Civilinė byla Nr. 2-10367-1159/2024   (S)   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05696-2024-3   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.7;   3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7

                                                                      

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 21 d. 

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, vertėjaujant vertėjai Olgai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. A. (tik 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje) ir atsakovo UAB „Bleiras logistics“ atstovui advokatui Nedui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje (2024 m. gegužės 9 d. ir birželio 12 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui UAB „Bleiras logistics“ dėl darbo ginčo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. birželio 21 d. 13:30 val.

I. Teismas nustatė, kad:

1. Ieškovas ieškiniu (CBP-19) ir jo 2024 m. balandžio 8 d. patikslinimu (CBP-5693) pateikė šiuos materialinio pobūdžio reikalavimus:

1) išieškoti ieškovui iš atsakovo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 potvarkiu Nr.1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo“, 840 Eur;

2) iš atsakovo išieškoti pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. „Reklamos“ įstatymo Nr. VIII-1871 5 str. už klaidinančios reklamos naudojimą ieškovui 1374 Eur;

3) išieškoti iš atsakovo išeitinę kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str., nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 dalį, ieškovui 1391,73 Eur;

4) išieškoti iš atsakovo už priverstinių pravaikštų laiką (už 60 kalendorinių dienų) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ieškovui 2783,46 Eur;

5) išieškoti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, ieškovui 2500 Eur.

Ieškovas ieškinį ir jo patikslinimą grindė tuo, kad:

1.1. 2023 m. rugpjūtį socialiniuose tinkluose perskaitė (pamatė) atsakovo skelbimą apie sunkvežimių vairuotojų įdarbinimą tarptautiniams krovinių pervežimams.

1.2. Preliminariais susitarimais atsakovas prisiėmė atsakomybę už ieškovo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje ir parengė visus reikalingus dokumentus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti: įsipareigojimą, kad atsakovas garantuoja apgyvendinti ir deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; atsakovo darbuotojų pagalba gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

1.3. Prieš įdarbinimą atsakovas per socialinį tinklą WhatsApp su ieškovu atliko interviu. Pokalbio metu atsakovas nustatė, kad ieškovas turi būtinų savybių, kurių reikia priimant į darbą, šalys susitarė dėl darbo grafiko, darbo užmokesčio, mokymų, praktikos ir kt.

 

1.4. Atsakovo vadovybės nurodymu 2023 m. spalio mėn. atvyko į Lietuvos Respubliką, vyko praktiniam egzaminui – krovininės transporto priemonės su puspriekabe statymo 90 laipsnių kampu patikrinimui, tačiau dėl gamtinių sąlygų, t. y. smarkių liūčių ir pūgos (buvo – 6 laipsniai šalčio), dėl ko iš dalies nebuvo galima matyti šoninių veidrodėlių ir nebuvo matomos orientacinės linijos stovėjimo aikštelėje, nepavyko atlikti bandomojo važiavimo (praktinio parkavimo egzamino). Dėl to instruktorius ir kiti darbuotojai (įvardintų asmenų pavardžių ir pareigų ieškovas nežino, nes nebuvo pateikti jokie asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai) žodžiu pranešė, kad pagal įmonių politiką yra laisvi, ir su jais nebus sudarytos darbo sutartys.

1.5. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovo personalo skyrių ir kitus darbuotojus, prašydamas suteikti jam galimybę laikyti egzaminą ar mokytis pagal mokamų kursų programą, tačiau kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą. Atsakovo darbuotojai po šio įvykio dėl ieškovams nežinomų priežasčių pradėjo sąmoningai jį ignoruoti, o jo prašymui atlikti praktiką (darbą) nebuvo suteikta konkreti aktuali informacija, ir nebuvo paaiškinta, kaip jam toliau elgtis būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas liko be darbo ir buvo priverstas dirbti kitoje analogiškoje logistikos įmonėje.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą, bylos nagrinėjimo iš esmės proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-68589), su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes:

1)  atsakovas siekė įdarbinti ieškovą tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau prieš sudarant darbo sutartį ieškovo buvo paprašyta atlikti praktinį važiavimą – testą, kurio metu nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovui melagingą informaciją apie savo patirtį vairuojant sunkiasvores transporto priemones, nes testo metu ieškovas nesugebėjo vairuoti vilkiko atbuline eiga. Minėtas aplinkybes patvirtina vairuotojo testavimo aktas. Atsakovo pateiktas ieškovo testavimo aktas patvirtina, kad patikrinus ieškovo kvalifikaciją buvo padaryta išvada, kad ieškovo įvertinimas „dvejetui“, atbulas teritorijoje – „blogai“ ir priimtas sprendimas „netinkamas įdarbinimui“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nesutikdamas su testo rezultatais būtų juos nuginčijęs ir teikęs darbdaviui padarytą išvadą paneigiančius įrodymus;

2) tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis ir jų nesiejo jokie darbo santykiai. Ikisutartiniams darbo santykiams nėra taikomos DK nuostatos dėl darbo sutarties vykdymo;

2.2. Atsakovas papildomai DOK-78092 paaiškino, kad:

1) prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-4168 jis save laikė ieškovo darbdaviu, nes prašymas pildomas internetu ir minėtas prašymo langelis (darbdavys) pildomas iš galimų variantų, todėl atsakovas pasirinko artimiausią variantą iš siūlomų, kaip potencialus darbdavys, bet ne darbdavys, sudaręs darbo sutartį su darbuotoju. Nurodomas 1386 Eur atlyginimas yra „numatomas darbo užmokestis“ konkretus darbo užmokestis būtų nustatytas aptarus su darbuotoju visas darbo sąlygas ir pasirašius darbo sutartį su darbuotoju. Migracijos departamentui teiktini dokumentai negali būti laikomi įsipareigojimu potencialiam darbuotojui jį įdarbinti darbo teisės prasme;

2) į byla pateikti du pranešimai apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Pirmu pranešimu buvo klaidingai Migracijos departamentui pranešta, kad „užsienietis neatvyko dirbti“, kadangi užsienietis atsisakė dirbti UAB „Bleiras Logistics“ įmonėje, paaiškėjus netikslumui, nedelsiant Migracijos departamentui buvo pateiktas patikslintas pranešimas, kuriame nurodoma, kad „užsienietis neįdarbintas“, todėl, kad „užsienietis neatitiko jo nurodytos kompetencijos“.

2.3. Migracijos departamentas pateikė teismui papildomus teismo prašytus duomenis (DOK-79171).

 

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad bylą yra pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) teismas papildomai išaiškino, kad byloje bus vertinama ar atsakovas pagrįstai neįdarbino ieškovo, sprendžiama su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo;

4) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, papildomai  pažymėjo, kad jis norėjo dirbti, todėl atvyko į Lietuvos Respubliką, savo gimtojoje šalyje palikdamas darbą, tikėjosi, kad gaus naują darbą, tačiau buvo apgautas, nes darbo negavo. Vairavimo testo laikymo dieną buvo labai šalta, jautėsi lyg 20 laipsnių šalčio, todėl belaukdamas sušalo ir negalėjo tinkamai vairuoti transporto priemonės, atsakovas neleido ir antrą kartą perlaikyti vairavimo. Atvyko pagal atsakovo pažadą priimti į darbą ir reklamą. Jis žinojo, kad bus vairavimo žinių patikrinimas. Patikrinimas buvo labai trumpas, jį atmetė, nes atbuline eiga nepastatė transporto priemonės eismo juostoje. Turi vilkiko vairavimo stažą daugiau nei metus. Nežino, kodėl nebuvo įdarbintas.

3.2. Atsakovo advokatas iš esmės palaikydamas atsiliepimą, pažymėjo, kad ieškovas nebuvo įdarbintas, nes neišlaikė darbo gebėjimų patikrinimo testo, neturėjo jo tikslo neįdarbinti, nes vairuotojai atsakovui yra reikalingi. Aktualu ir tai, kad buvo tikrinamos tik bazinės ieškovo žinios ir gebėjimai ir jie nebuvo pakankami. Atsakovas darbo skelbime yra nurodęs, kad moko tik tuos, kuriuos priima į darbą, kadangi ieškovas nebuvo priimtas į darbą, tai ir nebuvo keliama jo kvalifikacija atsakovo lėšomis. Ieškovo pradinę kvalifikaciją patikrino nuotolinių pokalbių metu, ieškovas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir tai buvo pagrindas spręsti, kad ieškovas moka vairuoti vilkiką, tačiau praktiškai patikrinus paaiškėjo, kad ne. Ieškovas kandidatavo vairuoti didelės vertės transporto priemonę, todėl nemokantiems negali atsakovas leisti to daryti. Negalėjo tinkamai patikrinti ieškovo žinių nuotoliniu būdu, nes tokio patikrinimo priemonės yra brangios, todėl tikrinama kandidatams atvykus į vietą. Ieškovas neįdarbintas, nes pokalbio metu pateikė klaidinančią informaciją apie savo gebėjimus. Nėra, taip, kad dauguma atvykusių trečiųjų šalių asmenų nemoka vairuoti, tačiau pasitaiko tokie atvejai.

3.3. Liudytoju apklaustas G. K. paaiškino, kad dirba UAB „Enleta“ vairuotojų instruktoriumi ir tikrina potencialių darbuotojų gebėjimus vairuoti vilkikus. Jis dalyvavo tikrinant ieškovo gebėjimus 2023 m. lapkričio 27 d., konkrečiai to neatsimena, tačiau tikrinimas buvo aprašytas tikrinimo lape ir iš jo duomenų teikia paaiškinimus. Ieškovas laikė testą prie kompiuterio iš dvidešimt klausimų ir tinkamai atsakė tik 45 procentų klausimų, o važiavimo patikrinimo neišlaikė, nes nemokėjo vairuoti vilkiko. Vyko tik vairavimo pradmenų patikrinimas, ieškovas neatsakė testo klausimų tinkamai dėl kelio ženklo – važiuoti draudžiama. Teorinių žinių patikrinimas vyko klasėje ir ten galėjo laukti praktinio patikrinimo momento, bet visi kandidatai eina į lauką stebi kaip kitiems sekasi. Daug iš tikrinamų asmenų nemoka vairuoti, kai kurie iš jų prisipažinę yra, kad vairuotojo pažymėjimus yra nusipirkę.

3.4. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovas prašė teisingumo, kad atsakovas atlygintų jo patirtas išlaidas;

2) atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies (taikant alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą), atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Ieškovas yra Tadžikistano pilietis (t. 1, b. l. 114), kuriam 2023 m. rugsėjo 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (iki 2025 m. rugsėjo 4d. ) (t. 1, b. l. 112, 113). Ieškovui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760284674 (t. 1, b. l. 112, 113) pagrindai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Ieškovas nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. spalio mėnesį, atsakovui neginčijant šios aplinkybės, kadangi ieškovas nenurodė kurią dieną atvyko, todėl laikytina, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 30 d.

4.2. Ieškovui 2023 m. liepos 1 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas, su teise vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E transporto priemones (t. 1, b. l. 91, 200), stažas nuo 2022 m. birželio 20 d.

4.3. UAB „Elneta“ 2023 m. liepos 13 d. išdavė pažymą, kad ieškovas nuotoliniu būdu išklausė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programos (265104112) teorinę dalį (140 val.) (t. 1, b. l. 233);

4.4. Atsakovas įsipareigojo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 13 d., kad atsakovą apgyvendins ir deklaruos jo gyvenamąją vietą ieškovo nuomojamose patalpose, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos laikotarpiu (t. 1, b. l. 234).

4.5. Atsakovas, save pristatydamas darbdaviu 2023 m. liepos 21 d. pateikė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos prašymą Nr. 2307-LLG-4168 išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (t. 1, b. l. 236-244; t. 2, b. l. 15-20), kuriame nurodė, kad ieškovas ketina dirbti darbą su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais – Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), numatomas darbo užmokestis 1386 Eur per mėnesį, kad ieškovas nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. liepos 3 d. dirbo Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Prie prašymo Nr. 2307-LLG-4168 išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsakovas pridėjo tarpininkavimo raštą Nr. 20230713-128291 (t. 2, b. l. 245-248; t. 2, b. l. 21-23), kuriame nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (galimi darbdaviai UAB „Bleiras Logistics“, UAB „Transorloja“), kad ieškovas dirbs Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), patvirtino, kad ieškovo turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu, kad kvalifikaciją patvirtina UAB „Elneta“ 2023 m. liepos 13 d. pažyma, darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis – 1386 Eur.

4.6. Atsakovas 2023 m. lapkričio 27 d. atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą (t. 1, b. l. 200) ir jo rezultatuose lietuvių kalba pažymėjo, kad įvertinimas 2, kad blogai, kad netinkamas įdarbinimui, testo numeris programoje 6140. Testavimą atliko instruktorius G. K.. 

4.7. Ieškovas sumokėjo už leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 120 Eur ir 40 Eur už išorės paslaugų teikėjo paslaugas (t. 2, b. l. 2).

4.8. Atsakovas 2023 m. gruodžio 5 d. pranešė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad ieškovas neatvyko dirbti (t. 2, b. l. 13), o 2024 m. gegužės 15 d. (po to, kai teismas įpareigojo pateikti papildomus duomenis) pranešė Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad ieškovas neįdarbintas (t. 2, b. l. 252-253).

4.9. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 23S33235 panaikino ieškovui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760284674, nes laikė, kad ieškovas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (t. 2, b. l. 25-27).

4.10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovas nebuvo įdarbintas pas atsakovą (t. 1, b. l. 204).

4.11. Tarp šalių kilusį ginčą (ieškovo iniciatyva) ikiteismine tvarka nagrinėjo darbo ginčų komisija ir 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą (registracija 2024 m. sausio 10 d. Nr. P2DGK APS-131-24825/2023; 2024-01-22 Nr. DGKS-462 (t. 1, b. l. 83-89), kuriuo ieškovo (darbuotojo) prašymus   atmetė. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ieškovas neįdarbintas dėl ieškovo kaltės; 2) ar ieškovui priteistina kompensacija pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį; 3) ar tenkintini ieškovo reikalavimai; 4) ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo, ar buvo sąžiningos viena kitos atžvilgiu ar buvo pakankamai rūpestingos ir atsargios, ar tinkamai viena kitą informavo (Darbo kodekso 24, 25 straipsniai) ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Visų pirma atsakytina į esminį bylos klausimą ar ieškovas neįdarbintas dėl ieškovo kaltės:  

6.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

6.1.1. Darbo kodekso:

1) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai;

2) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise;

3) 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekviena iš šalių privalo siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo;

4) 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais;

5) 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt.) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys;

6) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį;

7) 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų;

8) 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo;

6.1.2. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties:

1) 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką praėjo daugiau kaip 10 dienų;

2) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas;

3) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

4) 44 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius.

6.1.3. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad:

1) pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Sudarius darbo sutartį darbuotojas tampa pavaldus darbdaviui, tai reiškia darbuotojo darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnis 2 dalis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnis 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-684/2023, 24 p.);

2) pagal Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį. Jie nėra saistomi šio kodekso II dalies „Individualieji darbo santykiai“ V skyriuje „Darbo sutarties pasibaigimas“ nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais ir tvarka, darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) institutas tokiai sutarčiai netaikytinas. Teisių ir pareigų pagal tokią darbo sutartį neegzistavimas siejamas su jos neįsigaliojimu, o ne su jos nutraukimu ar panaikinimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 66 punktas).

3) Darbo kodekso 41 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Darbo kodekso 42 straipsnio tikslas aiškintinas kaip įstatymo leidėjo siekis Darbo kodekso norma sureguliuoti darbo sutarties įsigaliojimo momentą ir sureguliuoti faktines situacijas, kai sudarius darbo sutartį kuri nors iš jos šalių persigalvoja dėl faktinio darbo pagal ją, pavyzdžiui, darbuotojas nustatytą darbo pradžios dieną neatvyksta į darbą, arba darbdavys tokią dieną atvykusiam darbuotojui nesuteikia darbo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 70 p.);

4) jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, ir šis įrodo patyręs didesnę žalą, negu jo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, ir (arba) įrodo patyręs neturtinės žalos, tai tokia patirta žala darbuotojo reikalavimu turi būti darbdavio kompensuojama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 67 p.).

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė labai pažengę ikisutartiniai darbo santykiai, kurių rezultatu turėjo būti sudaryta rašytinė sutartis, tačiau nors Darbo sutartis formaliai nebuvo sudaryta,  ieškovas ir atsakovas realiai susitarė dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai laikytina, kad Darbo kodekso 32, 33 straipsnių ir 42 straipsnio 3 dalies prasme tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Ši išvada grindžiama šiais teismo motyvais ir byloje esančiais įrodymais:

1) kaip minėta, tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui. Darbo kodekso 43 straipsnio 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu. Nors šiuo atveju bylos šalys nepateikė teismui formaliai raštu sudarytos darbo sutarties, tačiau iš atsakovo Migracijos departamentui pateiktų duomenų (žr. šio sprendimo 4.4, 4.5 punktai), kuriuose atsakovas Migracijos departamentui aiškiai prisistatė darbdaviu, nurodė: ieškovo darbo pareigas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), darbo vieta – nuolatiniai važinėjimai tarptautiniais maršrutais, darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 1386 Eur, įsipareigojo įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, įsipareigojo suteikti ieškovui gyvenamąją vietą ir joje deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą;

2) šio sprendimo 6.1.2 punkte aptartų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatų prasme, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas tik tuo atveju kai su užsieniečiu yra realiai sudaryta darbo sutartis, nes nesudarius darbo sutarties, darbdavys negali pateikti darbdavio įsipareigojimo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, o užsienietis negali realiai patvirtinti, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui bei užsieniečio tvirtinimas, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje nesudarius darbo sutarties, būtų beprasmiai ir negalėtų sudaryti užsieniečiui lūkesčio, kad jis turi realią galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o darbdaviui sudarytų prielaidas nepagrįstai netinkamai elgtis tokio būsimo darbuotojo atžvilgiu, nes jis neneštų jokios atsakomybės nei už Migracijos departamentui pateiktus neteisingus duomenis, nei prieš būsimą darbuotoją, šiam iš užsienio atvykus ir jo neįdarbinus ne dėl darbuotojo kaltės;

3) šio sprendimo 6.1.2 punkte aptartos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atskirai nuo Darbo kodekso nuostatų aptartų šio sprendimo 6.1.1 punkte, taip, kad būtų nesvarbu ar darbo sutartis sudaryta ar ne, nes tokiu atveju aptartos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatose esančios sąlygos būtų pernelyg sumenkintos, leidimas laikinai gyventi galimų darbo santykių prasme būtų pernelyg lengvai išduodamas, o potencialus darbuotojas dažnu atveju būtų neįdarbinamas, taip didėtų nelegali migracija, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties paskirties bei Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų darbuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principų.

6.2.2. Priėjus išvados, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, byloje esant duomenims, kad realūs darbo santykiai tarp šalių neprasidėjo, t. y. ieškovas pas atsakovą nebuvo įdarbintas, į klausimą – ar ieškovas neįdarbintas dėl ieškovo kaltės, atsakytina, kad – ieškovas nebuvo įdarbintas ne dėl ieškovo kaltės, nes:

1) kaip minėta, Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, šiuo atveju ieškovas nepradėjo dirbti. Kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte atsakovas 2023 m. lapkričio 27 d. atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą ir priėjo išvados, kad ieškovas yra netinkamas darbui, atitinkamai ieškovui darbas nebuvo suteiktas, nebuvo atlygintos jokios jo atvykimo pas atsakovą išlaidos. Tokia situacija, teismo vertinimu, nėra priimtina šio sprendimo 6.1.1 ir 6.1.2 aptartų teisės normų ir darbuotojo teisių apsaugos prasme. Teismo vertinimu, atsakovo teisė atsisakyti suteikti darbą ieškovui, kaip užsieniečiui, nebuvo absoliuti, nes darbo sutartis buvo sudaryta su užsieniečiu, t. y. Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatose aptarta galimybė darbdaviui atsisakyti nuo sudarytos sutarties su užsieniečiu, jas taikant kartu su šio sprendimo 6.1.2 punkte Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis bei šio spendimo 6.1.1 punkte aptartomis Darbo kodekso nuostatomis, būtų galima, tik jeigu būtų paties užsieniečio (darbuotojo) kaltė ar nesąžiningumas;

2) šiuo atveju dėl ieškovo neįdarbinimo nėra jokios jo kaltės ar nesąžiningumo, nes ieškovas atvyko pas atsakovą (byloje nebuvo jokio ginčo dėl to, kad ieškovas būtų vėlavęs atvykti, ar neatvykęs atsakovo nurodytu laiku) ir dalyvavo jo atliekamame gebėjimų tikrinime, nors atsakovas prieš Lietuvos Respubliką jau buvo prisiėmęs įsipareigojimą ieškovą įdarbinti ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, todėl atsakovo 2023 m. lapkričio 26 d. atliktas ieškovo vairavimo gebėjimų testas negalėjo turėti jokios įtakos ieškovą įdarbinti ar ne. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui tinkamai išaiškino kokį vairavimo testą ieškovas turės atlikti, kaip testas bus vertinamas, kokia bus testų rezultatų įtaka darbo ieškovui suteikimui ir pan. Taip pat atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų argumentų, kad ieškovas keturias valandas laukdamas šaltame ore (2023 m. lapkričio 27 d. temperatūra 5-7 laipsniai šalčio, žr. pvz., https://www.accuweather.com/lt/lt/vilnius/231459/november-weather/231459?year=2023) sušalo ir dėl to jam sunku buvo susikaupti ir atlikti vairavimo užduotis, o ieškovą įvertinus neigiamai, nebuvo sudarytos galimybės perlaikyti testą (ieškovas nurodė, kad dar ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas jokių atsakymų jam neteikė), ieškovas atvykęs iš tolimos užsienio valstybės turėjo į ją grįžti savo sąskaita. Nors atsakovas prieš suteikdamas darbą ieškovui tikrino jo gebėjimus vairuoti vilkimą, tačiau minėti gebėjimų vertinimo rezultatai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, kad pateikė atsakovui kokius nors melagingus duomenis. Atsakovo vairavimo gebėjimų testo struktūra nebuvo tinkamai išaiškinta ieškovui, testo patikrinimą atliko ne atsakovo darbuotojai, nėra duomenų, kad būtent atsakovas būtų sprendęs dėl ieškovo neįdarbinimo ir pranešęs ieškovui apie ieškovo neįdarbinimo priežastis. Be to atsakovas Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio mėnesį pranešė, kad ieškovas apskritai neatvyko pas ieškovą. Atsakovo paaiškinimai, kad tai buvo dėl žmogiškosios klaidos vertintini kritiškai, vien kaip nepagrįsta gynybinė pozicija. Aptartas atsakovo elgesys ieškovo atžvilgiu laikytinas nepriimtinu, negerbiančiu darbuotojo teisių, žeminančiu darbuotojo orumą ir todėl negali būti laikomas teisėtu ir priimtinu, todėl laikytina, kad atsakovas nesuteikė ieškovui darbo ne dėl ieškovo kaltės.

6.2.3. Nustačius, kad ieškovas nebuvo įdarbintas ne dėl ieškovo kaltės, o dėl netinkamo atsakovo elgesio yra pagrindas taikyti Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmės, t. y. darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Šio sprendimo 4.5 punkte nustačius, kad atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui 1383 Eur mėnesinį darbo užmokestį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1383 Eur kompensacija.

6.2.4. Nustačius, kad ieškovas nebuvo įdarbintas ne dėl ieškovo kaltės, o dėl netinkamo atsakovo elgesio, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotą taisyklę – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, ir šis įrodo patyręs didesnę žalą, negu jo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, ir (arba) įrodo patyręs neturtinės žalos, tai tokia patirta žala darbuotojo reikalavimu turi būti darbdavio kompensuojama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021, 67 p.), atitinkamai spręstina dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atlyginimo (žr. šio sprendimo 7 ir 8 punktus).

7. Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo (įskaitant ir dėl ieškovo pirmojo reikalavimo - 1) išieškoti ieškovui iš atsakovo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 potvarkiu Nr.1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo“, 840 Eur):

7.1. Kaip minėta – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, ir šis įrodo patyręs didesnę žalą, negu jo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo, tai tokia patirta žala darbuotojo reikalavimu turi būti darbdavio kompensuojama. Be to, Darbo kodekso 41 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo pareigų. Jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis šio kodekso suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.

7.2. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta šio sprendimo 6.2.3 punkte ieškovui iš atsakovo priteistina 1383 Eur kompensacija. Todėl teismas turi įvertinti ar ieškovas patyrė daugiau turtinės žalos nei minėta suma:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte ieškovas patyrė 160 Eur dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (4.7 punktas). Kitų ieškovo pateiktų galimų išlaidų teismas negalėjo identifikuoti (t. 1, b. l. 78-80), todėl laiko neįrodytomis;

2) ieškovas į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 30 d., o atsakovas jo gebėjimų testavimą ir atsisakymą suteikti darbą atliko 2023 m. lapkričio 27 d., taip ieškovas Lietuvoje gyveno iš viso 28 paras, laikytina, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovas Lietuvoje buvo būtent minėtą laikotarpį. Vertinant minėtam laikotarpiui reikalingas pragyventi reikalingas išlaidas, objektyvu ir pagrįsta atsižvelgti atsakovo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos deklaruotas (t. 1, b. l. 236-244; t. 2, b. l. 15-20; t. 2, b. l. 245-248; t. 2, b. l. 21-23) ieškovo mėnesio pragyvenimo išlaidas – 1386 Eur, atitinkamai vienos paros ieškovo pragyvenimo išlaidomis Lietuvos Respublikoje laikytina 45,44 Eur (1386/30,5 (mėnesio dienų vidurkis per metus)) suma, atitinkamai laikytina, kad ieškovas nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. pragyvenimui Lietuvos Respublikoje iš viso išleido 1272,32 Eur (28*45,44);

3) pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ aptartus dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidų dydžius teismas nenustatė, nes ieškovas nebuvo komandiruotėje, taip kaip ji aptarta Darbo kodekso 107 straipsnyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas iš viso patyrė 1432,32 Eur (1272,32+160) išlaidų dėl to, kad atsakovas ieškovui ne dėl ieškovo kaltės nesuteikė darbo. Vertinant tai, kad ieškovui jau priteista 1383 Eur kompensacija, kuri iš esmės skirta patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl ieškovo patirtos 1432,32 Eur išlaidos mažintinos minėta 1383 Eur suma ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 49,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

8.  Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškovo penktasis reikalavimas: 5) išieškoti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, ieškovui 2500 Eur, atmestinas, nes:

8.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

8.2. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

8.3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008).

8.4. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos medžiagą, pripažintina, kad byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, todėl ieškovo pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant kad jis buvo neįdarbintas ne dėl ieškovo kaltės, priteisiant su tuo susijusią kompensaciją, atlyginant patirtą turtinę žalą yra pakankama satisfakcija jo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

9. Ieškovo antrasis reikalavimas - iš atsakovo išieškoti pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. „Reklamos“ įstatymo Nr. VIII-1871 5 straipsnį už klaidinančios reklamos naudojimą ieškovui 1374 Eur, atmestinas, nes darbo santykiuose Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatos netaikytinos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų padaręs Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą. Be to ieškovo patirtą turtinę žalą teismas atlygina ieškovui vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis, t. y. bylos šalies patirti nuostoliai negali būti atlyginami du kartus, remiantis skirtingomis teisės normomis.

10. Ieškovo trečiasis reikalavimas – išieškoti iš atsakovo išeitinę kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsniu, nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 dalį, ieškovui 1391,73 Eur, atmestinas, kadangi darbo santykiai tarp ginčo šalių neprasidėjo, todėl spręsti dėl kompensacijų pagal ieškovo nurodytus Darbo kodekso 129 straipsnį, 136 straipsnio 1 dalies 6 dalį, 140 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

11. Ieškovo ketvirtasis reikalavimas – išieškoti iš atsakovo už priverstinių pravaikštų laiką (už 60 kalendorinių dienų) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ieškovui 2783,46 Eur, atmestinas, nes darbo santykiai tarp ginčo šalių neprasidėjo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas būtų buvęs priverstinėje pravaikštoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-122-852/2024).

12. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

12.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

12.2. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad byla iš esmės išspręsta ieškovo naudai. Laikant, kad ieškovo reikalavimai atsakovui iš esmės išspręsti ieškovo naudai, atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo 871,2 Eur (DOK-68589) ir 726 Eur (DOK-788900) patirtų bylinėjimosi išlaidų atmestinas. Be to aktualu ir tai, kad bet koks atstovavimo išlaidų atsakovo naudai pritesimas neatitiktų proporcingumo, ieškovas prarastų iš esmės jo naudai priteistas sumas, būtų paneigta ieškovo teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus <...> gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“

13. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

13.1.  Ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovo yra 1432,32 Eur, už kuriuos mokėtinas 43 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, byla nėra elektroninė). Taigi byloje mokėtina 43 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“. 

 

14. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė (teismo 2024 m. birželio 21 d. pažyma), todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270, 417, 418 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo         A. A. ir atsakovo UAB „Bleiras logistics“ kilusį ginčą ir ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies, taip pat taikant ir alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus, tačiau iš esmės ieškovo naudai ir: 

1) Konstatuoti, kad darbo sutartis tarp ieškovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paso išduoto Tadžikistano Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB „Bleiras logistics“ (į. k. 301513603) buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės.

2) Priteisti ieškovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paso išduoto Tadžikistano Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini))  iš atsakovo UAB „Bleiras logistics“ (į. k. 301513603)  1383 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) kompensaciją pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį ir 49,32 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo. 

Kitoje apimtyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Bleiras logistics“ (į. k. 301513603) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimas (registracija 2024 m. sausio 10 d. Nr. P2DGK APS-131-24825/2023; 2024-01-22 Nr. DGKS-462), neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

Teismo sprendimą įteikti bylos šalims ir darbo ginčų komisijai į bylą APS-131-24825/2023, taip pat išversti į ieškovui suprantamą rusų kalbą (naudojant Europos Komisijos mašininio vertimo įrankį: https://webgate.ec.europa.eu/etranslation/statement.html) ir siųsti ieškovui jo nurodytu el. p. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                              Romualdas Gylys