir A. P. naudojosi bendrai. Nuteistasis A. P. už prarastą mobiliojo ryšio telefoną pareikalavo iš E. B. žalos atlyginimo. Tarp minėtų nuteistųjų pradėjo kilti nesutarimai. Nuteistieji E. B. ir A. P. pareigūnams neigė apie tarpusavio nesutarimą. Tačiau įtarimų buvo, kad nuteistiesiems E. B. ir A. P. ateityje susitikus gyvenamojoje zonoje, gali kilti konfliktinės situacijos, kurių metu gali kilti fizinio smurto panaudojimo galimybė ir tikimybė. Izoliuoti vieno nuo kito minėtus nuteistuosius įstaigoje nebuvo galimybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas drausmine tvarka už draudžiamų daiktų laikymą. Remdamasis aukščiau minėta tarnybinio tyrimo išvada, Kalėjimų departamentas 2014 m. vasario 7 d. surašė nuteistojo perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyrą, kurios pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas atlikti bausmę iš Vilniaus PN į Kybartų PN. Tarnybinio tyrimo išvadoje yra nurodytos aplinkybės, kliudžiusios pareiškėją toliau laikyti Vilniaus PN, ir buvo pasiūlyta: „siekiant išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją įstaigoje bei užtikrinti kitų įstaigoje bausmę atliekančių nuteistųjų saugumą nuteistąjį E. B. perkelti tolimesnei bausmei atlikti į Kybartų pataisos namus“. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 52–53) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad nustačius, jog pareiškėjo buvimas Vilniaus PN gali sukelti nestabilią kriminogeninę situaciją ir neužtikrinti kitų nuteistųjų saugumą, buvo faktinis pagrindas pareiškėją perkelti į Kybartų PN. Esant išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistuosius toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, Kalėjimų departamentas gali perkelti nuteistuosius iš vienų pataisos namų į kitus. Pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai perkeltas tolimesnei bausmei atlikti į Kybartų PN, todėl nėra pagrindo naikinti paskyros ir perkelti pareiškėją atgal į Vilniaus PN. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 9 straipsnį nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš pataisos namų į pataisos namus, tai yra pareiškėjas perkeltas į tokio pat režimo pataisos įstaigą. Pareiškėjo laikymo sąlygos nepasikeitė, todėl jo teisės bei interesai nebuvo pažeisti.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (15)-1S-513 perkelti pareiškėją toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Kybartų PN, teisėtumo ir pagrįstumo
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas ir principus reglamentuoja BVK. BVK 69 str. 2 d. nustatyta, kad iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Perkėlimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (str. 3 d.). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 69 3 d.).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) X skyriuje detalizuojama nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka. Šių taisyklių 72 punkte numatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. <...> Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą buvo perkeltas dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nei BVK, nei Taisyklėse nėra pateiktas sąrašas išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, dėl tokių išimtinių aplinkybių buvimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia pataisos įstaigos vadovas, o galutinį sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo priima Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas, nes jie tvirtina pataisos įstaigos pateiktą motyvuotą išvadą, kuria remiantis išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Iš Taisyklių 72.2 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nuteistojo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos ir laikytasi šioje teisės normoje nustatytos procedūros: 1) nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą reikalingumas turi būti pagrįstas (pataisos įstaigos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos); 2) perkėlimas galimas tik tuo atveju, jei pateiktą išvadą patvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas (patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą); 3) sprendimus dėl nuteistojo perkėlimo gali priimti tik Taisyklėse numatyti pareigūnai (išvadą ir charakteristiką pateikia pataisos namų direktorius; išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad faktą, jog egzistuoja tokios išimtinės aplinkybės, kurios pagal minėtus teisės aktus leidžia nuteistąjį perkelti, privalo įrodyti institucija, kuri taikė tokią priemonę.
Vilniaus PN 2014-01-23 tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo E. B. perkėlimo iš Vilniaus PN į Kybartų PN išvadoje Nr. 33-2(J) pateiktas Vilniaus PN direktoriaus siūlymas nuteistąjį E. B. tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti perkelti į Kybartų PN. Tokį siūlymą Vilniaus PN direktorius priėmė, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą ir nustatęs, kad: 1) nuteistasis E. B. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 65 kartus, turi 57 galiojančias nuobaudas (draudžiamų daiktų laikymas, fizinio smurto naudojimas, nurodymų nevykdymas ), neskatintas. Nuo 2013-04-24 perkeltas 12 mėnesių bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis, nedirba, nesimoko. 2) Dėl savo padaryto nusikaltimo nepergyvena, kaltina aplinkybes bei kitus asmenis, linkęs save pateisinti. Konfliktuoja su kitais nuteistaisiais bei įstaigos administracijos atstovais, laikosi nuteistųjų kriminalinės subkultūros, motyvacija dirbti žema. Pokalbių metu girdi tik tai kas patinka, liguistai reaguoja į pastabas, puikiai žino savo teises pamiršdamas apie pareigas. 3) Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai disponuoja informacija, jog nuteistasis E. B. kartu su nuteistuoju A. P. organizuodavo iš laisvės į pataisos namų teritoriją draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, mobiliojo ryšio telefonų, SIM kortelių, pakrovėjų, patekimą. Tarp minėtų nuteistųjų pradėjo kilti nesutarimai, todėl yra įtarimų, kad nuteistiesiems E. B. ir A. P. ateityje susitikus gyvenamojoje zonoje, gali kilti konfliktinės situacijos, kurių metu bus panaudotas fizinis smurtas. Izoliuoti vieno nuo kito, minėtus nuteistuosius įstaigoje nėra galimybės. Direktorius padarė išvadą, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų ir užtikrinti stabilią kriminogeninę situaciją įstaigoje, tikslinga yra nuteistąjį E. B. perkelti tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Kybartų PN (b. l. 58-59). Taigi direktorius padarė išvadą, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios kliudo nuteistąjį E. B. toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Šią išvadą Kalėjimų departamento direktorius patvirtino 2014-01-29 ir 2014-02-07 buvo išduota nuteistųjų perkėlimo (siuntimo) į kitą pataisos įstaigą paskyra Nr. (15)-1S-501, kurioje nurodyta, kad E. B. perkeliamas toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Vilniaus PN į Kybartų PN (b. l. 55).
Teismo posėdyje liudytojas nuteistasis A. P. parodė, kad su E. B. nekonfliktavo, grasinimų iš pareiškėjo pusės nebuvo. Tvirtino, kad pareiškėjas jam neskolingas. Tikino, kad su pareiškėju nebendrauja. Teigė, kad mobilaus telefono neturėjo, dėl šių veiksmų tyrimas nėra pradėtas.
Teismo posėdyje liudytojas nuteistasis S. G. parodė, kad su pareiškėju palaikė gerus santykius. Mano, kad E. B. į kitus pataisos namus perkėlė todėl, kad jis dažnai rašo skundus administracijai ir kitoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir gydymo.
Teismas minėtų liudytojų parodymus vertina kritiškai. Liudytojai, kaip ir pareiškėjas yra nuteisti asmenys. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, siekdami padėti pareiškėjui.
Teismo posėdyje liudytojas pareigūnas Ruslan Urliuk patvirtino tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes. Paaiškino, kad pareiškėją į kitus pataisos namus perkėlė siekdami užtikrinti tinkamas, saugias ir ramias nuteistųjų gyvenimo sąlygos, bei paties pareiškėjo saugumą. Patvirtino, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas drausmine tvarka už draudžiamų daiktų laikymą.
Teismas netikėti liudytojo R. Urliuk parodymais neturi pagrindo. Parodymai yra nuoseklūs, atitinka rašytinę bylos medžiagą, tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytas faktines aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti.
Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tiek Vilniaus PN, pateikdami pagrįstas išvadas dėl kylančių realių nesutarimų tarp nuteistojo E. B. ir A. P., tiek Kalėjimų departamentas, perkeldamas E. B. iš Vilniaus PN į Kybartų PN, tinkamai taikė perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuojančias teisės normas, visapusiškai bei objektyviai įvertino aplinkybes, sąlygojusias būtinybę perkelti E. B. iš vienos pataisos įstaigos į kitą, pagrįstai nustatė, kad šios aplinkybės yra išimtinės, t. y. susijusios su nuteistojo E. B. saugumu bei tvarkos užtikrinimu Vilniaus PN, todėl minėtais veiksmais nepažeidė E. B. teisių.
Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog priimtas sprendimas dėl jo perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą yra nepagrįstas. Pareiškėjo argumentai, kad su nuteistaisiais, tarp jų ir A. P., palaikė gerus santykius, nekonfliktavo, vidaus tvarkos nepažeidinėjo, Vilniaus PN taip su juo susidorojo, nes jis rašė skundus dėl administracijos veiksmų, vertintini kritiškai. Byloje pateikta nuteistųjų prasižengimų ataskaita (b. l. 37-50) ir paties pareiškėjo į bylą pateiktos nutarimų dėl nuteistojo nubaudimo kopijos (b. l. 70, 83-107) patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai pažeidžia pataisos namuose nustatytą tvarką.
Įvertinus išdėstytą, teismas neturi pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (15)-1S-513 ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus PN nepertraukiamai atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rūta Miliuvienė
Margarita Stambrauskaitė
Liudmila Zaborovska