Administracinė byla Nr. I-8012-968/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02581-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas M. V. su skundu (1 t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2015 metais ir 2016 metų pradžioje jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Kamerose jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, tualetas buvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos tik neaukšta, 1,5 m aukščio, sienele, nebuvo durų, blogai nusileisdavo vanduo, blogai veikė ventiliacija, todėl buvo blogas kvapas. Langas, kuris buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis, blogai atsidarydavo ir buvo 1,2 m aukštyje. Vienam mėnesiui pareiškėjas gaudavo 15,1 m ilgio vieną tualetinio popieriaus ruloną, kuris buvo šiurkštus ir blogai valė. Pareiškėjas nuolat jautė alkį, kadangi jam, kaip aukštam ir stambaus kūno sudėjimo sportuojančiam asmeniui, nepakakdavo tiekiamo 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto. Giminės ir draugai neturėjo teisės perduoti jam maisto. Vienos valandos trukmės pasivaikščiojimo praktika Lukiškių TI-K prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, pagal kurį asmuo turi gryname ore praleisti ne mažiau kaip 8 val. Be to, pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose iš šiferio, yra asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojo. Iš pareigūnų elgesio su juo pareiškėjas sprendžia, kad daugeliui iš jų būdingas sadistinis asmenybės sutrikimas, o didelė jų dalis serga sadizmu. Pareiškėjo manymu, Lietuvos valstybė jo atžvilgiu pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3, 8 straispnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalį, nacionalinės teisės aktus. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, pareiškėjui sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

3.1. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

3.2. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

3.3. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

3.4. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

3.6. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

3.7. Įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį, suimtiesiems kas mėnesį taip pat išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

3.8. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K yra maitinami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teisės aktai nedirbančiam vyrui per parą numato ne mažiau kaip 2298 kcal energetinės vertės mitybos normą. 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta 2013-12-18 nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal. Pagal 2015-12-22 cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch 9266 nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1332,4 kcal, kai ji turi būti ne mažesnė nei 1076,7 kcal. Kiekvieną dieną patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo.

3.9. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti  gryname ore. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant teisės aktui, draudžiančiam naudoti šiferio lakštus.

3.10. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 9,60 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.

3.11. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis 2015 metais ir 2016 metų pradžioje Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-01-14 M. V. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-15 jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 405, kurios plotas – 17,02 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-16 – 2015-01-17 buvo laikomas kameroje Nr. 405, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-18 – 2015-01-19 buvo laikomas kameroje Nr. 405, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-01-20 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-01-27 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-28 buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-01-29 buvo perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 6,34 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-01 -29 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2015-02-13 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-14 buvo perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-15 – 2015-02-16 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-02-17 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-02-24 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-02-25 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2015-03-05 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-03-06 buvo perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo1 asmuo; 2015-03-07 – 2015-03-09 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-03-10 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-05-19 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-20 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2015-05-29 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-05-30 buvo perkeltas į kamerą Nr. 379, kurios plotas – 6,94 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-05-31 – 2015-06-01 buvo laikomas kameroje Nr. 379, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-06-02 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-07-28 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-07-29 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2015-08-11 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-12 buvo perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas – 40,40 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-13 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-14 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 5 asmenys; 2015-08-15 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 7 asmenys; 2015-08-16 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 9 asmenys; 2015-08-17 buvo laikomas kameroje Nr. 400, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-08-18 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-08-25 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-08-26 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2015-09-15 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-16 buvo perkeltas į kamerą Nr. 388, kurios plotas – 26,96 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-18 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-19 – 2015-09-21 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 4 asmenys; 2015-09-22 buvo laikomas kameroje Nr. 387, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-23 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2015-09-25 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 241, kurios plotas – 6,80 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-09-26 – 2015-09-27 buvo laikomas kameroje Nr. 241, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-09-28 buvo perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas – 40,40 m2, kurioje buvo 6 asmenys; 2015-09-29 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-10-13 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-14 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2015-10-20 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,38 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-21 buvo perkeltas į kamerą Nr. 364, kurios plotas – 7,87 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-22 – 2015-10-25 buvo laikomas kameroje Nr. 364, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-10-26 buvo perkeltas į kamerą Nr. 374, kurios plotas – 7,23 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2015-10-27 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-11-27 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-11-28 – 2015-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 112, kurioje buvo 3 asmenys; 2015-11-30 buvo perkeltas į kamerą Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-01 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2016-01-12 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas -7,38 m2, kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 387, kurios plotas – 29,44 m2, kurioje buvo 4 asmenys; 2016-01-13 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2016-02-05 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-06 buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurioje buvo 3 asmenys; 2016-02-07 buvo laikomas kameroje Nr. 109, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 312, kurios plotas – 7,67 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-09 išvyko į Alytaus pataisos namus.

8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 61,5 dieną.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 53 dienas, vadinasi, 8,5 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą.

11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 8,5 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

16. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K tualetas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, atskirtas neaukšta sienele, prastai nusileisdavo vanduo, blogai veikė ventiliacija, todėl buvo blogas kvapas.

16.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. 

16.2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-04 pažymoje Nr. 24-5650 „Dėl M. V. skundo“ (1 t., b. l. 66-67) nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema.

16.3. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

16.5. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.

16.6. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nemažą dalį ginčo laikotarpio (27 dienas) pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.

17. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti langai – vienintelis ventiliacijos šaltinis.

17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis: laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai (22 punktas). Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

17.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog M. V. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-07-11 raštas Nr. 2.10-3743(16.17.8.10.12) (2 t., b. l. 51), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-07-01 pažyma Nr. 24-5613 (1 t., b. l. 65) patvirtina, kad pareiškėjas prašymų ar skundų Lukiškių TI-K direktoriui dėl jo laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nepateikė.

17.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., b. l. 75 – 2 t., b. l. 41) matyti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyta, kad langai atsidaro, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. ar HN 134:2015 17 p. reikalavimus: kameroje Nr. 105 (2015-12-14 patikrinimo aktas Nr.13(13.3)-PA-2852, 1 t., b. l. 100); kameroje Nr. 405 (2015-03-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-694 (1 t., b. l. 103-107); 2015-05-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1260 (1 t., b. l. 108-111); kameroje Nr. 109 (2015-10-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2367 (1 t., b. l. 131); 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (1 t., b. l. 133); kameroje Nr. 124 (2015-08-13 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1900 (1 t., b. l. 143-144); kameroje Nr. 388 (2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (2 t., b. l. 3-4); kameroje Nr. 400 (2015-10-01 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2205 (2 t., b. l. 3-4); kameroje Nr. 241 (2015-06-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1594 (2 t., b. l. 9); kameroje Nr. 312 (2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2971 (2 t., b. l. 12-13); kameroje Nr. 364 (2015-11-20 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2630 (2 t., b. l. 14); kameroje Nr. 374 (2015-04-09 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-763 (2 t., b. l. 15-18); kameroje Nr. 112 (2015-03-25 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-634 (2 t., b. l. 32-33). Ir tik 2015-07-27 patikrinimo aktu Nr. 13(13.3)-PA-1794 (2 t., b. l. 30) buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 374 padarytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p. reikalavimo pažeidimas, kadangi dalis lango buvo be stiklo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas pažeidimas netrukus buvo ištaisytas (2015-09-29 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2162 (1 t., b. l. 114-115).

17.4. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors pareiškėjo nurodyti higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K jam buvo išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį, kuris buvo šiurkštus ir blogai valė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Tačiau teisės aktai nereglamentuoja tualetinio popieriaus charakteristikos. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-04 pažymoje Nr. 24-5650 (1 t., b. l. 66-67) nurodyta, kad vyrams yra išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Tai patvirtina ir pareiškėjas skunde. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjui per mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, nėra. Remiantis LVAT praktika (pvz., LVAT 2016 -03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016; 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016) papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai dėl higienos priemonių kiekio ir kokybės negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandą per dieną. 2008-07-01 Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo X-1660 (toliau – SVĮ) 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu suteikdamas pareiškėjui kasdien teisės aktų numatytos trukmės pasivaikščiojimus, elgėsi taip, kaip turėjo elgtis pagal įstatymus.

20. Pareiškėjas skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose iš šiferio, yra asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų jo sveikatai ir kiekvieną dieną jį žalojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. p. (2002-01-24 nutarimo Nr. 102 redakcija, įsigaliojusi nuo 2002-01-27) uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) patvirtino, kad I ir III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais. Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 36-46) nurodė, kad šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).

21. Pareiškėjas skundžiasi, kad nuolat jautė alkį, kadangi jam, kaip aukštam ir stambaus kūno sudėjimo sportuojančiam asmeniui, nepakakdavo tiekiamo 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto.

21.1. SVĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad: suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (5 dalis); suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (6 dalis). Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 buvo patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą, valgiaraščius: valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį nedirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nedirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims ir valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštį, tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Iš šios nuostatos matyti, kad skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam ir nedirbančiam vyrui skiriasi. Atskirų mitybos normų sportuojantiems asmenims nėra numatyta. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji.

21.2. Pareiškėjo teiginiui apie 1300-1500 kcal energetinės vertės maisto davinį, prieštarauja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolo duomenys (1 t., b. l. 68), pagal kuriuos 2013-12-19 patikrinimo metu buvo nustatyta nedirbančių vyrų paros maisto davinio energetinė vertė (2856 kcal (2380 g. x 1,2 kcal)) net viršijo teisės aktais nustatytąją (2298 kcal), taip pat Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 protokolas Nr. Ch2966 (1 t., b. l. 69-70), pagal kurį nedirbančių vyrų pietų davinio energetinė vertė – 1076,7 kcal. Kadangi pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais, nėra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, kad duodamas maitinimą pareiškėjui jis nepažeidė teisės aktų reikalavimą ir maisto energetinė vertė buvo ne mažesnė nei 2298 kcal.

21.3. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto, pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

21.4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtas (turėjo būti paskirtas) ir turėjo būti tiekiamas kitoks, nei nedirbantiems vyrams skirtas maitinimas, ar, kad pareiškėjui realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

22. Pareiškėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Teismas pažymi, kad pareiškėjas reikšdamas tokias pretenzijas, konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

23.Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo jo sveikatą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-08 rašte Nr. S-PER-1374 (1 t., b. l. 35) nurodyta, kad M. V. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (1 t., b. l. 12-34) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami tik profilaktiniai tyrimai, nustatyti skrandžio veiklos ir virškinimo sutrikimai, peršalimo ligos, o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 130 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 130 Eur suma.

25. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. 2000-09-19 Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1927 (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) (toliau –ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nepagrindė įrodymais, todėl šis jo prašymas paliktinas nenagrinėtu. Pareiškėjui yra išaiškintina teisė pateikti detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. V. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 130 (vienas šimtas trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo M. V. prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą palikti nenagrinėtu.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Rytis Krasauskas