Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-449/2023

    Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00120-2021-6

    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;

 (S)

    1.2.17.3.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Reginos Pocienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), 

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajam J. S.,

gynėjui         Rimantui Prėskieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėjus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės mokėtinos 198 MGL bausmės dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą, J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant J. S. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. S. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. P. (R. P.) taip pat nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       J. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad susitaręs ir veikdamas kartu su R. P. bei kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, o būtent: 2021 m. spalio 18 d., apie 22.03 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sienos ženklų (toliau – VSŽ) Nr. 1035 ir Nr. 1036, apie 20 metrų atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, nenustatytam asmeniui panaudojus prie medžių pririštą trosą iš Baltarusijos Respublikos permetus cigarečių dėžes su 1 500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 3 000 pakelių cigarečių „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 19 688 Eur, pasikėsino šias akcizais apmokestinamas prekes gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2.       Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti, tinkamai kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, kad skirdamas jam bausmę, teismas neatsižvelgė į jo asmenybę. Jis jokių nusikaltimų daugiau nepadarė, suprato savo elgesio pavojingumą, jį įvertino ir priėmė sprendimus, kurie esmingai keičia jo gyvenimą. Apeliantas turi šeimą, nepilnametę dukrą, pradėjo dirbti ir mokėti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas. Be to, teismas iš jam pareikšto kaltinimo eliminavo du alternatyvius nusikalstamos veikos požymius (neteisėtą akcizinių prekių įgijimą ir laikymą), tačiau į tai neatsižvelgė nustatant jo veikos pavojingumo laipsnį. Nors formaliai apelianto veiksmuose yra vykdytojo veiksmų požymiai, tačiau akivaizdu, kad jo veiksmai visoje nusikalstamų veiksmų grandinėje yra tik pagalbiniai. Akcizinių prekių įgijimą ir jų gabenimą į Lietuvos Respubliką suplanavo ir įvykdė nenustatyti asmenys, šios prekės niekada apeliantui nepriklausė ir jo veiksmai apsiribojo tik šių prekių pergabenimu sąlyginai nedidelį atstumą ir siekiant gauti labai mažą atlygį. Todėl tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip didelio pavojingumo ir už juos negali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus nutraukti apelianto turimi socialiniai ryšiai, jis negalės bendrauti su šeima, šeima neteks jo išlaikymo. Būnant laisvės atėmimo vietoje, net jeigu ir turės galimybę įsidarbinti, darbo užmokestis bus nepalyginamai mažesnis už tą, kurį jis galėtų gauti dirbdamas laisvėje. Didesnis darbo užmokestis taip pat yra būtinas ir siekiant kuo greičiau sumokėti skundžiamu ir ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtas baudas.

3.       Teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo tinkamai kvalifikuoti jo veiką ir skirti jam kitos rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Vis dėlto iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matosi, kad nuteistasis neskundžia veikos kvalifikacijos, o tik nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. S. patvirtino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl bausmės. Nuteistojo gynėjas paaiškino, kad skunde apie veikos kvalifikaciją kalbama tik tame kontekste, kiek tai susiję su veikos pavojingumo vertinimu, o pati veikos kvalifikacija neskundžiama. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

6.       Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7.       Byloje nustatyta, kad J. S. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 1992 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi pripažinęs J. S. kaltu teismas pirmiausia turėjo spręsti kokios iš sankcijoje numatytų rūšių bausmė turi būti paskirta, o jau po to spręsti, koks turi būti tos bausmės dydis. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę nuteistajam J. S. teismas laikėsi iš esmės visų jau išvardintų BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis be pagrindo nurodo, kad teismas neįvertino jį charakterizuojančių bylos duomenų. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik J. S. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, bet atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes, dėl kurių visumos teismas padarė motyvuotą išvadą, kodėl nuteistajam turi būti paskirta būtent griežtesnės rūšies laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

8.       Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas pagrįstai nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veiką pasikėsino padaryti bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo veiksmai buvo pagalbiniai, nes apsiribojo tik akcizinių prekių pergabenimu, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad J. S., susitaręs ir veikdamas kartu su kitais asmenimis, pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes. Iš bylos duomenų matosi, kad J. S. atliko pakankamai aktyvius veiksmus, t. y. priėmė perkeltas per valstybės sieną akcizines prekes, pasikėsino jas gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, taip pat į nusikalstamą veiką įtraukė kitą asmenį (R. P.). Galima sutikti su apeliantu, kad akcizinių prekių (cigarečių) kontrabandą iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką organizavo ne jis, taip pat ne jis būtų turėjęs iš šio nusikaltimo didžiausią naudą. Kita vertus, jo paties nusikaltimo vykdytojo vaidmenį teismas įvertino teisingai.

9.       Byloje taip pat nustatyta, kad J. S. buvo kaltinamas pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių įgijimu ir laikymu. Tuo tarpu teismas, teisiamajame posėdyje pranešęs apie galimybę dėl kaltinimo pakeitimo ir nepažeisdamas BPK 256 straipsnio reikalavimų, perkvalifikavo J. S. nusikalstamą veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį ir pripažino jį kaltu tik dėl pasikėsinimo akcizines prekes (cigaretes) neteisėtai gabenti. Galima sutikti, kad ir šis kaltinimo pakeitimas palengvina nuteistojo padėtį. Tačiau ir įvertinus šias aplinkybes, teismas, skirdamas bausmę, vis tiek teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinti tą pavojingumą ženkliai mažesniu ir dėl to švelninti paskirtos bausmės rūšį arba dydį pagrindo nėra.

10.       Apelianto argumentai apie neteisingai įvertintą jo asmenį taip pat nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis daugiau jokių nusikaltimų nepadarė, turi šeimą, nepilnametę dukrą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apelianto paminėtas aplinkybes teismas irgi įvertino, tačiau dėl J. S. skiriamos bausmės rūšies pagrįstai padarė kitokias išvadas. Byloje nustatyta, kad J. S. praeityje teistas net dešimt kartų, nusikalstamas veikas darė nepasibaigus teistumo laikotarpiams už ankstesnius nusikaltimus, už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką J. S. jau buvo nubaustas 2022 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja nepalankiai ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ignoruoja moralės nuostatas ir yra linkęs nusikalsti. Nuosprendyje teismas įvertino ir tai, kad J. S. būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirbo. Duomenų, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis būtų negalėjęs dirbti, byloje nėra. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų darymą nulėmė nuteistojo noras pasipelnyti. Kolegija pažymi, kad tokios išvados nepaneigia ir duomenys apie nuteistojo įsidarbinimą statybininku UAB „xxx“, nes nuteistasis šioje bendrovėje įsidarbino tik 2022 m. spalio 20 d., t. y. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Apeliaciniame skunde prašymą paskirti kitos rūšies bausmę apeliantas motyvuoja tuo, kad būdamas laisvėje galėtų greičiau sumokėti ankstesniais nuosprendžiais paskirtas baudas, tačiau tokį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip neįtikinantį. Nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. S. ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų nemokėjo, todėl jos buvo pakeistos į areštą, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti kada ir kokia bausme buvo nubaustas už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką, todėl teismas padarė išvadą, kad 2022 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesidomėjo ir nerodė jokių pastangų ją sumokėti. Tokia išvada irgi pagrįsta, nes, kaip pats pripažino, baudas pradėjo mokėti tik įsidarbinęs prieš 2,5 mėnesio. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t. y. baudos, paskyrimas nebus efektyvi nei pagal nuteistajam daromą poveikį, nei pagal padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas motyvuotai ir pagrįstai paskyrė J. S. griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat ne per didelis. Apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

11.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas taikė J. S. jo nusikalstamos veikos padarymo metu jau galiojusios naujosios redakcijos BK 75 straipsnį, pagal kurį iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, teismas jam nustatė ir pačią mažiausią BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą tik 6 mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas, t. y. griežtesnės rūšies – laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis artimas sankcijos minimumui, paskyrimas, taip pat tik minimalios tos bausmės dalies atlikimo nedelsiant nustatymas, o kitos dalies vykdymo atidėjimas – visiškai atitinka J. S. padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo asmenybę. Skirti nuteistajam kitokią, švelnesnės rūšies bausmę arba dar labiau švelninti jau paskirtąją pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                Evaldas Gražys

                                                                                        Regina Pocienė

                                                                                        Linas Šiukšta