Civilinė byla Nr. e3K-3-56-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01240-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.14.8.4; 3.2.6.13

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams I. V., E. Č., A. U., M. Š., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, dėl turto priteisimo natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turtinių klausimų sprendimą po santuokos nutraukimo ne santuokos nutraukimo byloje, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti jai žemės sklypus, kurie Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019 dėl santuokos nutraukimo, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, buvo priteisti jos buvusiam sutuoktiniui V. Š., t. y.:

-       10,6500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 63 800 Eur;

-       24,5600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 142 300 Eur;

-       0,4200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 2500 Eur;

-       0,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 900 Eur;

-       3,8500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), rinkos kaina – 23 100 Eur (toliau visi šie žemės sklypai kartu – žemės sklypai).

3.       Ieškovė nurodė, kad minėtu teismo sprendimu buvo nutraukta jos ir V. Š. santuoka, o santuokoje įgytas turtas bei prievolės padalyti lygiomis dalimis. Tarp padalyto turto buvo ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 124 000 Eur vertės 3,500 ha žemės sklypas (miškų ūkio paskirties) ir jame esanti kavinė su motelio patalpomis, artezinis gręžinys, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, tvora, pavėsinė su kitu neįregistruotu 273 500 Eur vertės turtu (esančiu (duomenys neskelbtini)), kuris priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

4.       Tačiau ieškovei 2022 m. pabaigoje tapo žinoma, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dar 2020 m. balandžio 14–20 d. V. Š., kaip statytojui, surašė 24 privalomuosius nurodymus nugriauti 24 statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes jie pastatyti savavališkai. Pasak ieškovės, tokie statiniai negalėjo būti įtraukti į dalytino turto balansą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise, nes, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnį, savavališkos statybos objektai negali būti teisėtais civilinės apyvartos objektais.

5.       Teismui priteisus ieškovei 273 500 Eur įvertintą neįregistruotą turtą, kuris faktiškai yra bevertis ir negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat negali būti eksploatuojamas, buvo iškreiptas dalytino turto balansas. Kadangi V. Š. nuslėpė aplinkybę apie Inspekcijos nustatytą savavališką statybą, ieškovės teigimu, šis turtas šalintinas iš dalijamo turto balanso, o vietoje jo natūra ieškovei turėtų atitekti 135 410 Eur vertės santuokoje įgytas turtas, kuris anksčiau buvo priteistas V. Š. (CK 3.116–3.117 straipsniai).

6.       Ieškinys reiškiamas V. Š. įpėdiniams, kadangi V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

8.       Teismas nurodė, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią.

9.       Paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, sutuoktinis savo pažeistas teises gali ginti tik pasinaudodamas proceso atnaujinimo institutu Lietuvos Respubliko civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Kadangi nuo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties įsiteisėjimo dar nėra praėjęs penkerių metų terminas, teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, o ne kreiptis į teismą su nauju civiliniu ieškiniu.

10.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

11.       Teismas nurodė, kad vienas iš bendrųjų teisės principų yra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumas, vykdytinumas, jų res judicata galia (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų bei teisinių santykių. Tokiu būdu užtikrinamas procesinio stabilumo ir teisinio tikrumo principų įgyvendinimas. Tuo tarpu teisės aiškinimas, kuriuo būtų leista nagrinėti naują bylą dėl jau padalyto turto, neatitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, paneigtų res judicata galią ir sukeltų teisinio netikrumo, procesinio nestabilumo padarinius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės pagal įstatymą gali būti vertinamos tik proceso atnaujinimo tvarka.

12.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad mirus atsakovui santuokos nutraukimo byloje proceso atnaujinimas nėra galimas. Tokia išvada neturi teisinio pagrindo, nes civilinio proceso įstatymas tokio ribojimo nenustato. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį, procesas negali būti atnaujintas tik dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, ieškovė ginčija ne patį santuokos nutraukimo faktą, o turto padalijimo klausimą, kuris pagal įstatymą gali būti nagrinėjamas proceso atnaujinimo tvarka. V. Š. mirus, byloje galimas procesinių teisių perėmimas – į bylą gali būti įtraukti jo įpėdiniai (turto paveldėtojai), kurie perima tiek teises, tiek pareigas, kylančias iš ginčo dėl turto. Tokiu būdu užtikrinamas proceso tęstinumas ir nepažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas.

13.       Esant tokioms aplinkybėms, pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

III. Kasacinio skundo argumentai

14.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje, pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.

14.2.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, yra galimi išskirtiniai atvejai, kai santuokos nutraukimo byloje neišspręsti klausimai, susiję su bendro turto padalijimu, nagrinėjami atskiroje byloje, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs naikinamasis terminas procesui atnaujinti santuokos nutraukimo byloje, nes priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė.

14.3.                      Ieškovės nuomone, jos atvejis yra išskirtinis, todėl jos reikalavimas nagrinėtinas atskiroje byloje. Santuokos nutraukimo byloje V. Š. pažeidė procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę). Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą V. Š. tvirtino, kad neįregistruoti statiniai nėra savavališka statyba, kad nėra kliūčių įregistruoti šį turtą Nekilnojamojo turto registre, tačiau Inspekcija 2020 m. balandžio 14–20 d. statytojui V. Š. surašytais privalomaisiais nurodymais konstatavo neįregistruoto turto neteisėtos statybos faktą. Privalomieji nurodymai surašyti santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau V. Š. apie jam surašytus privalomuosius nurodymus ir įpareigojimą nugriauti teismo 273 500 Eur suma įvertintą ir ieškovei neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą neįregistruotą turtą bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo neinformavo.

14.4.                      Dėl to, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinoma, jog neįregistruotas turtas yra savavališka statyba, teismas nusprendė, kad savavališkos statybos statiniai gali būti įtraukti į dalijamo turto balansą ir dalijami kaip nekilnojamasis turtas, kuriam sukurti panaudotos atitinkamos vertės statybinės medžiagos. Tačiau faktiškai šie statiniai neturėjo vertės, nes savavališkos statybos objektas negali būti teisėtu civilinės apyvartos objektu, teisiškai neįregistruoto turto vertės nustatyti negalima, neįregistruoto turto vertės nėra arba ji lygi nuliui. 2025 m. vasario 26 d. galutinai tapo aišku, kad faktinė nugriauto, išardyto neįregistruoto turto statybinių medžiagų vertė yra 1340 Eur, o ne 273 500 Eur, kaip buvo įvertinta santuokos nutraukimo byloje priimtais sprendimais.

14.5.                      Ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktiniui mirus baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai, turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Mirusio sutuoktinio teisių perėmimas yra negalimas, nes mirusiojo teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir kt.) kitam asmeniui nepereina, todėl ir proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje negalimas. Be to, kol apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, suėjo 5 metų naikinamasis terminas procesui santuokos nutraukimo byloje atnaujinti (sprendimas santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjo 2020 m. birželio 10 d.), todėl ieškovės teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą negalėtų būti įgyvendinta. Nesant galimybės atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, kuriuo ji siekia apginti savo turtines teises kitu įstatymo nustatytu būdu – pareikšdama ieškinį V. Š. įpėdiniams.

14.6.                      Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl konkrečios vertės santuokos nutraukimo byloje ieškovei ir V. Š. priteisto turto ir dėl šios priežasties proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje net ir dėl turto padalijimo prieštarautų civilinio proceso tikslams, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, nes sudarytų procesinę galimybę pernelyg plačiam padalyto turto balanso revizavimui; dalijamo turto vienetų buvo daug, nemažai jo nebėra buvusių sutuoktinių nuosavybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutuoktinių turtinių klausimų sprendimo po santuokos nutraukimo ne santuokos nutraukimo byloje

15.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kaip jos buvusio sutuoktinio įpėdiniams, prašydama priteisti jai žemės sklypus, kurie Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-45-797/2019 dėl santuokos nutraukimo buvo priteisti jos buvusiam sutuoktiniui V. Š..

16.       Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo nustatytas reguliavimas, pagal kurį nutraukiant santuoką turi būti išspręstas ir bendro turto padalijimo klausimas, nėra savitikslis. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti įvairus turtas, inter alia (be kita ko), pinigai, turtiniai reikalavimai, į tai, kad sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą turi būti išspręsta ir dėl su bendrąja nuosavybe susijusių turtinių įsipareigojimų vykdymo, visų bendro turto padalijimo klausimų sprendimas vienoje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, sudaro prielaidas, įvertinus ir visus sutuoktinių reikalavimus, susijusius su bendro turto padalijimu, priimti teisingą sprendimą.

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19.       Nurodyta taisyklė, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai, reiškia ne tik tai, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, bet ir tai, kad šioje byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Pagal bendrąją taisyklę, toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27 punktas).

20.       Kita vertus, nors visi klausimai dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, gali susiklostyti situacija, kai dėl įvairių aplinkybių santuokos nutraukimo byloje yra padalijamas ne visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas. Paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto šio civilinio proceso teisės instituto taikymas ne visada gali užtikrinti asmeniui veiksmingą jo galimai pažeistų teisių gynybą susiklosčius nurodytoms aplinkybėms.

21.       Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas tik išimtiniais atvejais, todėl, siekdamas įgyvendinti šią procesinę teisę, asmuo turi įrodyti konkretų įstatyme nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnis). Asmens galimybę inicijuoti proceso užbaigtoje byloje atnaujinimą riboja ir CPK 368 straipsnio nuostatos, kuriose nurodytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas ir įvardytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Tokios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno iš jų) turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). 

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, o dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokie atvejai yra bendrosios taisyklės, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, išimtys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 26–27 punktus). Taigi, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių turtas, visų pirma, turi būti vertinama galimybė šį klausimą išspręsti pasinaudojant proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių šios galimybės nėra įmanoma įgyvendinti, turto padalijimo klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje.

23.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išskirtinė situacija, dėl kurios santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių bendras turtas ir dėl kurios galėtų būti taikoma bendrosios taisyklės, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, išimtis, yra vertinamojo pobūdžio, todėl dėl tokios situacijos svarbos ir išskirtinumo teismas turėtų spręsti kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai. Sprendžiant šį klausimą, be kita ko, svarbu nustatyti ir įvertinti tokias aplinkybes: ar nutraukiant santuoką turtas, kurį prašoma padalyti ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo; ar sutuoktinis, prašantis šį turtą padalyti, žinojo (galėjo, turėjo žinoti) apie šio turto egzistavimo faktą; priežastis, dėl kurių nurodytas turtas santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas į bendro dalytino turto sąrašą, taip pat kitas aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių negalima daryti išvados dėl susiklosčiusios situacijos išskirtinumo ir bendrosios taisyklės išimties taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 30–32, 34 punktai).

24.       Sprendžiant klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl buvusių sutuoktinių turto pasidalijimo santuokos nutraukimo byloje, be pirmiau nurodytų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į proceso šalių pareigas, taip pat teismams priskirtus įgaliojimus. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas, 539 straipsnio 2 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis), taip pat duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir patvirtinimą, kad ieškovas (pareiškėjas) yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis).

25.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės ir V. Š. santuoka buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2020 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Santuokos nutraukimo byloje buvo išspręstas ir santuokos metu įgyto turto, įskaitant ir žemės sklypus, padalijimo klausimas.

26.       Teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašo žemės sklypus, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau buvo priteisti V. Š., priteisti ieškovei, kadangi, kaip ji pati teigia, dėl V. Š. nuo teismo nuslėpto fakto, jog Inspekcija 2020 m. balandžio 14–20 d. privalomaisiais nurodymais konstatavo savavališkos statybos faktą, teismas ieškovės ir V. Š. santuokos nutraukimo byloje turtą padalijo pagal neteisingą turto balansą, nes nebuvo įvertinta tai, kad neįregistruoti statiniai turi būti nugriauti; nebuvo įvertinta tai, koks realus turtas liks nugriovus savavališkos statybos statinius. Paaiškėjus faktui, kad 273 500 Eur įvertintas turtas negali būti įregistruotas ir eksploatuojamas, yra bevertis, šis turtas šalintinas iš dalijamo turto balanso, o keičiantis dalijamo turto balansui, ieškovei natūra turi atitekti 135 410 Eur vertės santuokoje įgytas turtas, kuris buvo priteistas V. Š., t. y. žemės sklypai.

27.       Taigi šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas visas sutuoktinių bendras turtas, o ieškovė naujai pareikštu ieškiniu iš esmės prašo turtą padalyti kitokiu būdu, t. y. reikalauja pakartotinio turtinių reikalavimų išsprendimo proceso.

28.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

29.       Kaip jau minėta pirmiau, įsiteisėjusiu teismo sprendimu padalijus santuokos metu įgytą sutuoktinių turtą, toks teismo sprendimas dėl šių turtinių klausimų tarp sutuoktinių išsprendimo yra galutinis ir įgyja res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiais atvejais byla dėl išspręstų turtinių reikalavimų pakartotinai gali būti nagrinėjama tik nustačius bendrųjų proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje pagrindų egzistavimą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka. 

30.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 10 d. kreipėsi į santuokos bylą nagrinėjusį teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau ieškovės prašymas nebuvo tenkintas.

31.       Ieškovės prašymą išnagrinėjęs teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė praleido 3 mėn. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti, be to, šiuo atveju ieškovė iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylą nagrinėjant teisme, t. y. pareiškėjos nurodytos naujos aplinkybės (tai, kad jai priteistas neįregistruotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini)), yra savavališka statyba) neatitinka nė vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, todėl negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas papildomai nurodė, kad dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė jau žinojo, jog minėtas turtas yra savavališka statyba, kadangi teismo proceso metu pati patvirtino, jog apie aplinkybes, kad jai priteistas neįregistruotas turtas yra savavališka statyba, žinojo dar 2019 metais, o 2022 m. lapkričio 17–25 d. sužinojo tik tą faktą, kad V. Š. yra išduoti privalomieji nurodymai minėtą statybą pašalinti. Teismo vertinimu, ji, kaip turto bendraturtė, galėjo kreiptis dėl leidimų išdavimo, t. y. imtis veiksmų minėtam turtui įteisinti, tačiau ji tokių veiksmų nesiėmė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žinojo, jog dėl minėtos statybos jokie leidimai išduoti nėra, be to, pati ne kartą nurodė, kad minėtas turtas neturi vertės, jo vertė lygi nuliui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.

32.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl galimybės esant išskirtinei situacijai bendro turto dalybų klausimą spręsti ne naudojantis proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, o atskiroje byloje yra suformuota tiems atvejams, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjama situacija neatitinka minėtoje praktikoje apibrėžtų sąlygų. Ieškovė neginčija, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas visas sutuoktinių bendras turtas. Šiuo atveju ieškovė siekia ne padalyti nepadalytą turtą, o pakeisti jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl turto padalijimo, t. y. jau padalytą turtą padalyti kitaip. Kaip jau nurodyta šios nutarties 19 punkte, įsiteisėjęs teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir turi res judicata galią, o tai reiškia, kad toks sprendimas nebegali būti peržiūrimas instancine tvarka ir bylos šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio. Kasacinio teismo praktika, pagal kurią susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje, negali būti aiškinama kaip pripažįstanti galimybę nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios ir atskiroje byloje pakartotinai reikšti reikalavimus, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (konkretų teismo padalytą turtą padalyti iš naujo kitaip).

33.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ir esant išskirtinę situaciją, dėl kurios ieškovė nebegali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Minėta, kad ieškovė teise kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pasinaudojo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Vien tai, kad teismo procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo nebuvo palankus ieškovei, negali būti prilyginta išskirtinei situacijai, leidžiančiai atitinkamus reikalavimus pareikšti teisme iš naujo atskiru ieškiniu, nes tai iš esmės prilygtų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl proceso atnaujinimo teisinės galios paneigimui.

34.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 3.53 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo šios nutarties 16–23 punktuose nurodytos kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai nusprendė, jog klausimas dėl ginčo turto teisinio režimo jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje ir iš naujo nebegali būti sprendžiamas naujoje civilinėje byloje, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

35.       Prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme negauta, todėl teisėjų kolegija klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžia.

36.       Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Gražina Davidonienė

        Agnė Tikniūtė