Civilinė byla Nr. e2YT-2977-527/2017

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02367-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.1; 2.5.5; 3.4.5.2

JONAVOS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 12 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. M., E. D. ir R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442–443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 2017-09-25 pareiškimu prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. D., miręs 2017-08-24, savo faktiniais veiksmais, t. y. pradėjęs valdyti turtą, priėmė savo sutuoktinės (pareiškėjų mamos) J. D., mirusios 2009-04-21, palikimą – ½ dalį 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),. Pareiškėjos nurodo, jog jų tėvas J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2017-08-24. Paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini),. Po tėvo mirties liko palikimas – tas pats 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pareiškėjos (palikėjo dukros) po tėvo mirties dėl tėvo palikimo priėmimo kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, kur paaiškėjo, kad butas tėvo buvo įsigytas gyvenant santuokoje su jų motina J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė 2009-04-21. Po motinos mirties niekas nesikreipė į notaro biurą dėl jos palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi visi manė, jog turtas, t. y. butas, kuris buvo pirktas ir registruotas tėvo vardu, automatiškai priklauso tėvui J. D.. Po J. D. mirties J. D. nesikreipė į notarų biurą priimti jos palikimą, tačiau faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti – gyveno tame bute ir naudojosi visais jame buvusiais daiktais (baldais, buities reikmenimis ir kt.), prižiūrėjo ir remontavo butą, mokėjo visus mokesčius už jam teikiamas komunalines paslaugas, t. y. faktiškai jis priėmė palikimą, likusį po J. D. mirties, pradėdamas jį valdyti. Per visą jo valdymo laikotarpį J. D. teisių į J. D. palikimą niekas niekada neginčijo.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas 2017-10-05 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog, teismui įsitikinus, kad pareiškėjų tėvas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-09-26 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010). Pagal LAT praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų tėvai J. D. ir J. K. (D) susituokė 1954-05-23, santuokoje jiems gimė trys dukros (pareiškėjos): (duomenys neskelbtini), – E. D., (duomenys neskelbtini), – N. D. (dabar M) ir (duomenys neskelbtini), – R. D. (dabar M). Pareiškėjų mama J. D. 1981-05-21 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini),. 1992-03-31 pirkimo–pardavimo sutartimi J. D. įgijo butą / patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini),, ir registravo savo vardu. 2009-04-21 mirė pareiškėjų mama J. D.. Jonavos r. 4-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, jog notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą likusį po J. D. mirties. Byloje nėra ginčo dėl to, jog po savo sutuoktinės mirties J. D. ir toliau liko gyventi šiame bute, mokėjo buto išlaikymo mokesčius ir naudojosi visais bute likusiais daiktais, kurie buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2017-08-24 mirė J. D.. 2017-09-18 Jonavos r. 4-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, jog po J. D. mirties Jonavos r. 4-ajame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 185/2017, kurioje palikimą priėmė mirusiojo dukros N. M., E. D. ir R. M. (pareiškėjos).

Kadangi likęs J. D. butas / patalpa – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos su J. D. metu, laikytina, jog J. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 1/2 šio turto dalis, kurią po jos mirties pagal įstatymą galėjo paveldėti ir pareiškėjos, kaip jos pirmos eilės įpėdiniai, ir jos sutuoktinis J. D..

Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais ir į pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjų tėvas J. D. iš karto po savo sutuoktinės mirties, t. y. nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas (toliau nenutrūkstamai tęsdamas) jai priklausiusią buto dalį su baldais ir kt. daiktais (buitine ir vaizdo technika, knygomis, nuotraukomis) valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo buto mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškibei jame buvusiais daiktais – baldais, ir kt.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

CPK 446 straipsnis nustato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjų gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimas paduodamas atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kadangi nekilnojamasis turtas – butas yra (duomenys neskelbtini), todėl šis pareiškimas nagrinėjamas Jonavos rajono apylinkės teismą, t. y. pagal palikimo turto buvimo vietą.

Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, taip pat tai, jog suinteresuotas asmuo neginčija pareiškime nurodytų aplinkybių, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjų tėvas, po sutuoktinės mirties, nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai jį valdęs, prižiūrėjęs ir juo rūpinęsis kaip savo turtu.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų civilinėje byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009-04-21, mirties atsiradusį jos palikimą priėmė jos įstatyminis įpėdinis – sutuoktinis J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                        Jolita Cirulienė