Administracinė byla Nr. A-100-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04602-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–18), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. 2016 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. P-636 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2016 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2016 m. spalio 14 d. teikimą, pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda buvo skirta konstatavus, kad pareiškėjas ikiteisminiame tyrime padarė šiuos pažeidimus: 1) pažeidė įtariamųjų teisę į gynybą, įtariamųjų gynėjų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskųsti prokuroro nutarimą, sutrukdė įtariamųjų gynėjams S. M. ir R. M. teikti ginamiesiems reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusių teismo nutarčių, taip išreikšdamas nepagarbą teismui; 2) pažeidė įtariamojo teisę į gynybą ir įtariamojo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskundus prokuroro nutarimą pareiškėjas sutrukdė įtariamojo gynėjui A. M. teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką, savo pareigų atlikimą netiesiogiai delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusio teismo nutarimo, taip išreikšdamas nepagarbą teismui; 3) pažeidė pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismo nutarimus ir nesilaikė prokurorų etikos elgesio normų, nes ignoravo tris Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 2 d. neskundžiamose nutartyse nurodytus sprendimus panaikinti tris neteisėtus ir nepagrįstus 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimus, priimtus pagal advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus, ir 2016 m. liepos 22 d. priėmė tris iš esmės tokio paties turinio, kaip ir panaikinti 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimai, nutarimus ir taip išreiškė nepagarbą teismui.
3. Pareiškėjas nurodė, kad esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – ikiteisminio tyrimo teisėjo trijų 2016 m. birželio 2 d. nutarčių aiškinimas, kad iš minėtų nutarčių pareiškėjas turėjo suprasti, jog advokatų prašymai turėjo būti nagrinėti iš naujo, priimant dėl jų kitokius nutarimus. Pareiškėjas nurodė, kad bet kokia forma išdėstytas nurodymas prokurorui, kokį sprendimą turi priimti, yra pats šiurkščiausias prokuroro savarankiškumo ir vienvaldiškumo sprendimų priėmimo procese pažeidimas, kurio konstatavimas net nereikalauja papildomo įrodinėjimo. Tuo pažeidžiamos Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios ne tik draudžia kitiems subjektams, neišskiriant ir teismo, nurodyti prokurorui, kokį sprendimą priimti, tačiau imperatyviai įpareigoja patį prokurorą laikytis šių nuostatų ir nepriimti nesavarankiškų sprendimų.
4. Visais priimtais nutarimais buvo iš esmės išnagrinėti proceso dalyvių prašymai ir konkrečiai pasisakyta prašymų dėl teisės įgyvendinimo klausimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl priimtų sprendimų skundus išsprendė tik iš dalies – dėl skundų dalies, dėl kurios išdėstė priešingus, nei prokuroro nutarimuose išdėstyti, argumentus, nusprendė galutinai iš esmės nepasisakyti, o panaikindamas tas nutarimų dalis, pasiūlė prokurorui vėl svarstyti ir pačiam pasisakyti klausimu, kuris buvo išnagrinėtas nutarimais, tik jau atsižvelgiant į teisėjo priešingą nuostatą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas teismo nutartis įvykdė, nes prašymus išnagrinėjo iš naujo, o pakartotinai įvertinęs bylos aplinkybes, teismo nutartyse išdėstytą procesinių teisės normų aiškinimą bei pastabas ir nusprendęs, jog prašymų dalies, dėl kurios buvo priimtos teismo nutartys, tenkinti nėra pagrindo, juos išnagrinėjo, raštuose iš esmės konstatuodamas, kad prašymai nebus tenkinami, nes nepasikeitė pirmesniuose sprendimuose išdėstyta nuomonė, bei pateikdamas nuorodas į juos. Taip proceso dalyviams tapo aišku, kad jų prašymai susipažinti su prašomais ikiteisminio tyrimo duomenimis yra nepatenkinti, bei atsirado sąlygos spręsti dėl galimai pažeistos teisės gynimo pateikiant skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris dėl prokuroro nutarimų netenkinti tų pačių prašymų turėjo procesinę galimybę ir pagrindą tos pačios galimai pažeistos teisės gynimo klausimą išnagrinėti iš esmės. Taigi neįvyko taip, kad prašymai nebūtų nagrinėjami ir proceso dalyviai nebūtų informuoti apie jų nagrinėjimo eigą ir rezultatus.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad prokurorui negali būti nustatyta atsakomybė vien todėl, kad gynėjai, nesutikdami su prokuroro nutarimais, dėl subjektyvių priežasčių nesiėmė galimai pažeistas teises ginti apskųsdami nutarimus teismui, o siekdami palankių nutarimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra), inicijuodami drausminio poveikio priemonių taikymą, ir išprovokavo tikrintojo veiksmus, kuris kategoriškai pasisakė, kaip buvo privaloma prokurorui plečiamai traktuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, koks nutarimas privalėjo būti priimtas ir koks nutarimas negalėjo būti priimtas prokurorui išnagrinėjus proceso dalyvių prašymus. Pareiškėjas manė, kad negali būti pripažinta taisyklė, kad prokuroras privalo aklai vadovautis neskundžiamo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties aprašomojoje dalyje išdėstytais motyvais, kai skiriasi jo nuomonė dėl procesinių teisės normų taikymo tokiomis sąlygomis, kuriomis prokurorui paliekama savarankiškai ir nepriklausomai pagal pareigas ir turimas teises priimti jo diskrecijai paskirtą procesinį sprendimą. Priimdamas nutarimus, kuriais buvo neleista advokatams susipažinti su jų ginamųjų apklausos protokolais, pareiškėjas nepažeidė BPK nuostatų, kadangi teisė neleisti susipažinti su įtariamojo apklausos protokolu sutampa su prokuroro teise neleisti proceso dalyviams susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, išskyrus su imperatyviomis BPK nuostatomis susijusiais dokumentais. Nutarimuose buvo išdėstyta, kad susipažinimas su įtariamųjų apklausomis pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei dėl galimų melagingų versijų kėlimo galimybės. Ikiteisminio tyrimo duomenų įtvirtinimas buvo dar tik pradinėje stadijoje, dar buvo neatliktas aktualiausių daiktų tyrimas, todėl nebuvo žinomi tokie tyrimo rezultatai, kuriuos būtų buvę galima esamoje situacijoje lyginti su parodymais ir spręsti, kurioje dalyje parodymai gali būti atitinkantys tikrovę, o kurioje ne. Tikrintojas, pasakydamas, kad tokie motyvai yra ydingi, formalūs ir potencialiai pažeidžiantys įtariamųjų teises, nevertino faktinių ikiteisminio tyrimo duomenų, iš kurių būtų galėjęs spręsti, kokią įtaką ikiteisminio tyrimo sėkmei darytų melagingos versijos, jeigu jos būtų pateiktos, priderinant jas prie įtariamųjų pirmiau duotų parodymų, kadangi tarnybinio patikrinimo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga net nebuvo išreikalauta ir tikrinta Generalinės prokuratūros aukštesniojo prokuroro.
6. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dokumentų atskyrimo būdas nebuvo kritikuotas. Šioje nutartyje pareiškėjo išdėstyta formuluotė dėl medžiagos, su kuria neleidžiama susipažinti, ne tik nekritikuota, bet priešingai, iš nutarties aprašomojoje dalyje ikiteisminio tyrimo teisėjo išdėstytų aplinkybių ir skundo dalyko aptarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas suprato ir atskyrė, kokie duomenys siejami su įrodymų sąvoka, formuluotę adekvačiai jo pasirinktai prasmei perfrazavo bei gynėjo prašymą išsprendė vartodamas šią sąvoką kaip teismui suprantamą ir priimtiną. Šis ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas galutinai išsprendžia advokato ir tikrintojo pretenzijas dėl formuluotės painumo ir nesuprantamumo. Nei BPK, nei generalinio prokuroro rekomendacijose nėra nustatyti tikslūs būdai, kuriais privalo būti išspręstas medžiagos, su kuria neleidžiama ar leidžiama susipažinti, įvardijimo klausimas. Todėl negali būti priekaištų prokurorui, kad nebuvo pasirinktas susirašinėjimo su advokatu būdas, siūlant jam patikslinti savo prašymą, kad nepasirinktas pats primityviausias tikrintojo paminėtas būdas, kuriuo būtų išspręstas ikiteisminio tyrimo medžiagos atskyrimo klausimas – dokumentų išvardijimas, o buvo pasirinktas kitas medžiagos atskyrimo būdas – nustatyta pareiga, vykdant nutarimą, atrinkti medžiagą pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarančių dokumentų turinio ryšio su įrodymų baudžiamajame procese sąvoka požymį elementarių intelektinių tyrimo subjekto gebėjimų, dėl kurių jokių abejonių nebuvo, priemonėmis.
7. Nėra pagrindo traktuoti, kad pareiškėjas delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui savo pareigą išnagrinėti prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nedavė jam konkretaus pavedimo tuo klausimu, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnui nutarimais buvo nustatytos aiškios ir tikslios jų vykdymo ribos – nustatyta, kad neleidžiama susipažinti su duomenimis, kurie ateityje galėtų būti vertinami kaip įrodymai, bei dokumentais, kuriuose yra nuorodų į tokius duomenis. Taip ikiteisminio tyrimo pareigūnui deleguotas ne sprendimo priėmimas, o tik konkrečių dokumentų požymių konstatavimas ir medžiagos pagal juos techninis parinkimas.
8. Tikrintojas nepagrįstai konstatavo, kad advokatui A. M. buvo nenurodyta susipažinimo su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų tvarka. Pažeidimo konstatavimas šiuo atveju buvo negalimas, kadangi iš advokato pateikto prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo akivaizdu, kad jis žino ne tik aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinėje, tačiau jam jau buvo žinoma ir tai, kad pareiškėjas atlieka ikiteisminį tyrimą, nors iki tol jokių įtariamiesiems ar gynėjams žinomų sprendimų nebuvo priimta, su proceso dalyviais ikiteisminio tyrimo klausimais nekalbėta. Iš šių aplinkybių pareiškėjas darė išvadą, kad advokatas ne tik žinojo visą gynybai užtikrinti reikalingą informaciją, bet ir faktiškai žinojo bei išnaudojo elementarius jam reikšmingos informacijos gavimo būdus.
9. Pareiškėjas teigė, kad dėl jo veiksmų ir priimtų sprendimų nekilo jokių neigiamų padarinių, kadangi apskritai nebuvo jokių realių su teisės į gynybą užtikrinimu galimų susieti neigiamų padarinių, kuriuos būtų galima traktuoti kaip žalą įtariamųjų teisėms, teisėtiems interesams, ikiteisminio tyrimo eigai, prokuroro, prokuratūros įvaizdžiui. Taip pat tikrintojo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo vilkinamas, kadangi nutarimai buvo skundžiami, nepagrįsti ir formalūs. Kadangi visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios popierinis variantas buvo siunčiamas į teismą skundams nagrinėti, nustatyta tvarka buvo įkelta į Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS), su ikiteisminio tyrimo medžiaga šioje sistemoje buvo nuosekliai dirbama ir visi proceso veiksmai sistemoje buvo įforminami realiu laiku arba netrukus po jų atlikimo.
10. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 54–63) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas klaidingai supranta ir neteisingai traktuoja prokuroro nepriklausomumo principą. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nėra galutinė ir vienasmenė instancija, priimanti sprendimus tyrimo metu. Prokuroro veikla kontroliuojama įstatyme nustatyta tvarka nagrinėjant skundus, tęsiant ikiteisminio tyrimo terminus, revizuojant prokuroro priimtus sprendimus ir panaikinant jo nepagrįstus ir (ar) neteisėtus nutarimus. Pareiškėjas sąmoningai neakcentavo aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. birželio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartyse, prieš pasiūlydamas prokurorui iš naujo nagrinėti advokatų S. ir R. M. prašymus, priėmė motyvuotus sprendimus panaikinti prokuroro 2015 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimų dalį, kurioje atsisakyta leisti susipažinti su įtariamųjų apklausos protokolais, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tokie teismo sprendimai reiškia ne tik tai, kad panaikinta nutarimo dalis neteko galios, bet ir tai, kad negalimas analogiško panaikintam sprendimo priėmimas vykdant teismo nutartį, kuria šis sprendimas panaikintas. Priešingas elgesys prasilenkia su logika, su pamatiniais baudžiamojo proceso teisėtumo, teisingumo, teismo sprendimų vykdymo ir prokuroro etikos principais, įpareigojančiais prokurorą visada veikti teisingai ir protingai, gerbti teismų autoritetą, nepiktnaudžiauti ir nemanipuliuoti įstatymo suteikta veiksmų laisve, neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais ir (ar) tarnybine padėtimi. Analogiška situacija konstatuota ir nagrinėjant advokato A. M. skundą.
12. Atsakovas pažymėjo, kad BPK imperatyviai nustato, kad atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Pabrėžė, kad gynėjai bandė apginti pažeistas teises teisme, tačiau kai prokuroras antrą kartą pagal jų prašymus priėmė tuos pačius nutarimus, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad tokie patys sprendimai buvo panaikinti teismo, jie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėto prokuroro elgesio. Taip pat pažymėjo, kad ir po kreipimosi į Generalinę prokuratūrą gynėjai nesulaukė tinkamo savo skundų nagrinėjimo, nes pareiškėjas priėmė tris tuos pačius analogiškus nutarimus, kuriuos teismas vėl pripažino neteisėtais ir nepagrįstais (2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartys).
13. Atsakovas akcentavo, kad BPK nėra normos, konkrečiai nustatančios naujai įstojusio į procesą gynėjo teisę supažindinimo su įtariamojo apklausos protokolu, tačiau ši prievolė kildinama ne iš įtariamųjų teisės į gynybą realizavimo, įtariamojo apklausos reglamentavimo bei gynėjų pareigos teikti ginamajam teisinę pagalbą, bet iš bendrųjų teisės principų, kurie turi viršenybę ir išskirtinę reikšmę aiškinant teisės normą ar teisės spragą.
14. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesvarstytina ir neprognozuotina, kokias pasekmes gali turėti gynėjų susipažinimas su jų ginamųjų apklausos protokolais, nes teisė į gynybą tuo ir pasireiškia, kad įtariamasis gali gintis savo nuožiūra, netgi atsisakyti duoti parodymus arba meluoti, o prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga – tinkamai užtikrinus teisę į gynybą, patikrinti visas įtariamojo keliamas versijas ir surinkti duomenis, pakankamus bylą perduoti teismui arba priimti kitą pagrįstą proceso sprendimą. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimas peržengtų tarnybinio patikrinimo ribas, kurios apibrėžtos išskirtinai procedūrinio klausimo.
15. Atsakovas teigė, kad formuluotės, apibūdinančios pateiktiną susipažinti medžiagą, neaiškumas ir nekonkretumas yra konstatuotas įsiteisėjusioje 2016 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, priimtoje išnagrinėjus advokato A. M. skundą. Atkreipė dėmesį, kad advokatas R. M. prašė vertinti prokuroro veiksmus ne tik tarnybinio pažeidimo, bet ir baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tačiau Generalinėje prokuratūroje 2016 m. liepos 28 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši papildoma aplinkybė dar aiškiau įrodo faktą, kad prokuroro veiksmais buvo sudaryta neigiama nuomonė apie prokurorą, kaip nekvalifikuotą, piktnaudžiaujantį suteiktais įgaliojimais ir negerbiantį teismo, pareigūną, t. y. iš dalies yra sumenkintas ir prokuratūros autoritetas.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.
17. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. pareiškėjas, išnagrinėjęs advokato S. M. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, susijusia su jo ginamojo pranešimu apie įtarimą, apklausos protokolu, sulaikymo protokolu bei daryti šių dokumentų kopijas, priėmė nutarimą atsisakyti leisti advokatui S. M. susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų, t. y. jo ginamojo apklausos protokolu (I t., b. l. 149).
18. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, advokatas S. M. 2016 m. gegužės 27 d. su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (I t., b. l. 152–153). 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo advokato S. M. skundą ir nutarė panaikinti pareiškėjo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo dalį atsisakyti leisti susipažinti su S. M. ginamojo apklausos protokolu ir pasiūlė prokurorui advokato S. M. prašymo dalį leisti susipažinti su ginamojo apklausos protokolu išnagrinėti iš naujo (I t., b. l. 151–152). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjas raštu Nr. 3S-38402 informavo advokatą S. M., kad jo pateiktas prašymas iš naujo nebus nagrinėjamas, kadangi šis prašymas yra visiškai išnagrinėtas 2016 m. gegužės 20 d. nutarime (I t., b. l. 154). 2016 m. liepos 7 d. advokatas S. M. pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą įvertinti pareiškėjo veiksmus ir spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (I t., b. l. 141–143).
19. 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėjas, išnagrinėjęs advokato R. M. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, susijusia su jo ginamojo pranešimu apie įtarimą, apklausos protokolu, sulaikymo protokolu bei daryti šių dokumentų kopijas, priėmė nutarimą atsisakyti advokatui R. M. leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų, t. y. jo ginamojo apklausos protokolu (I t., b. l. 173). Nesutikdamas su priimtu nutarimu, advokatas R. M. 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu. 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. M. skundą, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo priimto 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo leisti susipažinti su R. M. ginamojo apklausos protokolu ir pasiūlė pareiškėjui advokato prašymo dalį leisti susipažinti su ginamojo apklausos protokolu nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 176–177). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjas raštu Nr. 3S-38403 informavo advokatą R. M., kad jo pateiktas prašymas iš naujo nebus nagrinėjamas, kadangi prašymas yra visiškai išnagrinėtas 2016 m. gegužės 23 d. nutarime (I t., b. l. 179). 2016 m. liepos 7 d. advokatas R. M. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu, kuriame nurodė, kad pareiškėjas privalėjo vykdyti 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, tačiau to neįvykdė ir vietoje procesinio dokumento – nutarimo – atsiuntė vieno sakinio atsakymą, kad prašymas jau visiškai išnagrinėtas 2016 m. gegužės 23 d. nutarime. Pateikė prašymą spręsti klausimą dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo tarnybos pareigų vykdymo ir baudžiamosios atsakomybės požiūriu (I t., b. l. 162–165).
20. 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėjas, išnagrinėjęs advokato A. M. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, susijusias su jo ginamuoju, priėmė nutarimą advokatui A. M. atsisakyti leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų – duomenimis, kurie ikiteisminiame tyrime gali būti pripažinti įrodymais, bei duomenimis, kuriuose yra nuorodų į tokius duomenis (I t., b. l. 198). 2016 m. gegužės 27 d. advokatas A. M. dėl pareiškėjo priimto nutarimo su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (I t., b. l. 200). 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs advokato A. M. skundą, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą ir pasiūlė pareiškėjui advokato A. M. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga išnagrinėti iš naujo (I t., b. l. 200, II t., b. l. 1). 2016 m. birželio 23 d. pareiškėjas raštu Nr. 3S-38400 informavo advokatą A. M., kad pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi jis yra iš esmės išnagrinėtas 2016 m. gegužės 23 d. nutarime (II t., b. l. 1). 2016 m. liepos 13 d. A. M. pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą įpareigoti pareiškėją vykdyti 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir iš naujo išnagrinėti prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei spręsti klausimą dėl prokuroro patraukimo drausminėn atsakomybėn už teismo sprendimo nevykdymą ir teismo negerbimą (I t., b. l. 197).
21. 2016 m. liepos 19 d. Generalinė prokuratūra, gavusi advokatų R. M. ir S. M. prašymus dėl pareiškėjo veiksmų, galimai turinčių tarnybinio nusižengimo požymių, bei advokato R. M. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl pareiškėjo raštų Nr. 3S-38403 ir Nr. 3S-38402 teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo bei sprendimų priėmimo (I t., b. l. 156). 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 3SA-447 Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras pavedė pareiškėjui iš naujo išnagrinėti advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos ir priimti motyvuotus nutarimus (I t., b. l. 186).
22. 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjas, iš naujo išnagrinėjęs advokato S. M. prašymą, priėmė nutarimą atsisakyti leisti advokatui S. M. susipažinti su prašomais ikiteisminio tyrimo duomenimis – ginamojo apklausos protokolu (I t., b. l. 160–161). 2016 m. liepos 29 d. advokatas S. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo (II t., b. l. 40–42). 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. M. skundą, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo leisti susipažinti su S. M. ginamojo apklausos protokolu ir pasiūlė pareiškėjui advokato S. M. prašymą išnagrinėti iš naujo (II t., b. l. 22–24).
23. 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjas iš naujo išnagrinėjęs R. M. prašymą priėmė nutarimą atsisakyti leisti advokatui R. M. susipažinti su prašomais ikiteisminio tyrimo duomenimis – ginamojo apklausos protokolu (t. I, b. l. 187–188). 2016 m. liepos 29 d. advokatas R. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo (II t., b. l. 36–39). 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. M. skundą, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo leisti susipažinti su R. M. ginamojo apklausos protokolu ir pasiūlė pareiškėjui advokato R. M. prašymo dalį dėl susipažinimo su ginamojo apklausos protokolu išnagrinėti iš naujo (II t., b. l. 25–27).
24. 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjas, iš naujo išnagrinėjęs advokato A. M. prašymą, priėmė nutarimą atsisakyti leisti advokatui A. M. susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų – duomenimis, kurie ikiteisminiame tyrime gali būti pripažinti įrodymais, bei duomenimis, kuriuose yra nuorodų į tokius duomenis (II t., b. l. 2–4). 2016 m. rugpjūčio 5 d. advokatas A. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui dėl pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo (II t., b. l. 31–35). 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo dalį dėl atsisakymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusia su jo ginamuoju, ir pasiūlė pareiškėjui advokato A. M. prašymo dalį dėl susipažinimo su ginamojo apklausos protokolu išnagrinėti iš naujo (II t., b. l. 28–30).
25. 2016 m. liepos 28 d. Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu (I t., b. l. 193–194).
26. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė O. Z. parengė vidaus tyrimo išvadą Nr. 17.9-4376 dėl pareiškėjo veiksmų (I t., b. l. 125–127). 2016 m. spalio 7 d. Generalinė prokuratūra priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9-5603 dėl pareiškėjo veiksmų, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ir pasiūlyta skirti jam švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 26–45). 2016 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo įteiktas teikimas Nr. 17.9-5805 dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo (I t., b. l. 22–25).
27. 2016 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. priėmė įsakymą Nr. P-636 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui D. S.“, kuriuo pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 19–21).
28. Teismas vadovavosi BPK (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.) 181 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, laikydamasis BPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatos, priėmė tris nutarimus (2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d.), atsisakydamas leisti S. M. ir R. M. susipažinti su ginamųjų apklausos protokolais, o A. M. su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų – duomenimis, kurie ikiteisminiame tyrime gali būti pripažinti įrodymais, bei duomenimis, kuriuose yra nuorodų į tokius duomenis. S. M., R. M. ir A. M., pasinaudodami BPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apskundimo teise, apskundė pareiškėjo priimtus nutarimus Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs advokatų skundus, 2016 m. birželio 2 d. priėmė tris neskundžiamas nutartis, kuriose panaikino tas skundžiamų pareiškėjo nutarimų dalis, kuriose atsisakyta leisti advokatams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir pasiūlė pareiškėjui pateiktų advokatų prašymų panaikintas dalis išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, informavo advokatus, kad pateiktų prašymų nenagrinės ir kad viskas yra išdėstyta prieš tai priimtuose 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. nutarimuose. Be to, tik po 2016 m. liepos 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavedimo pareiškėjas iš naujo išnagrinėjo advokatų S. M., R. M. ir A. M. prašymus leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos ir 2016 m. liepos 22 d. priėmė nutarimus, kurie savo turiniu buvo tokie patys, kaip ir Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis panaikintieji.
29. Teismas vertino, kad pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog jam Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutartys yra neprivalomos vykdyti, kadangi BPK 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokią nuostatą taip pat įtvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis.
30. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo advokatams pateiktuose raštuose (I t., b. l. 154, 179, II t., b. l. 1) aiškiai nurodyta, kad advokatų prašymai iš naujo nebus nagrinėjami, nors ikiteisminio tyrimo teisėjas minėtus nutarimus buvo panaikinęs. Pareiškėjas, nuspręsdamas nevykdyti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtų nutarčių ir priimti priešingus nei pirmesnius nutarimus bei 2016 m. liepos 22 d. priimdamas tris to paties turinio nutarimus, pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Pareiškėjas taip pat pažeidė ir BPK 181 straipsnio 1 dalį, nes vietoje motyvuoto nutarimo surašė raštus.
31. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punktu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos ir rekomendacijų (toliau – ir Tvarka ir rekomendacijos) 19 punktu, BPK 45 straipsniu ir pažymėjo, kad iš byloje esančio 2016 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo advokatui A. M. atsisakyta leisti susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo duomenų – duomenimis, kurie ikiteisminiame tyrime gali būti pripažinti įrodymais, matyti, kad pareiškėjas nenurodė, su kokia informacija advokatui leista susipažinti, taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame Įsakyme, šią pareigą delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taip pat nėra nurodyta, į ką ir kada dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis jis turėtų kreiptis (I t., b. l. 198), o 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 3S-38400 nurodė, kad A. M. susipažinti neatvyko. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Rekomendacijų 11 punktą, kadangi delegavo savo pareigas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nors to daryti negalėjo. Taip pat pažeidė Tvarkos ir rekomendacijų 19 punktą bei BPK 45 straipsnį, nes nenurodė susipažinimo su leistinais susipažinti dokumentais tvarkos, taip užkirsdamas kelią advokatui A. M. susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, su kuriais nutarimu buvo leista susipažinti, o vėliau nepagrįstai teigdamas, kad advokatas A. M. susipažinti neatvyko.
32. Teismas vadovavosi BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 48 straipsnio 1, 2, 4, 7 dalimis ir pažymėjo, kad iš pateiktų teisės nuostatų darytina išvada, jog kiekvienam įtariamajam turi būti suteikiama teisė į gynybą, o gynėjui sudarytos tinkamos sąlygos atstovauti savo ginamajam, t. y. dalyvauti kiekviename su įtariamuoju atliekamame veiksme. Nagrinėjamu atveju advokatams R. ir S. M. nebuvo suteikta teisė susipažinti su ginamųjų apklausos protokolais. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas, nusprendęs nesuteikti advokatams teisės susipažinti su ginamųjų apklausos protokolais, apribojo jų teisę į gynybą, kadangi iš pateiktų BPK nuostatų matyti, jog gynėjams suteikiama teisė dalyvauti įtariamųjų apklausose, todėl privalo būti suteikiama teisė ir susipažinti su apklausų protokolais. Šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad toks susipažinimas galėjo pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Taigi pareiškėjas nepagrįstai atsisakė suteikti teisę advokatams susipažinti su ginamųjų apklausomis.
33. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5.1, 5.2, 5.3 ir 5.4 punktais ir pažymėjo, kad anksčiau išvardytais veiksmais prokuroras pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalį ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, BPK 181 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 11 punkto, Tvarkos ir rekomendacijų 19 punkto ir BPK 45 straipsnio nuostatas, BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 48 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktus. Dėl Lietuvos prokurorų etikos kodekso 5.4.1 papunkčio, 7.5 papunkčio ir 8 punkto reikalavimų teismas pažeidimo sudėties nenustatė.
34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas minėtais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl vilkinimo, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tyrimas buvo vilkinamas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija dėl pareiškėjo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamų pasekmių, nors pagal savo asmenines ir profesines savybes galėjo ir turėjo numatyti.
35. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 40 straipsniu ir pažymėjo, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų darytina išvada, jog pareiškėjo veiksmais buvo padaryta žala prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, profesijos, visos prokurorų bendruomenės prestižui ir geram vardui, t. y. kilo neigiamos pasekmės. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio prokuroro kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai bus tinkamai pasiekti paskyrus lengviausią tarnybinės nuobaudos rūšį – pastabą.
36. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
37. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 102–107), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
37.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, kad atsakovo atliktas aktualių ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų ir jų vykdymo aplinkybes nusakančių teisės aktų aiškinimas, privalomo teisės aktus atitinkančio prokuroro elgesio nagrinėjamoje situacijoje aiškinimas neatitinka paties tikrintojo išvardintų esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo, BPK nuostatų, nustatančių prokuroro procesinės veiklos savarankiškumą, vienvaldiškumą, nepriklausomumą. Teismas netinkamai taikė Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 3 dalių, Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesilaikė teisės aktų sisteminio taikymo principo. Pareiškėjas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis siekė įvykdyti ir visiškai įvykdė. Aplinkybę, kad pareiškėjas neįvykdė teismo nutarčių, pirmosios instancijos teismas kildino iš to, kad pareiškėjas nepriėmė priešingų, nei pirminiai, nutarimų. Anot pareiškėjo, teismas nepagrįstai jo teiginius, kad vykdydamas teismo nutartis, turėjo teisę gynėjams neleisti susipažinti su įtariamųjų apklausos protokolais, sutapatino su nutarčių nevykdymu.
37.2. Teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, kad atsakovas nepagrįstai plečiamai, neteisingai aiškino BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, 48 straipsnio 1, 2, 4, 7, 9 punktus, 45 straipsnį, 181 straipsnio 1 dalį, 50 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas. Pats atsakovas pripažįsta objektyvią aplinkybę, kad nėra BPK normos, konkrečiai nurodančios naujai įstojusio į procesą gynėjo teisę supažindinti su įtariamojo apklausos protokolu. Atsakovo pretenzijos, kad tiksliai vykdydamas BPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priimdamas nutarimus, pareiškėjas neįžvelgė teisės spragos ir neaiškino Konstitucijos nuostatų priešingai BPK nuostatoms, negali sudaryti pagrindo konstatuoti tarnybinio pažeidimo sudėties buvimą.
37.3. Ikiteisminio tyrimo medžiagos atskyrimo būdas pagal pareiškėjo pasirinktus akivaizdžius požymius, kada konkretus medžiagos atskyrimo būdas ar draudžiamas atskyrimo būdas nėra reglamentuotas, negalėjo būti traktuojamas kaip prokuroro funkcijų delegavimas ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nutarime yra nurodyta, su kokia medžiaga leidžiama susipažinti, o su kokia neleidžiama. Teismas netinkamai aiškino Rekomendacijų 11 punkto nuostatas. Aptariamu dokumentų atskyrimo pagal požymius būdu, nepaisant to, kokį labiau priimtinu laiko atsakovas ar teismas, jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti pažeistos įtariamųjų ir gynėjų teisės, t. y. nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti tarnybinio pažeidimo sudėties buvimą.
37.4. Teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas: ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis, 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto, atskirų įrodymų turinio, kai kuriuos įrodymus bei argumentus apskritai ignoravo. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmeta esminę dalį pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų.
37.5. Teismas tik formaliai konstatavo BPK 181 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl raštų surašymo vietoj motyvuotų nutarimų. Pareiškėjas pažymi, kad aptariamais raštais gynėjų prašymai vykdant nutartis buvo išnagrinėti faktiškai, dėl prašymų išdėstytas neigiamas atsakymas. Raštais, o ne nutarimais atsakyta dėl svarbių priežasčių – probleminių baudžiamojo proceso teisės normų taikymo sąlygų, esant procese nenumatytiems ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimams, kuriais nebuvo išdėstyti jokie įpareigojimai prokurorui susipažinimo su procesiniais dokumentais klausimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad bet kokios formos sprendimas galėjo būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, dėl raštais išdėstyto atsakymo proceso dalyviams negalėjo kilti jokie neigiami padariniai, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti tarnybinio pažeidimo sudėties buvimą.
37.6. Teismas BPK 45 straipsnio pažeidimą konstatavo formaliai, be pagrindo atsisakė iškviesti liudyti teisme pareiškėjo nurodytą ikiteisminio tyrimo pareigūną. Tiek išankstinis A. M. informuotumas, tiek po sprendimo patikslinta informacija atitinka proceso dalyvio informavimo žodžiu sampratą.
37.7. Teismas pernelyg sureikšmino Rekomendacijų nuostatų nevykdymo reikšmę proceso dalyvių procesinių teisių užtikrinimui tuo atveju, kai Rekomendacijų nuostatomis yra nustatytos naujos, BPK nesančios normos. Tokie atvejai, anot pareiškėjo, nagrinėtini individualiai, neapsiribojant vien formaliu veiksmų neatitikimo Rekomendacijų nuostatoms konstatavimu, tačiau privalomai vertinant ir tokio neatitikimo reikšmę proceso dalyvių teisių būklei. Proceso dalyviai visais atvejais apie prokuroro sprendimus ir poziciją buvo informuoti. Teismų praktikoje nėra atvejų, kai būtų konstatuotas proceso dalyvių teisių pažeidimas, kai proceso dalyvis yra laiku informuojamas apie jam aktualius sprendimus, kai sprendimuose nėra detalizuoti BPK nustatyti susižinojimo su proceso dalyviui žinomų už sprendimo vykdymą atsakingų pareigūnų rekvizitai.
38. Atsakovas Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., 111–116), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, įrodymus vertino tinkamai, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimais. Pareiškėjo padaryti tarnybiniai pažeidimai ir jo nutarimų neteisėtumas ir nepagrįstumas yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, t. y. trimis 2016 m. birželio 2 d. ir trimis 2016 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis, kuriose nurodytos prokuroro pažeistos teisės normos. Pareiškėjas neskundžia padarytų tarnybinių pažeidimų faktinių aplinkybių ir skundą motyvuoja neva nepagrįstu pareiškėjo veiksmų vertinimu galiojančių teisės aktų kontekste. Teismas akcentavo pareiškėjo išsakytą poziciją dėl teismo sprendimų privalomumo, tačiau kartu atkreipė dėmesį į pareiškėjo elgesį – ikiteisminio tyrimo teisėjui panaikinus nutarimus, jis raštais informavo advokatus, kad pateiktų prašymų nenagrinės ir kad viskas yra išdėstyta prieš tai priimtuose nutarimuose. Tokie pareiškėjo veiksmai aiškiai parodo jo sprendimą nevykdyti privalomų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių. Tai, kad buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo nutarimų dalis, kuriose atsisakyta leisti susipažinti su įtariamųjų apklausos protokolais, reiškia ne tik tai, kad šios nutarimų dalys neteko galios, bet ir tai, kad vykdant teismo nutartis, negalima vėl priimti tokio paties turinio sprendimo. Vadovaujantis logika, panaikinus nuteisėtą draudimą susipažinti su įtariamųjų apklausos protokolais, turi būti leidžiama tai padaryti.
40. Atsakovas pažymi, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas savo pareigą delegavo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nes nutarimuose naudojama formuluotė neišvengiamai suponuoja ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą, kurį pagal kompetenciją privalo atlikti prašymą nagrinėjantis prokuroras, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pareiškėjo motyvai, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti, nes neigiamu padariniu laikytinas advokato A. M. naujo skundo surašymas, susipažinimo su bylos medžiaga nusikėlimas vėlesniam laikui. Dėl pareiškėjo pareigos priimti nutarimus atsakovas akcentuoja, kad nei pareiškėjo pateiktos interpretacijos, nei kai kurių apylinkės teismų ikiteisminio tyrimo teisėjų praktika nėra reikšminga, nes BPK 181 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad prokuroras tokiu atveju, koks susiklostė nagrinėjamoje byloje, privalo surašyti motyvuotą nutarimą.
41. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ reikalavimų, išanalizavo visas tarnybinio pažeidimo sudėtines dalis, t. y. išvardijo konkrečius veiksmus, kuriais pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, aptarė kaltės rūšį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp prokuroro veiksmų ir neigiamų padarinių, įvertino ir motyvavo tarnybinės nuobaudos adekvatumą padarytam pažeidimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
44. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nurodyta, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
45. To paties įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
46. Pareiškėjas (apeliantas) patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už tai, kad pažeidė (I t., b. l. 20):
1) Baudžiamojo proceso kodekso 10 straipsnio 1 dalį (įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos) ir 2 dalį (teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą);
2) Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą (gynėjas turi teisę dalyvauti įtariamojo apklausose), 4 punktą (gynėjas turi teisę dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose), 7 punktą (gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka), 9 punktą (gynėjas turi teisę Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus);
3) Baudžiamojo proceso kodekso 45 straipsnį (teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti);
4) Baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalį (įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per septynias dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama);
5) Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalį (įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje);
6) Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio (prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai) 2 dalį (prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo);
7) Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi);
8) Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą (prokurorai privalo būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai), 4 punktą (tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus), 6 punktą (laikytis Prokurorų etikos kodekso);
9) Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį (įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje);
10) Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40, 7 punktą (pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai) ir 11 punktą (organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas prokuroras privalo pats atlikti veiksmus, kurie BPK yra priskirti prokuroro kompetencijai. Šiuos veiksmus pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui prokuroras gali tik BPK ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais);
11) Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58, 19 punktą (iš dalies ar visiškai atmesdamas proceso dalyvio prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, prokuroras priima motyvuotą nutarimą. Jei prašymas atmetamas iš dalies, nutarime nurodoma, kokia prašymo dalis atmetama, o kokia tenkinama, taip pat susipažinimo su leistinais susipažinti duomenimis tvarka (ar medžiagą proceso dalyviui pateikti susipažinti pavedama ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ar leidžiama daryti dokumentų kopijas). Priimto nutarimo kopija, išaiškinus apskundimo tvarką, pasirašytinai įteikiama pareiškėjui arba jam išsiunčiama paštu) ir 21 punktą (ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti proceso dalyviui susipažinti bylos medžiagą prokuroras gali pavesti, kai tyrimas dar nebaigtas, tyrimas nutrauktas, jei byla buvo tirta ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Proceso dalyvio rašytinį prašymą su prokuroro rezoliucija leisti susipažinti, susipažinimo tvarka ir pavedimu pateikti susipažinti bylos medžiagą ar rašytinį pavedimą pateikti susipažinti bylos medžiagą arba nutarimą, kuriuo prašymas iš dalies atmestas ar iš dalies patenkintas, prokuroras vykdyti siunčia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir apie tai žodžiu ar raštu praneša pareiškėjui);
12) Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68, 5.4.1 papunktį (prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų), 7.5 papunktį (prokuroras teismo proceso metu nedemonstruoja asmeninių santykių su teisėjais, advokatais, teismo personalu, neignoruoja ir viešai nekomentuoja pagrįstų aukštesniojo prokuroro ar neįsiteisėjusių teismo sprendimų, su jais nesutikdamas apskundžia nustatyta tvarka) ir 8 punktą (nagrinėdamas gautus pareiškimus, prašymus ir skundus, yra kantrus, objektyvus ir korektiškas. Visus savo sprendimus pareiškėjui paaiškina suprantamai, atsižvelgdamas į situaciją, asmens išsilavinimą, amžių, kitas fizines ir psichines savybes).
47. Šio baigiamojo teisės akto 46 punkte nurodytą teisinį kvalifikavimą suponavo tai, kad pareiškėjas (apeliantas) pažeidė įtariamųjų teisę į gynybą, įtariamųjų gynėjų teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir apskųsti prokuroro sprendimą, sutrukdė įtariamųjų gynėjams teikti ginamiesiems reikiamą teisinę pagalbą, pažeidė prašymų dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis nagrinėjimo tvarką ir iš esmės nevykdė įsiteisėjusių teismo sprendimų. Detalus pastarosios veikos, nulėmusios tarnybinės nuobaudos skyrimą D. S., aprašymas pateiktas nutarties 17–25 punktuose.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, išnagrinėjęs advokatų skundus ir 2016 m. birželio 2 d. priėmus tris neskundžiamas nutartis, kuriose buvo panaikintos skundžiamų pareiškėjo nutarimų dalys, kuriose atsisakyta leisti advokatams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir pasiūlius pareiškėjui pateiktų advokatų prašymų panaikintas dalis išnagrinėti iš naujo, pareiškėjas (apeliantas) buvo iš esmės teisiškai įpareigotas priimti kitokio pobūdžio procesinius sprendimus tais pačiais ginčo klausimais. Tačiau, pirma, tai nebuvo padaryta, taip kaip reikalauja BPK, antra, tai padaryta, tik po aukštesniojo prokuroro pavedimo, trečia, pareiškėjo (apelianto) 2016 m. liepos 22 d. priimti nutarimai savo turiniu nesiskyrė nuo tų, kurie buvo panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis.
49. Vadinasi, D. S. iš tikro ignoravo teisinį reguliavimą, nurodytą šio baigiamojo teisės akto 46 punkte. Apeliaciniame skunde nurodoma nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentacija niekuo neparemta. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys įvykdytos nebuvo – priimti identiški panaikintiems nutarimai, eliminuojantys galimybę tinkamai pasinaudoti įtariamųjų teise į gynybą.
50. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, ir kaltinamojo teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų, ji yra būtina sąlyga tam, kad būtų teisingai nubaustas kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo ir kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teismui panaikinus ginčo procesinius sprendimus (nutarimus) buvo iš esmės pripažinta teisė į susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis (sudėtinė teisės į gynyba dalis) ir tai niekaip neprasilenkia su prokuroro procesinės veiklos savarankiškumu, nepriklausomumu bei tuo reguliavimu, kuris apelianto nurodomas apeliaciniame skunde.
51. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
52. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime pasisakydamas dėl prokurorų konstitucinio statuso taip pat pažymėjo, kad viena konstitucinė vertybė – prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose negali būti priešpriešinama kurioms nors kitoms konstitucinėms vertybėms; įstatymų leidėjas turi užtikrinti, kad tarp šios konstitucinės vertybės ir kitų konstitucinių vertybių būtų pusiausvyra, kad nė viena konstitucinė vertybė nebūtų iškeliama virš kitų konstitucinių vertybių arba, priešingai, aukojama kitos konstitucinės vertybės naudai.
53. Prokuratūros įstatymo 12 straipsnyje yra kalbama apie prokurorų neliečiamumą, t. y. asmens neliečiamybės papildomas garantijas, reikalingas ir būtinas prokuroro pareigoms tinkamai atilikti. Prokuroro neliečiamumas iš esmės yra skirtas užtikrinti nekliudomą teisės aktuose numatytų prokuroro funkcijų vykdymą. Be to, nešališko ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kontroliavimo, kitų įstatymo prokurorui pavestų funkcijų įgyvendinimo sąlyga – procesinis nepriklausomumas, sprendžiant visus su nusikalstamų veikų tyrimu susijusius klausimus. Taigi prokuroro neliečiamumo garantija reiškia jo asmens apsaugą nuo bandymų daryti jam išorinį poveikį. Tačiau yra būtina pažymėti, jog prokuroro neliečiamumas nėra absoliutaus pobūdžio ir prokuroro nepriklausomumo garantijų sistema nesudaro jokių prielaidų, kuriomis prisidengdamas prokuroras galėtų pateisinti netinkamą jam įstatymu pavestą funkcijų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1566-662/2015).
54. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pareiškėjo abejonės dėl teismo atlikto įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimo yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A552-17/2014 byloje suformuotos nuostatos, kad prokuroras gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą), laikytinas iš šioje gautoje patikrinti administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str.).
56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (vis dėlto iš kaltinimo turi būti pašalintas Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepaisymas – nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas (apeliantas) buvo neištikimas Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai; šis teisinis kvalifikavimas, turint omenyje pirmiau aptartą teisei priešingą veiką, akivaizdžiai nepagrįstas; ABTĮ 56 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius