Civilinė byla Nr. e2S-471-1012/2026
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01259-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3;
3.5.24; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) J. S., J. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. J., V. V., R. V., R. A., G. E., L. S., R. D., M. K., N. K., K. B., S. B., M. M., R. M., G. M., K. P., V. P., L. S., S. S., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., A. T., N. T., A. B., N. B., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., R. U., A. U., D. B., E. B., D. T., A. F., A. Š., E. Š., V. Š., M. Š., V. M., P. M., A. J. ir R. J., išvadą teikianti institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovai J. S., J. R. ir V. R. pateikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, kuriuo prašo pratęsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendime nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms, adresu (duomenys neskelbtini), papildomam vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant jį nuo 2025 m. rugsėjo 7 d. Atsakovai nurodė, kad:
1.1. Atsakovai atlieka eilę veiksmų, susijusių su galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą, projektuojant laikinus vietinius tinklus jiems priklausančiame žemės sklype. 2025 m. gegužės 12 d. į „Infostatyba“ yra įkeltas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą 3 sublokuotiems vienbučiams namas. 2025 m. gegužės 30 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ prašymui pritarė, tačiau 2025 m. birželio 2 d. atsakovų prašymas nepatenkintas, nes Klaipėdos rajono savivaldybė jam nepritarė, nurodydama to priežastis. Viena priežasčių, jog vandentiekio nuotekų sprendiniai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams (numatyti vietiniai, o ne prisijungimas prie kvartalinių tinklų). Kita pastaba – statinio projekto bendrojoje dalyje nepateikta statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu.
1.2. Atsakovai, atsižvelgdami į pastabas, 2025 m. liepos 10 d. Žemės gelmių registre įregistravo geologinius tyrimus, todėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą į „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su juo pateikiant savivaldybei aiškinamąjį raštą dėl inžinerinių tinklų.
1.3. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi panaikinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria atsakovų prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo buvo netenkintas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo galimybė priklauso nuo rezultato, gauto išnagrinėjus Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1345-1182/2025 (kurioje atsakovai prašė pripažinti jiems teisę jungtis prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal 2024 m. vasario 5 d. AB „Klaipėdos vanduo“ išduotas prisijungimo sąlygas be ieškovės sutikimo).
1.4. Atsakovų pastatas nenaudoja ieškovo kvartalo tinklų, todėl ieškovė šiuo metu nepatiria jokio realaus savo teisių pažeidimo. Ieškinio reikalavimas, susijęs su jų įpareigojimu parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra nukreiptas į ieškovės pažeistų teisių gynimą, todėl nėra pagrindo kalbėti apie tai, esą teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas suteiks nepagrįsto pranašumo jiems.
2. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – GNSB) „Triušelių alėja“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su atsakovų prašymu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog:
2.1. Atsakovai teikia daugybę prašymų, raštų įvairiems subjektams, tačiau nė vienas jų nesibaigia teisėto statybą leidžiančio dokumento gavimu ar teismo sprendimo įvykdymu. Tai rodo, kad veiksmai nebėra efektyvūs, todėl naujas termino atidėjimas neužtikrins sprendimo įvykdymo, o tik nukels problemos sprendimą ateičiai.
2.2. Atsakovai savivaldybei teikė prašymą statybos leidimo gavimui dėl 3 sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų ir savivaldybė netenkindama jų prašymo, kaip vieną iš priežasčių nurodė, kad nepateikta statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimų registravimo Žemės gelmių registre numeriu. Tuo tarpu, atsakovai, šalindami aptariamą trūkumą, atliko kitokios apimties geologinius tyrimus – dėl 2 sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų, tokiu būdu manydami suklaidinti institucijas detalėse.
2.3. Anksčiau atsakovai kreipėsi į ieškovę dėl leidimo prijungti prie tinklų vieno buto gyvenamąjį namą, kas būtų buvę galima, sumokėjus nustatyto dydžio prisijungimo mokestį, tačiau atsakovai to nepadarė, ir dabar siekia prie ieškovės tinklų prijungti tributį namą. Teigia, jog atsakovų veiksmai neduoda jokio rezultato, o jų prašymas yra nepagrįstas įrodymais.
3. Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į atsakovų prašymą nepateikė.
4. Tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovų prašymą atmetė, priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 145,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartyje esminiu pagrindu pratęsti terminą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymą iki 2025 m. rugsėjo 7 d. siejo su aplinkybe, jog atsakovai pateikė ieškinį, prašydami pripažinti jiems teisę jungtis prie kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų be ieškovės sutikimo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad aptariamas atsakovų (ieškovų) ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1345-1182/2025, kuris įsiteisėjo 2025 m. spalio 7, yra atmestas teismas darė išvadą, jog pagrindo dar kartą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymą nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek 2025 m. birželio 2 d., tiek 2025 m. rugpjūčio 11 d. prašymai į „Infostatyba“ statybos leidimo gauti buvo pateikti dėl 3 sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, iš byloje esančio Žemės gelmių geologinių tyrimų registracijos lapo matyti, kad tyrimo objektas yra 2 sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, sutiko su ieškovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog atsakovai galimai siekia suklaidinti institucijas, siekdami gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes ir patys atsakovai nurodė, viena iš priežasčių dėl ko Klaipėdos rajono savivaldybė 2025 m. birželio 12 d. neišdavė statybą leidžiančio dokumento buvo, jog nepateikta geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita su tyrimu įregistravimo Žemės gelmių registre numeriu. Be to, pabrėžė, kad teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi šalims pasiūlyta iki 2025 m. spalio 31 d. pateikti teismui rašytinius įrodymus ar paaiškinimus. Nors atsakovai kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. jie į „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau duomenų, ar jų prašymas buvo patenkintas, o jei nepatenkintas, tai dėl kokių priežasčių, teismui nepateikė. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovams nepavykstant įteisinti statybą (gauti statybą leidžiantį dokumentą), jie įvairiais galimais būdais mėgina atitolinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad atsakovai nuo pat pradžių žinojo, kokios pozicijos šioje civilinėje byloje laikėsi ieškovė, t. y., kad ji duotų sutikimą prisijungti tik vienbučiui namui, tačiau nepaisant to atsakovai siekė, kad jiems būtų išduotos statybos leidimas tribučiui namui. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusio teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo terminas jau buvo pratęstas 2 kartus, iš viso 2 metus, į tai, kad pratęsus teismo sprendimo įvykdymo terminą atsakovų atliekami veiksmai iš esmės nedavė teigiamo rezultato siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, be to, atsakovai nuo pat pradžių nesiekė gauti statybos leidimo vienbučiui namui, o siekė, kad jie galėtų gauti statybos leidimą 3 būtų namui, nors pagal 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo detalųjį planą, jiems buvo žinoma, kad žemės sklype gali būti tik vienbučiai namai, taip pat siekiant užtikrinti ir nepaneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumą ir privalomumą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą, todėl atsakovų prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovų prašymą dėl 2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalies įvykdymo atidėjimo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. 2021 m. spalio 12 d. teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovo GNSB „Triušelių alėja“ ieškinį, panaikino atsakovams 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigojo juos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms. Pradėtos vykdyti statybos buvo ne dėl vienbučio, o dėl tribučio gyvenamojo namo statybos.
9.2. Atsakovai buvo aktyvūs ir siekė įvykdyti 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą ir tai darė ne tik vesdami civilinę bylą, bet ir imdamiesi papildomų veiksmų.
9.3. Geologiniam tyrimui neturi reikšmės sublokuotų namų skaičius, o esmę turi statinio užstatymo plotas. Žemės gelmių geologinių tyrimų registracijos lapo nurodyti 2 sublokuoti vienbučiai gyvenamieji namai yra spausdinimo apsirikimas, nes atsakovai tokios užduoties nebuvo užsakę.
9.4. Tenkinus atsakovų prašymą, ieškovės lūkesčiai nebus pažeisti, nes ieškovės pagrindinis ieškinio reikalavimas byloje – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – teismo buvo patenkintas ir yra įvykdytas.
9.5. Tai, jog tuo metu iškeltos ir nebaigtos nagrinėti civilinės bylos aplinkybė tapo pagrindu pratęsti atsakovams terminą teismo sprendimo įvykdymui, negali būti vertinama, kad šiuo metu nebegali būti kitų aplinkybių termino pratęsimui.
9.6. Atsakovams išnaudojus visas protingas ir ekonomiškas teismo sprendimo įvykdymo priemones, lieka paskutinė – pertvarkyti statinį, rengti projektinę dokumentaciją vienbučio gyvenamojo namo statybai ir gauti statybą leidžiantį.
9.7. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovai jau ėmėsi tam tikrų veiksmų naujo projekto parengimui: išsiuntė ieškovei prašymą išduoti inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygas/sutikimą vieno buto gyvenamojo namo projektavimui. Taip pat atsakovai sumokėjo ieškovei 3 836,76 Eur dydžio įmoką.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
10.1. Atsakovai neįrodė aplinkybių prašymui tenkinti, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė jų prašymą.
10.2. Terminas teismo sprendimo įvykdymui buvo pratęstas jau keletą kartų, tačiau tai taip ir nedavė jokio realaus rezultato. Tokie pakartotiniai teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimai iš esmės sukelia nepagrįstą teisinio neapibrėžtumo tęstinumą ir faktiškai paneigia teismo sprendimo galiojimą. Iš viso atsakovams jau buvo suteikti beveik 4 metai projektinei dokumentacijai parengti ir leidimams gauti. Tokia trukmė laikytina daugiau nei pakankama, todėl papildomas atidėjimas nebepateisinamas.
10.3. Atsakovai teigia daugybę prašymų, raštų įvairiems subjektams, tačiau nė vienas jų nesibaigia teisėto statybą leidžiančio dokumento gavimu ar teismo sprendimo įvykdymu. Tai rodo, kad veiksmai nebėra efektyvūs.
10.4. Lyginant situaciją, buvusią teismo sprendimo priėmimo metu, su situacija, esančia dabar, panašu, kad atsakovų bandymas alternatyviu būdu įvykdyti teismo sprendimą tiesiog nepasiteisino, todėl nebėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti.
10.5. Teismo sprendimu, dėl kurio vykdymo termino pratęsimo vyksta šis ginčas, buvo konstatuota, kad savininkai neteisėtai yra pastatę 3 butų pastatą. Byloje nustatyta, kad šio statinio bendras plotas yra net 265,18 kv. m. Taip pat tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2208-1041/2025 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1345-1182/2025 konstatuota, kad pagal bendrijos nustatytą tvarką, prie kvartalo inžinerinių tinklų galima būtų prijungti tik vieno buto gyvenamosios paskirties pastatą, kurio bendras plotas iki 160 kv. m.
10.6. Teismo sprendimu buvo aiškiai nurodyta arba parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą 3 butų ir 265,18 kv. m. bendro ploto gyvenamajam pastatui arba kitu atveju nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu savininkai dabar siekia ne įvykdyti teismo sprendimą jame nurodytu būdu, o siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą kitam statiniui – vieno buto gyvenamajam pastatui. Taigi, būtent teismo sprendime nurodytas įpareigojimas yra nevykdomas ir savininkų siekis gauti statybą kitam statiniui niekaip nėra susiję su savininkų siekiu atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
10.7. Kadangi savininkai deklaruoja, kad jiems nepavyko gauti statybą leidžiančio dokumento esamam 3 butų ir 265,18 kv. m. bendro ploto gyvenamajam pastatui ir jie siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą jau kitokio, mažesnio ploto statiniui, akivaizdu, kad nėra jokių kliūčių pradėti vykdyti teismo sprendimą, nugriaunant tas statinio dalis, dėl kurių įteisinimo akivaizdžiai nebėra jokių galimybių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu (DOK-80236) bei 2025 m. lapkričio 25 d. prašymu (DOK-83538) pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. birželio 3 d. techninę užduotį, projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitą, 2025 m. rugpjūčio 27 d. išrašą iš „Infostatyba“ sistemos portalo, 2025 m. lapkričio 6 d. prašymą su priedais, susirašinėjimą el. laiškais su ieškove bei skundą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija).
15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, pirmiausiai pažymi, kad dalis jų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi buvo nustatęs terminą pateikti atitinkamus rašytinius įrodymus ar paaiškinimus, pvz., informaciją iš „Infostatyba“. Taip pat dalis atsakovų teikiamų naujų rašytinių įrodymų neturi reikšmės nagrinėjant jų atskiruoju skundu keliamus klausimus (el. susirašinėjimas su ieškove). Kita vertus, atsakovų pateikti įrodymai apie sumokėtą prisijungimo mokestį ieškovei bei prašymas jai tuo pagrindu išduoti sutikimą dėl prisijungimo prie inžinierinių tinklų yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Jais atsakovai remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes. Kita ginčo šalis turėjo galimybę su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų turinio. Atsižvelgiant į tai, atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai – 2025 m. lapkričio 6 d. prašymas ieškovei ir jo priedai yra priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste, o kitus naujai teiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (ne)pratęsimo
17. Atsakovai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti jų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo termino pratęsimo. Atsakovų teigimu, jie nuo pat 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo buvo aktyvūs ir siekė įvykdyti šį teismo sprendimą jame nustatytais būdais. Atsakovams išnaudojus visas protingas ir ekonomiškas teismo sprendimo įvykdymo priemones, lieka paskutinė – pertvarkyti statinį, rengti projektinę dokumentaciją vienbučio gyvenamojo namo statybai ir gauti statybą leidžiantį. Tam įvykdyti atsakovai jau ėmėsi priemonių.
18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
19. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinių įteisinimo galimybė yra išimtinė, taikytina tokiais atvejais, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą asmuo, kuris teismo sprendimu pagrindu turi įteisinti savavališką statybą arba pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai gali padaryti per teismo nustatytą terminą. Tokio teismo nustatomo termino prigimtis yra procesinė, o paskirtis – skatinti ir sudaryti sąlygas asmeniui pačiam atlikti veiksmus ir taip per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi teisę esant motyvuotam asmens prašymui pratęsti ar nustatyti naują teismo sprendimo įvykdymo terminą. Teismo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti nėra naikinamasis, minėta, jis gali būti teismo pratęstas, vadovaujantis CPK 284 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-374-867/2021 buvo panaikintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-200410-00234, atsakovai įpareigoti per 12 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms, o to neatlikus, atsakovai įpareigoti savo lėšomis per 3 mėnesių terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 24 d. Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimas nėra įvykdytas. Tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovų prašymų pagrindu šio sprendimo įvykdymo terminas buvo pratęstas du kartus po 12 mėnesių, iš viso nustatant 2 metų papildomą terminą sprendimui įvykdyti. Tokie teismo sprendimai dėl vykdymo termino pratęsimo patvirtina, jog buvo pripažinta objektyvių kliūčių sprendimui įvykdyti egzistavimas bei atsakovų siekis sprendimą įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad viso sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsakovai ėmėsi aktyvių ir nuoseklių veiksmų, siekdami įvykdyti teismo sprendimą. Ši aplinkybė aiškiai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje. Atsakovai šiuo laikotarpiu neapsiribojo vien formaliais veiksmais, bet realiai siekė pašalinti sprendimo įvykdymo kliūtis: inicijavo ir vedė civilinį procesą prieš ieškovę dėl teisės prisijungti prie jos valdomų inžinerinių tinklų, taip pat paraleliai vykdė procedūras, skirtas statybą leidžiančio dokumento gavimui, rengiant projektą su vietiniais inžineriniais tinklais.
23. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl papildomo termino suteikimo, motyvuodamas tuo, kad iki šiol atsakovų atlikti veiksmai nedavė teigiamo rezultato. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovai nuo pat pradžių žinojo ieškovės poziciją šioje civilinėje byloje – ieškovė buvo pasirengusi duoti sutikimą prisijungti prie jos inžinerinių tinklų tik vienbučio gyvenamojo namo statybai, tačiau, nepaisant šios aiškiai išreikštos pozicijos, atsakovai nuosekliai siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą tribučiui gyvenamajam namui.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei skundžiamos nutarties motyvus, pažymi, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas, nors ir grindžiamas nepasiektu rezultatu dėl statybų įteisinimo, neatsižvelgia į atsakovų veiksmų intensyvumą, trukmę ir objektyvias aplinkybes, ribojusias galimybę sprendimą įvykdyti greičiau. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, jog sprendimo neįvykdymas buvo nulemtas atsakovų neveikimo ar piktnaudžiavimo teisėmis, bet kilo dėl teisinių ir faktinių ginčų, kurių sprendimas nepriklausė vien nuo atsakovų valios.
25. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 5 d. įvykusio GNSB „Triušelių alėja“ visuotinio narių ir savininkų pakartotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta, jog prie GNSB „Triušelių alėja“ administruojamo kvartalo inžinerinių tinklų leidžiama jungtis tik vieno buto gyvenamosios paskirties statiniams, kurių bendrasis plotas neviršija 160 kv. m., kurių savininkai nėra įsiskolinę bendrijai ir kurie yra sumokėję bendrijos nustatyto dydžio prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį. Atsižvelgiant į minėtą bendrijos sprendimą, ieškovė, atsakydama į atsakovų prašymą išduoti inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygas (sutikimą), 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu nurodė, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestis sudaro 3 836,76 Eur (el. b. 7 t., b. l. 62–63). Taigi atsakovams buvo aiškiai nurodytos tiek prisijungimo sąlygos, tiek ir konkreti mokėtina suma, kurios sumokėjimas sudarė prielaidas tęsti statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2025 m. lapkričio 6 d., atsakovai pakartotinai kreipėsi į ieškovę su prašymu išduoti inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygas (sutikimą) ir sumokėjo ieškovės nurodytą prisijungimo mokestį – 3 836,76 Eur (el. b. 8 t., b. l. 21). Šie veiksmai patvirtina, jog atsakovai ėmėsi realių ir konkrečių veiksmų, siekdami pašalinti vieną esminių kliūčių teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad iki šiol jie siekė įteisinti trijų sublokuotų vienbučių gyvenamųjų namų statybą, laikydamiesi ekonominio racionalumo ir proporcingumo principų, tačiau išnaudojus visas protingas, ekonomiškai pagrįstas ir teisines teismo sprendimo įvykdymo priemones, kurios nebuvo susijusios su esminiu statinio pertvarkymu, atsakovams faktiškai liko vienintelė reali galimybė – pertvarkyti statinį, rengti naują projektinę dokumentaciją vieno buto gyvenamosios paskirties statiniui (vienbučiam gyvenamajam namui) ir gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kad atsakovai siekia pertvarkyti statinį, rengti naują projektinę dokumentaciją vieno buto (o ne tribučio) gyvenamosios paskirties statiniui (vienbučiam gyvenamajam namui), konstatuoja, kad atsakovų prašymas pratęsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą papildomam vienerių metų laikotarpiui yra pagrįstas. Kaip minėta, atsakovai atliko mokėjimą ieškovei dėl sąlygų išdavimo, kas laikytina jų tolimesniu siekiu įvykdyti teismo sprendimą bei įteisinti statybas. Byloje nenustatyta, jog šio atsakovų prašymo tenkinimas pažeistų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, sudarytų neproporcingą ar nepagrįstą naštą ieškovei ar suteiktų atsakovams nepagrįstą pranašumą procese. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nuosekliai ir aktyviai siekė įvykdyti teismo sprendimą, o sprendimo įvykdymo atidėjimas papildomam terminui yra objektyviai būtinas siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymo tenkinimas neprieštarauja nuostatai, jog teismo sprendimai būtų įvykdomi efektyviai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisines aplinkybes.
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sprendimo įvykdymo atidėjimą (pratęsimą) reglamentuojančias proceso teisės normas, neįvertino susiklosčiusios faktinės situacijos, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas atsakovų prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo termino pratęsimo vieneriems metams, skaičiuojant jį nuo 2025 m. rugsėjo 7 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašė priteisti jų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė ir pateikė įrodymus, jog už prašymo pratęsti terminą parengimą patyrė 484 Eur ir 242 Eur už atskirojo skundo parengimą (el. b. 7 t., b. l. 78–80; 8 t., b. l. 14). Iš nurodytų mokėjimų duomenų nustatyta, jog juos atliko atsakovas V. R.. Suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, jos yra realios, protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus. Kadangi skundžiama nutartis naikintina ir atskirasis skundas tenkintinas, atsakovui V. R. iš ieškovės priteisiamos 726 Eur (484 Eur + 242 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsakovų atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovų prašymą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą pratęsti vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 7 d.
Priteisti atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“, juridinio asmens kodas 301846771, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė