Civilinė byla Nr. e2-897-798/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00080-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl turto realizavimo,   

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Antstolis K. K. pateikė prašymą leisti užbaigti pradėtus turto pardavimo varžytynėse veiksmus, surašant turto pardavimo iš varžytynių Nr. 243779 ir 243780 aktus bei paskirstant išieškotas lėšas, gautas po turto pardavimo varžytynėse, paskelbtose iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Savo prašymą grindė tuo, kad suteikus antstoliui leidimą užbaigti pradėtą priverstinio vykdymo procedūrą, t. y. leidus surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktus, būtų patenkinti ne tik antstolio K. K. vykdomosiose bylose esančių kreditorių reikalavimai, bet ir kitų antstolių, vykdančių skolų išieškojimą iš skolininkės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Terebro“. Šiuo metu prie antstolio K. K. vykdomo išieškojimo iš realizuoto turto ir lėšų yra prisijungęs antstolis S. D. Nesuteikus antstoliui leidimo užbaigti įvykusių skolininko turto pardavimo iš varžytynių  procedūrų bei paskirstyti gautų lėšų, akivaizdu, būtų pažeisti ne tik išieškotojo teisėti interesai ir lūkesčiai, bet ir varžytynių laimėtojų bei skolininko (neužbaigtas skolų išieškojimas iš parduoto skolininko turto lemtų naujų papildomų išlaidų, organizuojant naujas turto varžytynes, susidarymą). Atitinkamai tai lemtų ir bendrųjų teisės principų: teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo, pažeidimą.

2.       Nemokumo administratorius atsiliepime į antstolio prašymą nurodė, kad antstolio K. K. prašymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Savo poziciją grindė tuo, kad antstolis pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 19 straipsnio 5 dalies imperatyvią normą, t. y. Šiaulių apygardos teismui 2023 m. gegužės 10 d. priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkei BUAB „Terebro“ iškėlimo, nepaisydamas šio imperatyvaus išieškojimo stabdymo pagrindo, antstolis 2023 m. gegužės 12 d. paskelbė skolininkės turto varžytines. Net ir darant prielaidą, kad apie skolininko nemokumo inicijavimą antstolis sužinojo 2023 m. gegužės 12 d., lieka neaišku, kodėl iki pat 2023 m. birželio 20 d. antstolis nesikreipė į skolininko bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti realizuoti turtą, kai dar 2023 m. gegužės 10 d. buvo priimtas pareiškimas skolininkui dėl bankroto.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi antstolio K. K. prašymą dėl leidimo užbaigti pradėtus turto pardavimo varžytynėse veiksmus, surašant turto pardavimo iš varžytynių Nr. 243779 ir 243780, aktus bei paskirstant išieškotas lėšas, gautas po turto pardavimo varžytynėse, atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ turėtų būti laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape.

5.       Priverstinio vykdymo proceso metu realizavus skolininko turtą tenkinami ne išieškotojo konkrečioje vykdymo byloje reikalavimai, o visų skolininko kreditorių reikalavimai nemokumo procese.

6.       Teismas sprendė, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės turtas pereina nemokumo administratoriaus žinion. Tokiu atveju nuosekliai ginamos visų kreditorių teisės, o ne tik tų, kurie yra kreipęsi į antstolį dėl skolų išieškojimo. Teismas pripažino, kad BUAB „Terebro“ turi kreditorių, kurių reikalavimai nėra perduoti antstoliui išieškojimui (pvz., Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Šiuo metu administratorius teberenka duomenis dėl bendro kreditorių duomenų sąrašo. Taigi, antstolio prašymo tenkinimas būtų nesąžiningas dalies kreditorių atžvilgiu.

7.       Teismas sprendė, kad antstolio prašymas yra nesąžiningas ir dėl tos priežasties, jog BUAB „Terebro“ 2022 m. gruodžio mėnesį jau buvo spręsta dėl nemokumo bylos iškėlimo. Tuomet bankroto byla nebuvo iškelta. Naujas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo teisme gautas 2023 m. gegužės 10 d. Tą pačią dieną buvo informuoti Antstolių rūmai. Taigi, antstolis turėjo šią informaciją ir neprivalėjo 2023 m. gegužės 12 d. skelbti varžytinių.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Atskirajame skunde antstolis K. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio pareiškimą dėl leidimo užbaigti pradėtus turto pardavimo varžytynėse veiksmus, surašant turto pardavimo iš varžytynių Nr. 243779 ir 243780, aktus bei paskirstant išieškotas lėšas, gautas po turto pardavimo varžytynėse, patenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Antstolio veiklos kontrolę atlieka tik teismas, Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Pabrėžė, kad skolininkės BUAB „Terebro“ atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose nebuvo jokių ginčų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, atliekant priverstinio turto realizavimo veiksmus, nei iš skolininko, nei iš išieškotojų pusės. Tai leidžia teigti, kad vykdymo procese antstolio veiksmai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis įstatymais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo antstolio veiksmų neteisėtumą.

8.2.                      Antstolio pradėta turto realizavimo procedūra yra teisiškai pagrįsta, ji buvo atlikta siekiant vieno pagrindinio vykdymo proceso tikslo – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Aplinkybė, kad skolininkui priklausančio kilnojamojo turto: žemės ūkio technikų: ratinio ekskavatoriaus Liebherr A312 ir ratinio ekskavatoriaus Fiat Hitachi Ex165w, varžytynės buvo paskelbtos po pareiškimo iškelti skolininkui bankroto bylą gavimo teisme dienos, neįrodo, kad antstolio veiksmai buvo neteisėti ir nesąžiningi.

8.3.                      Informacija apie iškeltą bankroto bylą buvo gauta per Lietuvos antstolių rūmų asociaciją, praėjus dviem dienoms nuo nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Terebro“. Taigi, antstolis varžytynių skelbimo metu negalėjo žinoti apie bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismui duomenys apie antstolio K. K. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas skolininkės BUAB „Terebro“ atžvilgiu buvo žinomi, atitinkamai informaciją apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei BUAB „Terebro“ priėmimą buvo galima siųsti tiesiogiai antstoliui K. K., o ne per Lietuvos antstolių rūmų asociaciją.

8.4.                      Skundžiamoje nutartyje nemokumo administratorius išreiškė abejonę dėl antstolio veiksmų sąžiningumo, kadangi prašymą dėl pradėtų turto pardavimo procedūrų užbaigimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė 2023 m. birželio 20 d. Paaiškino, kad skolininkei BUAB „Terebro“ kartą jau buvo bandoma iškelti bankroto bylą, tačiau 2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1273-553/2022 Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo panaikinta, buvo atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą skolininkei BUAB „Terebro“. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nebuvo skubėta teikti prašymo teismui leisti užbaigti pradėtus turto pardavimo varžytynėse veiksmus, kadangi situacija ir vėl galėjo pasikartoti. Tačiau 2023 m. birželio 19 d. antstoliui gavus pagrįstą informaciją apie nutarties iškelti bankroto bylą skolininkei BUAB „Terebro“ įsiteisėjimą, nedelsiant kitą dieną Šiaulių apygardos teismui buvo suruoštas prašymas dėl leidimo užbaigti pradėtą turto pardavimo procedūrą.

8.5.                      Dėl kitų kreditorių reikalavimų, antstolis nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, jog kitų kreditorių interesai šioje byloje galėtų būti pažeisti. Todėl antstolis keičia reikalavimą ir prašo leisti išieškotas lėšas, gautas po turto pardavimo varžytynėse, paskelbtose iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, pervesti į nemokumo administratoriaus sąskaitą, atskaičius, vykdomosiose bylose iki bankroto bylos iškėlimo teisme susidariusias, vykdomųjų bylų administravimo išlaidas be antstolio atlygio.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties arba atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis nėra apeliacijos objektas dėl ko apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Tokia nuomonė grindžiama aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022, kurioje kasacinės instancijos teismas pateikė išaiškinimą, jog vykdymo procese pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra neskundžiamos, nebent proceso įstatyme yra nustatyta kitaip. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta vykdymo procese nei JANĮ nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos nenustato tokios nutarties apskundimo galimybės, o taip pat nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai ir todėl nutartis yra neskundžiama.

9.2.                      Nagrinėjamu atveju skolininko turto pardavimo procedūros buvo pradėtos jau teismui priėmus pareiškimą dėl skolininko bankroto, t. y. antstolis nuo 2023 m. gegužės 10 d. neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu (nebuvo teisėtai pradėtų ir dar neužbaigtų vykdymo veiksmų procedūrų), juolab kad turto varžytynės yra savarankiška vykdymo veiksmų procedūra. Todėl šioje byloje turėtų būti taikomas ir bendrasis teisės principas ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

9.3.                      Antstolio neteisėtai pradėta procedūra negali būti „įteisinta“ jokia jos apimtimi, kadangi ja pažeistos normos yra imperatyvios.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio pareiškimas leisti užbaigti pradėtus turto pardavimo varžytynėse veiksmus, surašant turto pardavimo iš varžytynių Nr. 243779 ir 243780, aktus bei paskirstant išieškotas lėšas, gautas po turto pardavimo varžytynėse, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11.       Ginčo atveju yra keliamas klausimas dėl galimumo skųsti aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties. 

13.       JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji taisyklė teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra ta, jog išieškojimas iš juridinio asmens turto ar šio turto realizavimas yra stabdomas. Svarbu pažymėti, kad bankroto proceso kolektyvinis pobūdis principas nėra paneigiamas ir leidus antstoliui parduoti turtą CPK nustatyta tvarka pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį, kadangi gautos piniginės lėšos turi būti pervedamos į kreditorių sąskaitą.

15.       Taigi JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė bankroto bylą iškėlusiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, kad teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes.

16.       Be kita ko pažymėtina, kad CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

17.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).

19.       Nei JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje, nei 30 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista arba neleista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į bankroto bylų specifiškumą, bankroto bylos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta JANĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu, neužkerta kelio bylos eigai – procesas nemokumo byloje gali vykti toliau.

20.       Turto realizavimas prasideda paskelbus apie varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (CPK 706 straipsnis, 713 straipsnio 3 dalis) ir tai yra būtina JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Tačiau JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, taigi po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo nebegali būti atliekami jokie su turto realizavimu susiję veiksmai, t. y. negali būti skelbiama apie varžytynes, o antstoliui tik suteikta teisė teikti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leisti baigti turto realizavimą CPK nustatyta tvarka.

21.       Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis, kuria pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį leidžiama antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, yra susijusi su vykdymo procesu. Teismo nutarčių, priimtų vykdymo procese, apskundimo taisyklę reglamentuoja CPK 612 straipsnis: pagal šio straipsnio nuostatas vykdymo procese pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra neskundžiamos, nebent CPK nustato kitaip. Ši nuostata yra lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021, 12 punktas).

22.       Taigi, apibendrindamas nurodytą teismų praktiką ir galiojantį teisinį reglamentavimą, reikšmingą nagrinėjamam klausimui, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad teismo nutartis, kuria teismas leidžia arba neleidžia antstoliui užbaigti vykdyti turto pardavimą, neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-871-407/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022), todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

        

apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolio K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties nutraukti.  

 

 

 

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas