Administracinė byla Nr. AS-128-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03058-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21R1-195(AG1-182/10-2020) ir įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą bei atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą ir nurodė grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2020 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-161 nustatytomis aplinkybėmis, siekė pareikšti rašytines pastabas dėl šio patikrinimo akto, tačiau Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (7.45E)K-6862 buvo informuotas, kad, pareiškėjui nustatytu terminu nepareiškus pastabų, priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas tvirtino, jog jis patikrinimo aktą gavo 2020 m. birželio 9 d., todėl pastabas galėjo pateikti per 30 dienų nuo šios datos, tačiau Kauno AVMI ginčijamame 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. (7.45E)K-6862 nesutiko su tokia pozicija.

Teismo vertinimu, 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (7.45E)K-6862, kuriame pažymėta, kad patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas laiku, jis nepateikė pastabų per įstatyme nustatytą terminą, todėl buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nurodant jo apskundimo tvarką ir terminus, priimtas po sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau jis iš esmės susijęs su pareiškėjo keliamais procedūriniais klausimais iki patikrinimo akto tvirtinimo. Vadinasi, šis raštas yra tik atsakymas dėl procedūrinio pobūdžio klausimų iki sprendimo dėl patikrinimo akto priėmimo tvirtinimo ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šio rašto panaikinimas iš esmės neturėtų jokios teisinės reikšmės, kadangi galioja sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuris yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, o visi kiti su šio akto priėmimu susiję klausimai yra procedūrinio, išvestinio pobūdžio ir gali būti vertinami bei skundžiami ne patys savaime, o tik apskundus patį sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas, siekdamas realiai apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi ginčyti teisines pasekmes jam sukeliantį administracinį aktą – sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 150 str.).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas padavė skundą teismui dėl Komisijos 2020 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21 R1-195(AG1-182/10-2020), kuriuo pareiškėjo skundas iš esmės nenagrinėtas. Sprendžiant dėl teismui pateikto skundo reikalavimo, teismas formaliai turėtų galimybę ginčijamą sprendimą tikrinti skundo priėmimo procedūrų laikymosi aspektu bei jį pripažinti nepagrįstu, jeigu nustatytų procesinius pažeidimus taikant skundo priėmimo institutą ikiteisminėje skundo nagrinėjimo procedūroje. Kaip minėta anksčiau, konkrečias teisines pasekmes atliekant mokestinį patikrinimą mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o Komisijai skundžiamas raštas, kurio panaikinimo siekia pareiškėjas, yra tik atsakymas dėl procedūrinio pobūdžio klausimų, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl šio rašto panaikinimas iš esmės neturėtų jokios teisinės reikšmės, galiojant sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. (7.45E)K-6862 teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą savarankišką reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, todėl ir Lietuvos administracinių ginčų komisija, ir jos teritoriniai padaliniai negali nagrinėti pareiškėjo skundo (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 str. 3 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, bendruosius teisingumo ir protingumo principus, į nagrinėjamoje situacijoje keliamą ginčą, kuris nepriskirtinas nei Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių skyrių, nei administracinių teismų kompetencijai, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir skundą išnagrinėti iš esmės, tenkinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl teisės kreiptis į teismą. Pareiškėjas teigia pasinaudojęs Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise kreiptis dėl pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo termino pratęsimo. Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. (7.45E)K-6862 nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas minėtą raštą apskundė jame nurodyta tvarka – Komisijai. Komisija ginčijamu 2020 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21 R1-195(AG1-182/10-2020) atsisakė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą, nepaisydama pareiškėjo nurodytų svarbių priežasčių (raštas buvo išsiųstas pareiškėjui ne registruotu paštu, pažeidžiant jo teisę tinkamai gauti dokumentus). Komisija sprendime nebuvo nurodžiusi, jog ji nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjo skundą. Remdamasis tuo, pareiškėjas mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.

Pareiškėjas nepritaria teismo vertinimui, kad Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštas 
Nr. (7.45E)K-6862 yra tik tarpinis viešojo administravimo subjekto priimtas dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Minėtu raštu iš pareiškėjo buvo neteisėtai atimta teisė į rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto pateikimą. 2020 m. kovo 17 d. patikrinimo akto 
Nr. (7.45) FR0680-161 pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuota mokestinė prievolė. 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (7.45E)K-6862 užkerta kelią pareiškėjui ginčyti mokestinio patikrinimo aktą. Jeigu pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo nebus patenkintas, bus apribota galimybė pareiškėjui skųsti kitus Kauno AVMI veiksmus, nes formaliai bus praleisti skundo padavimo terminai. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad tiek Kauno AVMI rašte, tiek Komisijos sprendime nurodyta, jog šis dokumentas skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Galimybė paduoti skundą numatyta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, jog Kauno AVMI 2020 m. kovo 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-161. 2020 m. balandžio 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-214.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtame patikrinimo akte nurodytomis aplinkybėmis, 
2020 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVMI, prašydamas pratęsti terminą rašytinėms pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti (Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 2 d.).
Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. (7.45E)K-6862 apžvelgė patikrinimo akto ir sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo bei įteikimo pareiškėjui aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs tiek terminą pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti, tiek terminą skundui dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo paduoti, bei informavo pareiškėją apie galimybę prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, skundui keliamus reikalavimus (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 3 d., 153 str.).

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 10 d. skundu (gauta 2020 m. rugsėjo 14 d.) kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Kauno AVMI atsakymą į jo 2020 m. liepos 13 d. prašymą ir pratęsti terminą pareiškėjui teikti pastabas dėl patikrinimo akto Nr. (7.45) FR0680-161 30 dienų. Komisija ginčijamu 2020 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 21R1-195(AG1-182/10-2020) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, nustačiusi, jog Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštas 
Nr. (7.45E)K-6862 pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., todėl pareiškėjas į Komisiją kreipėsi praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nėra pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, taip pat bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, spręsdamas dėl Komisijos atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo vertino ne tai, ar pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir nebuvo pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti šį praleistą terminą, o tai, ar Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštas 
Nr. (7.45E)K-6862 apskritai gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Byloje nėra duomenų apie teismo nurodymą (pasiūlymą) pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. (7.45E)K-6862 jam sukeliamų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundo padavimo termino klausimas turėtų būti sprendžiamas po to, kai ištiriama, ar ginčijamas administracinis aktas gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, taip pat į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde turėjo galimybę išdėstyti savo argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Komisijos raštas pats savaime nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinti būtent Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. (7.45E)K-6862 pobūdį nelaiko esminiu trūkumu, dėl kurio skundžiama teismo nutartis galėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (minėto įstatymo 1 str. 1 d.). Būtino mokestinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 str. 2 d.). Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnį, į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (7.45E)K-6862, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, turi savarankišką poveikį teisėms ir teisėtiems interesams.

Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, Komisijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio
1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu ir patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (128 str. 1 ir 2 d.). Vienas patikrinimo akto egzempliorius įteikiamas mokesčių mokėtojui (129 str. 4 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto (131 str. 1 d.). Mokesčių mokėtojo prašymu pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių dar 30 dienų gali pratęsti atitinkamo mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas (131 str. 2 d.). Mokesčių mokėtojas rašytiniu pareiškimu gali nurodyti, kad nesinaudos savo teise pateikti pastabas dėl patikrinimo akto (131 str. 3 d.). Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos) (132 str. 1 d.). Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Šis sprendimas negali būti priimtas, jei nepasibaigę šio Įstatymo 131 straipsnyje nustatyti pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminai, išskyrus šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kurią mokesčių administratorius šias pastabas gauna (132 str. 6 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo rezultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Kauno AVMI
2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (7.45E)K-6862, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą pratęsti terminą rašytinėms pastaboms dėl patikrinimo akto pateikti (Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 2 d. pagrindu), nesukelia realių savarankiškų teisinių pasekmių, kadangi mokestinis patikrinimas, įskaitant jo rezultatų tvirtinimo etapą, jau yra pasibaigęs, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. buvo priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-214. Pareiškėjas, nesutikdamas su mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti minėtą sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0682-214 teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo metu galėtų būti tiriamos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie netinkamą patikrinimo akto įteikimą, nesudarytas sąlygas teikti pastabas dėl patikrinimo akto ir pan. Tuo atveju, jei išnagrinėjus ginčą iš esmės būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, t. y. panaikintas Kauno AVMI 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. (7.45E)K-6862 ir atnaujintas terminas teikti pastabas dėl patikrinimo akto, neatnaujinus pačio mokestinio patikrinimo proceso (nepanaikinus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo šis procesas užbaigtas), mokesčių administratorius neturėtų teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo vėliau teikiamas pastabas dėl patikrinimo akto, taigi tokių pastabų teikimas nesukeltų teisinių pasekmių. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, teisėjų kolegijai sudarančių pagrindą prieiti prie kitokios išvados.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė