Civilinė byla Nr. 2-1311/2012
2-55-3-00168-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Monako produkcija“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano bilietas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios pramogos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Monako produkcija“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano bilietas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) pareikštu atsakovams UAB „Monako produkcija“, UAB „Mano bilietas“ ir UAB „Virtualios pramogos“ 2012 m. sausio 24 d. ieškiniu, vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, prašė teismo pripažinti negaliojančia ab initio kaip sudarytą pažeidžiant kreditoriaus teises 2009 m. sausio 5 d. sutartį Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo bei šios sutarties priedus – 2009 m. sausio 8 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, 2009 m. sausio 9 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2, 2011 m. kovo 28 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2 bei 2011 m. kovo 29 d. galutinį priėmimo –perdavimo aktą prie sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Monako produkcija“, bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn ginčijama sutartimi perleistas fonogramų gamintojų teises, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Monako produkcija“ 384 390,73 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Virtualios pramogos“ 176 103,01 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo, priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Mano bilietas“ 7 564,29 Lt už fonogramų gamintojų teises išmokėto atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo UAB „Monako produkcija“ vardu Lietuvos autorių gretutinių teisių asociacijoje registruotas fonogramų gamintojų ir kitas gretutines teises, kurios UAB „Monako produkcija“ buvo perleistos su UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) sudaryta 2009 m. sausio 5 d. sutartimi Nr.TT-2009/01/05-3 ir nurodytos šios sutarties 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. sausio 9 d., 2011 m. kovo 28 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. priėmimo – perdavimo aktuose, uždraudžiant disponuoti šiomis turtinėmis teisėmis, jas perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybę į turimas turtines teises. Taip pat ieškovo naudai areštavo atsakovams UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ priklausantį turtą.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti UAB „Monako produkcija“ vardu registruotas Lietuvos autorių gretutinių teisių asociacijoje fonogramų gamintojų ir kitas gretutines teises, uždraudžiant disponuoti šiomis turtinėmis teisėmis, jas perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybę į turimas turtines teises. Aprašyti šias teises pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui; 2) areštuoti Lietuvos gretutinių teisių asociacijos surenkamą atsakovui UAB „Monako produkcija“, kaip gretutinių teisių subjektui, išmokėtiną atlyginimą 2009 m. sausio 1 d. sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 ir jos priedų pagrindu, pinigus pervedant į teismo depozitinę sąskaitą; 3) uždrausti Lietuvos gretutinių teisių asociacijai registruoti bet kurį kitą asmenį kaip fonogramų gamintoją ar gretutinių teisių subjektą, turintį šiuo metu UAB „Monako produkcija“ turimas ir registruotas Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje fonogramų gamintojo teises ir kitas gretutines teises, įgytas 2009 m. sausio 1 d. sutarties Nr. TT-2009/01/05-3 ir jos priedų pagrindu; 4) areštuoti kitą atsakovui UAB „Monako produkcija“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai nekilnojamojo turto, ir kitą kilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti kitas turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, 384 390,73 Lt sumai; 5) areštuoti UAB „Virtualios pramogos“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, 176 103,01 Lt sumai; 6) areštuoti UAB „Mano bilietas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, 7 564,29 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovų finansinė padėtis yra prasta, jie neturi pakankamai likvidaus turto galimai jiems nepalankaus sprendimo įvykdymui, nei vienas iš atsakovų neturi nekilnojamojo turto, visų atsakovų įstatiniai kapitalai nėra dideli, atsakovai, kaip juridiniai asmenys galimai turi mažai likvidaus turto. Atsakovai UAB „Monako produkcija“ ir UAB „Virtualios pramogos“ yra įtraukti į teisminius ginčus, jų turto atžvilgiu galioja turto areštai. Pareikšto ieškinio suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, UAB „Monako produkcija“ vardu AGATA yra registruotos kitos fonogramų gamintojų ir kitos gretutinės teisės, kurios nėra nurodytos 2009-01-05 perdavimo sutartyje bei 2011-03-28 perdavimo akte. Šios teisės nors nėra tiesioginis ginčo objektas, tačiau į šį turtą galėtų būti nukreiptas išieškojimas patenkinus ieškovo ieškinį dėl 384 390,73 Lt priteisimo, todėl ieškovas prašė taip pat areštuoti AGATA surenkamą atsakovui UAB „Monako produkcija“, kaip gretutinių teisių turėtojui, išmokėtiną atlyginimą už ginčijama 2009 m. sausio 5 d. sutartimi Nr. TT-2009/01/05-3 įgytas fonogramas (įrašus) ir audiovizualinius kūrinius, pinigus pervedant į teismo depozitinę sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir ieškovo BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ naudai areštavo:
atsakovo UAB „Monako produkcija“ vardu Lietuvos autorių gretutinių teisių asociacijoje registruotas fonogramų gamintojų ir kitas gretutines teises, kurios UAB „Monako produkcija“ buvo perleistos su UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) sudaryta 2009 m. sausio 5 d. sutartimi Nr.TT-2009/01/05-3 ir nurodytos šios sutarties 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. sausio 9 d., 2011 m. kovo 28 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. priėmimo – perdavimo aktuose, uždraudžiant disponuoti šiomis turtinėmis teisėmis, jas perleisti, įkeisti ar kitaip apriboti nuosavybę į turimas turtines teises. Aprašyti šias teises (faktiškai areštuoti) pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui;
atsakovui UAB „Monako produkcija“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 384 390,73 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant jam pareikštų reikalavimų sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį;
atsakovui UAB „Virtualios pramogos“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 176 103,01 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant jam pareikštų reikalavimų sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį;
atsakovui UAB „Mano bilietas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, 7 564,29 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo šio atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant jam pareikštų reikalavimų sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pakartotiniame prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovas per CPK 147 straipsnio 6 dalyje nurodytą 14 dienų terminą į antstolį nesikreipė, todėl prašymą imtis atsakovų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių teismas sprendė pakartotinai.
Teismas, įvertinęs ieškiniu pareikštus reikalavimus, ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, sprendė, kad yra tikslinga areštuoti atsakovo UAB „Monako produkcija“ vardu Lietuvos autorių gretutinių teisių asociacijoje registruotas fonogramų gamintojų ir kitas gretutines teises, kurios šiam atsakovui buvo perleistos nagrinėjamoje byloje ginčijama sutartimi, kadangi nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę laisvai jomis disponuoti, tame tarpe ir perleisti kitiems asmenims, todėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo (kuriuo būtų ieškovo nuosavybėn grąžintos ginčijama sutartimi atsakovui perleistos fonogramų gamintojų teisės) įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas areštuoti visas šio atsakovo vardu registruotas fonogramų gamintojų ir kitas gretutines teises yra nepagrįstas, kadangi tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų perteklinės ir suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei būtina pagal ieškovo pareikštus reikalavimus byloje.
Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir duomenis apie viešai teikiamą informaciją apie atsakovų turimą turtą, jų finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, nutarė areštuoti jų turtą, neviršijant jiems pareikštų reikalavimų sumos. Teismas padarė išvadą, jog dėl didelės ieškinio sumos, sudėtingos atsakovų finansinės padėties, turimo turto, yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui UAB „Monako produkcija“, kaip gretutinių teisių subjektui, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos surenkamo atlyginimo areštas bei draudimas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai registruoti bet kurį kitą asmenį kaip fonogramų gamintoją ar gretutinių teisių subjektą, turintį šiuo metu UAB „Monako produkcija“ turimas ir registruotas Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje fonogramų gamintojo teises ir kitas gretutines teises, nėra susijusios su pareikštais reikalavimais nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti būsimas gretutinių teisių subjekto pajamas, o draudimas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai registruoti bet kurį kitą asmenį kaip fonogramų gamintoją ar gretutinių teisių subjektą turintį šiuo metu UAB „Monako produkcija“ turimas ir registruotas Lietuvos gretutinių teisių asociacijoje fonogramų gamintojo teises ir kitas gretutines teises, areštavus atsakovo vardu registruotas ginčo sutartimi jam perleistas gretutines teises, yra perteklinis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Monako produkcija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirti ieškovo bankroto administratoriui UAB „Admivita“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto tapataus civilinėje byloje Nr. 2-19796-803/2011 pareikštiems prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymo pateikimą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
- Ieškovo pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į galiojantį actio Pauliana reikalavimų formulavimų teisinį reguliavimą ieškovo reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Be to, neegzistuoja didžioji dalis actio Pauliana tenkinimo sąlygų. Apeliantas už naudojimąsi ginčo turtinėmis teisėmis iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos 2008 – 2011 metais gavo tik 29 701,40 Lt sumą, todėl ieškovo reikalavimas apeliantui dėl 2009-01-05 sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal ją gautų lėšų grąžinimo galėtų būti svarstomas tik 29 701,40 Lt sumos ribose.
- Tiek pareikštas ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtini Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuris yra tapatus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-19796-803/2011 Latvijos Respublikos įmonės „Mikrofona Ieraksti“ pareikštam ieškiniui.
- Ieškovo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas apelianto atžvilgiu galėtų būti svarstomas tik 29 701,40 Lt sumos ribose. Ieškovas nepagrįstai padidindamas ieškinio sumą elgiasi nesąžiningai, siekdamas apriboti apelianto veiklą. Akivaizdu, jog net 384 390,73 Lt dydžio apelianto turto areštas įšaldo jo apyvartines lėšas ir iš esmės apsunkina ūkinės komercinės veiklos vykdymo galimybes. Be to, nagrinėjamuoju atveju, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-19796-803/2011 jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi, kurios yra daugiau negu pakankamos užtikrinti ieškinio reikalavimus.
- Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu, jog apeliantas ketina slėpti turimą turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims ar mažinti jo vertą (CPK 144 str. d., 178 str.). Vien didelė pareikšto ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau yra išspręstas prejudicinę galią turinčiomis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-19796-803/2011.
- Ieškovas piktnaudžiauja savo procesine teise prašyti teismo areštuoti apelianto turtą, todėl teismui yra pagrindas ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus ieškovo veiksmus ir jų pasekmes bei atsisakyti ginti ieškovo teises.
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Mano bilietas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Ieškovo ieškinys apelianto atžvilgiu yra nepagrįstas. Be to, tapatus ieškinys jau yra nagrinėjamas Vilniaus m. 1 aplinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-19796-803/2011, kur buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui.
2. Ieškinio suma apelianto atžvilgiu yra nedidelė, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog apeliantas imasi veiksmų, kuriais siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Virtualios pramogos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuris jau yra nagrinėjamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19796- 803/2011. Minėtoje civilinėje byloje analogišką ieškinį ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikęs ieškovas Latvijos Respublikos įmonė „Mikrofona Ieraksti“. Šie prašymai išspręsti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi, kuria areštuotos pagal 2009 m. sausio 5 d. sutartį Nr. TT-2009/01/05-3 ir jos priedus perleistos turtinės teisės, ir 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas dėl apelianto ir kitų atsakovų turto arešto. Todėl, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismas analogišką ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo palikti nenagrinėtais.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė apeliantui net 176 103,01 Lt dydžio lėšų areštą, nes faktiškai apeliantas iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos pagal ginčo sutartį gavo tik 18 122,15 Lt sumą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik šios sumos ribose. 18 122,15 Lt suma nėra didelė, ji apelianto gauta ne ginčijamos sutarties pagrindu, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas slėps turtą ar kitaip vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas BUAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ prašo apeliantų skundus atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesu. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo bankroto administratorius, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą bei gindamas tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių teises bei interesus, pareiškė ieškinį dėl 2009-01-05 sutarties Nr. TT-2009-01-05 dėl fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo bei visų jos priedų pripažinimo negaliojančiais ab initio (actio Pauliana pagrindais). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 1 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, bankroto administratorius praleido teismo nutartimi nustatytą 14 dienų terminą kreiptis į antstolį dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, todėl ieškovo prašymu teismas pakartotinai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nėra draudžiama pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei per nustatytą terminą nebuvo kreiptasi į antstolį dėl tokios nutarties vykdymo ir todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartimi pakartotinai taikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pažeistos jokios įstatymo nuostatos.
2. Apeliantai iš esmės teigia, kad skundžiama nutartis yra naikintina dėl to, kad ja buvo pritaikytas turto areštas jų atžvilgiu. Kitų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantai neginčija. Kartu su atskiraisiais skundais apeliantai nepateikė absoliučiai jokių duomenų ir įrodymų apie savo finansinę padėtį, turto apimtį, kurie pašalintų abejones, kad nepalankaus teismo sprendimo atveju jie turės pakankamai turto įvykdyti sprendimą. Taigi nei vienas iš apeliantų neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra pakankamai gera, kiek tai reikalinga būsimo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Priešingai, iš viešai prieinamos informacijos akivaizdu, kad apeliantų finansinė padėtis yra prasta, ir jie neturi pakankamai likvidaus turto galimai jiems nepalankaus sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad nei vienas iš apeliantų neturi nekilnojamojo turto, o duomenų apie pinigų srautus, apyvartą pelną ar nuostolį iš savo komercinės veiklos jie nepateikė. Taigi egzistuoja pagrįsta grėsmė, kad apeliantai nebus pajėgūs įvykdyti galimai nepalankų jiems teismo sprendimą, ir kad jie, siekdami išvengti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, nevertina ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kiek tai reikalinga išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo klausimą. Todėl apeliantų argumentai, kad ieškovas kreipėsi į teismą neturėdamas reikalavimo teisės gauti patenkinimą į 568 058,03 Lt ieškinio sumą, neteikia pagrindo padaryti išvadą kad į teismą ieškovas kreipėsi nepagrįstai, nes šis klausimas bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.
4. Apeliantai visuose procesiniuose dokumentuose tendencingai teigia, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda. Tokie jų prašymai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl atmestini. Ieškovo bankroto administratoriaus veiksmai kyla iš bankroto administratoriaus pareigos teisėtomis priemonėmis ginti kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, taip pat iš bankroto administratoriaus procesinių teisių įgyvendinimo. Nesant jokių įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų administratoriaus veiksmuose, ieškinio pareiškimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas laikytini teisėtais bei pagrįstais, ir niekaip negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Priešingai, būtent apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jiems CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti skiriama bauda, nes jie pareiškė visiškai nepagrįstus atskiruosius skundus, paremtus vien deklaratyviais argumentais apie bylų tapatumą ir bankroto administratoriaus piktnaudžiavimą procesu, atskiraisiais skundais apeliantai trukdo išsamiam ir visapusiškam bylos ištyrimui ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, elgiasi nesąžiningai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia fonogramų (įrašo) perdavimo ir turtinių teisių perdavimo sutartį bei jos priedus. Atsižvelgiant į kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ginčijamas konkretus turtinis sandoris, kurio objektas turtinės teisės. Ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl teismas teisingai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtinėms teisėms yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.
Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš apeliantų 568 058,03 Lt sumą. Šio ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas taip pat taikė laikinąsias apsaugos priemones – apeliantų turto areštą minėto reikalavimo ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Visi minėti kriterijai yra svarbūs ir išskirti kurį nors iš jų, kaip mažiau svarbų, negalima.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 07 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lukrida" v. UAB ,,Vilterma", bylos Nr. Nr. 2-28/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Staldūmė" v. UAB ,,Utvilsta", bylos Nr. 2-428/2008). Ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties santykio vertinimas, kaip vieno iš kriterijų sprendžiant, ar yra pagrindas konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė.
Apeliantai kartu su atskiraisiais skundais duomenų apie savo turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nesant šių duomenų negalima spręsti, kad jų turtinė padėtis yra gera ir kad ieškovo reikalavimo dydis apeliantams pagal jų turimo turto vertę, gaunamą pelną, turimo kapitalo dydį nėra didelis. Ieškovo pareikštas 568 058,03 Lt dydžio reikalavimas paprastai laikytinas dideliu ir padidinančiu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nesant jokių įrodymų apie dabartinę apeliantų turtinę padėtį, nuosavybės teise valdomo turto vertę, įstatinį kapitalą, ūkinę veiklą, gaunamą pelną bei apyvartą, yra nepaneigtas objektyvios grėsmės dėl didelės ieškinio sumos būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nedidelė ieškinio suma (UAB „Mano bilietas“ antras atskirojo skundo argumentas) negali būti kriterijus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantai neįrodė, kad prašomos priteisti iš jų sumos apeliantams nėra didelės ir kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, nes galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad reikšdamas didelės sumos turtinio pobūdžio reikalavimą, ieškovas – bankrutuojanti įmonė gina ne tik savo, bet ir jo kreditorių interesus, tai yra viešąjį interesą. Todėl teismas turi teisę netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir netaikyti tokio ieškinio užtikrinimui atsakovo turto arešto tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Raminta" v. Ž. L. , bylos Nr. 2-1028/2008). Apeliantai jokių neabejotinų duomenų apie jų galimybes įvykdyti jiems galimai nepalankų teismo sprendimą nepateikė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl už naudojimąsi ginčo turtinėmis teisėmis iš Lietuvos gretutinių teisių asociacijos apeliantų gautų sumų dydžio, atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat teismas nepasisako dėl nagrinėjamo ieškinio ir ieškinio, nagrinėjamo Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, tapatumo, kadangi šia nutartimi, kaip aukščiau minėta, sprendžiamas klausimas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantų prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą netenkintinas. Taip pat netenkintinas ir ieškovo prašymas skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįstų atskirųjų skundų pateikimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. D. L. , byloje Nr. 3K-3-278/2010). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB "VARTA" v. UAB "Natūralios sutys", byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ir pasirinkdamas būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, piktnaudžiavo įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pasinaudodami apeliacijos teise apeliantai piktnaudžiavo įstatymo jiems suteiktomis teisėmis.
Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – apeliantų turto areštą, kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Apeliantai taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantai turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, jie turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jiems padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Dalia Vasarienė