Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – inspekcija) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovą M. L. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą pastatą (išorės matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, vidutinis aukštis ~ 5,77 m), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) Kaune, ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovas M. L. aukščiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą pastatą (išorės matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, vidutinis aukštis ~ 5,77 m), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini) Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo M. L..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Kauno skyrius) 2015 m. rugsėjo 8 d. gavo A. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą dėl galbūt savavališkų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas1), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Sklypas1 2014 m. kovo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 8SŽN-56 ir Nr. 8SŽN-57 pagrindu iki 2038 m. kovo 10 d. yra išnuomotas J. L. (0,0225 ha) ir M. L. (0,0263 ha) (toliau – ir statytojas, ir atsakovas). Skundo pagrindu inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 12 d. raštu „Dėl patikrinimo“ informavo atsakovą apie sklype1 organizuojamą patikrinimą, atsakovo paprašė jame dalyvauti ir pateikti turimus statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas 2015 m. spalio 22 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2015 m. spalio 29 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad sklype1 pastatytas pastatas (sumūrytos pastato sienos, uždengtas stogas, sudėti langai ir garažo vartai), kurio matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, aukštis nuo ~ 4,88 m iki ~ 6,05 m (duomenys iš patikrinimo akto priedo „Situacijos schema“) (toliau – pastatas). Sklypas1 riboženkliais nepažymėtas. NŽT Kauno miesto skyrius kartu su 2016 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune“ pateikė 2016 m. gruodžio 22 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad atsakovas pastatą pastatė ne tik sklype1, t.y. dalis pastato patenka ir į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise – NŽT. Pastato statybai sklype1 ir sklype2 reikėjo parengti naujo statinio statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Šių dokumentų Inspekcijos Kauno skyriui statytojas (atsakovas) nepateikė. Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 30 d. statytojui surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo buvo konstatuota, kad „statinys <...> išorės matmenys <...> ~9,50 m x ~ 15,3 m <...> statomas savavališkai“. Savavališkos statybos aktas statytojui įteiktas pasirašytinai. Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 30 d. statytojui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – privalomais nurodymas), kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą (sumontuoti pamatai, sumūrytos sienos, uždengtas stogas), išorės matmenys ~9,50 m x ~ 15,3 m, vidutinis aukštis ~5,77 m <...> ir sutvarkyti statybvietę. Tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka ginčyti nebuvo, taigi ginčo dėl savavališkos statybos fakto nėra. Statytojas 2016 m. balandžio 8 d. kreipėsi į inspekcijos Kauno skyrių su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad savavališkos statybos padarinių pašalinti iki nustatyto termino nespėjo „Dėl užsitęsusio projektavimo“. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu statytojui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. liepos 30 d. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. spalio 19 d. atliko patikrinimą ir tos pačios dienos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu konstatavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus ieškinį prašė tenkinti. Pažymėjo, kad teismas, vadovaudamasis Respublikos priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi, gali parinkti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą.

Atsakovas M. L. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pagal 2014 m. kovo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį yra 0,0488 ha žemės sklypo Kaune (duomenys neskelbtini) dalies - 0,0263 ha nuomininkas, o pagal 2014 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį kartu su sutuoktine T. N. L. yra 0,1379 ha žemės sklypo Kaune (duomenys neskelbtini) dalies - 0,0066 ha nuomininkai. Ieškovės reikalaujamas nugriauti pastatas yra garažas, pastatytas atsakovo nuomojamuose žemės sklypuose pagal parengtą projektą, tik neturint dalies bendraturčių sutikimų.

Teismo

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog 2015 m. spalio 30 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų įvykdytas, ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismo

Trečiasis asmuo N. O. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad M, Liobiko savavalinė statyba adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune pažeidžia jos ir trečiojo asmens V. O. teises ir gadina jų nuosavybės teise valdomą turtą: garažus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas M. L. nesivadovavo galiojančiais teisės aktais vykdydamas savavalinę statybą, primesdamas savo norus kitiems kaip faktą. Neapgalvoti M. L. statybos padariniai gadina trečiųjų asmenų įsigytą nuosavybės teise turtą. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Tretieji asmenys A. K. ir K. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškinį palaiko. Trečiųjų asmenų manymu, atsakovas klaidina teismą, teigdamas , kad jis tinkamai informavo gretimų sklypų savininkus ir pateikė jiems susipažinimui projektinius dokumentus. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Tretieji asmenys J. L. ir T. N. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. spalio 22 d. atlikus patikrinimą, 2015 m. spalio 29 d. surašytas statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) (1 t., el. b. l. 39–49), kuriuo konstatuota, kad sklype (duomenys neskelbtini), Kaune pastatytas pastatas (sumūrytos pastato sienos, uždengtas stogas, sudėti langai ir garažo vartai), kurio matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, aukštis nuo ~ 4,88 m iki ~ 6,05 m, sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune riboženkliais nepažymėtas. 2015 m. spalio 30 d. savavališkos statybos aktu konstatuota, kad šis garažų paskirties pastatas pradėtas statyti 2015 m. balandžio mėnesį (sumontuoti pamatai, sumūrytos sienos, uždengtas stogas), neturint leidimo statyti naują statinį (1 t., el. b. l. 58-59). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise – Ž. S., esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 2014 m. kovo 10 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 8SŽN-56 ir Nr. 8SŽN-57 pagrindu iki 2038 m. kovo 10 d. yra išnuomotas J. L. (0,0225 ha) ir M. L. (0,0263 ha) (1 t., el. b. l. 32–33,132–134). Iš NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akto, nustatyta, kad atsakovas pastatą pastatė ne tik sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, t.y. dalis pastato patenka ir į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune (1 t., el. b. l. 16-18, 60). Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise – NŽT, kurio dalis (0,0066 ha) 2014 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu iki 2038 m. liepos 30 d. yra išnuomota T. N. L. ir M. L. (1 t., el. b. l. 30-31, 135-136).

2015 m. spalio 30 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (el. b. 1 t., b. l. 54–55), kuriuo iš statytojo pareikalauta iki 2015 m. spalio 30 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai statomą statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 t., el. b. l. 27–28).

 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (1 t., el. b. l. 57) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2016 m. gegužės 23 d. 2016 m. spalio 19 d. atlikus privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas (1 t., el. b. l. 24), kuriuo nustatyta, kad atsakovas M. L. privalomojo nurodymo neįvykdė.

Vadovaujantis statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisė būti statytoju buvo įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>; 2) statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numatė statytojo pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka turėti parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovas reikšdamas ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018, pripažino, kad pastatė du garažus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir vieną garažą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019 3 punktas). Taigi Atsakovas vykdydamas statybos darbus, jų tinkamai neįformino, tačiau atsakovas siekia savavališkos statybos įteisinimo ir prašo teismo leisti pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo (toliau ­– Priežiūros įstatymo) 14 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo pavesta nugriauti savavališkai statomą statinį ir sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovas prašo teismo įteisinti savavališką statybą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai statomą statinį, kurio matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, aukštis nuo ~ 4,88 m iki ~ 6,05 m, ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau byloje nepateikti duomenys, jog nėra galimybės atsakovui įteisinti savavališką statybą. Priešingai bylos nagrinėjimo metu, atsakovas pateikė duomenis, jog rengia būtinus dokumentus, reikalingus garažo statybos įteisinimui. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas civilinę bylą pagal M. L. ieškinį dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui (siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą) nesant gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimo pripažinimo civilinėje byloje Nr. e2A-32-658/2019, priimdamas 2019 m. vasario 7 d. sprendimą (36 punktas) pažymėjo, kad nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo savavališkai pastatytų garažų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statiniai, yra neleidžiama.

Į bylą pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. raštas dėl prašymo išduoti leidimą ((duomenys neskelbtini) Kaune), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl įmokos už savavališką statybų įteisinimą, taip pat ir M. L. ieškinys dėl teisės pateikti garažų projektus derinimui (siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą) nesant gretimo žemės sklypo naudotojų sutikimo pripažinimo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-1347-950/2018 ir kiti dokumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad esant neišspręstam šalių ginčui teisme jau yra pradėta savavališkai atliktų darbų įteisinimo procedūra.

Teismo

Atsakovas prašydamas sudaryti galimybę įteisinti savavališką statybą, termino per kurį galėtų tai padaryti nenurodo. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte taip pat nėra nurodytas konkretus terminas, per kurį statytojui gali būti suteikta teisė parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, tačiau ir statytojas turi imtis aktyvių neatidėliotinų veiksmų ir savavališkos statybos padarinius pašalinti kuo greičiau, o ne pasyviai laukti kol kitos institucijos ar kiti asmenys atliks atitinkamus veiksmus. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, spręstina, jog yra pagrindas atsakovui leisti savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiančius dokumentus ir tik per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, atsakovas įpareigotinas per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, 4.103 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-459).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Teismas, skirdamas baudą, atkreipia dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo reglamentavimą, siekiant efektyviai užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškovės prašymu atsakovui skirtina 30,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai, jeigu atsakovas neįvykdys teismo įpareigojimų per nustatytus terminus įteisinti savavališką statybą, o per nustatytą terminą to neatlikus nepašalins savavališkos statybos padarinių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškovės ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 75,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatyta tvarka, laikant, jog ieškinys iš esmės yra patenkintas, iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 37,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau 2019 m. kovo 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovas M. L. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (3 t., el. b. l. 41–42), todėl nei mokėtinas žyminis mokestis, nei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Ieškinį tenkinus, valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, nepriteistinos.

Pažymėtina, kad atsakovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o ne šalims. Tretieji asmenys K. K. ir A. K. pateikė įrodymus (2 t., el. b. l. 160, 3 t., el. b. l. 45–47), kad patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268, 269, 270 ir 273 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Suteikti teisę atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti savavališkai pastatyto pastato (išorės matmenys ~ 9,50 m x ~ 15,3 m, vidutinis aukštis ~ 5,77 m), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Atsakovas M. L.

Jei atsakovas M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdys, skirti jam periodinę už kiekvieną neįvykdytą teismo įpareigojimo dieną 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                         Virginija Simanavičienė