Civilinė byla Nr. e2-37-1027/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00547-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 18 d.

Utena

 

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei, 

dalyvaujant ieškovų J. V. ir L. V. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei-Darvidei,

atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos atstovui advokatui Marijui Veličkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir L. V. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai dėl įpareigojimų nustatymo atsakovei tinkamai vykdyti pareigas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. B., I. B., A. I., A. J..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovai J. V. ir L. V., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašo 1) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją, atstovaujamą pirmininko G. Ž., prasidėjus kiekvienam šildymo sezonui ir ne vėliau nei pradedamas centralizuotas Utenos miesto būstų šildymas, įjungti šildymą ieškovų J. V. ir L. V. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant jame ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą iki šildymo sezono pabaigos, už šio įpareigojimo vykdymo vėlavimą skirti atsakovei 20 Eur baudą už kiekvieną vėlavimo įjungti šildymą bute dieną, šio įpareigojimo atsakovei neįvykdžius per 3 savaites nuo šildymo sezono pradžios, suteikti ieškovams teisę, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos; 2) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją ieškovams kiekvieną mėnesį pateikti sąskaitas už sunaudotą elektrą šildymui, apskaitomą pagal elektros apskaitos skaitliuką (šiuo metu esamo skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodant tokius minimalius duomenis: šio skaitliuko atskaitinio mėnesio „nuo-iki“ rodmenis; elektros kwh kainą; duomenis, kiek kv. m iš viso yra šildoma pastate; kainos apskaičiavimo mokėtojams principą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įsteigta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija). Šiame bute ieškovai neatlygintinai leido gyventi dukros M. V.–G. šeimai. Daugiabutyje įrengta autonominė oras–vanduo šildymo sistema, kurios šildymo išlaidas sudaro šildymo įrenginio (katilo) suvartojama elektros energija. Už šio įrenginio ir šildymo sistemos pajungimą, prieš įsikraustydami į butą, ieškovai atsakovei sumokėjo 1335,53 Eur, taip sandoriu įgydami nuosavybės teisę į dalį šildymo katilo, tačiau buto šildymas truko tik pirmąjį šildymo sezoną, 2019-2020 metų laikotarpiu. 2021 metų šildymo sezono metu šildymas buvo atjungtas, motyvuojant tuo, kad buvo gautas 3 bendrijos narių savininkų prašymas atjungti namo šildymą. Savininkų (bendraturčių) sutarimo gauta nebuvo, todėl atsakovė bendro naudojimo objektus naudoja savavališkai. Nors mokėjimai už šildymo katilą buvo atliekami iš vieno iš name esančių butų savininkės S. B. banko sąskaitos, tačiau buvo atliekami už bendriją, o visa už šildymo įrenginį sumokėta suma proporcingai padalinta šešiems butams. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-186-356/2022, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, o ieškovų M. V.-G. ir M. G. ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tuo, jog ieškovai nevykdė pareigos apmokėti už elektros energiją, sunaudotą buto šildymui. Ieškovai visą sąskaitose nurodytą sumą apmokėjo, informavo apie tai atsakovę, pateikė prašymą pajungti butui šildymą, tačiau atsakovė šildymo bute nepajungė, be to, Bendrijos pirmininkas nurodė, jog šildymas bute niekada nebus pajungtas. Ieškovai patiria didžiulius nepatogumus, nes jų bute, kurį jie yra priversti šildyti įsigytu elektros šildymo prietaisu, kaupiasi drėgmė, susidaręs pelėsis, ieškovai kasmet yra priversti daryti buto remontą. Apie tai, ką užfiksuoja šildymo katilo elektros suvartojimo skaitiklis, ieškovai nėra informuojami, neai6ku, kaip elektros sąnaudos ir apmokėjimas už ją yra paskirstomas butams. Bendrijos pirmininkas vienasmeniškai nusprendžia, kokią sumą turi sumokėti ieškovai ir informaciją atsiunčia SMS ar per „Messenger“ programėlę. Atsakovė nevykdo teisės aktų reikalavimuose nurodytos pareigos pateikti tikslią, aiškią ir išsamią informaciją išrašytoje sąskaitoje (DOK-22724).

2.       Atsakovė Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, tretieji asmenys S. B., I. B., A. I., A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3.       Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vadovaujantis Daugiabučių namų butų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 punktu daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), įrengta šildymo sistema „oras-vanduo“ yra daugiabučio bendrojo naudojimo objektas. Šią aplinkybę patvirtina ir Utenos apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl leidimo patekti prie bendro naudojimo objektų duomenys, taip pat atsakovės į bylą pateiktas bendro naudojimo objektų aprašas. Ieškovai yra sumokėje atsakovei, kad jų butas būtų prijungtas prie bendros šildymo sistemos, taip pat už dalį šildymo įrenginio, tai patvirtina ir į bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai buvo pareikšti Bendrijos vadovui, duomenys. Į bylą pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad šiuo metu šildymo sistema veikia, nes veikia lauke esantis šildymo blokas, tačiau ieškovų butas yra nešildomas. Ieškovę tenkintų sąskaitų už šildymą pateikimas bet kokia forma, tačiau jų turinys turėtų atitikti ieškinio reikalavimą.

4.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Daugiabučiame name esančios šildymo sistemos oras-vanduo savininkas yra ne bendrija ar butų savininkai, o vieno iš butų savininkė S. B., ieškovai yra sumokėję ne už šią sistemą, o tik už pajungimą prie jos. Butų savininkai šiuo turtu bendrai tik naudojasi, tačiau nėra šio turto savininkai. Ateityje bus priimamas sprendimas atsijungti nuo šildymo sistemos ir kiekvienam buto savininkui šildytis savarankiškai, nes šildymo sistema nėra efektyvi. Šildymo sistema gali veikti tik tada, kai šildomi bent penki butai, todėl nėra galimybės šildyti vien ieškovų butą. Šiuo metu butai nešildomi, šildymo sistemos pagalba yra tik šildomas vanduo ir/arba šildymo įrenginys veikia avariniu režimu, kad neužšaltų jame esantis freonas. Bendrija nėra šilumos tiekėjas, ieškovų nurodytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nėra jai taikomos, todėl bendrija nėra tinkamas atsakovas. Nėra jokio susitarimo tarp ieškovų ir atsakovės dėl šilumos tiekimo. Į bylą pateiktas bendro naudojimo objektų aprašas yra nedetalus, jis nepatvirtina šildymo sistemos nuosavybės, o tik nurodo, kad daugiabutyje yra bendrai naudojamas toks turtas.

5.       Liudytojas M. G. paaiškino, kad nuo spalio 9 d. name šildymas jau pajungtas, pas vienintelius ieškovus šildymas neveikia. Kad namas šildomas matosi iš to, kad ventiliatorius yra įjungtas. Praeitą sezoną šildymas taip pat buvo įjungtas, tačiau jų bute ne. Kai ieškovai įsigijo butą, jiems buvo pasakyta, kad yra nupirktas šildymo įrenginys visam namo pirmam aukštui ir pasiūlyta jungtis prie bendro šildymo.

6.       Liudytoja M. V.-G. paaiškino, kad jų šeima jau antrą sezoną gyvena be šildymo, nors visas skolas yra sumokėję. Bendrijos pirmininkas nėra nei siūlęs, nei pateikęs jokių sutarčių dėl šildymo. Name šildymas įjungtas nuo spalio 9 d., tai suprato pastebėję, kad veikia lauko blokas, įrengtas po jų langais. Anksčiau pirmininkas teigė, kad jų bute šildymas neįjungtas dėl skolų, todėl nesupranta, kodėl neįjungtas šiuo metu.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

ieškinys tenkinamas iš dalies.

7.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pastatas – bendrabutis, adresas - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, baigtumo procentas – 100 proc., šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, vandentiekis, nuotekų šalinimas – komunalinis, aukštų skaičius – 1, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 11, kadastro duomenų nustatymo data – 1993 m. liepos 9 d.

8.       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovams 2019 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šiame unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotame pastate nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, baigtumo procentas – 100 proc., šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, vandentiekis, nuotekų šalinimas – komunalinis, aukštas – 1, kadastro duomenų nustatymo data – 2007 m. rugsėjo 21 d.

9.       Pastate esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklauso I. B., butas Nr. (duomenys neskelbtini) – S. B., Nr. (duomenys neskelbtini) – A. I., Nr. (duomenys neskelbtini) – A. J..

10.       Iš šalių paaiškinimų matyti ir ginčo tarp šalių dėl to nekilo, kad po kilusio gaisro pastatas yra rekonstruotas, po rekonstrukcijos pastato kadastro duomenys nepatikslinti, pastatas nėra prijungtas prie miesto šildymo sistemų.

11.       2008 m. vasario 28 d. Juridinių asmenų registre įregistruota Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija, 2021 m. kovo 24 d. įregistruoti bendrijos įstatai. Įstatuose nurodyta bendrijos paskirtis – įgyvendinti (duomenys neskelbtini), namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nuo 2021 m. kovo 24 d. Bendrijos pirmininku įregistruotas G. Ž.. Ieškovai nėra Bendrijos nariai.

12.       2017 m. gruodžio 4 d. pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3098 dėl Daikin Altherma šilumos siurblio (vidinio bloko be vandens šildytuvo, valdymo pulto, lauko bloko) pardavimo iš viso už 5344,32 Eur, sąskaitoje užsakovu nurodyta Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrija.

13.       Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2017 m. gruodžio 29 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 1 d. S. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą iš viso pervedė 5344,32 Eur (544,32 Eur+1400 Eur+600 Eur+1400 Eur+1400 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodoma „PVM s/f serija SO nr. 3098 (dalinis mokėjimas) mokama už Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją.

14.       Bendrijos pirmininkas G. Ž. 2019 m. spalio 28 d. pasirašė pažymą Nr. 2, kurioje nurodė, kad Bendrijos pirmininkas įsipareigoja pajungti šildymą naujam buto savininkui L. V. adresu (duomenys neskelbtini). Pažymoje L. V. parašu patvirtinta, kad už oras-vanduo šildymo prisijungimą sumokėta 1335,53 Eur, G. Ž. parašu patvirtinta, kad pinigus (1335,53 Eur) gavo.

15.       2019 m. spalio 30 d. Bendrijos pirmininkas G. Ž. pasirašė pažymą, kad 1335,53 Eur sumą, gautą iš M. G. už prisijungimą prie šildymo sistemos, perdavė S. B., kuri pažymoje parašu patvirtino pinigų gavimą.

16.       2021 m. birželio 15 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04489-21 įtariamuoju apklaustas G. Ž. parodė, kad pagal 2019 m. spalio 28 d. pažymą gauta suma nebuvo įtraukta į apskaitos registrus, nuo 2017-11-29 iki 2021-02-22 bendrijos sąskaitos buvo uždarytos, todėl apmokėjimai už namo komunalines ir kitas paslaugas buvo vykdomi iš S. B. sąskaitos, tačiau šios sumos bendrijos apskaitoje nebuvo registruotos. Šildymo sistema „oras-vanduo“ buvo pirkta iš „(duomenys neskelbtini)“ už 5344,32 Eur, sistema buvo pajungta 2017 metais, su darbuotojais buvo atsiskaityta grynais pinigais, už pajungimą buvo sumokėta 2669,18 Eur, vėliau bendra išlaidų suma 8013,50 Eur buvo išdalinta į 6 butus ir kiekvienam butui reikėjo sumokėti po 1353,53 Eur.

17.       Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė bylą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų aprašą (DOK-22190), kuriame prie pastato inžinerinių sistemų nurodyta šildymo sistema oras-vanduo (aprašo 4 punktas).

18.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šildymo įrenginys „oras-vanduo“ yra prijungtas prie pastato šildymo sistemos, taip pat dėl to, kad ieškovų butas šiuo metu nėra šildomas pastato šildymo sistemos pagalba. Tarp šalių kilo ginčas dėl šildymo įrenginio „oras-vanduo“ nuosavybės, ieškovų teisės naudotis šiuo įrenginiu ir reikalauti įjungti šildymą ieškovų bute.

Dėl šildymo įrenginio oras-vanduo pripažinimo bendrąja nuosavybe (bendrojo naudojimo objektu)

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DNSBĮ), kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

20.       Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos vamzdynų prijungtas šildymo įrenginys oras-vanduo yra bendrojo naudojimo objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ir ieškovams.

21.       Byloje esant šalių ginčui dėl aplinkybės (materialiojo teisinio pobūdžio juridinio fakto), ar bendrojo naudojimo objektai ir ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovams įrodinėjant šios aplinkybės buvimą, o atsakovei neigiant jos egzistavimą, šios aplinkybės egzistavimas teismo gali būti konstatuojamas tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus ieškovų nuosavybės teisės įgijimo pagrindus – įstatyme nustatytas aplinkybes (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 58 punktas).

22.       Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

23.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrija, būdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir pagal įstatymą įgyvendindama Bendrijos sprendimus, 2017 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės merą, prašydama suteikti finansinę pagalbą įrengiant gyvenamajame name šildymo sistemą. Rašte, pasirašytame Bendrijos pirmininko G. Ž., nurodoma, kad Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta įrengti šildymo sistemą „oras-vanduo“ Daikin, o gyventojams uždrausti butuose statytis šildymo sistemas siekiant išvengti pakartotinio gaisro. Šildymo sistemos pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje sąskaitoje užsakovu nurodyta Bendrija. Atsakovė teigė, kad šildymo sistema yra S. B. nuosavybė ir butų savininkams tik leidžiama ja naudotis, tačiau iš S. B. sąskaitos išrašų matyti, kad ji, iš savo banko sąskaitos atlikdama mokėjimo pavedimus pardavėjui, mokėjimų paskirtyse nurodydavo tai atliekanti būtent už Bendriją. Į bylą pateikto Bendrijos pirmininko G. Ž. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad pats Bendrijos pirmininkas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. vasario 22 d. Bendrijos mokėjimai buvo atliekami iš S. B. sąskaitos, nes Bendrijos sąskaitos buvo uždarytos. Tos pačios apklausos metu jis nurodė, kad bendra išlaidų suma šildymo sistemai įsigyti ir pastatyti sudarė 8013,50 Eur (5344,32 Eur už šildymo sistemos įsigijimą + 2669,18 Eur už šildymo sistemos pajungimo darbus), kuri buvo padalinta visiems šešių butų savininkams ir kiekvienam teko sumokėti po 1335,53 Eur. Iš ieškovų su ieškiniu pateiktos 2019 m. spalio 28 d. pažymos Nr. 2 matyti, kad būtent tokią sumą, t. y. 1/6 dalį šildymo sistemos įsigijimo ir pajungimo išlaidų, Bendrijos pirmininkas ir patvirtino gavęs iš ieškovės L. V.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovų butas buvo prijungtas prie name įrengtos šildymo sistemos ir 2019/2020 metais, dalį 2020/2021 metų šildymo sezono iki atjungimo buvo šildomas šios sistemos pagalba. Nekilnojamojo turto registre pastatas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties bendrabutis, šie įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).

24.       Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad Bendrija, 2017 m. įgydama šildymo sistemą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikė Bendrijos narių bei butų savininkų pavedimu ir jų naudai (CK 4.85 straipsnio 8 dalis), o ieškovai, tapę vieno iš name esančių šešių butų savininkais ir 2019 m. apmokėję 1/6 dalį šildymo sistemos įsigijimo ir pajungimo kainos, bendrąją dalinę nuosavybės teisę į šį bendrojo naudojimo objektą įgijo pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas nedraudžia daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus įgyti ir jų bendraturčiu tapti ir ne bendrijos nariams.

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai su prie jų prijungtu šildymo įrenginiu „oras-vanduo“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams, todėl ginčo santykiai kvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, kuriuos reguliuoja CK 4.76-4.85 straipsniai bei DNSBĮ normos.

Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę įjungti šildymą ieškovų bute

26.       CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

27.       Byloje nustatyta, kad šildymo sistemos pagalba šiluma ieškovų butui buvo tiekiama iki 2021 m. kovo mėn. Ieškovams pagal Bendrijos teiktus mokėjimo pranešimus neapmokėjus įsiskolinimo už elektros energiją, reikalingą šildymo sistemos veikimui, Bendrija ieškovų bute šildymą atjungė. Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-186-356/2022, ieškovų reikalavimas įpareigoti bendriją įjungti šildymą ieškovų bute, užtikrinant ne mažesnę nei 18 oC temperatūrą, atmestas motyvuojant tuo, kad šildymas atjungtas laikinai, ne dėl neteisėtų Bendrijos veiksmų, o Bendrijai taikant CK 1.139 straipsnyje numatytą teisių gynimo būdą – savigyną ir iki kito šildymo sezono pradžios galimai išnyks laikino sustabdymo aplinkybės ar atsiras kitos aplinkybės, Bendrijai nurodžius, jog ketinama pertvarkyti namo šildymo sistemą. Ieškovai įsiskolinimą Bendrijai yra apmokėję, šildymo sistema tiekiamos šilumos tiekimas ieškovų butui nėra atkurtas, ginčo byloje dėl to nėra.

28.       Ieškovai yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų, taip pat šildymo įrenginio Daikin Altherma, bendraturčiai, todėl, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 1 dalimi, turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektu – daugiabučiame name esančia šildymo sistema, kurios dalis yra šildymo įrenginys Daikin Altherma, pagal tiesioginę funkcinę jo paskirtį – šilumos tiekimui į ieškovų butą.

29.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

30.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją nustato, taip pat bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja DNSBĮ. DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

31.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

32.       Ieškovai, būdami ginčo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, gindami savo teises naudotis gyvenamojo namo šildymo sistema pagal jos funkcinę paskirtį, taip pat gindami interesus dėl keliamos žalos, tai yra atsirandančio pelėsio, drėgmės, nepatogumų, reikalauja prasidėjus kiekvienam šildymo sezonui ir ne vėliau nei pradedamas centralizuotas Utenos miesto būstų šildymas, įjungti šildymą ieškovų bute, užtikrinant jame ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą iki šildymo sezono pabaigos.

33.       Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225), 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma). Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081, nustatančios mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei taikomos naudojant pastatus ir privalomos asmenims, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams), 1 lentelėje nurodoma, kad šaltuoju metų sezonu gyvenamosiose patalpose turi būti nuo 18-22 °C.

34.       Ieškovai į bylą pateikė jiems priklausančio buto vidaus foto, vaizdo fiksacijas, iš kurių matyti, jog buto sienos kambarių patalpose turi pelėsio požymių, kaupiasi drėgmė.

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tinkama daugiabučio namo priežiūra ir eksploatacija yra viešasis interesas, nes tinkamai eksploatuojant daugiabučius gyvenamuosius namus sudaromos prielaidos didžiajai daliai asmenų užtikrinti vieną iš būtinųjų poreikių – turėti būstą. Priešingu atveju apsirūpinti būstu suteikiama parama, be kita ko, socialinių būstų suteikimas, tampa našta visuomenei, kadangi šiam tikslui naudojama viešoji nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).

36.       Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje esančius duomenis apie faktinę situaciją ieškovams priklausančiame bute, ieškovų reikalavimas prasidėjus kiekvienam šildymo sezonui ir ne vėliau nei pradedamas centralizuotas Utenos miesto būstų šildymas, įjungti šildymą ieškovų bute, užtikrinant jame ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą iki šildymo sezono pabaigos laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

37.       Atsakovė į ieškovų reikalavimą dėl šildymo įjungimo ieškovų bute atsikirtinėjo tuo, kad techniškai neįmanoma šildyti tik ieškovų buto, o kiti buto savininkai yra nusprendę butų centralizuotai nešildyti, butus šildo savarankiškai. Ieškovams pateikus duomenis (vaizdo įrašus), kad šildymo įrenginio lauko blokas šildymo sezonu veikia ir tai rodo, kad butai yra šildomi, atsakovė į reikalavimą atsikirtinėjo tuo, kad šildymo įrenginys veikia ne šildymo tikslais, o vien vandens šildymui. Ieškovams pateikus šildymo įrenginio įsigijimo sąskaitą - faktūrą, iš kurios matyti kad šildymo sistema įsigyta be vandens šildytuvo, atsakovė į reikalavimą atsikirto tuo, kad šildymo sistema veikia avariniu režimu vien tam, kad šilumos sistema neužšaltų, nes trūksta freono, šiluma negaminama.

38.       CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos nurodytas aplinkybes – kad sistema techniškai negali aptarnauti mažiau nei penkis butus, kad veikia tik vandens šildymo tikslais ar tam, kad neužšaltų, todėl šios aplinkybės laikomos neįrodytomis.

39.       Ieškovai gi priešingai, į bylą pateikė vaizdo įrašus, kuriuose matyti veikiantis šildymo įrenginio lauko blokas; šilumos siurblio oras-vanduo Daikin Altherma charakteristiką, kurioje pateikiami duomenys tik apie apšildomą plotą iki 251 m2, minimalus apšildomas plotas nenurodomas; šilumos įrenginio Daikin Altherma įsigijimo sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad šildymo įrenginys įsigytas be vandens šildytuvo; ieškovų vandens šildytuvo įsigijimo sąskaitą-faktūrą, iš kurios matyti, kad ieškovai yra įsigiję šildymo įrenginį. Pažymėtina, kad pačios Bendrijos pirmininko 2023 m. liepos 7 d. pasirašytame ir į bylą pateiktame pastato bendrojo naudojimo objektų apraše nurodoma, kad pastate karšo vandens sistemos nėra, kiekviename bute įrengtas elektrinis boileris.

40.       Iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-186-356/2022, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje ir kurios bylos medžiaga šalims turi būti žinoma, esančio pastato rekonstrukcijos plano matyti, kad tiek esamo, tiek suprojektuoto po rekonstrukcijos pirmo aukšto butų plotas 267,16 m2 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Utenos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo matyti, kad 2019/2020 šildymo sezono metu, šildymo įrenginiui Daikin Altherma esant pajungtam ir veikiant, ieškovų butas buvo šildomas, tai reiškia, kad sistema pajėgi šildyti pirmo aukšto butus. Byloje nėra duomenų, kad neženklus skirtumas tarp charakteristikoje nurodomo maksimalaus šildomo ploto ir faktinio butų ploto lemtų tai, kad šildymo įrenginys apskirtai nustotų veikti. Antras pastato aukštas nėra įrengtas bei šildomas, tai parengiamojo posėdžio metu nurodė posėdyje dalyvavęs Bendrijos pirmininkas. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad 2021 m. ieškovų butui šildymas buvo atjungtas, kiti butai liko šildomi pastate esančio šildymo sistemos pagalba. 

41.       Tokiu būdu ieškovų pateiktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad pastato šildymo sistema su šildymo įrenginiu Daikin Altherma šios bylos nagrinėjimo metu trukusio šildymo sezono metu veikė ir veikė būtent pastato butų šildymo tikslais bei gali tiekti šilumą ir ieškovų butui (CPK 185 straipsnis).

42.       Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis šios nuostatomis, atsakovės deklaruojamas kitų butų savininkų nenoras jiems priklausančius butus šildyti pastate įrengtos šildymo sistemos pagalba nepaneigia ieškovų teisės reikalauti tiekti šilumą jos pagalba. Visi butų savininkai turi pareigą jiems priklausančia nuosavybės teise, tiek asmenine, tiek bendrąja daline nuosavybės teises priklausančiais objektais naudoti nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pastato šilumos vamzdynams esant prijungtiems prie šilumos įrenginio Daikin Altherma ir šilumai esant tiekiamai šio įrenginio pagalba, butų savininkų atsisakymas jiems priklausančiuose butuose palaikyti bent minimalią higienos normas atitinkančią temperatūrą būtų laikomas nesąžiningu ieškovų atžvilgiu ir neproporcingai apribotų ieškovų teises naudotis pastate esančia šildymo sistema pagal jos funkcinę paskirtį bei naudotis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu. Butų savininkai, būdami Bendrijos nariais, turi teisę reikšti pretenzijas Bendrijai dėl netinkamai įgyto ir įrengto šildymo įrenginio ar teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad būtų priimti sprendimai dėl kitokio pastato šildymo būdo.

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovė yra gyvenamojo namo butų savininkų bendrija, kurios tikslas įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalis). Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalį, bendrija asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams. Vadovaujantis šios nuostatomis, Bendrija yra tinkamas atsakovas pagal ieškovų reikalavimą įpareigoti įjungti šildymą ieškovų bute, kadangi bendrojo naudojimo objektų eksploatavimas yra gyvenamajame name įsteigtos bendrijos pareiga.

44.       CPK 273 straipsnyje reglamentuojami sprendimo turinio ypatumai, jei atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti ar nutraukti kokius nors konkrečius veiksmus. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę sprendime, įpareigojančiame atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taip pat nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nurodytą terminą ieškovas įgis teisę atlikti tuos veiksmus ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

45.       Sprendimo, įpareigojančio atsakovę įjungti šildymą ieškovų bute, įvykdymas nėra griežtai asmeninis, todėl ieškovų prašymu nustatomos CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės - šio įpareigojimo atsakovei neįvykdžius per 3 savaites nuo šildymo sezono pradžios, ieškovams suteikiama teisė, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą atsakovės lėšomis, jei dėl to būtų patirtos pagrįstos išlaidos. Išaiškintina, jog konstatuoti, kad sprendimas neįvykdytas, priklauso antstolio kompetencijai (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas taip pat užtikrintų, kad šiuo sprendimu teisiškai sureguliavus šalių ginčą, t. y. apgynus ieškovų teises CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, atsakovei nustatomi įpareigojimai būtų įgyvendinti ir faktiškai.

46.       Nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda skiriama tais atvejais, kai teismo sprendimu atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus, kuriuos dėl savo pobūdžio gali atlikti tik pats atsakovas asmeniškai ir to jis nepadaro per teismo nustatytą terminą, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei papildomai skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Dėl įpareigojimo išrašyti sąskaitas

47.       Antru ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją, atstovaujamą pirmininko G. Ž., ieškovams kiekvieną mėnesį pateikti sąskaitas už sunaudotą elektrą šildymui, apskaitomą pagal elektros apskaitos skaitliuką (šiuo metu esamo skaitliuko Nr. (duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodant tokius minimalius duomenis: šio skaitliuko atskaitinio mėnesio „nuo-iki“ rodmenis; elektros kwh kainą; duomenis, kiek kv. m iš viso yra šildoma pastate; kainos apskaičiavimo mokėtojams principą.

48.       Šis ieškovų reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

49.       Bendrija nėra pelno siekianti organizacija (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis). Bendrijos paskirtis - daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, kitų bendrųjų poreikių tenkinimas (DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalis). Bendrojo naudojimo objektų priežiūrai bendrija gali sudaryti sutartis su paslaugų, prekių tiekėjais, tačiau naudos gavėjas tokiu atveju yra patys bendro naudojimo objektų savininkai – butų, kitų patalpų savininkai. Bendrija su tiekėjais už suteiktas paslaugas (bendroms reikmėms patiektą elektros energiją, vandenį ir pan.) atsiskaito pagal su jais sudarytas sutartis ir gautas sąskaitas-faktūras, surinkusi iš patalpų savininkų nustatyto dydžio įmokas. Papildomai parengti bei išrašyti apskaitos dokumentų – sąskaitų-faktūrų ar kitų apskaitos dokumentų, susijusių su šiomis ūkinėmis operacijomis, bendrija neprivalo.

50.       Butų savininkų teisė gauti informaciją iš bendrijos, o bendrijos pareiga ją teikti yra numatyta DNSBĮ 4 straipsnio 4 punkte, 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte. Įpareigojimas Bendrijai užtikrinti ieškovams teisę patekti prie elektros bei vandens apskaitos įrenginių (skaitiklių), kurių numeriai atitinkamai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei prie bendro naudojimo objekto – šildymo katilo – ir jo suvartojamo elektros energijos apskaitos skaitiklio yra nustatytas Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-186-356/2022.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52.       Ieškovai byloje yra sumokėję 268 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3124 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2124 Eur už ieškinio, patikslinto ieškinio, prašymų parengimą ir 1000 Eur už pasirengimą teisminiam nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2023 m. lapkričio 13 d., Nr. DOK-35245, 2024 m. sausio 22 d., Nr. DOK-2523).

53.       Atsakovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme (2023 m. lapkričio 14 d. Nr. DOK-35407).

54.       Ieškovai byloje buvo pareiškę du savarankiškus reikalavimus – dėl šildymo įjungimo ir sąskaitų išrašymo. Ieškiniu tenkinamas vienas ieškovų materialinis reikalavimas, todėl laikoma, kad patenkinta 50 proc. ieškovų reikalavimų.

55.       Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, teiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, proporcingai patenkintų reikalavimų, ieškovams iš atsakovės priteisiama 1669 Eur (268 Eur – 54 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris buvo atmestas + 3124 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovams priteisiama 1169 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56.       Byloje susidarė 70,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos valstybei iš šalių, t. y. 35,15 Eur iš ieškovų (17,57 Eur iš ieškovo ir 17,58 Eur iš ieškovės,) bei 35,15 Eur iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendriją (juridinio asmens kodas 301567661), prasidėjus kiekvienam šildymo sezonui ir ne vėliau nei pradedamas centralizuotas Utenos miesto būstų šildymas, įjungti šildymą ieškovų J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant jame ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą iki šildymo sezono pabaigos.

Šio įpareigojimo atsakovei Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 301567661) neįvykdžius per 3 savaites nuo šildymo sezono pradžios ir ne vėliau nei buvo pradėtas centralizuotas Utenos miesto būstų šildymas, suteikti ieškovams J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos (kodas 301567661) lėšomis, pasitelkus specialistus, įjungti šildymą ieškovų J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant jame ne mažesnę nei 18 °C temperatūrą iki šildymo sezono pabaigos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovams J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 301567661) 1169 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 301567661) valstybei 35,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovų J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 35,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 17,57 Eur iš ieškovo J. V. ir 17,58 Eur iš ieškovės L. V..

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

 

 

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė