Civilinė byla Nr. e2A-620-881/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14355-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.4.1.12.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stumbra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-20896-235/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stumbra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro Asista“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Stumbra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Euro Asista“ 2 750 Eur skolos.
2. Iškėlus bylą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės tik bylinėjimosi išlaidas: 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 15,50 Eur; 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio prašė grąžinti iš valstybės biudžeto.
3. Atsakovė UAB „Euro Asista“ su ieškiniu ir prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo kartu su procesiniais dokumentais gavo tik 2016 m. gegužės 12 d.; pats pranešimas išsiųstas tik 2016 m. gegužės 4 d. Tuo tarpu 2016 m. gegužės 3 d. atsakovė mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 2 750,13 Eur. Be to, atsakovė dar 2016 m. balandžio 12 d. ieškovei sumokėjo 1 952,53 Eur. Atsakovė nevengė savo įsipareigojimų ir prievolę įvykdė dar iki procesinių dokumentų iš teismo gavimo ir sužinojimo apie pradėtą ikiteisminį procesą. Ieškovė pati ieškinyje nurodo, kad teikiant ieškinį, jai buvo žinoma, kad atsakovė nevengia savo įsipareigojimų, skolą pripažįsta ir netgi dalį įsipareigojimų yra įvykdžiusi.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – grąžino ieškovei 46,50 Eur žyminio mokesčio; taip pat priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas konstatavo, kad UAB „Stumbra“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo 2016 m. balandžio 22 d., ieškinys buvo priimtas 2016 m. gegužės 2 d. Atsakovė 2016 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 2 750 Eur skolą. Pranešimas atsakovei dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 4 d., atsakovės gautas 2016 m. gegužės 12 d., o 2016 m. gegužės 9 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, 2016 m. kovo 25 d. išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti 2016 m. vasario 29 d. susidariusią 4 681,63 Eur skolą iki 2016 m. balandžio 10 d., nurodė, kad iki to laiko nesumokėjus skolos ieškovė kreipsis į teismą ir reikalaus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą nėra pateiktas įrodymas, kad atsakovė būtų atsakiusi raštu į raginimą sumokėti skolą. Atsakovė ieškovei 2016 m. balandžio 12 d. sumokėjo 1 952,53 Eur, likusią skolos dalį sumokėjo 2016 m. gegužės 3 d.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl likusios skolos dalies priteisimo, nes po 2016 m. balandžio 12 d., kai buvo sumokėta dalis skolos, likusi skolos dalis nebuvo mokama, nepateikti įrodymai, kad atsakovė prašytų sumokėti likusią skolos dalį vėliau. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas, ieškovė turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl jai žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovė, išskyrus, jei iš atsakovės elgesio ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys.
8. Atsakovė 2016 m. kovo 24 d. pasirašė skolos suderinimo aktą, 2016 m. balandžio 12 d. pervedė dalį skolos, likusios skolos dalies neginčijo. Iš to daroma išvada, kad ieškovė be pagrindo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
9. Ieškovei pateikus ieškinį teisme dėl likusios skolos dalies priteisimo susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos, tačiau, kaip nustatyta CPK 434 straipsnio 4 dalyje, jai žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovė, tačiau likusios skolos dydžio atsakovė neginčijo bei jokio pagrindo manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys, anot teismo, nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Stumbra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 15,50 Eur žyminio mokesčio; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl bylos iškėlimo yra kalta atsakovė, todėl būtent iš jos turėjo būti priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau skundžiamu sprendimu pasiektas priešingas rezultatas – ne atsakovė ieškovei, o ieškovė turi atlyginti atsakovei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Toks rezultatas nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
2. CPK 434 straipsnio 4 dalies tikslas – ne apriboti ieškovo teisę pasirinkti reikšti ieškinį ginčo teisena, o dirbtinai nedidinti iš atsakovo/ skolininko ieškovui/ kreditoriui priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra artima rekomenduojamai priteisti sumai už advokato pagalbą surašant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl pasirinkus teikti ieškinį bendra ginčo teisena, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo padidintos.
3. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje pateikto CPK 434 straipsnio 4 dalies aiškinimo. Pagal teismų praktiką, vien tai, kad atsakovas skolos neneigia, nereiškia, kad atsakovas skolos neginčys CPK 434 straipsnio 4 dalies prasme. Ieškovė raginime padengti skolą aiškiai nurodė, kad nesumokėjus visos skolos iki 2016 m. balandžio 10 d., kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė per raginime nustatytą terminą tinkamai prievolės neįvykdė – sumokėjo kiek mažiau nei pusę skolos sumos, o dėl likusios dalies vertė ieškovę vėl laukti neapibrėžtą laiko tarpą. Byloje esantis skolos suderinimo aktas patvirtina atsakovės skolos realumą, galiojimą, bet nėra pagrindas prognozuoti atsakovės elgesio dėl jos apmokėjimo (neginčijimo procesiniais svertais). Toks elgesys ir tai, kad likusi skola buvo sumokėta jau po kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo, pateisina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ir bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Euro Asista“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė nevengė savo įsipareigojimų ir prievolę įvykdė dar iki procesinių dokumentų iš teismo gavimo ir sužinojimo apie pradėtą ikiteisminį procesą. Be to, ieškovė pati ieškinyje nurodo, kad teikiant ieškinį, jai buvo žinoma, kad atsakovė nevengia savo įsipareigojimų, skolą pripažįsta ir netgi dalį įsipareigojimų yra įvykdžiusi. Taip pat iš pateikto mokėjimų išrašo matyti, kad dėl itin mažų ieškovės sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė keletą sąskaitų apmokėdavo, kai susikaupdavo didesnė suma. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neginčijo ir nebūtų ginčijusi skolos priteisimo.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovės turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes pagal teismų praktiką visais atvejais bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kaltos šalies. CPK 434 straipsnio 4 dalis nustato išimtį iš taisyklės, tai yra specialioji norma, nustatyta siekiant paskatinti šalis naudotis supaprastintu procesu, kad būtų sumažintos tiek šalių bylinėjimosi išlaidos, tiek teismo išlaidos ir laiko sąnaudos, darbo ištekliai. Šiuo konkrečiu atveju supaprastintas procesas abiem šalims būtų ženkliai sumažinęs bylinėjimosi išlaidas (ženkliai mažesnis žyminis mokestis, mažesnės išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą). Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad atsakovė, gavusi procesinius dokumentus, siūlė sudaryti taikos sutartį, sumokėdama dalį bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir apdairiai, kas patvirtina, kad teismo įsakymo nebūtų ginčijusi.
3. Ieškovė reikalauja priteisti didesnes išlaidas, nei būtų už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą. Be to, už ieškinio parengimą ieškovė patyrė beveik dešimtadaliu mažesnes išlaidas, nei rekomenduojama, todėl tikėtina, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo būtų taip pat sumokėjusi ne maksimalią rekomenduojamą sumą, o ženkliai mažesnę. Taip pat žyminis mokestis, teikiant pareiškimą, yra netgi 75 proc. mažesnis, nei teikiant ieškinį. Pagaliau įstatymas aiškiai nurodo, kad nepasinaudojus supaprastinto proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nedarant nuorodos, kad ne didesnės nei rekomenduojamos už pareiškimo parengimą.
4. Ieškovės nurodyta teismų praktika negali būti taikoma šioje byloje, nes teismų nutartyse nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Priešingai nei ieškovės cituojamose teismų nutartyse, atsakovė bendradarbiavo su ieškove, pasirašė aktą ir dalį skolos padengė dar iki ieškovės kreipimosi į teismą.
5. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės likusios skolos padengimas suėjus ieškovės raginimo terminui, pateisina ieškinio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes vertintinas kaip vengimas. Visgi netgi nenurodo, kad atsakovė būtų ginčijusi skolos priteisimą, jeigu ieškovė būtų pasinaudojusi supaprastinto proceso tvarka, kas vėlgi patvirtina, kad teismas pagrįstai taikė CPK 434 straipsnio 4 dalį. Be to, ieškovė nepagrįstai sutapatina vengimą mokėti skolą, kuriam gali turėti įtakos ir sunki materialinė padėtis, ir teismo įsakymo ginčijimą, kas paprastai daroma, kai tarp šalių yra ginčas dėl skolos, ko šiuo atveju nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                 Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 434 straipsnio 4 dalies taikymo.
15. Remiantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK IV dalies XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
16. Byloje nustatyta, kad apeliantė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą, kuriame nurodė, kad atsakovei nesumokėjus skolos iki nustatyto termino, t. y. 2016 m. balandžio 10 d., apeliantė dėl skolos priteisimo kreipsis į teismą. Atsakovė dalį skolos sumokėjo 2016 m. balandžio 12 d., o likusią skolos dalį – 2016 m. gegužės 3 d., apeliantei jau pareiškus ieškinį teisme.
17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad atsakovė 2016 m. kovo 24 d. pasirašė skolos suderinimo aktą, 2016 m. balandžio 12 d. pervedė dalį skolos ir likusios skolos dalies neginčijo, sprendė, kad apeliantė be pagrindo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl, pritaikęs CPK 434 straipsnio 4 dalį, atsisakė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, kad po raginimo padengti skolą gavimo atsakovė taip ir nepadengė apeliantei visos skolos, taip pat, kaip nurodė pats teismas, nepateikė jokio rašytinio atsakymo į apeliantės raginimą, neprašė sumokėti likusią skolos dalį vėliau (tokių įrodymų atsakovė nepateikė). Esant šioms aplinkybėms, ieškovė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys, ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
19. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė pasirašė skolos suderinimo aktą, taigi neginčijo skolos fakto ir dydžio, savaime nereiškia, kad atsakovė būtų pripažinusi reikalavimą ir nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, t. y. nebūtų reiškusi prieštaravimų dėl išduoto teismo įsakymo. Kaip minėta, atsakovė, nors ir pasirašė skolos suderinimo aktą, tačiau iki kreditoriaus raginime nustatyto termino visos skolos negrąžino, pagal bylos duomenis, likusios skolos grąžinimo klausimu buvo pasyvi, o tai ir buvo pagrindas apeliantei manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad likusią skolos dalį ji grąžino dar iki sužinojimo apie iškeltą bylą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes nepaneigia kreipimosi į teismą metu apeliantės turėto pagrindo manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad priimtas sprendimas, pagal kurį bylinėjimosi išlaidos priteistos ne reikalavimo teisę kreipimosi į teismą metu turėjusiam kreditoriui, o kreditoriaus teises pažeidusiam skolininkui, neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslų. Kaip teisingai nurodo apeliantė, CPK 434 straipsnio 4 dalies taikymo tikslas yra užkirsti kelią dirbtiniam bylinėjimosi išlaidų padidinimui. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 15,50 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamu atveju būtų 21 Eur (t. y. daugiau, nei faktiškai prašo priteisti apeliantė) (CPK 80 str. 1 d. 6 p.), o rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato užmokesčio už pareiškimo parengimą dydis – 189,23 Eur (t. y. 52,77 Eur mažesnis, nei apeliantės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos). Nors atsakovė pažymi, kad pastarasis (t. y. advokato užmokesčio) dydis yra maksimalus ir tikėtina, kad apeliantė tokio dydžio išlaidų nebūtų patyrusi, ši prielaida, net jai pasitvirtinus, nebūtų pagrindas spręsti, kad apeliantei prašant priteisti iš atsakovės 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, proceso kaštai nagrinėjamoje byloje buvo dirbtinai ir neracionaliai padidinti.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamą teismo sprendimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 15,50 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
22. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, atsakovės prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 str. 5 d.).
23. Teismų praktikoje vadovaujamasi teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, kad už apeliacinius skundus, kuriais skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis nėra mokamas, todėl, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovei.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovei UAB „Stumbra“ iš atsakovės UAB „Euro Asista“ 15,50 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

             Netenkinti atsakovės UAB „Euro Asista“ prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

             Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

             Grąžinti ieškovei UAB „Stumbra“ (juridinio asmens kodas 300605696) 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2016 m. liepos 29 d. advokato T. L. mokėjimo nurodymu Nr. 62 per AB Swedbank banką. 

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėja                                                                              Vilija Mikuckienė