Civilinė byla Nr. eB2-1382-460/2015
(Proceso Nr. 2-57-3-00385-2015-1)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 110.4; 126.2; 122.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rusexport“ atskiruoju skundu civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rusexport“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
pareiškėja 2015-07-02 su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašė atsakovui UAB „Rusexport“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų, jos skola 2015-06-17 sudarė 1 848,66 EUR. Teigė, kad atsakovė yra nemoki.
Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi atsakovui UAB „Rusexport“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Apertus“.
Atsakovas UAB „Rusexport“ 2015-09-14 teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Rusexport“ bankroto bylą.
Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-09-15 teismui pateikė informaciją, iš jos matyti, kad atsakovas skolą pareiškėjui sumokėjo.
Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutartis naikintina. Bankroto bylą atsisakytina kelti.
Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti, ar bendrovė yra realiai nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, nurodytus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.
Šios bylos kontekste aktualu tai, jog teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. prieš UAB „Pajūrio technika“, bylos Nr. 2-2599/2013 ). Kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą išaiškinta, kad įmonės mokumo būklę teismas turi teisę nustatinėti remdamasis visais jam prieinamais informacijos šaltiniais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ ir kt. prieš UAB „Neries panorama“, bylos Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeH. Z. prieš UAB „Technogama“, bylos Nr. 2-2300/2013; ir kt.).
Teismas akcentuoja, jog nagrinėjam atveju naujai pateikti duomenys iš esmės keičia atsakovo finansinės padėties situaciją. Visų pirma nurodytina tai, kad pareiškėjui atsakovas skolą sumokėjo, tai patvirtina pačio pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 12, 178, 197 straipsniai). Pastebėtina, kad pareiškėjui inicijavus bankroto iškėlimo procedūrą, apie tai paskelbus viešoje erdvėje, nė vienas atsakovo kreditorius papildomai nepanoro įsijungti į bylą bendraieškiu ir reikalauti atsakovui iškelti bankroto bylą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyta darbuotoja D. C. informavo, kad įmonė veiklos nevykdo, tą teismas vertino keldamas bankroto bylą, tačiau šiuo atveju matyti, kad minėtas asmuo šiuo metu nėra nei įmonės darbuotoja, nei asmuo, turintis teisę atstovauti atsakovui UAB „Rusexport“. Teismui pateikta aktuali informacija (2015-09-15) leidžia teigti, kad šiuo metu įmonėje dirba 5 asmenys. Dėl to teigti, kad įmonė veiklos nevykdo, nėra visiškai pagrįsta (CPK 185 straipsnis).
Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009, 2010-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1273/2010, 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).
Atsakovo duomenimis, didelę dalį skolos – 24 630 EUR, sudaro pagal 2013-05-29 sutartį su AUTOPARTS24 LLC gautos naudotos automobilių detalės, už kurias bendrovė privalės atsiskaityti tik jas realizavusi. Tai reiškia, kad eliminavus minėtą sumą ir įmokų dalį VSDFV Klaipėdos skyriui, realūs įmonės kreditiniai įsipareigojimai sudaro 41 732,54 EUR ir neviršija pusės į bendrovės balansą įrašytos 109 158,94 EUR turto vertės (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovas Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme negali būti traktuojamas kaip nemoki įmonė.
Byloje įvertintina ir tai, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).
Apibendrinant išdėstytą pažymėtina, kad aktualiais faktiniais faktiniais duomenimis, surinktais ir įvertintais laikantis įrodinėjimo taisyklių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas yra nemoki įmonė.
Dėl anksčiau nurodytų argumentų ir aptarto teisinio reguliavimo panaikintina Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutartis, kuria atsakovui UAB „Rusexport“ iškelta bankroto byla, bankroto bylą atsisakytina iškelti (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Įmonių bankroto įstatymo 9 str.).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-04 nutartį, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rusexport“, įmonės kodas 302477455, buveinės adresas Vytauto g. 17, Šilutė, iškelta bankroto byla.
Bankroto bylą atsisakyti iškelti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Aušra Maškevičienė