Administracinė byla Nr. I-744-473/2010
Proceso Nr. 3-61-3-02214-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui J. Č., atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rasai Survilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) jam neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 8220 Lt ir 1982 Lt delspinigių.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2008-12-29 Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-183 nuo 2008-12-31 buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal LR vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir 57 str. (išeitinė kompensacija atleidžiant pareigūnais vidaus tarnybos). Atleidimo dieną 2008-12-31 už darbą 2008 m. gruodžio mėnesį į jo sąskaitą buvo pervesta likusioji dalis atlyginimo, bei išeitinė kompensacija. 2009-01-05 Vilniaus apskrities VPK išduotame darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) nurodyta, kad iš pareiškėjui išmokamo atlyginimo, išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ne tik nuo atlyginimo dalies bet ir nuo išeitinės kompensacijos – 8220 Lt. 2009-11-24 raštu jis kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką prašydamas grąžinti neteisėtai išskaičiuotą išeitinės kompensacijos dalį, nurodydamas, kad galiojantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, neleidžia daryti gyventojų pajamų mokesčio išskaitų iš išeitinės kompensacijos, ką patvirtino ir teismų praktika. Tačiau atsakovas 2009-12-04 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodo, kad Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities VPK viršininkas privalėjo atleisti jį iš tarnybos. Atleidimo iš konkrečių pareigų faktas nepriklausė nei nuo jo, nei nuo Vilniaus apskrities VPK viršininko valios. Dėl šios priežasties jis turėjo taikyti GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p. nuostatas ir neišskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio iš pareiškėjui priklausančios išeitinės kompensacijos. Netaikydamas šios nuostatos Vilniaus apskrities VPK su juo pilnai neatsiskaitė atleidimo dieną, taip pažeisdamas Vidaus tarnybos Statuto 58 str. 1 d. reikalavimus. Išeitinės kompensacijos dalis nebuvo išmokėta dėl atsakovo kaltės, todėl vadovaujantis LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., Vilniaus apskrities VPK turi sumokėti jam delspinigius už 348 dienas iki skundo padavimo, kas sudaro 1982 Lt.
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime (b. l. 14a-16) ir jo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 str. 1 d. 11 p., t. y. jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Vadovaujantis Statuto 57 str. jam buvo išmokėta 34249,20 Lt išeitinė kompensacija, iš kurios buvo išskaičiuotas 8220 Lt pajamų mokestis. Mano, kad šiuo atveju, atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p., išeitinei kompensacijai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. netaikomas ir ji turi būti apmokestinama išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. Statuto 53 str. 1 d. 11 p. įtvirtintas tarnybos santykių nutrūkimo pagrindas priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, būtent darbdavio sprendimas, o ne objektyvios priežastys, sąlygoja šio teisinio atleidimo pagrindo atsiradimą. Tuo tarpu darbuotojas šiuo atveju išreiškia savo valią ne dėl atleidimo, o dėl noro užimti siūlomas kitas pareigas. Jei pareiškėjas būtų atleistas jo valia, tai jam būtų taikytas Statuto 53 str. 1 d. 12 p. Statute nėra numatyta, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos jo prašymu yra išmokama išeitinė kompensacija. Išeitinės kompensacijos yra priskirtinos prie garantinių išmokų rūšių, kurių tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Atsakovas remiasi LR pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. ir LVAT praktika 2008-03-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-346-08, kur konstatuojama, kad prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvas, kad darbuotojas privalomai turi būti atleistas, o tik nustatytas leidimas, teisinis pagrindas, teisinė galimybė tokiu atveju atleisti darbuotoją. Statuto 53 str. reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Kiekvienu atskiru atveju turi būti nustatyta ar darbdavio valia buvo išreikšta, ar ne. Pareiškėjo reikalavimas dėl delspinigių nepagrįstas. Remiantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte. Vilniaus apskrities VPK apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl iš atsakovo priteisti delspinigių nėra pagrindo. Dėl to yra pasisakęs ir LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) atsiliepime (b. l. 13) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu sutinka. Paaiškina, kad vadovaujasi Centrinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pozicija dėl LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p taikymo (2008-10-09 Reg. Nr.(18.18-31-1)-R-8761) bei susiformavusia administracinių teismų praktika (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006). Darbdavys Vilniaus apskrities VPK, atleisdamas pareigūną Statuto 53 str. 1 d. 11 p., jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Kadangi statuto 53 str. 1 d. 11 p. numato pareigūno atleidimo atvejį kuris nepriklauso nuo darbdavio valios, išeitinė kompensacija, išmoka atleidžiant pareigūną šiuo pagrindu, laikytina neapmokestinamomis pajamomis pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p., kur numatyta, kad neapmokestinamomis pajamomis yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Faktinės bylos aplinkybės.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK viršininko pareigas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas), 2008-07-14 įspėjimu Nr. 5-S-4890 (toliau - Įspėjimas) pareiškėjui pranešta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-297 nuo 2008-10-01 jo pareigybė naikinama, ir jei jis nesutiks užimti siūlomų pareigų, nuo 2008-10-01 bus atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 23). 2008-08-20 Policijos departamentas pateikė pareiškėjui siūlymą Nr. 5-S-5654, nuo 2008-10-01 laikinai eiti viršininko pareigas ir pareiškėjas sutiko (b. l. 24). Vilniaus apskrities VPK įteikė pareiškėjui 2008-11-19 informacinį lapelį Nr. 10, kuriame buvo siūlomos visos tuo metu buvusios laisvos Vilniaus apskrities VPK pareigybės. Pareiškėjas su pateiktu siūlymu susipažino (b. l. 26) ir 2008-12-24 pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos nuo 2008-12-31 (b. l. 22).
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2008-12-29 įsakymu Nr. 10-TE-183 pareiškėjas nuo 2008-12-31 atleistas iš vidaus tarnybos pagal LR vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 57 str. jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija (b. l. 27).
Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad iš jam apskaičiuotos kompensacijos atsakovė išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį, 2009-11-27 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydamas išmokėti neteisėtai išskaičiuotą išeitinės kompensacijos dalį, o atsisakius ją išmokėti – išduoti pažymą apie išmokėtą kompensaciją, nurodant, kokia pajamų mokesčio suma išskaičiuotą iš išeitinės išmokos (b. l. 18). Atsakovas 2009-11-30 raštu Nr. 10-F1-766 pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad iš pareiškėjui apskaičiuotos 34249,98 Lt išeitinės kompensacijos išskaitė ir pervedė į biudžetą 8220 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei pridėjo tai patvirtinančią pažymą (b. l. 19, 20).
Teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialines ir kitas garantijas reglamentuojančio Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statytas toliau – Statutas). Statuto 53 str. 1 d. 11 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Statuto 57 str. 1 dalis numato, kad, atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Ši kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus (53 str. 2 d.). Statuto 56 str. 1 dalis nustato, kad, esant Statuto 53 str. 1 d. 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardintiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (2002-07-02 Nr. IX-1007; toliau – GPMĮ) numato, kokios gyventojų pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Ginčo teisinių santykių metu galiojusios minėto įstatymo redakcijos (įstatymo redakcija aktuali nuo 2008-04-24 iki 2008-12-30), 17 str. 1 d. 5 punktas nustatė, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
Pagal LR ABTĮ 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra LVAT 2010-01-14 nutartis analogiškoje byloje (administracinės byla Nr. A822-139/2010), kurioje teismas pasisakė, kad pareiškėją iš vidaus tarnybos atleidžiant vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 11 punktu, tarnybos santykių nutrūkimo pagrindas priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, darbdavio sprendimas panaikinti pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų sąlygoja šio teisinio atleidimo pagrindo atsiradimą. Taigi laikytina, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas darbdavio valia ir šiuo atveju atsakovas privalėjo iš pareiškėjo kompensacijos išskaičiuoti pajamų mokestį, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas darbdavio valia dėl įstaigos reorganizavimo, o vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p., prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia.
Pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą, atleidus jį iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 11 p. numatytu pagrindu, išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį iš išmokamos išeitinės kompensacijos.
Kaip minėta Policijos departamento 2008-07-14 raštu Nr. 5-S-4890 pareiškėjas įspėtas apie jo pareigybės panaikinimą nuo 2008-10-01. Nuo 2008-10-01 jis laikinai ėjo Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK viršininko pareigas. Pareiškėjas susipažino su Vilniaus apskrities VPK 2008-11-19 siūlomomų laisvų Vilniaus apskrities VPK pareigybių sąrašu ir 2008-12-24 pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos nuo 2008-12-31. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2008-12-29 įsakymu Nr. 10-TE-183 pareiškėjas nuo 2008-12-31 atleistas iš vidaus tarnybos pagal LR vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 57 str. jam buvo išmokėta išeitinė kompensacija, iš kurios išskaičiuota 8220 Lt gyventojų pajamų mokesčio.
Kadangi, remiantis galiojančia teismų praktika, atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 11 p. numatytu pagrindu laikytinas tarnybos santykių nutraukimu darbdavio valia, išeitinė kompensacija, išmokama tarnautojui, nepriskirtina prie neapmokestinamųjų pajamų, nurodytų GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p., todėl ji turi būti apmokestinama išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.
Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis bylos aplinkybėmis ir galiojančia teismų praktika, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, atleidus pareiškėją iš tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 11 p. pagrindu, išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį iš pareiškėjo išeitinės kompensacijos teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti iš atsakovo jam neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 8220 Lt. Kadangi Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti 1982 Lt delspinigių.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo J. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Violeta Balčytienė