Civilinė byla Nr. e2-31-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00203-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Karužiškiai“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žvalguva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Karužiškiai“ 99 429,86 Eur skolą, 22 819,27 Eur palūkanas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose areštuoti atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos turimas išmokėti išmokas už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus (jei tokių būtų), atsakovei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis arba atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kredito įstaigose. Nurodė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaito ilgą laiką, todėl, tikėtina, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, gali mėginti išvengti prievolės įvykdymo ir realizuoti turimą turtą. Be to, ieškinio suma yra ganėtinai didelė, o atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma. Ieškovė nustatė, kad atsakovė ieškinio pateikimo dieną turi 6 855,90 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, taigi atsakovė vengia vykdyti turtines prievoles. Gali būti, kad atsakovė yra skolinga ir kitiems asmenims. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Žvalguva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, jog priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, nuslėpti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ieškovė neįrodė. Teismas įvertino ir tai, kad nėra duomenų, jog per pakankamai ilgą prievolės neįvykdymo laikotarpį atsakovė būtų bandžiusi slėpti turtą, jį perleisti ar kitais būdais išvengti savo prievolės vykdymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde ieškovė UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsi iš esmės – taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Civilinėje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė, sužinojusi apie pareišktą ieškinį, gali bandyti išvengti savo piniginių įsipareigojimų, bandydama realizuoti jai prikausantį turtą ar imtis kitų veiksmų, siekdama išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovei buvo tiekiamos prekės. Be to, ieškovė atliko atsiskaitymus pagal kitus atsakovės prašymus, buvo susitarta, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove iš 2016 metais gauto derliaus. Tačiau atsakovė neatsiskaitė nustatytais terminais ir tvarka, nesilaikė sutarties ir susitarimų sąlygų. Atsakovė toliau vykdė veiklą ir gavo pajamas, tačiau jų neskyrė skolos dengimui.

5.2.                      Ieškovės prašoma priteisti pinigų suma yra pakankamai didelė, o tai yra vienas iš galimų kriterijų, rodančių riziką, kad atsakovė gali bandyti slėpti savo turtą arba jį perleisti. Atsakovė nėra pateikusi savo finansinių ataskaitų už 2018 metus, todėl atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Ieškovės teigimu, atsakovė tai gali daryti sąmoningai, siekdama nuslėpti savo blogą finansinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovė nemoka mokesčių į valstybės biudžetą. Bloga finansinė padėtis neabejotinai kelia grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė gali turėti ir kitų kreditorių, todėl ieškinio patenkinimo atveju gali būti neįmanoma šių sumų išsieškoti iš atsakovės. Tokiu būdu gali būti paneigta ieškovės teisė atgauti skolą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ginčo dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė su ja neatsiskaito ilgą laiką, vykdydama veiklą ir gavusi pajamų, skolos nedengia, ieškinio suma yra ganėtinai didelė. Ieškovė taip pat remiasi tuo, kad atsakovė turi skolą valstybės biudžetui, jos turtas yra areštuotas, ji nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2018 metus, todėl tikroji atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

10.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).

11.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovės nurodomos aplinkybės – didelė ieškinio suma, atsakovės galimas neatsiskaitymas su ieškove – savaime nerodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su tuo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės nesumažėtų dėl galimai nesąžiningų atsakovės veiksmų atlikimo, sąmoningo siekio bloginti turtinę padėtį ir išieškojimo iš turimo turto išvengimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors ieškovės reikalaujama priteisti skola pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes galbūt susidarė 2015 – 2016 metais, tačiau nėra duomenų, jog per šį ilgą laikotarpį atsakovė būtų bandžiusi slėpti turtą, jį perleisti ar kitais būdais išvengti savo prievolės vykdymo. Vien tai, kad atsakovė, vykdydama veiklą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, bet ne ieškovei, nepakankama spręsti dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų atlikimo, siekio bloginti savo turtinę padėtį.

12.       Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė turi skolą valstybės biudžetui, jos turtas yra areštuotas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepakankamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šios ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės rodo, kad galbūt atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta šioje nutartyje, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo arešto antrosios šalies turtui taikymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi arba toji šalis turi dar ir kitų kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018, 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-720-196/2018 ir kt.).

13.       Ieškovės argumentai, kad atsakovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2018 metus, todėl tikroji atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad atsakovė šiuo metu yra pateikusi šiam registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi ji apskleidžia savo finansinę padėtį. Kaip matyti iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus, atsakovė juose nurodo turinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto, iš savo debitorių planuojanti gauti ženklią sumą pajamų, 2018 metais veikusi nenuostolingai. 

14.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos, tinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės ŽŪB „Karužiškiai“ atžvilgiu. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                Marius Bajoras