Civilinė byla Nr. 2-620-360/2010
(Proceso Nr. 2-57-3-00659-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
21.4.2.7; 36.2.116.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovams J. Z., D. Z., V. Z., V. Z., atstovui advokatui A. S., atsakovo atstovui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Z., D. Z., V. Z., V. Z. ieškinį atsakovei AB bankui „Snoras“, trečiasis asmuo BUAB Prekybos namai „SPRUT“ dėl laidavimo sutarčių ir sutikimų prie laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio 2007-09-26 ieškovų J. Z. ir D. Z. su AB banku „Snoras“ pasirašytas laidavimo sutartis Nr. L031-47421-01 ir L031-47421-02 prie 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 031-47421 ir 2008-12-31 papildomus susitarimus prie pasirašytų laidavimo sutarčių bei pripažinti negaliojančiais V. Z. ir V. Z. duotus sutikimus prie 2007-09-26 J. Z. ir D. Z. su AB banku „Snoras“ pasirašytų laidavimo sutarčių Nr. L031-47421-01 ir L031-47421-02 prie 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 031-47421 ir 2008-12-31 duotus sutikimus prie papildomų susitarimų prie nurodytų laidavimo sutarčių.
Ieškovai nurodė, kad kredito sutarties užtikrinimui visiškai pakako ir turto, esančio Jūros g. 11, Klaipėdoje, įkeitimo, todėl papildomų kredito sutarties užtikrinimo priemonių, t. y. laidavimų sutarčių, nereikėjo sudaryti. Bankas pasinaudojo ieškovų, kaip UAB Prekybos namų „SPRUT“ akcininkų, ir pačios įmonės ypač sunkia finansine padėtimi, nes primetė papildomas kredito sutarties užtikrinimo priemones – laidavimus. Ieškovų nuomone, sunki įmonės finansinė padėtis atsakovei buvo žinoma iš pateiktų bankui įmonės finansinę padėtį atspindinčių dokumentų. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ieškovai buvo priversti pasirašyti laidavimo sutartis ir papildomus susitarimus, tuo prisiimdami solidarią atsakomybę už pagrindinį skolininką. Be to, J. Z. ir D. Z. sutuoktinės pasirašė sutikimus dėl suklydimo, nes manė, kad duoda sutikimus tik kreditui ir nesuprato prisiimtų įsipareigojimų apimties dėl solidarios atsakomybės, jei UAB Prekybos namai „SPRUT“ negrąžins paskolos.
Atsakovė AB bankas „Snoras“ nurodė, kad laidavimo sutartys yra teisėtos, galiojančios ir nebuvo sudarytos dėl ekonominio spaudimo. Ieškovai, būdami UAB Prekybos namų „SPRUT“ akcininkai, priėmė sprendimą dėl kreipimosi į atsakovę dėl paskolos suteikimo jų numatytam verslo projektui vystyti, kartu siūlydami ir užtikrinimo priemones. Ieškovai, būdami verslininkai, žinojo, kad jų įmonės finansinė padėtis, jos galimybė vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį priklauso nuo įvairių rinkos ekonomikos ekonominių ir socialinių veiksnių bei negali būti prognozuojama. Apie riziką, kurią kelia sudarytos laidavimo sutartys, ieškovai buvo informuoti, nes laidavimo sutarčių 2 p. laiduotojų rizika aiškiai nurodyta ir susijusi su kiekvieno iš ieškovo prievole solidariai atsakyti visu savo turtu už UAB Prekybos namų „SPRUT“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdymą. UAB Prekybos namų „SPRUT“ finansinė padėtis kredito ir laidavimo sutarčių pasirašymo metu buvo stabili ir atsižvelgiant į ieškovų verslo plane pateikiamą informaciją turėjo tik gerėti, todėl ieškovų reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis negali būti tenkinamas. Prašo teismo ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens BUAB Prekybos namų „SPRUT“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, o sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-09-26 UAB Prekybos namai „SPRUT“ sudarė su atsakove AB banku „SNORAS“ kredito sutartį Nr. 031-47421, pagal kurią atsakovė suteikė UAB Prekybos namams „SPRUT“ 4 000 000 Lt kreditą. Kreditas buvo skirtas refinansuoti 2 000 000 Lt AB Ūkio banko suteiktą paskolą pagal 2006-09-06 kredito sutartį Nr. 2006/08-481, 1 000 000 Lt administracinio pastato, esančio Jūros g. 11, Klaipėdoje, rekonstrukcijos darbams užbaigti, likusi 1 000 000 Lt suma turėjo būti skirta biuro baldams, įrangai ir kitoms priemonėms įsigyti ir apyvartinėms lėšoms papildyti.
2007-09-26 tarp ieškovų J. Z. ir D. Z. ir atsakovės buvo sudarytos laidavimo sutartys Nr. L031-47421-01 ir L031-47421-02 prie 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 031-47421 bei 2008-12-31 buvo sudaryti papildomi susitarimai prie sudarytų laidavimo sutarčių, pagal kurias ieškovai J. Z. ir D. Z. įsipareigojo atsakyti solidariai su skolininku UAB Prekybos namais „SPRUT“ už skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir jos prieduose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą savo turtu. Ieškovės, tai yra ieškovų sutuoktinės, su šiomis sutartimis buvo supažindintos pasirašytinai.
Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad ginčijamos laidavimo sutartys sudarytos susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.
Tai yra, sudarant kredito ir ginčijamus laidavimo sandorius, trečiojo asmens UAB Prekybos namų „SPRUT“ finansinė padėtis buvo beviltiška, negavus finansavimo įmonė būtų bankrutavusi artimiausiu metu ir akcininkai, šioje byloje ieškovai Z., neturėdami jokios kitos išeities, gelbėjo įmonę ir laidavo už ją savo asmeniniu turtu, o atsakovei AB bankui „Snoras“ šios aplinkybės buvo aiškiai žinomos, nes su prašymu atsakovei buvo pateikti balansai, visi kiti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir atsakovė tokia ieškovų beviltiška padėtimi pasinaudojo bei privertė sudaryti sutartis ypač nepalankiomis jiems sąlygomis. Nurodo, kad kredito sutarties užtikrinimui visiškai pakako turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo, todėl papildomų kredito sutarties užtikrinimo priemonių, tai yra ginčijamų laidavimų sutarčių, sudaryti nereikėjo. Prašė banko netaikyti laidavimo instituto, tačiau bankas nesutiko kitomis sąlygomis duoti kreditą.
Pagal LR CK 1.91 str. dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, tačiau ieškovai privalo įrodyti, kad ieškovams susiklostė sunkios, nepriklausančios nuo atsakovės aplinkybės, dėl kurių jie buvo priversti sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sau sąlygomis, o atsakovė žinojo apie šias aplinkybes ir pasinaudodama jomis primetė ieškovams savo valią ir sudarė aiškiai ieškovams nenaudingą sandorį. Pažymėtina, kad sandoriai, sudaryti tarp juridinių asmenų ar verslininkų nenaudingomis sąlygomis dėl rinkos konjunktūros, tam tikrų prekių ar paslaugų paklausos ir kainų sumažėjimo, taip pat sandoriai, sudaryti prisiimant galimą verslo riziką ar dėl komercinio apsiskaičiavimo, negali būti pripažinti negaliojančiais pagal LR CK 1.91 str. nuostatas.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai patys kreipėsi į atsakovę prašydami suteikti jiems kreditą ir teikė reikalingus kreditui suteikti dokumentus, verslo planus, įrodinėjo grąžinimo galimybes ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kita byloje esanti medžiaga, pačių ieškovų paaiškinimai, jog norėjo išsaugoti įmonę nuo bankroto, užbaigti administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, įsigyti baldus, įrangą ir kitą, tačiau juos pavedė verslo partneriai iš Rusijos nebebendradarbiaudami, prasidėjo ekonominė krizė, apklaustų teismo posėdžiuose liudytojų parodymais, kad ieškovai prašė suteikti kreditą, teikė reikalingus dokumentus kreditui gauti, įrodinėjo kredito grąžinimo galimybes, sutiko laiduoti savo turtu, todėl darytina išvada, kad ieškovai savo rizika paėmė paskolą tokiomis sąlygomis, kokiomis atsakovė siūlė, o ieškovai neįrodė, jog atsakovė primetė savo valią sudaryti aiškiai ieškovams nenaudingą laidavimo sandorį (LR CPK 178 str.).
Ieškovų aiškinimas, kad nereikėjo laidavimo, nes užteko administracinio pastato hipotekos, nepagrįstas, nes laidavimo institutas įprastas bankų paskolų užtikrinimo garantas ir šio ginčo atveju nebuvo išskirtinis. Be to, ieškovai jau buvo laidavę savo turtu imdami kreditą iš AB Ūkio banko, kurį refinansavo atsakovė ir šito ieškovai neginčija.
Be to, ieškovės V. Z. ir V. Z. ginčija savo sutikimus, kad jos prisiima solidarią atsakomybę už pagrindinį skolininką UAB Prekybos namus „SPRUT“ kartu su savo sutuoktiniais J. Z. ir D. Z., nes juos pasirašė dėl suklydimo, tai yra pasirašydamos manė, kad duoda sutikimus gauti kreditui ir nesuprato prisiimtų įsipareigojimų apimties, jog turės atsakyti solidariai, jei UAB Prekybos namai „SPRUT“ negrąžins paskolos. Be to, nurodo, kad jos nedalyvavo derybose, neturėjo laiko susipažinti su laidavimo sutartimis, nemoka lietuvių kalbos, nebuvo paaiškintos laidavimo sutarčių pasekmės. Galvoja, kad jų suklydimas yra esminis.
Pagal LR CK 1.90 str. 1 d. iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Tos pačios teisės normos 4 d. numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai yra UAB Prekybos namų „SPRUT“ akcininkai, atitinkamai valdantys – J. Z. – 55,46 proc., D. Z. – 32,29 proc. ir J. Z. sutuoktinė ieškovė V. Z. – 12,15 proc. bendrovės akcijų ir jie dirba šioje bendrovėje, todėl darytina išvada, kad tai yra šeimos verslas ir visi šeimos nariai gerai žinojo apie imamą kreditą ir jo gavimo sąlygas. Ieškovų aiškinimas, kad nesuprato laidavimo sutarčių sutikimo pasekmių, nepagrįstas, nes analogiški sutikimai jau buvo duoti 2006 metais imant atsakovės refinansuotą kreditą iš AB Ūkio banko, be to, laiduotojai, kuriems duotas sutikimas, yra sutuoktiniai, pagal liudytojų parodymus su sudaromomis sutartimis visi ieškovai galėjo susipažinti, išsiaiškinti ir spręsti klausimą dėl šių sutarčių sudarymo bei sutikimo sudaryti.
Remiantis CK 1.90. str. 5 d. suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati. Suklydimas taip pat nelaikytinas esminiu, jeigu buvo suklysta dėl sandorio motyvų, jo padarinių, o kita šalis buvo sąžininga. Civiliniuose teisiniuose santykiuose preziumuojamas šalių sąžiningumas, todėl atsakovė suteikdama kreditą teikė sąlygas, pagal kurias gali suteikti kreditą ir ieškovai turėjo teisę ir galimybes rinktis tokias sąlygas ir banką, kurio sąlygos būtų juos tenkinę. Bylos duomenimis nenustatyta ir ieškovai neįrodė, kad atsakovė suteikdama kreditą elgėsi nesąžiningai, primetė savo valią sudaryti aiškiai ieškovams nenaudingus laidavimo sandorius, sudarytos laidavimo sutartys rašytinės (LR CK 6.79 str.), jų sudarymui gautas sutuoktinių sutikimai (LR CK 3.92 str.), todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis.
Ieškinį atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos (LR CPK 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.
Teisėjas Savinijus Katauskas