Civilinė byla Nr. e2-1776-547/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00450-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.2.1; 1.3.5.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 12 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Justinai Nikei (prisijungus per ZOOM programėlę),
nedalyvaujant atsakovei L. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės banginiai“ ieškinį atsakovei L. D. dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą ir atsakovės L. D., reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 metų spalio – lapkričio mėnesius atmesti kaip nepagrįstus; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad UAB „Saulės banginiai“ (toliau – Ieškovė arba Darbdavys) gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-133-24100/2021 (toliau – Sprendimas), kuriuo L. D. (toliau – Atsakovės arba L. D. ) prašymas tenkintas iš dalies: Atsakovei priteistas darbo užmokestis už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesius, iš viso 5200 Eur (nurodyta suma iki mokesčių atskaitymo); taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 2600 Eur priteisimo atsakovei vykdyti skubiai.
2020 m. lapkričio 20 d. Ieškovė sudarė su Atsakove Darbo sutartį Nr. 5 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią Atsakovė pradėjo dirbti bendrovės pardavimų skyriuje pardavimų vadove. Ieškovė Darbo sutarties 1.3 punktu įsipareigojo Atsakovei mokėti per mėnesį 2601,40 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių.
Atsakovės Darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Atleidimo momentu šalys taip pat susitarė dėl galutinio atsiskaitymo sumos, t. y. išmokant darbuotojai 3000 Eur išmoką, į kurią įskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka.
Ieškovė nurodė, kad ji savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą įvykdė, tačiau Atsakovė nepateikė Ieškovei prašymo nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 55 straipsnį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė bandė susisiekti sau Atsakove ne kartą telefonu, tačiau nesėkmingai, Atsakovė nekeldavo telefono.
Nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. Atsakovė nebeatvyko į darbo vietą ir nevykdė savo darbinių funkcijų. Šias aplinkybes patvirtino ir pati Atsakovė, nagrinėjant darbo ginčą DGK.
Už šį laiką Ieškovė fiksavo Atsakovei pravaikštas (kaip poilsio laiką). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už šį laikotarpį pateiktuose pranešimuose apie priskaičiuotus atlyginimus ir įmokas ,,Sodra“ įsivėlė klaida ir pravaikštos nebuvo tinkamai deklaruotos. Vėliau pateikti duomenys buvo patikslinti. Tačiau DGK vis tiek priėmė sprendimą priteisti Atsakovei darbo užmokestį už pravaikštos laiką.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pripažino, kad ji nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. nedirbo ieškovės bendrovėje, todėl ieškovei nėra pagrindo mokėti atsakovei darbo užmokestį. DK 139 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Ieškovas Sodroje deklaruodamas apie darbuotojų darbą suklydo, nurodydamas, jog atsakovė dirbo lapkričio ir gruodžio mėnesiais, vėliau jis pateikė naujas deklaracijas, tačiau, kol vyksta teisminis ginčas, Sodra atsisakė duomenis tikslinti. Po to, kai atsakovė neatvyko pas Darbdavį ir nepateikė prašymo dėl atleidimo iš darbo, Ieškovės vadovas ieškojo išeičių ir jis nutarė atšaukti atleidimą, t. y. grąžinti atsakovę į darbą, tai buvo padaryta 2021 m. spalio 8 d., o atsakovė apie tai informuota 2021 m. lapkričio mėnesį. Faktą, kad atsakovė nebuvo darbe ir nedirbo, be jos pačios pripažinimo partvirtina žiniaraščiai ir nebuvimo darbe aktai. Kadangi atsakovė visiškai nebendradarbiavo su Darbdaviu, nurodytu laiku nedirbo, tai yra pagrindas ieškinį tenkinti ir panaikinti DGK sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas išlaidas dėl advokato dalyvavimo teisme.
Atsakovė L. D. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį, palaikė DGK sprendimu priteistas sumas. Nurodė, kad jokio susitarimo su darbdaviu dėl jos atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 55 straipsnį nebuvo, todėl ji ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo. Visi dokumentų taisymai prasidėjo po to, kai ji kreipėsi į DGK ir laikytini ieškovės gynybine pozicija. Atsakovė prašė šį ginčą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nusprendė: ,,Priteisti ieškovės L. D. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB ,,Saulės banginiai“ įm. Kodas 302821162, darbo užmokestį už 2021 m. spalio ir lapkričio mėn. viso – 5200 Eur (penki tūkstančiai du šimtai eurų). Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 2600 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų) priteisimo ieškovei L. D. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Saulės banginiai“ įm. Kodas 302821162, vykdyti skubiai (DK 231 str. 1 d.)“.
Ieškovė nesutiko su minėtu sprendimu ir kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti individualų darbo ginčą ir atsakovės L. D. reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2021 m. spalio, lapkričio mėnesius atmesti kaip nepagrįstus.
Ginčo darbo sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 20 d., nutraukta - 2021 m. rugsėjo 16 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), o 2021 m. spalio 8 d. ieškovė pateikė pranešimą VSDFV dėl Registro duomenų bazėje duomenų apie apdraustosios Loretos D. valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2019-09-16 šalinimo, kurio duomenys automatiniu būdu buvo įrašyti į Registro duomenų bazę. Taigi, darbo santykiai tarp Ieškovės ir Atsakovės tęsėsi. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už darbą arba laiką, kai darbuotojas nebuvo atleistas, bet ir faktiškai nevykdė darbinių funkcijų.
Ieškovė nurodė, jog jos netenkino Atsakovės darbo rodikliai, todėl su ja sutarė, kad atleis ją iš darbo pačios Atsakovės prašymu ir atleidimo dieną sumokės 3000 Eur, tai bus galutinis atsiskaitymas. Toks Ieškovės atstovo ir Atsakovės pokalbis vyko telefonu. Ieškovė nurodė, jog savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė L. D. 3000 Eur.
Šioje dalyje teismas iš esmės sutinka su ieškovės ir tuo pačiu DGK argumentais, kurie yra išsamūs, aiškūs, pagrįsti (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Tokiu atveju, teismas šių argumentų neatkartoja, o pasisako tik dėl esminių ginčo sprendimui reikšmingų klausimų (CPK straipsnio 1 ir 8 dalis).
Nors dėl šių pinigų – 3000 Eur taip pat tarp šalių kilo ginčas, teismas laiko, kad DGK sprendime nurodyti motyvai yra aiškūs, argumentuoti ir patvirtina aplinkybę, jog labiau tikėtina, kad ši suma buvo pervesta L. D. kaip galutinis atsiskaitymas (atlyginimas už rugsėjo mėnesį ir kitos išmokos), o ne kaip nuomos mokestis už sandėlio nuomą.
Atsakovė L. D. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei DGK posėdžiuose pripažino, kad jai buvo žinoma, jog ji 2021-09-16 buvo atleista tą pačią dieną po darbdavio skambučio telefonu. 2021-09-21 ji gavo pranešimą iš Sodros, kad yra atleista. Nurodė, kad darbdavys žadėjo su ja atsiskaityti per savaitę, tačiau ji negavo jokio atsiskaitymo ir negavo jokių dokumentų, kuriuose būtų paskaičiuotas galutinis atsiskaitymas. 2021 m. lapkričio 12 d. jai bandant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sužinojo, kad ji yra dirbanti UAB ,,Saulės banginiai“. Susisiekusi su bendrovės buhalteriu sužinojo, kad ji buvo grąžinta į darbą, kiek vėliau tą pačią dieną ji gavo informaciją iš vadovo, kad ji yra kviečiama atvykti į darbą nuo 2022-11-15. Apie tokius vadovo veiksmus ji nieko nežinojo iki 2021-11-12.
DGK pateiktoje byloje yra elektroninis laiškas, kurį T. S. (bendrovės vadovas) siuntė L. D. 2021 m. lapkričio 12 d. 16:09 val., kuris įvardintas ,,Laukiame darbo vietoje“ ir kuriame vadovas nurodė, kad ,,Kadangi Jūsų darbo funkcijos nėra vykdomos, o darbo Jūs organizuojate išimtinai nuotoliniu būdu, nuo pirmadienio Jūsų darbas bus vykdomas įprastiniu būdu, tai yra nuolatinėje darbovietėje dirbant visą darbo laiką (nuo 9 val. iki 17 val. su 1 val. trukmės pertrauka pailsėti ir pavalgyti)“.
Analizuojant šio laiško turinį darytina išvada, kad ieškovės atstovas pripažino, jog L. D. 2021 m lapkričio mėnesį dirbo bendrovėje, tik turėjo priekaištų jos darbui, darbo rezultatams. Tokiu atveju darytina išvada, kad tai paaiškina, ir darbdavio žymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie buvo pateikti Sodrai, kaip atsakovės darbo laiką, o ne pravaikštą.
Darbo sutarties 6.3 punktas numatė, kad darbai gali būti atliekami ofise, namuose ar bet kur kitur ir bet kuriuo darbuotojui patogiu bei įmonės interesus atitinkančiu paros metu. Šis punktas patvirtina, kad darbo sutartimi buvo sulygta, jog darbuotojas gali darbines funkcijas vykdyti ir nuotoliniu būdu. Darbdaviui atšaukus 2021-09-16 atleidimą, iki 2021-11-12 ir nebuvo atsakovei jokių pastabų iš vadovo nei dėl darbo vietos, nei dėl atliekamo darbo funkcijų, nei dėl rezultatų.
Ieškovė tik 2021-12-30 Išsiuntė atsakovei L. D. reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Remiantis aktais dėl nebuvimo darbo vietoje, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-11-15 iki 2021-12-28 neinformavusi vadovo darbo laiku Atsakovė nebuvo darbo vietoje. Šiame rašte dar kartą buvo akcentuota, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasibaigę. Tai patikrinimo metu nustatė ir Valstybinė darbo inspekcija.
Tačiau gruodžio mėnesį ieškovė jau ėmėsi aktyvių veiksmų ir Sodrai buvo pateikta informacija apie darbuotojo nedraudiminį laikotarpį. L. D. buvo informuota, kad darbdavys pateikė informaciją apie tai, jog Atsakovė nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2021-12-01 iki 2021-12-31.
Iš VSDFV informacinės sistemos buvo gauta informacija apie L. D. gaunamas draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą bei laikotarpį. Iš šio dokumento matyti, kad ginčo mėnesiais 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesiais buvo deklaruota, kad atsakovės draudžiamųjų pajamų suma yra 2600 Eur, įmokos Sodrai – 631,02 Eur, laikotarpio fiksavimo data nurodoma 2021-11-15 ir 2021-12-17. Už 2021-12-01 – 2021-12-31 laikotarpį fiksuotas nedraudiminis laikotarpis - pravaikšta.
2021-10-15 ieškovės vadovas T. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021-09-16 VSDF Alytaus skyriui pateikė klaidingą formą 2-SD Nr.21/1 apie L. D. atleidimą. 2021-10-08 buvo pateikta patikslinta forma PT 14, anuliuoti atleidimo formą L. D. toliau dirba UAB ,,Saulės banginiai“.
Iš L. D. Swedbanko sąskaitos išrašo matyti, kad iš darbdavio 2021 m. ji gavo paskutinį atsiskaitymą, atlyginimą už liepos mėnesį – 2521,10 Eur.
DGK Alytaus skyrius Sprendimu pripažino, kad su atsakove buvo tinkamai atsiskaityta už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, pervedant jai 3000 Eur.
Vadovas DGK pateikė ir naujus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, už 2021 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius bei 2022 metų sausio mėnesį, kur pažymėta, jog L. D. šiuo laikotarpiu nedirbo ir jai žymėta pravaikšta. Kaip nurodė vadovas DGK, Sodra atsisakė patikslinti šiuos žiniaraščius, kadangi vyksta ginčas.
Atsakovei L. D. tik 2021-11-12 tapo žinoma, jog ji neatleista iš darbo. Apie tai, kad 2021-10-08 darbdavys atšaukė jos atleidimą ir kad ji lieka darbo santykiuose su UAB ,,Saulės banginiai“ ji nebuvo informuota, todėl ji ir negalėjo realiai vykdyti savo darbinių funkcijų. Tačiau 2021-11-12 gavusi Darbdavio informaciją, kad ji yra bendrovės darbuotoja ir privalo 2021-11-15 atvykti į darbą situaciją pakeitė. Atsakovė nereagavo ir šį pranešimą.
Išnagrinėjus ginčą teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip darbdavys, pati sukūrė tokią situaciją, kad atsakovė nuo 2021-09-16 neturėjo galimybės vykdyti darbo sutartimi sulygto darbo. Šios darbuotojos neatvykimas į darbą negali būti vertintinas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes jis buvo nulemtas netinkamo darbdavio elgesio, atsakovės nebuvimas darbe realiai jai nežinant apie tai kad jos atleidimas iš darbo yra atšauktas negali būti vertinamas kaip pravaikšta, todėl teismas negali visiškai tenkinti ieškovės reikalavimo ir pripažinti, kad atsakovė neturi teisės gauti atlyginimo už spalio ir lapkričio mėnesius. Darbuotojas tik žinodamas, kad jis yra bendrovės darbuotojas ir neatvykdamas į darbą gali padaryti pravaikštą. Todėl DGK sprendimas keistinas iš dalies pripažįstant, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei atlyginimą už 2021 m. spalio mėnesį ir už 2021 m. lapkričio mėnesio 15 dienų.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Ieškovė patyrė 993,65 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atstovo dalyvavimo byloje ir 117 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šios nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl proporcingai priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies – 25 procentus – ieškovei priteistina 29,25 Eur (117x25:100) sumokėto žyminio mokesčio ir 248,41 Eur (993,65x25:100) atstovavimo išlaidų apmokėti, iš viso 277,66 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš viso sudaro – 22,32 Eur, jos priteistinos iš ieškovės 25 proc. (5,58 Eur) ir iš atsakovės 75 proc. (16,74 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 273 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės banginiai“ (juridinio asmens kodas 302821162) 3900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų), suma nurodyta neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2021 m. spalio mėnesį ir 2021 m. lapkričio mėnesio 15 dienų.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 9 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-133-24100/2021 pripažinti netekusiu galios.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės banginiai“ (juridinio asmens kodas 302821162) iš atsakovės L. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 277,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB ,,Saulės banginiai“ juridinio asmens kodas 302821162, valstybei 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės L. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 16,74 Eur (šešiolika eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė