Baudžiamoji byla Nr. 1S-250-238/2019

                   Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00236-2012-3

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

            (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmesta E. K. skundo dalis dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. LK-26, netaikyti E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmės pradžia - 2012 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga - 2023 m. balandžio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 2 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. vasario 1 d.).

2.       Komisijos 2019 m. vasario 1 d. priimtu nutarimu LK-26 nutarta, netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, savo elgesio pasekmių nesuvokia, stokoja socialinių prognostinių įgūdžių, laikosi asocialių nuostatų visuomenės atžvilgiu, pakartotinė smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra didelė, nesugeba atpažinti ir įvardinti problemų susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, žema motyvacija nenusikalsti ateityje bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų, todėl nėra aplinkybių leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3.       Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis E. K. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, kurie  2019 m. vasario 27 d. nutartimi. nuteistojo skundo dalį, dėl Komisijos nutarimo netaikyti E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, atmetė. Teismas padarė išvadą, jog Komisija teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl lygtinio paleidimo, jas įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisingą nutarimą šioje dalyje. Priežasties naikinti komisijos nutarimo dalį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, teismas nenustatė. Nuteistojo E. K. skundo dalį dėl įpareigojimo Komisiją pakartotinai svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, tenkino.

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, panaikinti Komisijos 2019 m. vasario 1 d. nutarimą ir tenkinti jo pradinį skundą pilna apimtimi.

4.1.       Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra išnagrinėti visi jo skunde kelti klausimai, todėl nutartis privalo būti pakeista arba panaikinta. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra absoliuti žmogaus teisė, taip pat absoliuti teisė į teisingą teismą, kurią patvirtina visa eilė tarptautinės teisės aktų. Nuteistojo manymu, neišsamiai išnagrinėjus jo skundą, šios jo teisės buvo pažeistos.

4.2.       Nuteistojo teigimu, jo skunde buvo nurodyta, kad Kybartų pataisos namų administracija pateikė Komisijai melagingus duomenis apie jo asmenį, teigdama neva tai E. K. yra teistas pagal 1999 ir 2001 metų teismų nuosprendžius. Dėl šių jo skundo argumentų pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, kas pažeidžia jau minėtas nuteistojo absoliučias teises kreiptis į teismą, bei į teisingą teismą. Nuteistojo skunde taip pat buvo nurodyta, kad Kybartų pataisos namų administracija pateikė Komisijai melagingus duomenis apie nuteistąjį, pateikdama jį šmeižiančius prasimanymus, neva buvo gauta informacija, jog E. K. 2019 m. sausio mėn. pataisos namuose buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nors ši informacija buvo paneigta, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, kad Komisija gavusi patikimus duomenis po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, raštu tai paneigė. Nuteistojo teigimu, toks Komisijos paneigimas neegzistuoja, kadangi Komisija apskritai nebuvo apie tai informuota. Taigi teismas pažeidė nuteistojo  absoliučią teisę į teisingą ir kompetentingą teismą.

4.3.       Skunde taip pat teigiama, jog nuteistojo skunde apylinkės teismui buvo nurodyta, kad Kybartų pataisos namų administracija pateikė Komisijai melagingus duomenis apie nuteistąjį prasimanydama OASys ir HCR-20 vertinimų rezultatus. Dėl šių jo skundo argumentų pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. Be to, nagrinėdamas nuteistojo skundą, pirmosios instancijos teismas neišvengė pasisakymų apie fabulą nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę.

4.4.       Nuteistojo įsitikinimu, nepanaikindamas absoliučiai neteisėto (melagingais duomenimis grįsto) Komisijos nutarimo pilna apimtimi, teismas suteikė Komisijai neteisėtą galimybę jo lygtinio paleidimo prašymą svarstyti ne per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo dienos, o ne vėliau kaip po šešių mėnesių. Tačiau toks terminas gali būti taikomas tik tada, kai Komisija priima visiškai teisėtą nutarimą, bei pateikia rekomendacijas, kurių įvykdymui yra reikalingas 6 mėnesių laiko tarpas. Net jei nutarimas būtų teisėtu, bet pateiktų rekomendacijų įvykdymui būtų reikalingas trumpesnis nei 6 mėnesių terminas, Komisija neturėtų teisės vilkinti nuteistojo prašymo nagrinėjimą tokiu būdu, kaip sekančio nagrinėjimo termino atidėjimas maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi teismas sudarė galimybes Komisijai vengti vykdyti savo pareigas.

5.       Nuteistojo E. K. skundas atmetamas. 

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

8.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog Komisija svarstydama nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas, jog nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, sunkumą, konstatavo tiek Komisija nutarimu atsisakydama taikyti  nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą. Išvadą, jog E. K. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis apie tai, jog nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo, už kurį atlieką laisvės atėmimo bausmę  kaltę pripažino tik iš dalies, dėl savo nesėkmių linkęs kaltinti kitus, yra  impulsyvus, negeba matyti savo elgesio pasekmių, dažnai praranda savitvardą. Be to, jis problemų sprendime pritaiko netinkamas elgesio strategijas, kartoja tas pačias klaidas, negeba savo poreikių suderinti su galimybėmis, kalba apie ateities planus, tačiau trūksta konkretumo jų siekime, ypač dėl pastovaus, ilgalaikio darbo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė ją sudaro 83 balai, iš kurių net 58 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese, gali mažinti. Nuteistojo pakartotinė smurtinio elgesio rizika pagal HCR - 20 vertinama kaip didelė. Apylinkės teismas vertino tą aplinkybę, kad E. K. teistas, daromi nusikaltimai tik sunkėjo, nusikalto teistumui neišnykus, dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kolonijos administracijos nėra teigiamai charakterizuojamas. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta ir visa eilė išlikusių pagrindinių kriminogeninių veiksnių didinančių nuteistojo tikimybę nusikalsti pakartotinai, tai mąstymo lankstumo stoka, gyvenimo būdas siejamas su alkoholio vartojimu, savikontrolės problemos, negebėjimas išsikelti tam tikrų tikslų ir jų planingai siekti, negebėjimas atpažinti ir įvardinti problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu, negebėjimas suvokti savo netinkamo elgesio pasekmių, asocialios nuostatos visuomenės atžvilgiu, didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, žema motyvacija nebenusikalsti ateityje bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui, leido pagrįstai teigti, kad E. K. nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10.       Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu įtvirtintą non bis in idem principą (draudimą bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką), kadangi, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, taip pat atsižvelgė į nusikaltimo, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą E. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Tai negali būti laikoma non bis in idem principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis šiuo atveju nebuvo esminė aplinkybė nulėmusi teismo sprendimą atsisakyti tenkinti nuteistojo skundą panaikinti Komisijos nutarimą, ši aplinkybė tik buvo įvertinta kitų duomenų kontekste, kas nei BVK nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

11.       Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįsto pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kaip neatitinkančią teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų nesudaro ir tai, jog teismo nutartyje nebuvo atsakyta į visus nuteistojo skundo argumentus. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamoje praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos išplaukia išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas susipažinęs su E. K. 2019 m. vasario 7 d. skundo argumentais, bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius nuteistojo skundo argumentus, o neaptarti šio skundo motyvai, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant Komisijos nutarimo, kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pagrįstumo klausimą.

12.       Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, jog Kybartų pataisos namų administracija pateikė Komisijai melagingus duomenis apie nuteistąjį prasimanydama OASys ir HCR-20 vertinimų rezultatus, taip pat melagingus duomenis, jog  E. K. yra teistas pagal 1999 ir 2001 metų teismų nuosprendžius. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo  skunde išdėstyti minėti teiginiai yra deklaratyvūs.  Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialaus pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Netikėti nuteistojo asmens byloje esančių rašytinių įrodymų teisingumu, aukštesnysis teismas nenustatė jokio pagrindo. Tai, kad Komisijos nutarimas ir žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitiko nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą konstitucinei doktrinai bei įstatymų leidėjų valiai lemiantis veiksnys.

13.       Sutiktina, jog Komisija priimdama nutarimą netaikyti E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgė ir vertino socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl galimai E. K. narkotinių medžiagų vartojimo pataisos namuose, kurios vėliau Kybartų pataisos namų administracijos raštu (b. l. 38) buvo paneigtos, tačiau šios aplinkybės  nebuvo esminiu faktoriumi, tiesiogiai įtakojančiu Komisijos sprendimą, jos buvo vertinamos kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumoje ir kurios neleido Komisijai konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14.       Nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartimi teismas sudarė galimybes Komisijai vengti vykdyti savo pareigas, kadangi įpareigojo Komisiją sekantį nagrinėjimo terminą atidėti maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog Komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Komisijos nutarimo priėmimo. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs Komisijos nutarimo priėmimo datą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo Komisiją sekantį (pakartotinį) Komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos surengti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo 2019 m. vasario 1 d. Tai, kad nuteistasis nesutinka, jog skundžiama nutartimi teismas įpareigojo Komisiją sekantį posėdį surengti ne vėliau kaip po 6 mėnesių, nėra pagrindas laikyti, jog  skundžiama nutartimi teismas sudarė galimybes Komisijai vengti vykdyti savo pareigas, kadangi tokį maksimalų terminą leidžia įstatymas.

15.       Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, kad nuteistasis E. K. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                             Danguolė Šiugždinytė

                Rimas Švirinas