Baudžiamoji byla Nr. 1-52-963/2020

Proceso Nr. 1-04-6-00026-2018-0

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;  

                                                1.1.7.3.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.3.7.; 1.2.18.8.1.;

                                                1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.;

                                                2.3.6.4.5.2.;

                                                (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Agnei Baranauskaitei, Sandrai Jotautei,

dalyvaujant prokurorams Daliai Stonienei, Arvydui Navickui,

kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Mirandai Kunickienei, bankroto administratoriui M. Ž.,

civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui R. G.,

                viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

        E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

                1) 2016 m. spalio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį dešimties mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei sumokėti 10 MGL (377 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per du mėnesius;

                2) 2019 m. spalio 29 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje;

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininku, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. (dirbusiai nuo 2015-04-21 iki 2015-04-24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S. (dirbusiai nuo 2014-08-20 iki 2015-04-07), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. D. (apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2015-05-13), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės A. B., L. S. ir I. D., būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21 811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o būtent:

-laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 2 atvejais nepagrindė darbuotojui R. S. iš viso 359,32 Eur priskaityto ir 225 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaityto 140,34 Eur ir išmokėto 75 Eur darbo užmokesčio,

-už 2018 m. sausio mėnesį priskaityto 218,98 Eur ir išmokėjo 150 Eur darbo užmokesčio;

laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui V. D. iš viso 6698.15 Eur priskaityto ir 4875.59 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. vasario mėnesį 528,95 Eur priskaityto ir 385,29 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. birželio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. liepos mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 540,39 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 556,25 Eur priskaityto ir 399 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 577,40 Eur priskaityto ir 414 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 585,43 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 605,61 Eur priskaityto ir 434 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 408,15 Eur priskaityto ir 294 Eur išmokėto darbo užmokesčio‘

laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui G. P. iš viso 9813.46 Eur priskaityto ir 7245.79 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. vasario mėnesį 798,02 Eur priskaityto ir 589,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. birželio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. liepos mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 797,62 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 820,26 Eur priskaityto ir 599 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 841,41 Eur priskaityto ir 614 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 849,46 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėjto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 877,65 Eur priskaityto ir 639,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 615,74 Eur priskaityti ir 454 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 13 atvejų nepagrindė darbuotojui V. A. iš viso 3596.77 Eur priskaityto ir 2744.50 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. liepos mėnesį 90,17 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 208,05 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. spalio mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 336,94 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 269,07 Eur priskaityto ir 219,70 išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 352,62 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 342,99 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 394,92 Eur priskaityto ir 280 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 355,43 Eur priskaityto ir 252 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 159,38 Eur priskaityto ir 113 išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 370,75 Eur priskaityto ir 296 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. rugsėjo mėnesį 91,21 priskaityto ir 83 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 6 atvejais nepagrindė darbuotojui L. P. iš viso 1343.69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2017 m. rugsėjo mėnesį 208,86 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. spalio mėnesį 213,99 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. lapkričio mėnesį 213,16 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. gruodžio mėnesį 197,36 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2018 m. sausio mėnesį 218,98 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2018 m. kovo mėnesį 291,34 Eur priskaityto ir 200 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 buvo 54 atvejais išmokėtas darbo užmokestis šiems darbuotojams.

Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, E. B., siekdamas išvengti 12611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininku, kuris laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingu už ataskaitų pateikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. D. nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 įvykusias ūkines, finansines operacijas penkiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį iš viso 16040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl ko buhalterės būdamos suklaidintos darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16040,88 Eur, grynais pinigais, išmokėto darbo užmokesčio ir Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-12-31 (forma FR0572) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 21082,09 Eur, mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma” – deklaravo 729,30 Eur, mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau ir iš jų:

- 2015 m. vasario mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1326,97 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 232,46 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

- 2015 m. birželio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1415,53 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 248,74 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. liepos mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1521,51 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,78 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1623,58 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,06 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1743,96 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 310,82 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. spalio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 312,62 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 59,09 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. lapkričio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1752,47 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 306,82 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2015 m. gruodžio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1607,08 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 203,36 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. sausio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1729,13 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,49 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. vasario mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1761,80 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,23 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. kovo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1829,81 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 345,72 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. birželio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1838,69 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 347,50 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. liepos mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1183,27 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 215,76 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 370,75 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 41,38 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2016 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 91,21 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų;

-2017 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 208,86 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 40,06 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2017 m. spalio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 213,99 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 44,73 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2017 m. lapkričio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 353,50 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 60,86 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2017 m. gruodžio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 197,36 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,60 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2018 m. sausio mėn. deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 437,96 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 98,54 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

-2018 m. kovo mėn. deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 291,34 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 65,12 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų.

Be to, E. B., gim. 1953 m., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), bendrovės akcininku, kuris laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingu už ataskaitų pateikimą, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas iš viso 8723,59 Eur pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), iš jų:

- 2015 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1415,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 530,52 EUR įmokų;

-2015 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1326,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 565,93 EUR įmokų;

-2015 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1521,51 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 608,30 EUR įmokų;

-2015 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1623,58 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 649,11 EUR įmokų;

-2015 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1743,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 697,23 EUR įmokų;

-2015 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 312,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 124,98 EUR įmokų;

-2015 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1752,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 700,64 EUR įmokų;

-2016 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1607,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 642,51 EUR įmokų;

-2016 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1729,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 691,31 EUR įmokų;

-2016 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1761,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 704,37 EUR įmokų;

-2016 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1829,81 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 731,55 EUR įmokų;

-2016 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1838,69 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 735,11 EUR įmokų;

-2016 rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1183,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 473,07 EUR įmokų;

-2016 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 370,75 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 148,23 EUR įmokų;

-2016 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 91,21 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 36,47 EUR įmokų;

-2017 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 208,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 83,91 EUR įmokų;

-2017 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 213,99 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 85,98 EUR įmokų;

-2017 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 353,50 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 142,04 EUR įmokų;

-2018 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 197,36 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 79,30 EUR įmokų;

-2018 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 437,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 175,97 EUR įmokų;

-2018 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 291,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 17,06 EUR įmokų;

E. B., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, siekdamas išvengti įmokų sumokėjimo į garantinį fondą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 3 darbuotojams nuo 20108,38 Eur priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20108,38 x 0,2%) įmokų, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur , 2016 m. – 17,61 Eur

Tokiu būdu, E. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atstovaujama direktoriaus ir akcininko E. B. kuris, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, atstovaudamas bendrovę ir kontroliuodamas jos veiklą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuriose nurodyta, kad “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. (dirbusiai nuo 2015-04-21 iki 2015-04-24), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S. (dirbusiai nuo 2014-08-20 iki 2015-04-07), bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. D. (apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2015-05-13), nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21811,39 Eur priskaityto ir 16040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines,, finansines operacijas. Dėl šios priežasties, buhalterės A. B., L. S. ir I. D. būdamos suklaidintos, neturėdamos apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso 21811,39 Eur priskaityto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 16040,88 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, o būtent:

-laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 2 atvejais nepagrindė darbuotojui R. S. iš viso 359,32 Eur priskaityto ir 225 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2017 m. lapkričio mėnesį priskaityto 140,34 Eur ir išmokėto 75 Eur darbo užmokesčio,

-už 2018 m. sausio mėnesį priskaityto 218,98 Eur ir išmokėjo 150 Eur darbo užmokesčio.

- Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui V. D. iš viso 6698.15 Eur priskaityto ir 4875.59 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. vasario mėnesį 528,95 Eur priskaityto ir 385,29 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. birželio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. liepos mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 583,94 Eur priskaityto ir 425,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 576,03 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 540,39 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 556,25 Eur priskaityto ir 399 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 577,40 Eur priskaityto ir 414 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 585,43 Eur priskaityto ir 419,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 605,61 Eur priskaityto ir 434 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 408,15 Eur priskaityto ir 294 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

-Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 metų sausio mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 12 atvejų nepagrindė darbuotojui G. P. iš viso 9813.46 Eur priskaityto ir 7245.79 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. vasario mėnesį 798,02 Eur priskaityto ir 589,79 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. birželio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. liepos mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 847,40 Eur priskaityto ir 625,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 839,50 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 797,62 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 820,26 Eur priskaityto ir 599 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 841,41 Eur priskaityto ir 614 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 849,46 Eur priskaityto ir 619,70 Eur išmokėjto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 877,65 Eur priskaityto ir 639,70 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 615,74 Eur priskaityti ir 454 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

-Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 13 atvejų nepagrindė darbuotojui V. A. iš viso 3596.77 Eur priskaityto ir 2744.50 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2015 m. liepos mėnesį 90,17 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugpjūčio mėnesį 208,05 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. rugsėjo mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. spalio mėnesį 312,62 Eur priskaityto ir 225,40 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. lapkričio mėnesį 336,94 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2015 m. gruodžio mėnesį 269,07 Eur priskaityto ir 219,70 išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. sausio mėnesį 352,62 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. vasario mėnesį 342,99 Eur priskaityto ir 250 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. kovo mėnesį 394,92 Eur priskaityto ir 280 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. birželio mėnesį 355,43 Eur priskaityto ir 252 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. liepos mėnesį 159,38 Eur priskaityto ir 113 išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. rugpjūčio mėnesį 370,75 Eur priskaityto ir 296 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2016 m. rugsėjo mėnesį 91,21 priskaityto ir 83 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

-Laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio pirminiais apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiais 6 atvejais nepagrindė darbuotojui L. P. iš viso 1343.69 Eur priskaityto ir 950 Eur išmokėto darbo užmokesčio grynais:

-už 2017 m. rugsėjo mėnesį 208,86 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. spalio mėnesį 213,99 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. lapkričio mėnesį 213,16 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2017 m. gruodžio mėnesį 197,36 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2018 m. sausio mėnesį 218,98 Eur priskaityto ir 150 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

-už 2018 m. kovo mėnesį 291,34 Eur priskaityto ir 200 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 buvo 54 atvejais išmokėtas darbo užmokestis šiems darbuotojams.

Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

        Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama išvengti 12611,93 Eur mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir akcininko E. B., kuris laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingu už ataskaitų pateikimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsniu – “Mokesčių mokėtojo pareigos” privalėdamas laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę L. S., bei per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. D. nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė buhalterėms duomenų apie, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 įvykusias ūkines, finansines operacijas penkiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį iš viso 16040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl ko buhalterės būdamos suklaidintos darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16040,88 Eur, grynais pinigais, išmokėto darbo užmokesčio ir Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-12-31 (forma FR0572) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 21082,09 Eur, mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma” – deklaravo 729,30 Eur, mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau ir iš jų:

        - 2015 m. vasario mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1326,97 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 232,46 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        - 2015 m. birželio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1415,53 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 248,74 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. liepos mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1521,51 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,78 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1623,58 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 288,06 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1743,96 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 310,82 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. spalio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 312,62 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 59,09 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. lapkričio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1752,47 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 306,82 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2015 m. gruodžio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1607,08 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 203,36 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. sausio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1729,13 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,49 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. vasario mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1761,80 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 325,23 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. kovo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1829,81 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 345,72 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. birželio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1838,69 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 347,50 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. liepos mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1183,27 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 215,76 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 370,75 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 41,38 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2016 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 91,21 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų;

        -2017 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 208,86 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 40,06 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2017 m. spalio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 213,99 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 44,73 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2017 m. lapkričio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 353,50 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 60,86 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2017 m. gruodžio mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 197,36 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,60 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2018 m. sausio mėn. deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 437,96 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 98,54 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų;

        -2018 m. kovo mėn. deklaracijoje 5 laukelyje deklaravo mažiau 291,34 EUR išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, sumų, 6 ir 7 laukelyje deklaravo mažiau 65,12 EUR išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų.

        Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir akcininko E. B., kuris laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-04-22 formaliai būnant bendrovės direktoriui R. S., nuo 2015-04-22 iki 2016-02-15 formaliai būnant direktorei I. K., nesupratusiems E. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir nuo 2016-02-15 būnant E. B. bendrovės direktoriumi, faktiškai minėtu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 vadovaudamas įmonės ūkinei, komercinei veiklai, būdamas atsakingu už ataskaitų pateikimą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir kontroliuoti jos veiklą laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia, pažeisdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas iš viso 8723,59 Eur pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12), iš jų:

        - 2015 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1415,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 530,52 EUR įmokų;

        -2015 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1326,97 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 565,93 EUR įmokų;

        -2015 m. rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1521,51 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 608,30 EUR įmokų;

        -2015 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1623,58 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 649,11 EUR įmokų;

        -2015 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1743,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 697,23 EUR įmokų;

        -2015 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 312,62 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 124,98 EUR įmokų;

        -2015 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1752,47 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 700,64 EUR įmokų;

        -2016 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1607,08 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 642,51 EUR įmokų;

        -2016 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1729,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 691,31 EUR įmokų;

        -2016 m. kovo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1761,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 704,37 EUR įmokų;

        -2016 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1829,81 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 731,55 EUR įmokų;

-2016 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1838,69 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 735,11 EUR įmokų;

        -2016 rugpjūčio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 1183,27 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 473,07 EUR įmokų;

        -2016 m. rugsėjo mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 370,75 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 148,23 EUR įmokų;

        -2016 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 91,21 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 36,47 EUR įmokų;

        -2017 m. spalio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 208,86 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 83,91 EUR įmokų;

        -2017 m. lapkričio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 213,99 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 85,98 EUR įmokų;

        -2017 m. gruodžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 353,50 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 142,04 EUR įmokų;

        -2018 m. sausio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 197,36 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 79,30 EUR įmokų;

        -2018 m. vasario mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 437,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 175,97 EUR įmokų;

        -2018 m. balandžio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir A11 deklaravo mažiau 291,34 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir A12deklaravo mažiau 17,06 EUR įmokų;

        UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. B., kuris tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia, siekdamas išvengti įmokų sumokėjimo į garantinį fondą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 3 darbuotojams nuo 20108,38 Eur priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20108,38 x 0,2%) įmokų, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur , 2016 m. – 17,61 Eur

        Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Nesutiko su skaičiais, nurodytais kaltinime, teigė, kad išmokėjo mažesnes sumas. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su ta suma, kuria išmokėjo ir pateikė savo paskaičiavimus. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2014 m. Tada direktoriumi buvo R. S., kurio iniciatyva jis buvo paskirtas patarėju, bet jokių finansinių klausimų jis nesprendė. Kai R. S. atsisakė būti direktoriumi, tada jis tapo bendrovės akcininku ir viskam vadovavo. R. S. tuomet tik formaliai buvo darbų vadovas, nes turėjo visus reikalingus atestatus. Formaliai kurį laiką bendrovėje dirbo I. K.. Parodė, kad 2015 metais dienos uždarbis buvo 35 eurai, 2016 metais – 40 eurų, 2017 metais – 45 eurai, 2018 metais – 50 eurų. Atlyginimas buvo skaičiuojamas už praktiškai dirbtas dienas. Grynais pinigais V. D. išmokėjo -  2015 m. gruodžio mėn. 400 eurų, 2016 m. sausio mėn. – 250 eurų, 2016 m. vasario mėn. - 400 eurų, 2016 m. kovo mėn.  - 310 eurų, 2016 m. birželio mėn.  - 70 eurų, t. y. iš viso 2016 m. - 830 eurų. Pažymėjo, kad jis iš anksto nesitarė nei su V. D., nei su G. P., kad per mėnesį jiems bus išmokėta 800 eurų ir 1000 eurų atitinkamai. G. P. išmokėjo 2015 m. rugpjūčio mėn.  - 150 eurų, 2015 m. rugsėjo mėn. – 200 eurų, 2015 m. gruodžio mėn. 400 eurų, 2016 m. sausio mėn. – 50 eurų, 2016 m. vasario mėn. – 500 eurų, 2016 m. kovo mėn. – 410 eurų, t. y. iš viso 2016 m. – 960 eurų. V. A. išmokėjo: 2015 m. liepos mėn. – 150 eurų, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 150 eurų, 2015 m. lapkričio mėn. – 250 eurų, 2016 m. sausio mėn. – 350 eurų, 2016 m. vasario mėn. – 250 eurų, 2016 m. kovo mėn. – 280 eurų, 2016 m. birželio mėn. – 252 eurų, 2016 m. rugpjūčio mėn. – 296 eurų, iš viso 2016 m. 1440 eurų. L. P. išmokėjo 2017 m. rugsėjo mėn.  - 100 eurų, 2017 m. spalio mėn. – 100 eurų, 2017 m. lapkričio mėn. – 100 eurų, 2017 m. gruodžio mėn. – 100 eurų, 2018 m. sausio mėn. – 150 eurų, iš viso 550 eurų. R. S. vieną kartą išmokėjo 75 eurus, vieną kartą - 150 eurų, t. y. iš viso 225 eurus. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pateikęs šiuos duomenis, bet tyrėja jam darė spaudimą, kad jis sutiktų su jos duomenimis. Jis pasakė, kad nesupranta, kodėl neatsižvelgiama į jo duomenis. Mano, kad eksperto išvadoje yra klaida. Paaiškino, kad atlyginimas, mokamas iš kasos, susideda iš dviejų dalių, t. y. iš pagrindinio atlyginimo ir iš priedo, kuris gali būti 100-200 eurų. Be to, tyrėjo duomenyse nebuvo išminusuoti pajamų mokestis ir mokestis Sodrai. Paaiškino, kad nuo tų sumų, kurias pripažįsta, jis nesumokėjo mokesčių, nes jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Bendrovės buhalteriją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikė deklaracijas VMI, Sodrai, ruošė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Buhalterija su grynais pinigais nedirbo, priėjimą prie sąskaitos turėjo tik pavedimams. Bendrovės akcininkai buvo R. S., I. K., o viskam vadovavo jis. Atlyginimus iš kasos jis mokėjo, kai buvo pinigų, vienos atlyginimų mokėjimo dienos nebuvo. Atžymas darė tik savo knygutėje. Jei kasoje nebuvo pinigų, o darbuotojai reikšdavo nepasitenkinimą, mokėdavo iš dividendų. Jo darbo užmokestis buvo nuo minimalaus iki 2000 eurų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje kai kurie skaičiai yra „paimti iš lubų“, nes žmonės buvo kerštingi ir davė neteisingus parodymus. 2015 m. negalėjo būti taip, kad santechnikas uždirbtų 1500 litų, nes dienos uždarbis buvo 35 litai. Pažymėjo, kad kai kurie liudytojų parodymai yra netikslūs. Jam liudytojai, su kuriais jis draugiškai bendrauja, sakė, kad tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas. Tuos pinigus, kuriuos mokėjo, mokėjo iš asmeninių lėšų. Pinigai buvo gauti iš dividendų. Mokesčiams buvo sumokėti pinigai per pelno mokestį. Dividendai, kuriuos jis gavo irgi buvo apmokestinti 15 procentų. Mano, kad valstybei jokios žalos nėra padaryta, nes ji mokesčius atgavo kita išraiška. Jeigu nebūtų to padaręs per dividendus, tada žala valstybei būtų buvusi. Sutiko, kad iš dalies apgaulingai vedė įmonės apskaitą. Taip darė, nes reikėjo išsilaikyti, sumažinti mokesčius. Dėl to gailisi. Pažymėjo, kad 2015 m. dirbo skaidriai, nes dirbo su stambiais užsakovais, kurie vedė skaidrią apskaitą, jiems buvo reikalingi oficialūs dokumentai. Šiuo metu nedirba, yra pensininkas. Pensijos gauna 470 eurų. Gyvena su žmona, kuri taip pat pensijoje. Turi kreditą, už kurį kiekvieną mėnesį moka po 160 eurų. Pagal Sodros pareiškimą dėl 3000 eurų bendrovei yra iškelta bankroto byla. Nors bendrovė neveikia, bet dar yra neišregistruota. Gailisi patekęs į tokią situaciją. Prašė teismo skirti kuo švelnesnę bausmę.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Miranda Kunickienė paaiškino, kad  įmonė su pareikštu kaltinimu nesutinka, nes veikos, kuria kaltinama, nepadarė. Pati bendrovė tyčia apgaulingai buhalterinės apskaitos neorganizavo ir neteisingų duomenų neteikė. Šiai dienai įmonė veiklos nevykdo, jai yra iškelta bankroto byla, todėl mano, kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų byloje nėra, o už direktorės ir akcininko vykdomas veikas įmonė atsakyti negali, todėl prašė įmonę išteisinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas R. G. palaikė civilinį ieškinį. Nurodė, kad žala šiai dienai nėra atlyginta.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su E. B. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių jis buvo direktoriumi, po to – darbų vadovu, t. y. ieškojo naujų objektų, skaičiavo sąmatas. Jis gyveno Klaipėdoje, todėl dirbo nuotoliniu būdu. Vadovavo bendrai, pasitardamas su E. B.. Dirbo darbininkų komanda, kurie atliko santechnikos darbus. E. B. mokėdavo atlyginimus, kurie skyrėsi ir priklausė nuo atliktų darbų. Darbuotojams už kurą nebuvo mokama, nes buvo sunki situacija, kadangi buvo mažai užsakymų. Darbuotojams mokėdavo apie 1000 eurų per mėnesį. Jo paties atlyginimas buvo mažesnis. Atlyginimus gaudavo į banko sąskaitą. Pavedimus atlikdavo buhalterė. Žinojo, kad yra mokami atlyginimai ir grynais pinigais. Neprisiminė, ar bendrovė turėjo automobilį. Šiuo metu su E. B. nebendrauja. 2015-2016 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius tvirtindavo ir jis, ir buhalterė. Dar jis pasirašydavo rangos sutartis. Derybose dalyvaudavo abu kartu su E. B.. Bendrovėje nebuvo neapskaitytų pinigų, nes nebuvo galimybės „iš šono“ jų gauti. Jis suprato, kad bendrovei bus blogai, nes turėjo mažai užsakymų, buvo sunku išsilaikyti.

Liudytojas V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Vadovas buvo E. B.. Įsidarbino per skelbimą. Dėl atlyginimo derėjosi su E. B.. Jo atlyginimas, kurį jam pervesdavo į sąskaitą, buvo 500 eurų. Grynais pinigais jam nemokėjo. Papildomai iš E. B. gaudavo pinigų už kurą, kai važiuodavo į objektą savo automobiliu. Už tuos pinigus niekur nepasirašydavo. Tada gaudavo 600 eurų ar 700 eurų. Jis gyvena Kvėdarnoje, turi savo automobilį Audi. Kartais važiuodavo su kaimynu G. P.. Dirbo penkias darbo dienas po aštuonias darbo valandas. Atvažiuodavo į objektą, keisdavo vamzdžius. Pagrinde objektai buvo renovuojami daugiabučiai. Kartais nedirbdavo, nes nebuvo darbo. Pažymėjo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir kad jie yra teisingi (t. 5, b. l. 74), tačiau jų neperskaitė prieš pasirašydamas. Manė, kad sakė tyrėjai apie pinigus už kurą.

 Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. sausio mėn. ir 2016 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Dėl darbo tarėsi su E. B.. Dokumentus pasirašė pas buhalterę. Direktorius buvo R. S.. Buvo visokių objektų, pradėjo dirbti Palangoje, (duomenys neskelbtini). Dirbo penkias darbo dienas po aštuonias valandas, viršvalandžių nedirbo. Darbo užmokestį mokėjo į banko sąskaitą. Taip pat mokėjo pinigus už kurą. Jis suprato, kad gauna 200 eurų kurui. E. B. apie sumokėtus grynus pinigus pasižymėdavo knygutėje. Nei maistui, nei rūbams pinigų negaudavo. Per mėnesį gaudavo apie 1000 eurų, nes taip buvo sutarę. Visi gaudavo vienodą atlyginimą. Dalį pinigų gaudavo į banko sąskaitą, dalį – grynais, t. y. 200 eurų. Darbo metu ateidavo E. B. ir paduodavo pinigus. Kiti tai matydavo. Jei nesumokėdavo, tai nedirbdavo. Taip buvo daug kartų. Kai atsiskaitydavo su darbininkais, vėl dirbdavo. Pažymėjo, kad neskaičiavo, kiek gavo grynais, tačiau jam liko neišmokėta apie 1000 eurų, todėl išėjęs iš darbo kreipėsi į darbo inspekciją. Prieš duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 79), jis su E. B. nebuvo susitikęs, o prieš pasirašydamas savo parodymus, juos perskaitė. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad skiriasi sumos. Neprisiminė, ar minėjo pareigūnui apie pinigus kurui.

Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rado skelbimą, paskambino ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Dirbo apie metus laiko, jo viršininkas buvo E. B.. Dirbo Doviluose. Darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą. Iš pradžių gaudavo 400 eurų. Kitas atlyginimas jam nebuvo mokamas. Kas mėnesį papildomai gaudavo pinigų už kurą apie 50 eurų, nes važiuodavo savo automobiliu. Nepasirašydavo už pinigus, gautus kurui. Juos E. B. išmokėdavo darbo vietoje. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad tada geriau prisiminė įvykius. Prieš pasirašydamas apklausos protokolą, jo neperskaitė. Pažymėjo, kad nei tada, nei dabar jam nebuvo daromas poveikis. Taip pat nurodė, kad jis nebuvo gavęs tokių sumų, kurios pažymėtos E. B. knygutėse.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Su E. B. sutarė, kad per dieną gaus 50 eurų. Koks atlyginimas buvo nurodytas darbo sutartyje, nežino. Dirbo penkias darbo dienas per savaitę, nuo 8.00 val. iki 17.00 val. objektai buvo Palangoje, Plungėje. Jis pats gyvena Kretingoje, į darbą vyko savo automobiliu. Iš viso jis uždirbdavo apie 1000 eurų. Daugiau nei pusė atlyginimo buvo mokama į sąskaitą, likusi dalis – grynais. Kokias sumas gaudavo į rankas, negalėjo nurodyti. Su tyrėjais apie tai taip pat nekalbėjo. E. B. žymėdavosi kiek pinigų davė. Už grynais pinigais gautą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Išėjo iš darbo, nes negavo atlyginimo. E. B. jam liko skolingas. Prisiminė, kad vieną kartą dirbo šeštadienį. Tada gavo 75 eurus į rankas.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino, pakvietė į pokalbį, kuriame dalyvavo E. B. ir R. S.. Ją priėmė dirbti buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo 2014 m.-2015 m. E. B. buvo akcininku bei kasininku. Jai nurodymus duodavo ir E. B., ir R. S.. R. S. dažniau buvo kontoroje, bet viskam vadovavo E. B.. Jai ir kitiems darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą. Nežino, ar kiti darbuotojai gaudavo darbo užmokestį į rankas. Pažymėjo, kad lėšų nebuvo, todėl vėlavo mokėti mokesčius. Ji su grynais pinigais nedirbo. Ji vedė tabelius. Duomenis jai pateikdavo R. S.. Akcininkams nebuvo mokami dividendai. Prisiminė, kad pagal panaudos sutartį buvo paimtas automobilis, buvo kuro čekiai, pirko kanceliarines prekes, matė, kad sąskaitoje yra pervedami pinigai.

Liudytoja I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas nuo 2015 m. Bendraudavo tik su direktoriumi E. B., su kitais darbuotojais jai nereikėjo bendrauti. Mėnesiui pasibaigus direktorius ateidavo, nurodydavo sumas, kiek kokiam žmogui išmokės atlyginimo. Atlyginimai dažniausiai buvo mokami bankiniais pavedimais, bet būdavo, kad mokėdavo ir per kasą, bet ji grynųjų pinigų nematė. Ji pasirašydavo kasos knygoje, kad suvedė pinigus. Būdavo, kad vadovas išimdavo pinigus, ji juos užpajamuodavo. Būdavo rašomos finansinės apyskaitos, kam panaudoti pinigai. Metų pabaigoje direktorius turėdavo grąžinti pinigus į kasą. Prisiminė, kad buvo išimti keli tūkstančiai ir kad vadovui buvo išmokėti dividendai. Ji suruošdavo ruošinius, o vėliau juos patvirtindavo direktorius. Darbo sutartyse buvo nurodytas valandinis atlyginimas. Užsakovai pinigus pervesdavo į banką. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ji sudarydavo. Jai pretenzijų nei vienas darbuotojas nėra pareiškęs. Bendrovė nelikdavo skolinga darbuotojams, bet kartais vėluodavo sumokėti atlyginimus ir mokesčius Sodrai. Direktorius sakydavo, kad nėra pinigų, todėl vėluodavo mokėti. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė santechnikos paslaugas. Jai būdavo pateikti atliktų darbų aktai.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. ieškojo buhalterės darbo. Rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalinga buhalterė. Įsidarbino, tačiau dirbo tik tris dienas. Bandė dirbti, bet jai nepatiko. Pamatė, kad bendrovė turi daug skolų, todėl išėjo iš tos bendrovės. Ji atlyginimų neskaičiavo. Jai atlyginimas buvo išmokėtas į banko sąskaitą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2018-10-08 liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017-08-28. E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paskambinęs pasiūlė darbą ir pasiūlė mokėti po 50 Eur į dieną. Dar klausė, kiek rodyti atlyginimo oficialiai, pasakė, kad rodytų bendrovės apskaitoje visą jam išmokamą atlyginimą. Jis pasiūlymu sutiko ir pradėjo dirbti. Pirmas atlyginimas už kelias dienas buvo visas pervestas į asmeninę jo banko sąskaitą. Vėliau, sekantys atlyginimai, būdavo mokami per du kartus, dalis į asmeninę banko sąskaitą, kita dalis grynais pinigais. Į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo 800 Eur, o kas būdavo perdirbama gaudavo grynais pinigais. Atlyginimo grynais pinigais gaudavo ne mažiau 150 Eur į mėnesį, kartais būdavo ir daugiau, bet tikslių sumų dabar neprisimena, bet kas mėnesį mažiausiai grynais pinigais gaudavo 150 Eur papildomai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2018-08-17 kadangi bendrovėje nebuvo mokami komandiruotpinigiai, būdavo daug važinėjama į kitus miestus. Šios apklausos metu jam buvo parodytas atlyginimų mokėjimų žiniaraštis ir pagal jame esančius duomenis mano, kad čia yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir jame mato savo pavardę. Gale eilutės matosi užrašytas aritmetinis veiksmas 19x50, tai reiškia, kad jis 2018 m. sausio mėnesį pradirbo 19 dienų ir už jas E. mokėjo po 50 Eur į dieną. Jam išmokėta suma turėjo būti 950 Eur. kuri ir yra užrašyta, o šalia apibraukti du skaičiai - 800 ir 150, tai 800 Eur gavo į savo sąskaitą, 150 Eur gavo grynais. 2018 m. vasario mėn. dirbo tik kelias dienas, todėl kiek pamena nieko grynais negavo, o už 2018 m. kovą jam grynais buvo išmokėtą 200 Eur kadangi pradirbo 20 darbo dienų. Parodytas žiniaraštis pridėtas prie apklausos protokolo. (t. 5, b. l. 84-86).

2018 m. balandžio 16 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo pranešama, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje, pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis, nustatyti galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pagrindinė veikla vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas. Bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius E. B., gim. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Pagal Sodros duomenis bendrovėje be direktoriaus oficialiai dirba 7 asmenys, vidutinis darbo užmokestis apie 500 Eur. Turimais duomenimis, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio minėtoje įmonėje darbuotojams dalis mokamo darbo užmokesčio nėra apskaitoma bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. kiekvienam darbuotojui kas mėnesį prie oficialaus darbo užmokesčio E. B. papildomai sumoka maždaug 300 eurų dydžio atlyginimą „vokelyje“. Be to, nustatyta, kad E. B. savo užrašuose pasižymi, kokiame statybų objekte, kada ir koks darbuotojas dirbo, o kiekvieną dieną objekte dirbę darbuotojai juose pasirašo, taip patvirtindami, kad minėtame statybų objekte buvo ir dirbo. Nustatyta, kad minėtuose užrašuose yra ne tik oficialūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bet ir neoficialiai dirbantys asmenys, kuriems mokamas bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitomas darbo užmokestis. Įvertinus surinktą informaciją, darytina prielaida, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, t. y. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukiamos ne visos gautos pajamos, kurios galimai panaudojamos neoficialiam darbo užmokesčiui išmokėti, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai vykdomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalį. (t. 1, b. l. 1).

2018 m. rugpjūčio 20 d. Kratos, atliktos E. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), metu buvo paimti rankraštiniai užrašai, 3 užrašų knygos, E. B. naudojamas kompiuteris bei įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai. (t. 1, b. l. 50-53).

2018 m. rugpjūčio 20 d. Apžiūros protokole užfiksuota nešiojamojo kompiuterio „HP“, žyma „atlyginimų skaičiavimai“ pažymėti 44 failai, kurie įtraukti į programos AccessData FTK automatizuotai formuojamą ataskaitą, apžiūra. Ataskaita įrašyta į CD diską, kuris pridėtas prie apžiūros protokolo. 2018 m. gruodžio 11 d. Apžiūros protokole užfiksuota prie 2018 m. rugpjūčio 20 d. Apžiūros protokolo pridėto kompaktinio disko apžiūra. (t. 1, b. l. 54-101).

2019 m. kovo 15 d. Apžiūros protokole užfiksuota užrašų knygų, kuriose atsispindi galimai išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kadangi užrašuose yra atlikti aritmetiniai skaičiavimai prie jų nurodant asmenų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardus, pavardes, apžiūra. Dalis šių duomenų buvo patvirtinta liudytojų parodymais. (t. 1, b. l. 102-122).

VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus bei vadovus.  Vienasmenis valdymo organas nuo 2015-04-10 yra I. K.. Nuo 2016-01-21 akcininkas E. B., nuo 2016-02-15 direktorius E. B.. (t. 4, b. l. 103-120).

Specialisto 2019-02-22 išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990  nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-03-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00026-18 duomenis) kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“:

        - laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 45 atvejais išmokėjo 5 darbuotojų iš viso 16040,88 Eur (2015 m. – 8454,78 Eur, 2016 m. – 6411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų, iš jų:

        - 21811,39 Eur (2015 m. – 11303,72 Eur, 2016 m. – 8804,66 Eur, 2017 m. – 973,71 Eur, 2018 m. – 729,30 Eur) atlyginimo priskaitymo;

        - 16040,88 Eur (2015 m. – 8454,78 Eur, 2016 m. – 6411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) atlyginimo išmokėjimo, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, tai yra 45 atvejais, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31, apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16040,88 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ tai yra 45 atvejais, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31, neužregistravo iš viso 16040,88 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo.

Pagal Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00026-18 bylos medžiagą, negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 45 atvejais 5 darbuotojams išmokėjo iš viso 16040,88 Eur grynaisiais pinigais darbo užmokestį. 

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00026-18 medžiagą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 nenustatyti pažeidimai dėl ko nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00026-18 duomenis), kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 45 atvejais išmokėjo 5 darbuotojams iš viso 16040,88 Eur (2015 m. – 8454,78 Eur, 2016 m. – 6411,10 Eur, 2017 m. – 675,00 Eur, 2018 m. – 500 Eur) darbo užmokesčio, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, iš jų:  21811,39 Eur (2015 m. – 11303,72 Eur, 2016 m. – 8804,66 Eur, 2017 m. – 973,71 Eur, 2018 m. – 729,30 Eur) atlyginimo priskaitymo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007: 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“; 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, t. y. nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėtas iš viso 21811,39 Eur (išmokos, neatėmus NPD, PNPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ) su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, iš jų: 2015 m vasario, birželio – gruodžio mėnesiais – 11303,72 Eur, 2016 m. sausio – kovo, birželio - rugsėjo mėnesiais – 8804,66 Eur, 2017 m. rugsėjo -gruodžio mėnesiais – 973,71 Eur, 2018 m. sausio, kovo mėnesiais – 729,3 Eur.

        Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-12-31 (forma FR0572) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 

        - laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-12-31 (forma FR0572) 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 21082,09 Eur, mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3684,46 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį;

        - laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma“ – deklaravo 729,30 Eur, mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau išskaičiuotą pajamų mokestį.

        UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“;

        -Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, tai yra laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 5 darbuotojams nuo priskaičiuoto 21811,39 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 8723,59 Eur, iš jų: 6760,57 Eur (2015 m. – 3501,89 Eur, 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2016 m. – 2727,68 Eur, 30,98 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2017 m. – 303,60 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo; 2018 m. – 293,04 Eur 31,18 proc. socialinio draudimo įmokų priskaitymo), 654,30 Eur (2015 m. – 339,06 2016 m. – 264,15 Eur, 2017 m. – 29,21 Eur, 2018 m. – 21,88 Eur) 3 proc. sveikatos draudimo įmokų ir 1308,72 Eur (2015 m. – 678,21 Eur, 2016 m. – 528,33 Eur, 2017 m. – 58,42 Eur, 2018 m. – 43,76 Eur) 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

        Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė 75 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12).

        Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos)“ – laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 3 darbuotojams nuo 20108,38 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20108,38 x 0,2%) įmokų.

        Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 nepriskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso: 12611,93 Eur (3848,12+8723,59+40,22), iš jų:

        1) Valstybės biudžetui iš viso - 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2015 m. – 1908,13 Eur, 2016 m. – 1601,08 Eur, 2017 m. – 175,25 Eur, 2018 m. – 163,66 Eur;

        2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui įmokų iš viso 8723,59 Eur (654,30 Eur + 1308,72 Eur + 6760,57 Eur), iš jų: 2015 m. iš viso 4519,16 Eur (339,06 Eur +678,21 Eur + 3501,89 Eur), 2016 m. iš viso 3520,16 Eur (264,15 Eur +528,33 Eur + 2727,68 Eur), 2017 m. iš viso 391,23 Eur (29,21 Eur +58,42 Eur + 303,61 Eur), 2018 m. iš viso 293,04 Eur (21,88 Eur +43,76 Eur + 227,40 Eur);

        3) Garantiniam fondui iš viso - 40,22 Eur iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur , 2016 m. – 17,61 Eur.

        (t. 4, b. l. 129-140, 141-193, t. 5, b. l. 1-54).

        2019-04-19 specialistas paaiškinimu nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-4-1990 nurodoma, kad „Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus V. A. 2018-12-20 Nr. pasirašytu raštu Nr. (7.2) SI-56349 gautą medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė 75 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD)“ t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso pateikė 75 Pranešimus Valstybinei socialinio fondo draudimo valdybai. Pagal 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 pateiktą priedą Nr. 17 „Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingų duomenų apie turtą deklaravimą laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31“, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 21 Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD) - tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos. Dėl techninės klaidos, vietoj specialisto išvadoje nurodytų 75 pranešimų, turi būti nurodyta 21 Pranešimas.

        Taip pat nurodyta, kad pagal 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 priedą Nr. 17 „Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingų duomenų apie turtą deklaravimą laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31“, lentelės 6 eilutėje sekcijoje „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“, stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“, ir jame esančiame stulpelyje „Deklaravo mažiau“ yra nurodyta 312,62 Eur, o tos pačios lentelės 6 eilutėje, sekcijoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“, stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“, ir jame esančiame stulpelyje „Deklaravo mažiau“ nurodyta 582,25 Eur, neatitinka dėl techninės klaidos. 17 priedo lentelėje, 6 eilutėje, sekcijoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“, stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“, ir jame esančiame stulpelyje „Deklaravo mažiau“ turi būti nurodyta 312,62 Eur. (t. 4, b. l. 129-140).

2019 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susisiekta su I. B. telefonu, nes ji dirba ir gyvena Norvegijoje. Ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė, norėdama vykdyti savo veiklą, tačiau jokios veiklos nevykdė ir įmonę perleido savo tėvui E. B.. Su įmonės veikla E. B. susijusi niekada nebuvo. (t. 6, b. l. 15-16).

Dėl E. B. apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020).

Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 4 str. buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, o 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

        Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmė ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012). 

Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

        BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

        BK 220 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal šiuos straipsnius atsako ir juridinis asmuo.

        Kaltinamasis E. B. teisme su jam pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštais kaltinimais sutiko iš dalies. Pripažino, kad daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų jis mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį ir nepateikė šių duomenų buhalterinę apskaitą vedusioms buhalterėms, kurios dėl jo tokių veiksmų pateikė valstybės institucijoms neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą, bet nesutiko su dalimi kaltinime nurodytų išmokėtų pinigų sumomis darbuotojams – nurodė, kad jos yra žymiai mažesnės. E. B. pateikė savo paskaičiavimus, neigdamas kai kurias sumas, išmokėtas savo darbuotojams tam tikrais laikotarpiais. Parodė, kad grynais pinigais išmokėjo V. D. 2015 m. gruodžio mėn. 400 eurų, 2016 m. sausio mėn. – 250 eurų, 2016 m. vasario mėn. 400 eurų, 2016 m. kovo mėn. 310 eurų, 2016 m. birželio mėn. 70 eurų, t. y. iš viso 2016 m. 830 eurų. V. A. išmokėjo: 2015 m. liepos mėn. – 150 eurų, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 150 eurų, 2015 m. lapkričio mėn. – 250 eurų, 2016 m. sausio mėn. – 350 eurų, 2016 m. vasario mėn. – 250 eurų, 2016 m. kovo mėn. – 280 eurų, 2016 m. birželio mėn. – 252 eurų, 2016 m. rugpjūčio mėn. – 296 eurų, iš viso 2016 m. 1440 eurų. L. P. išmokėjo 2017 m. rugsėjo mėn. 100 eurų, 2017 m. spalio mėn. – 100 eurų, 2017 m. lapkričio mėn. – 100 eurų, 2017 m. gruodžio mėn. – 100 eurų, 2018 m. sausio mėn. – 150 eurų, iš viso 550 eurų. R. S. vieną kartą išmokėjo 75 eurus, vieną kartą - 150 eurų, t. y. iš viso 225 eurus. Mano, kad eksperto išvadoje yra klaida. Paaiškino, kad atlyginimas, mokamas iš kasos, susideda iš dviejų dalių, t. y. iš pagrindinio atlyginimo ir iš priedo, kuris gali būti 100-200 eurų. Be to, tyrėjo duomenyse nebuvo išminusuoti pajamų mokestis ir mokestis Sodrai. Paaiškino, kad nuo tų sumų, kurias pripažįsta, jis nesumokėjo mokesčių, nes jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Jei kasoje nebuvo pinigų, o darbuotojai reikšdavo nepasitenkinimą, mokėdavo iš dividendų. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, laikytini siekimu išvengti atsakomybės. Kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu liudytojų V. D. duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, kad jo atlyginimas, kurį jam pervesdavo į sąskaitą, buvo 500 eurų, papildomai iš E. B. gaudavo pinigų už kurą, kai važiuodavo į objektą savo automobiliu, už tuos pinigus niekur nepasirašydavo, tada gaudavo 600 eurų ar 700 eurų, bei liudytojo G. P. duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, kad darbo užmokestį mokėjo į banko sąskaitą, taip pat gaudavo 200 eurų kurui, E. B. apie sumokėtus grynus pinigus pasižymėdavo knygutėje, per mėnesį gaudavo apie 1000 eurų. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsinti liudytojo L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis patvirtino, kad į savo asmeninę banko sąskaitą gaudavo 800 Eur, o kas būdavo perdirbama gaudavo grynais pinigais, ne mažiau 150 Eur į mėnesį, kartais būdavo ir daugiau. 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad už sausio mėnesį jam išmokėta suma turėjo būti 950 Eur, kuri ir yra užrašyta, o šalia apibraukti du skaičiai - 800 ir 150, tai 800 Eur gavo į savo sąskaitą, 150 Eur gavo grynais, 2018 m. kovą jam grynais buvo išmokėtą 200 Eur kadangi pradirbo 20 darbo dienų. (t. 5, b. l. 84-86). Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą, iš pradžių gaudavo 400 eurų, kas mėnesį papildomai gaudavo pinigų už kurą, apie 50 eurų, nes važiuodavo savo automobiliu. Nepasirašydavo už pinigus, gautus kurui. Liudytojas R. S. parodė, kad uždirbdavo apie 1000 eurų, daugiau nei pusė atlyginimo buvo mokama į sąskaitą, likusi dalis – grynais, E. B. žymėdavosi, kiek pinigų davė. Už gautą darbo užmokestį niekur nepasirašydavo. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė žinojęs, kad yra mokami atlyginimai grynais. 

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina E. B. užrašų knygos, kuriose jis žymėdavosi prie darbuotojų pavardžių, kiek tiems darbuotojams yra išmokėjęs pinigų. Dalis šių duomenų buvo patvirtinta liudytojų parodymais. Kadangi pagal liudytojų parodymus ir surastus kaltinamojo užrašus apie mokėtus atlyginimus galima objektyviai įvertinti mokėtus neapskaitytus atlyginimus bendrovės darbuotojams, o tai kad kaltinamasis pateikė savo paskaičiavimus iš prisiminimų, praėjus nemažai laiko, laikytina kaip ginimusi nuo pareikšto ieškinio dydžio ir siekiu sumažinti priskaičiuotus mokesčius. Taip pat E. B. kaltę patvirtina 2018 m. balandžio 16 d. Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1), 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kratos protokolas (t. 1, b. l. 50-53), 2018 m. rugpjūčio 20 d. Apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 54-101), 2019 m. kovo 15 d. Apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 102-122), VĮ „Registrų centras“ duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 103-120) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. Specialisto išvada Nr. 04/12-2-4-1990“ (t. 4, b. l. 129-140, 141-193, t. 5, b. l. 1-54) ir 2019-04-19 specialisto paaiškinimas (t. 4, b. l. 129-140). Teismas neturi pagrindo netikėti išsamia specialisto išvada, kuri buvo priimta atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad E. B. laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nepateikdamas visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines finansines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms, nesuvokusioms jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kurios neturėdamos visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 45 atvejais neužregistravo jų apskaitos registruose, iš viso 45 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 5 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 21 811,39 Eur priskaityto ir 16 040,88 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė joms duomenų apie įvykusias ūkines, finansines operacijas. Tokiais savo veiksmais E. B. įmonės buhalterinę apskaitą organizavo ir tvarkė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. reikalavimus, įtvirtintus Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 bei 16 punktuose. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 buvo 54 atvejais išmokėtas darbo užmokestis šiems darbuotojams. Taip E. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Minėta veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies požymius.

        Teismo nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina tai, kad E. B., siekdamas išvengti 12611,93 Eur mokesčių (8723,59 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 40,22 Eur įmokų į garantinį fondą), veikdamas per buhalteres, nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir turtą, kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. T.y., E. B. nepateikė buhalterėms duomenų apie, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 įvykusias ūkines, finansines operacijas - penkiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams 45 atvejais išmokėtą darbo užmokestį, iš viso 16040,88 Eur grynaisiais pinigais, dėl ko buhalterės būdamos suklaidintos darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė iš viso priskaičiuoto 21 811,39 Eur bei apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 16 040,88 Eur, grynais pinigais, išmokėto darbo užmokesčio ir Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-12-31 (forma FR0572) ir Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313), pateiktose elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – deklaravo 21082,09 Eur, mažiau bei 19 ir 20 laukelyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų“ – deklaravo 3684,46 Eur mažiau, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 (forma GPM313) 5 laukelyje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM,VSDĮ ir PSDĮ, suma” – deklaravo 729,30 Eur, mažiau bei 6 ir 7 laukelyje „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų“ – deklaravo 163,66 Eur mažiau. Be to, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 tyčia, turėdamas tikslą išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas iš viso 8723,59 Eur pateikė 21 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėse S4 ir A11) ir iš viso 8723,59 Eur įmokų (eilutėje S5 ir A12). Be to, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 3 darbuotojams nuo 20108,38 Eur priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 40,22 Eur (20108,38 x 0,2%) įmokų, iš jų: 2015 m. – 22,61 Eur , 2016 m. – 17,61 Eur. Šiais veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007  23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalį.

        Teisiamojo posėdžio metu E. B. parodė, kad nuo darbuotojams grynais pinigais išmokėtų sumų, kurias pripažįsta, jis nesumokėjo mokesčių, nes jos nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tačiau jis šias sumas žymėdavosi savo užrašų knygelėse. Šį faktą teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. S. ir G. P.. Kaltinamojo kaltę dėl neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ar turtą pateikimo įrodo teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. S., I. D. parodymai, apie tai, kad duomenis ir nurodymus joms duodavo direktorius, kuriuos patvirtina 2019 m. vasario 22 d. Specialisto išvada Nr. 04/12-2-4-1990 (t. 4, b. l. 129-140, 141-193, t. 5, b. l. 1-54).

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori.??? ?? (2019-11-12 nutartis 2K-202-511/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas). Nors E. B. pats netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau jis buvo įmonės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. A. B., L. S., I. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal joms direktoriaus pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o vėliau teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, jos nežinojo ir nesuprato, kad apskaitai pateikti ne visi dokumentai. Todėl E. B. veika teisingai kvalifikuotina kaip šio nusikaltimo vykdytojo, t. y. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta tai, jog E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą nuo jos įsteigimo, taip pat ir kaltinime nurodytu laiku, iš esmės visą bendrovės veiklos laikotarpį, veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, įrašymu į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikimu tų duomenų valstybės įgaliotai institucijai, siekė nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrąsias pajamas ir išvengti mokesčių (BK 220 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau aptartų kaltinamojo veiksmų, apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, kilo ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nes negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31. E. B. veikose yra visi BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti būtinieji nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jos kvalifikuotos teisingai.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo

BK 20 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovo pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai).Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Byloje nustatyta, kad E. B., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi), t. y. eidamas šio juridinio asmens vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą – apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“  pajamas, pelną ir turtą.  Be to, E. B. šias nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens vieninteliu akcininku. Tai patvirtina byloje esantys juridinio asmens registro išplėstinis išrašas (t. 4, b. l. 103-120), paties E. B. parodymai bei liudytojos įmonės buhalterės I. D. parodymai, kuri nurodė, kad vadovui E. B. buvo išmokėti dividendai.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015).Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.).Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Šioje byloje nustatyta, kad E. B.

Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Miranda Kunickienė paaiškino, kad įmonė su pareikštu kaltinimu nesutinka, nes nusikalstamų veikų, kurių padarymų yra kaltinama, nepadarė, pati bendrovė tyčia apgaulingai buhalterinės apskaitos neorganizavo ir neteisingų duomenų neteikė, o už direktorės ir akcininko vykdomas veikas įmonė atsakyti negali, ir nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, t. y. direktorius E. B. taip pat neigė kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet byloje jau nustatyta, kad E. B.,  padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, kad šias veikas jis padarė būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, todėl teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Dėl bausmių skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamųjų E. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra teistas du kartus, bet nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas vieną kartą (t. 5, b. l. 162-165). Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų sumą – 21 811,39 Eur, bei į dėl to išvengtų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių sumas – Sodrai 8723,59 Eur, 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 40,22 įmokų į Garantinį fondą, į tai, kad nusikalstamų veikų darymas tęsėsi gana ilgą laiką – daugiau nei trejus metus. Atsižvelgtina ir į E. B. asmenybę – turi aukštesnįjį išsilavinimą, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet šiuo metu nedirba, yra pensininkas, yra vedęs, baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 166-170), atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad kaltę pripažino iš dalies, ir iš dalies sutiko su civiliniais ieškiniais. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus jų sankcijose numatytas bausmes, nesusijusias su laivės atėmimu, - baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis ir artimą jų minimumui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Skirdamas bausmę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais, tiek juridiniams asmenims taikomais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, spręstina, kad paskyrus BK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmes, skirtinas juridiniam asmeniui  – baudą ar juridinio asmens veiklos apribojimą, nebūtų galimybės jų įvykdyti, todėl už kiekvienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje,  padarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina bausmė – juridinio asmens likvidavimas.

Dėl civilinių ieškinių

                Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2019-04-03 pateikė civilinį ieškinį 8723,59 Eur sumai, kurį 2019-05-14 patikslino. (6 t., b. l. 109-111; 122-128). Savo ieškininį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų UAB „(duomenys neskelbtini)v“ bei jos vadovo E. B. veiksmų valstybė patyrė 8 723,59 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo visiškai atlyginti minėti atsakingi asmenys. Ieškinyje nurodoma, kad iš Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės  veiklos“ (Specialisto išvada), matyti, kad per tiriamąjį veiklos laikotarpį (2015-01-01- 2018-03-31) UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 5 darbuotojams nuo priskaičiuoto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą iš viso 8 723,59 Eur. Taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė 21 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso 8 723,59 Eur įmokų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nepriskaičiavo ir nesumokėjo Fondo biudžetui iš viso 8 723,59 Eur 0654,30 Eur +1 308, 72 Eur + 6 760, 57 Eur), iš jų: 2015 m. iš viso 4 519,16 Eur (339,06 Eur +678,21 Eur + 3 501,89 Eur), 2016 m. iš viso 3 520,16 Eur (264,15 Eur + 528,33 Eur +2 727,68 Eur), 2017 m. iš viso 391, 23 Eur (29,21 Eur + 58,42 Eur +303,61 Eur ), 2018 m. iš viso 293,04 Eur (21,88 Eur +43,76 Eur +227,40 Eur). 

                Civilinė ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019-04-02 pateikė civilinį ieškinį 3848,12 Eur sumai, kurį 2019-05-14 patikslino - 3888,34 Eur sumai. (t. 6, b. l. 93-94; 131-133). Savo ieškininį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų UAB  „(duomenys neskelbtini)“ bei jos vadovo E. B. veiksmų valstybė patyrė 3888,34 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti minėti atsakingi asmenys. Ieškinyje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies bei 24 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, t.y. laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 penkiems darbuotojams išmokėdama iš viso 12 611, 93 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatų – laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 trims darbuotojams nuo 20 108, 38 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į garantinį fondą 40,22 Eur įmokų.

                Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. su civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies – sutiko atlyginti dalį Klaipėdos AVMI ieškinio – 928,95 Eur, o VSDVF Klaipėdos skyriui – 2477,52 Eur ( t. 7, b.l. 191-192). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė su civiliniais ieškiniais nesutiko.

Civiliniai ieškiniai tenkintini.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su byla. Priimdamas sprendimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis 2K-7-68-222/2018).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017 ir kt.) juridinio asmens vadovas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, tai yra, kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi darytina išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, taip pat ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Teismų praktika neleidžia daryti išvados, jog juridinio asmens nemokumas turi būti nulemtas būtent juridinio asmens vadovo nusikalstamų veiksmų. Reikalauti iš juridinio asmens vadovo žalos atlyginimo pakanka konstatuoti, jog juridinis asmuo yra nemokus.

                Teigtina, jog nekyla jokių abejonių dėl to, kad mokesčių mokėtojas turi pareigą tinkamai ir laiku vykdyti mokestines prievoles, o mokesčių administratoriaus privalo įgyvendinti mokesčių įstatymus, užtikrinti, kad mokesčiai į valstybės biudžetą būtų sumokėti. Mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę nustatyta tvarka ir pagrindais (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-935/2020).

Byloje nustatyta, kad E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Jas padarė veikdamas, kaip įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jos interesais ir naudai. Iš Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ (Specialisto išvada), matyti, kad per tiriamąjį veiklos laikotarpį (2015-02-01 – 2018-03-31) UAB “ (duomenys neskelbtini)“ 5 darbuotojams nuo priskaičiuoto 21 811,39 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą iš viso 8 723,59 Eur. Taip pat Specialisto išvadoje nurodytą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė 21 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Apdraustųjų (be atleistų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, tai yra šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 21 811,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso 8 723,59 Eur įmokų. Taip pat iš Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-4-1990 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies bei 24 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, t.y. laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2018-03-31 penkiems darbuotojams išmokėdama iš viso 12 611, 93 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatų – laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 trims darbuotojams nuo 20 108, 38 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į garantinį fondą 40,22 Eur įmokų.

Kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant BAĮ (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. nuostatas ir dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau minėta, pagal BAĮ 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal BAĮ reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Nors BK 220 straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, su kuriais siejamas nusikalstamos veikos baigtumas, yra negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymis nėra turtinės žalos asmeniui padariniai, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose vien tai, kad asmenys nuteisti pagal baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies normas, kurių dispozicijos nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys: 2K-7-30-788/2017, 2K-7-68-222/2018).

Pažymėtina tai, kad kaltinamasis E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, turėjo ir pareigą apskaityti ir sumokėti mokesčius, o nusprendęs dalį darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio neįtraukti į buhalterinę apskaitą, sąmoningai per to nežinančias buhalteres įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir už šį neapskaitytą darbo užmokestį privalomus sumokėti mokesčius, taip nedeklaruodamas ir nesumokėdamas didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų valstybei privalomų mokesčių, neabejotinai iškreipė darbo ir mokestinius santykius, nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklių, bendrąja prasme vengė mokesčių. 

Byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas ir vadovas, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą nuo jos įsteigimo, taip pat ir kaltinime nurodytu laiku, iš esmės visą bendrovės veiklos laikotarpį, veikė bendrovės naudai ir interesais, jis apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, įrašymu į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir priskaičiuotus mokesčius nuo jo, ir pateikimu tų duomenų valstybės įgaliotai institucijai, siekė nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrąsias pajamas, dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, bet ir tai, kad neįtraukus ir neapskaičius bei nedeklaravus darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir už jį nesumokėjus privalomus valstybinio socialinio draudimo mokesčius, įmokų į garantinį fondą bei gyventojų pajamų mokesčio, bendrovė nesumokėjo privalomų mokėti į valstybės biudžetą mokesčių – 3848,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 40,22 Eur įmokų į Garantinį fondą ir 8 723,59 Eur privalomojo socialinio draudimo įmokų. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, tokių duomenų finansinėms institucijoms nepateikimo ir dėl to nemokamų mokesčių buvo padaryta žala valstybei. Taigi, yra priežastinis ryšys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. B. veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiais veiksmais buvo padaryta valstybės biudžetui 3888,34 Eur turtinės žalos ir VSDFV Klaipėdos skyriui – 8 723, 59 Eur turtinės žalos.

                Esant nustatytoms aplinkybėms civilinių ieškovių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 8723,59 Eur žalos atlyginimo bei civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3888,34 Eur žalai atlyginti. Kadangi informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-14 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, todėl negavus reikalavimų patenkinimo iš juridinio asmens, civiliniai ieškiniai subsidiariai priteistini iš kaltinamojo E. B..

Dėl nuosavybės teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į  E. B. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-08-18; keleivinį automobilį „Mitsubishi Pajero sport“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-05-29, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, t.y. uždraudžiant parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, kurio terminas buvo nustatytas nuo 2019-05-10 iki 2019-11-10, ir 2019-11-05, 2020-02-03, 2020-04-24, 2020-08-04, 2020-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2021-02-10, (t. 7, b.l. 62-63 ir kt.). Pripažinus E. B. kaltu nusikalstamų veikų padarymu ir subsidiariai priteisus iš jo civilinius ieškinius Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai, nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki civilinių ieškinių išieškojimo įvykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą: automobilį VW „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2007-01-16, kuris 2020-02-07 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi panaikintas; piniginėms lėšoms 12571,71 Eur, esančioms banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris 2019-05-31 nutarimu pakeistas, apribota pinigų suma sumažinta iki 4312 Eur. (6 t., b. l. 140-142; 158-160). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą - 4312 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, 2020-04-24, 2020-08-04 ir 2020-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis yra pratęstas iki 2021-02-10. Pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta nusikalstamų veikų padarymu ir priteisus iš jos civilinius ieškinius Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai, nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki civilinių ieškinių išieškojimo įvykdymo.

E. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

                Proceso išlaidų nėra.                

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikti bendrovės dokumentai (t. 2, b. l. 194-195, 197-198), saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikti duomenys (t. 3, b. l. 3-200; t. 4, b. l. 1-101), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: E. B. gyvenamojoje vietoje paimti rankraštiniai užrašai (3 užrašų knygutės: oranžinė, mėlyna žydra) bei ranka užpildyti laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b. l. 50-53), perduoti kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

                Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktiniai diskai, pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.

                E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (6000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.

                Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir E. B. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.

                Nustatyti, kad 120 MGL (6000 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą/kvitus būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

                UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – juridinio asmens likvidavimas.

                UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – juridinio asmens likvidavimas.

                Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti bausmę – juridinio asmens likvidavimas.        

                Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 8723,59 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus 59 centus) turtinei žalai atlyginti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą civilinį ieškinį subsidiariai išieškoti iš E. B..

                Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 3888,34 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 34 centus) turtinei žalai atlyginti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nesant galimybės priteisto civilinio ieškinio išieškoti iš  UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą civilinį ieškinį subsidiariai išieškoti iš E. B..

                2019-05-10 prokuroro nutarimu skirtą ir 2019-11-05, 2020-02-03, 2020-04-24, 2020-08-04, 2020-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis pratęstą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. B. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-08-18; keleivinį automobilį „Mitsubishi Pajero sport“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2006-05-29, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, t.y. uždraudžiant parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, palikti galioti iki priteistų civilinių ieškinių įvykdymo.

                 2019-05-10 prokuroro nutarimu skirtą ir 2019-05-31 nutarimu pakeistą bei 2020-04-24, 2020-08-04 ir 2020-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą - 4312 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, palikti galioti iki priteistų civilinių ieškinių įvykdymo.

                Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktus bendrovės dokumentus, saugomus atskirai nuo baudžiamosios bylos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje, Pilies g. 12a, Klaipėdoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

                Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktus duomenis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

                Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: E. B. gyvenamojoje vietoje paimtus rankraštinius užrašus (3 užrašų knygos: oranžinė, mėlyna žydra) bei ranka užpildytus laiko apskaitos žiniaraščius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

                Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

                Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja         Rasa Stonkuvienė