Civilinė byla Nr. e2S-732-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18054-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5697-435/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 16 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-27560-435/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo ir priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovei priteista 1 000,00 Eur negrąžintas kreditas, 167,77 Eur kredito mokestis, 27,79 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, 32,41 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-12-17 – 921,55 Eur; 2020-12-29 – 910,91 Eur; 2021-01-28 – 891,64 Eur; 2021-02-27 – 871,86 Eur; 2021-03-29 – 851,55 Eur; 2021-04-28 – 830,70 Eur; 2021-05-28 – 809,29 Eur; 2021-06-27 – 787,31 Eur; 2021-07-27 – 764,75 Eur; 2021-08-26 – 741,59 Eur; 2021-09-25 – 717,81 Eur; 2021-10-25 – 693,40 Eur; 2021–11-24 – 668,34 Eur; 2021-12-24 – 642,61 Eur; 2022-01-23 – 616,19 Eur; 2022-02-22 – 589,07 Eur; 2021-03-24 – 561,23 Eur; 2022-04-23 – 532,61 Eur; 2022-05-23 – 503,29 Eur; 2022-06-22 – 473,16 Eur; 2022-07-22 – 442,23 Eur; 2022-08-21 – 410,47 Eur; 2022-09-20 – 377,87 Eur; 2022-10-20 – 344,40 Eur; 2022-11-19 – 310,03 Eur; 2022-12-19 – 274,75 Eur; 2023-01-18 – 238,53 Eur; 2023-02-17 – 201,34 Eur; 2023-03-19 – 163,16 Eur; 2023-04-18 – 123,96 Eur; 2023-05-18 – 83,72 Eur; 2023-06-17 – 42,41 Eur), 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 195,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,75 Eur bylinėjimosi išlaidos

2.       Kauno apylinkės teisme 2021 m. sausio 7 d. priimtas atsakovo pareiškimas dėl 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, o nesant tam pagrindo – išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, taip pat – priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad nors teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2020 m. liepos 2 d. nuotoliniu būdu su atsakovu, tačiau atsakovas šią sutartį sudarė ne savo valia ir ne savo interesais, galimai net nesuprasdamas, ką daro. Teigė, kad 2020 m. kovo mėn. jis susipažino su A. K. (K.) ir J. B.. Užsimezgė draugiški santykiai, A. K. atsakovui pasiūlė pinigų bei persikelti pas jį, šis, pamanęs, kad gaus darbą, 2020 m. balandžio mėn. persikėlė gyventi su A. ir jo drauge J. į (duomenys neskelbtini). Tada A. K., pasinaudodamas atsakovo asmens duomenimis pradėjo imti greituosius kreditus iš įvairių skirtingų kredito įmonių, tame tarpe ir iš ieškovės. Pinigus atsakovas paimdavo grynais iš banko sąskaitos ir atiduodavo A. K.. Maždaug liepos pabaigoje atsakovas grįžo į (duomenys neskelbtini). Kai rugsėjį pradėjo gauti iš kreditus išdavusių įmonių įspėjimus dėl nevykdomų įsipareigojimų, kreipėsi pagalbos į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą. 2020 m. spalio 1 d. atsakovas kreipėsi į policiją. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį. Šiame tyrime atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškovei yra žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Atsakovas pažymėjo, kad nuo vaikystės diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas. 2020 m spalio 15 d. atsakovas konsultuotas psichiatro, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, atliktas psichologinis tyrimas, kurio rezultatai liudija apie nepakankamą atminties produktyvumą, lėtą mąstymą, labai žemą bendrą intelektą, funkcionuojantį lengvo protinio atsilikimo lygmenyje, labai žemą verbalinį ir neverbalinį intelektą, labai žemus verbalinio supratingumo gebėjimus, nebrandžias nestabilias emocines reakcijas, padidintą vidinę įtampą, baimingumą, nesaugumą, nerimą, ribotas socialinės adaptacijos galimybes. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė klaidingai nurodė sutarties nutraukimo datą – 2020 m. lapkričio 11 d., o turėjo būti 2020 m. spalio 20 d., todėl keičiasi priskaičiuotų nuostolių dydis. Jei teismas manytų, kad ieškinio reikalavimai turi būti patenkinti, atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis 36 mėnesiams, nes atsakovas pagal savo gaunamas pajamas neturi galimybės sumokėti visos priteistos sumos iš karto, o pagal savo sveikatos būklę, neturi ir realių galimybių gauti didesnes pajamas.

3.       Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, jog su pareiškimu nesutinka. Ieškovės žiniomis atsakovas nei kredito suteikimo metu, nei šiuo metu nėra ir nebuvo pripažintas neveiksniu ar kaip nors kitaip negalinčiu atsakyti už savo veiksmus, jam nėra paskirta globa ar globėjas. Kredito ėmimo metu iš atsakovo pusės buvo pateikti galiojantys asmens duomenys, tokie kaip telefono numeris, el. pašto adresas, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresai. Pirmasis identifikacijos etapas ir sutikimo su sutarties sąlygomis 0,10 Eur pavedimas buvo atliktas iš atsakovui priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“. Antrasis identifikacijos etapas pateikiant tolimesnius savo asmens duomenis (kortelės fotografiją iš abiejų pusių ir savo fotografiją realiu laiku) taip pat buvo sėkmingai įvykdytas ir visi reikalingi duomenys pateikti. Iš pateiktų duomenų, matyti, kad atsakovas fotografijas atliko pats, o ne kažkas kitas jį fotografavo ar vertė jį tai daryti prieš savo valią. Be kita ko, atsakovas ne tik gavo išmokas iš valstybės, tačiau ir pats vykdė individualią veiklą, už kurią gaudavo pajamas. Iš ieškovei pateiktų duomenų kredito suteikimo metu yra matoma, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo 2 d. dienos verčiasi individualia veikla, kuri pažymoje apibūdinama kaip „elektros sistemų įrengimas“. Minėtos veiklos vykdymą patvirtina ieškovės turimas „Pajamų žurnalas“, „Pinigų už paslaugas priėmimo kvitai“ bei „Pajamų mokesčio deklaracija“. Asmuo, kuris negali atsakyti už savo veiksmus, negalėtų verstis tokia veikla ir gauti pajamas. Taip pat atsakovas tik prieš skolos perdavimą teismui pradėjo rūpintis pažymų surinkimu, kurios galimai atleistų nuo įsipareigojimų vykdymo, kas gali būti traktuojama kaip piktybinis bandymas ir toliau nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė nesutinka su skolos išdėstymu dalimis, nes atsakovas savo laisva valia prisiimtus įsipareigojimus turėjo mokėti tinkamai ir laiku, tuo labiau, kad jis tam turėjo visas galimybes, nes pajamas gaudavo ne tik išmokų forma iš valstybės, tačiau ir iš individualios veiklos, kuri buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 23 d. kaip tik prasidėjus teismo procesui

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino nei atsakovo R. T. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prašymo dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo. 

5.       Teismas sprendė, kad priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tik teismo teisė, bet ir procesinė pareiga, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o taip pat neprašė pratęsti teismo paskirtą terminą atsiliepimui pateikti, tuo tarpu ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį.

6.       Teismas sprendė, jog į bylą pateikti nauji įrodymai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2020 m. spalio 5 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. spalio 1 d. nutarimas atsakovą pripažinti nukentėjusiuoju, ieškovės 2020 m. spalio 7 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai teiktas atsakymas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje, psichologinio tyrimo išvada) negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas akcentavo, jog atsakovas neginčija nei sandorio teisėtumo, nei fakto, kad vartojimo kredito sutartį sudarė ir, kad pinigus gavo.

7.       Teismas taip pat atmetė prašymą dėl sprendimo už akių vykdymo išdėstymo, kadangi atsakovas nepateikė rašytinų įrodymų, pagrindžiančių sunkią jo finansinę padėtį, taip pat, kad gera valia atliko nors dalį mokėjimų. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo spendimo vykdymą dalimis, būtų pažeisti ieškovės interesai, kadangi atsakovo elgesys iki sprendimo už akių priėmimo patvirtina, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdo, gera valia dalinių mokėjimų neatliko.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. T., atstovaujamas advokatės K. M., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5697-432/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-27560-435/2020 bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsiliepimo nepateikimo, jų nevertino kartu su teismui pateiktais įrodymais apie atsakovo sveikatą, t. y. nepagrįstai nepripažino, kad atsiliepimas buvo nepateiktas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – asmens sveikatos būklės, jo intelektinio atsilikimo;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo sveikatos. Visapusiškai, išsamiai ir objektyviai vertinant ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į byloje esančią inormaciją dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo atsakovo atžvilgiu, tikrai nebuvo pagrindo vienareikšmei išvadai, kad atsakovas vykdė individualią veiklą (elektros sistemų įrengimas) pagal ieškovės pateiktą pažymą ir gavo mokestiniuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, kai atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad jam yra diagnozuotas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, jis mokosi avalynės taisytojo specialybės ir yra tik 45 proc. darbingas;

1.3.                        Nors atsakovas nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tačiau psichologinio tyrimo išvados patvirtina, kad jis turi žemą intelektą, ir dėl to galėjo nesuvokti ar nepakankamai suvokti sudaromo sandorio sąlygų ir pasekmių, o taip pat tai galėjo sąlygoti sau nepalankaus sandorio sudarymą. Aplinkybės, kad atsakovas yra neįgalus, kad ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti neįgalaus vartotojo teises ir interesus, o ne formaliai įvertinti jo pateiktus argumentus, besąlygiškai pasitikint kreditoriaus, kaip stipresnės sandorio šalies pateiktais įrodymais;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo išdėstytų argumentų, susijusių su vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino skaičiavimu, su palūkanų skaičiavimu, nors šie argumentai turėtų įtakos galutiniam teismo sprendimui;

1.5.                        Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad vartojimo kredito sutartyje nustatyta 32,41 procento metinė palūkanų norma, kuri viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), kas taip pat daro sprendimą už akių neteisėtu ir nepagrįstu.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „PRO INVEST GROUP“, atstovaujama Skolų išieškojimo skyriaus vadovo S. D., prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1.                        Atsakovo teigimu, jis kredito suteikimo metu veikė ne savo noru ar net prieš savo valią, tačiau nepateikė jokio konkretaus paaiškinimo ar įrodymų, kad iki kredito sutarties sudarymo momento atsakovui buvo nustatytas neveiksnumas, ko pasėkoje atsakovas negalėtų atsakyti už savo veiksmus. Priešingai, kredito ėmimo metu iš atsakovo pusės buvo pateikti galiojantys asmens duomenys, tokie kaip telefono numeris, el. pašto adresas, deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas, iš jo sąskaitos buvo atliktas pavedimas pirmajame identifikacijos etape, taip pat buvo pateikta kortelės fotografija iš abiejų pusių ir paties atsakovo fotografija realiu laiku antrajame identifikacijos etape. Visus dokumentus pateikė ir reikiamus veiksmus atsakovas atliko pats savo noru, siekdamas gauti kreditą ir puikiai suvokdamas šio prisiimamo įsipareigojimo pasekmes. Juolab, kad atsakovas tik prieš skolos perdavimą teismui pradėjo rūpintis pažymų surinkimu, kurios galimai atleistų nuo įsipareigojimų vykdymo, kas, ieškovės manymu, gali būti traktuojama, kaip piktybinis bandymas ir toliau nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų;

2.2.                        Atsakovas ne tik gavo išmokas iš valstybės, tačiau ir pats vykdė individualią elektros sistemų įrengimų veiklą, už kurią gaudavo pakankamai geras pajamas, kas patvirtina, kad jis gali atsakyti už savo veiksmus;

2.3.                        Ieškovei yra žinoma apie pradėtą ikiteisminį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie tai, kad būtų nustatyti asmenys, kurie vertė atsakovą imti kreditą, ar veikė prieš jo valią, ieškovė neturi, todėl visi ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovo atsakomybė ir jis pilnai už juos atsako;

2.4.                        Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę vilkinus sutarties nutraukimą, kadangi ilgesnis terminas nenutraukiant sutarties šiuo atveju buvo suteiktas būtent todėl, kad atsakovas to prašė pats asmeniškai 2020 m. spalio 11 d. atvykęs į ieškovės ofisą, kas, be kita ko, dar labiau pagrindžia ieškovės nuomonę, kad atsakovas puikiai suprato savo veiksmus bei tinkamo įsipareigojimo nevykdymo pasekmes;

2.5.                        Ieškovė teisingai prašo priteisti tiek palūkanas, tiek administracinį mokestį už naudojimąsi kreditu, nes būtent minėti dydžiai yra skaičiuojami už faktinį naudojimosi paskolintais pinigais laiką iki sutarties nutraukimo. Šiuo atveju sutartis buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 11 d., taigi atsakovas su keturiomis įmokomis jau vėlavo, tai yra joms jau buvo suėję mokėjimo terminai, penktąja įmoka iki sutarties nutraukimo jis naudojosi 13 dienų už kurias ir buvo paskaičiuotos palūkanos ir administracinis mokestis;

2.6.                        Ieškovė, suteikdama kreditą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad vartojimo kredito kaina negali būti didesnė negu 75 procentai metinių palūkanų, todėl šiuo atveju esami 32,41 procento tikrai neviršijo įstatyme numatytų reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 13 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 13 d. lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. T. šalpos neįgalumo pensijos skyrimo termino pratęsimo“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. T. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 9 d. profesinio mokymo sutartį Nr. 5. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro apie ieškovę, atsakovo pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), R. T. pajamų išlaidų žurnalą, 8 pinigų už paslaugas priėmimo kvitus, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašą apie atsakovą, R. T. identifikacijos duomenis paimant kreditą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus, kadangi teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, pirmiausia pažymi, kad visi ieškovės kartu su atsiliepimu pateikti dokumentai jau yra byloje, t. y. juos ieškovė pateikė su ieškiniu ir/arba su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra pagrindo juos dar kartą priimti. Tuo tarpu apelianto pateikti dokumentai, nors ir galėjo būti pateikti į bylą anksčiau (pavyzdžiui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), vis dėlto, atsižvelgiant į jų turinį, gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimą už akių, o atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikti nauji įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab, kad atsakovas neginčijo nei sandorio teisėtumo, nei fakto, kad vartojimo kredito sutartį sudarė ir pinigus gavo.

16.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovės UAB „PRO INVEST GROUP“ pareikštą ieškinį, todėl, šiai prašant, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Tačiau atsakovas siekia sprendimo už akių peržiūrėjimo, teikdamas, kad atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – jo sveikatos būklės, intelektinio atsilikimo. Anot atsakovo, jam nuo vaikystės diagnozuotas protinis atsilikimas, dėl ko jis galėjo nesuvokti ar nepakankamai suvokti sudaromo sandorio sąlygas ir pasekmes, kas galėjo sąlygoti sau nepalankaus sandorio sudarymą. Todėl aplinkybės dėl jo neįgalumo ginčui kilus iš vartojimo teisinių santykių, suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti neįgalaus vartotojo teises ir interesus, o ne formaliai įvertinti jo pateiktus argumentus, dėl dalies jų (vartojimo kredito sutarties nutraukimo termino bei palūkanų skaičiavimo) apskritai nepasisakant.

17.       Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).

18.       Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas teismui pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovui R. T. diagnozuotas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde atsakovas pripažįsta, kad yra paėmęs kreditą, tačiau teigia, jog esama situacija leidžia manyti, kad sandorio sudarymo metu jis galėjo nesuprasti arba nepakankamai suprasti sandorio sąlygas ir pasekmes, kas galėjo sąlygoti sau nepalankaus sandorio sudarymą.

19.       Pažymėtina, kad civilinėje byloje esant pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad byloje dalyvaujantis asmuo galimai negali suprasti arba iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, teismas turi motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į globos (rūpybos) instituciją arba prokurorą prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti minėto asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu) arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje (CK 2.11 straipsnis) procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-138-969/2016). Ir, nors tik pakankamais ir objektyviais duomenimis pagrįsta teismo abejonė gali būti laikoma pagrindu teismui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingas institucijas, siekiant įvertinti, ar nėra pagrindo inicijuoti procedūrą dėl byloje dalyvaujančio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba civilinio veiksnumo apribojimo tam tikroje srityje, nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje tokių abejonių nėra galimybės pašalinti.

20.       Be to, tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde teigiama, kad priimant sprendimą už akių buvo netinkamai įvertinta vartojimo kredito sutarties nutraukimo data – sutartis turi būti laikoma nutraukta nuo 2020 m. spalio 20 d., o ne nuo 2020 m. lapkričio 11 d., kas, pasak atsakovo, turi įtakos palūkanų skaičiavimui. Nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to, spręstina, kad aplinkybė dėl vartojimo kredito sutarties termino nutraukimo datos turėtų būti vertinama bylą nagrinėjant iš esmės.

21.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo R. T. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-27560-435/2020 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas