Baudžiamoji byla Nr. 1-1128-720/2013

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00331-2011-4

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                          1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.;  1.2.4.8..1.; 2.1.15.1.2.;                                                                                                    

                                                                           2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 5 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Birutei Čyžaitei, Rolandai Bučmienei, Agnei Kuckailienei,

dalyvaujant:

prokurorui V. G.,

kaltinamiesiems A. S., A. O., jo gynėjai Janinai Argustaitei,

nukentėjusiajai N. Č., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, ir

A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gi. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“

Krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, ir

 

n u s t a t ė :

 

kaltinamasis A. S. 2011 m. vasario 19 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. O., pirties, esančios  Gineitų k., Batniavos sen., Kauno r., koridoriaus patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. Č. metu, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, šiais veiksmais sukeldamas M. Č. fizinį skausmą.

A. O. 2011 m. vasario 19 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. S. pirties, esančios Gineitų k., Batniavos sen., Kauno r., koridoriaus patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. Č. metu, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus spyrė jam  į šoną, šiais veiksmais sukeldamas M. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2011 m. vasario 19 d., apie 23 val., kartu su savo draugais A. O., P. K. ir I. V. bei Ivetos klasiokais ir draugais važiavo į Kauno rajoną, Batniavos sen. Gineitų kaimą, pirtyje švęsti šimtadieni, jis buvo didžėjumi šimtadienio šventėje, į kurią jį pakvietė jo pažįstamo P. K., draugė Iveta, organizavusi šią šventę. Viso šventėje buvo susirinkę apie 15 žmonių. Jie visi susirinko pirtyje, esančioje Bubių k., Kauno r., jis su A. O. ir P. K. tvarkė garso aparatūrą, visi kiti ruošė stalą, prie stalo visi susėdo apie 19.30 val. Buvo teminis vakarėlis, visi prisistatė, pradėjo švęsti, vartoti alkoholinius gėrimus. Jis gėrė nedaug, nes prižiūrėjo aparatūrą. Kiek pabuvę pirtyje, ten išgėrė sidro ir sugrįžo prie stalo, jis sėdėjo prie aparatūros. Vaikinas, kaip vėliau sužinojo vardu M., atsistojo, priėjo prie šokančio P. K. ir nieko nesakęs smogė kumščiu pastarajam į veidą ir nubėgo į rūkomojo salę. P. atšoko atgal, susigriebė už akies, jam kairiojo antakio bėgo kraujas. Tada jis nuėjo į koridoriaus - rūkomojo patalpą, kur rado M. ir tada ranka vieną kartą sudavė Mantui per skruostą. Ar nuo jo smūgio M. nenugriuvo, jis nematė, nes merginos jį iš karto nusivedė į pokylių salę. Jis net nežiūrėjo, tačiau M. tuo metu stovėjo, tuo metu A. O. šalia nebuvo. Jam sugrįžus į pokylių salę jis sėdėjo prie aparatūros, matė, kad jo draugai P., R. ir A. sėdėjo pokylių salėje. Salės durys buvo uždarytos, tačiau girdėjosi šūkavimai, triukšmas. Jis paėmė Paulių už rankos, pasakė, kad jis eitų ir susitaikytų su M. ir baigsis visas triukšmas, nuvedė jį prie M., bet jie nesusitaikė. Jis sugrįžo į salę, visą laiką šoko, linksminosi, vakaras baigėsi tuo, kad jie visi nuėjo miegoti, tik vėliau sužinojo kas tam vaikinui M.atsitiko, kad jis buvo rastas negyvas netoli pirtelės. Nurodė, kad taip atsitiko tik dėl to, kad M. smogė P., pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą

Kaltinamasis A. O. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. vasario 19 d., apie 17 val., jis kartu su P. K. ir I. V. nuvyko į sodybą, esančią Bubių k., Kauno r., kur Iveta suorganizavo šimtadienio šventę. Jie nuvažiavo į pirtį, ruošė aparatūrą, merginos ruošė stalą. Viską suruošę jie susėdo prie stalo, buvo teminis vakarėlis. Vakarui įsisiūbavus, prasidėjo konfliktas su ten buvusiu M. Č., kuris pradėjo kabinėtis ir sakė, jam, kad jis esą „kėlėsi“, priekaištavo dėl to, kad jis yra dirbęs apsauginiu, sakė, kad jis yra vos ne šuo, vos ne ožiu pavadino. Jis į konfliktą nesivėlė, nuėjo ir atsisėdo kitoje stalo pusėje ir bendravo su merginomis. Po to Mantas pradėjo konfliktuoti su P. K., jie apsipyko žodžiais, tačiau po to kaip ir susitaikė, šventė vyko toliau. Jie nuėjo į pirtį, ten pabuvo, sugrįžo prie stalo. Kas po to pasidarė M. nežino, tačiau M. atsistojo, priėjo prie šokančio su mergina P. ir smogė jam ranka į akį. Jis nuėjo į rūkomąjį su mergina, įbėgo M., jis paklausė M., kas jam darosi, tada M. pasakė „ką čia aiškini“ ir puolė ant jo, jie susimušė.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d., byloje esantiems parodymams patikrinti buvo perskaityti A. O. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. O. parodė, kad I. organizavo šimtadienio šventę, I. pažįsta per P. K., nes ji yra P. draugė. 2011-02-19 visi dalyvausiantys šventėje susitarė susitikti prie Kauno pilies. Jis į tą pirtį, kuri randasi netoli Bubių kaimo vyko su autobusiukų, kurį vairavo A. tėvai, kartu su juo važiavo V., Monika, A., B. ir jis. Juos nuvežė ir toje pirtyje paliko, jiems iš paskos atvyko kiti, tai: P. K., I., bei dar kiti asmenys, kurių jis nepažįsta. Toje šventėje iš viso dalyvavo 14 asmenų, tai: M., V., A., I., P. K., A. S., Tomas, Birutė, M. Č., kuris atvažiavo kartu su Pauliumi, Simona, Renata, Rolandas, K.. Visi atvykę ruošė stalą, jungė muziką. Prie stalo visi susėdo apie 19.30 val., kadangi buvo teminis vakarėlis, tai visi prisistatė. Pradėjo švęsti, vartoti alkoholį. Tada sėdint prie stalo tarp jo ir M. įvyko žodinis konfliktas, M. jį išvadino „pusmečiu“, tačiau jis nekreipdamas dėmesio persėdo į kitą stalo pusę ir pradėjo bendrauti su M.. Po šio apsižodžiavimo M.priėjo prie jo ir lyg apsikabinęs atsiprašė, dar lyg pasakė nepyk. Po to kurį laiką jis su M.nebendravo, šoko. Šokių metu M. prisikabino prie P., ir priėjęs prie P. pasakė atsikabink nuo šitos panos. M. su P. pradėjo stumdytis. O jis bandė juos atskirti, vedė juos į kitą patalpą pasikalbėti. Tada I. nusivedė į kitą patalpą pakalbėti, nes iš pradžių galvojo, kad pats P. pradėjo, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, kad pirma pradėjo M.. Po to jau M., P. ir jis nuėjo į kitą salę, jis bandė juos sutaikyti, tačiau M. su P. nelabai norėjo taikytis, bet susitaikė, nors rankos vienas kitam nepaspaudė. Ir vėl visi grįžo į bendrą salę, toliau šoko. Tada jis kažkuriuo momentu išėjo į rūkomąjį su M., kalbėjosi. Prasidarė rūkomojo durys ir į rūkomąjį įbėgo M., o jam iš paskos A. Atbėgęs A. pasakė, kad M. sudavė į akį P.. Tada jis nuėjo įsitikinti ir pamatė P. su kruvina akimi, o akį P. valė berods V. T. jis iš kart išbėgo iš rūkomojo ir puolė ant M. sudavė jam vieną kartą su kumščiu į veidą, M. puolė ant jo, tada jis jį parvertė ant žemės ir pora kartu spyrė į šoną. Tada ant jo puolė panos, tai A., S. ir R. ir jį nutempė nuo M. į kitą salę ir uždarė duris. Tada į tą salę atėjo M. ir jį apšaukė, sakydama, „ką čia darau“. Po to jis grįžo prie stalo. Šalia buvo P., dar tuo metu buvo ir M.. I.dar kokią valandą M.ramino, įkalbinėjo eiti gult. Po to jau išeidamas M. priėjo prie P. ir su panieka paspaudė ranką. Kas paskutinis kalbėjosi su M. nežino, taip pat negali pasakyti ar koks nors konfliktas įvyko lauke. Po to, jau po šimtadienio praėjus kelioms dienos jis kalbėjosi su A., kuris jam pasakė, kad irgi trenkė M., tačiau nei su kuo nei kur nepasakė, o jis pats to nematė. Išėjusio M. ieškoti nėjo, jis su I .dar kalbėjosi, kad M. ne mažas vaikas ir jo už rankos nelaikys. Po to, jau paryčiais jis dar apsižodžiavo su S., ją necenzūriniais žodžiais įžeidė, po to S. išsikvietė seserį ir išvažiavo į namus, su ja kartu išvažiavo ir R.. Visi kiti liko pirtyje ir išvyko tik kitos dienos apie 15.00 val. Apie tai, kad M. negrįžo į namus sužinojo iš I. 2011-02-21 d. nes Ivetai pasakė M. mama. Tada 2011-02-21d. jis kartu su P. važiavo iki tos pirties pasižiūrėti M., važiuodami automobiliu aplinkui žiūrinėjo, tačiau M. nematė. Tada jis tą pačią dieną nutarė paskambinti savo pusbroliui A. G., kuris gyvena Vilkijoje, galvojo, gal ką nors žinos apie M.. A. pakėlė ragelį ir pagal jo apibūdinimą pasakė, kad toks vaikinas vardu Mantas yra pas jį (Algį). Dar pasakė, kad A. M.  o iš matymo. Tada paklausė ar gali pakalbėti su M. tada A.iepė paskambinti A.seseriai S. nes pasakė, kad M.su ja. Kai paskambino S. ji pakėlusi ragelį pasakė, kad su M.eina pirkti cigarečių ir liepė perskambinti vėliau. Jis skambino, bet S.tik po 3-4 skambučių pakėlė ragelį ir pasakė, kad M. yra kartu su ja ir laukia atvažiuojančių draugų. Tada jis prašė, kad duotų jam pakalbėti su Mantu ir jam davė. Pokalbio metu M. jam pasakė, kad nenori grįžti namo ir jam dar liepė nueiti pas jo mamą ir pasakyti, kad jis gyvas, kalbėjo labai nemandagiai. Ar jis tada kalbėjo su Mantu pasakyti negali, nes iš balso M. nepažįsta, nes telefonu su juo niekada nėra kalbėjęs. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo pusseserė su pusbroliu pajuokavo ir jokio M. jie nėra matę. (t 3, b.l. 80). Nurodė, kad taip atsitiko tik dėl to, kad M.smogė P., pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą

Be visiško kaltinamųjų kaltės prisipažinimo, jų kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Č. yra jos sūnus ir gyveno kartu su ja. M.mokėsi Kauno suaugusių mokykloje 12 klasėje. Kartu su M. mokėsi I. V.. 2011 02 19 M. išėjo iš namų 15.00 val. pasakęs, kad važiuoja su klasiokais į pirtį švęsti šimtadienio. M.prieš išeinant iš namų liepė pilnai pasikrauti mobilų telefoną ir pastoviai jai skambinti, kad žinotų, jog viskas gerai. Mantas pilnai pasikrovė mobilų telefoną „Nokia" ir išvažiavo į šventę. Mantas su savimi turėjo tik 10 litų. Kiek žino M. prie Kauno pilies susitiko su klasiokais ir automobiliais važiavo iki pirties, kuri yra Kauno rajone, Bubių kaime. M. jai tą patį vakarą apie 22.00 val. skambino, jie pasikalbėjo apie tai, kad valgyti jiems užtenka, kad yra tortas, sakė, kad šventėje dalyvauja apie 14 žmonių. M. sakė, kad buvo pirtyje, kad viskas tvarkoje ir kad namo grįš rytoj. Kalbėdama su M. ji suprato, kad M. truputį išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. M. minėjo, kad pirtis randasi netoli močiutės A. Č. namų. Ten pat gyvena ir pusseserė S. Š. su kuria M. buvo labai artimuose santykiuose. Kitą rytą ji pradėjo skambinti į M. mobilų telefoną, kurio numeris yra 8673 62090, bet rodė, kad abonentas yra ne ryšio zonoje. Ji laukė kada M. grįš, bet nesulaukusi apie 23.00 val. paskambino į policiją ir pranešė, kad yra dingęs jos sūnus. Jai pasakė, kad reikia ateiti parašyti pareiškimą ir atnešti dingusiojo nuotrauką. Ji visą naktį namuose ieškojo kokių nors M.draugų telefonų numerių, bet surado tiktai klasiokės I. V. mobilaus telefono numerį M. užrašytą ant popieriuko, tuoj pat skambino I. V., bet telefonas taip pat buvo ne ryšio zonoje. Vasario 20 dieną jai su niekuo iš M. draugų susisiekti nepavyko. Kitą dieną t.y. vasario 21 ji prisiskambino Ivetai ir pasiklausė kur yra M., I. atsakė, kad M. 2011 02 19 d. naktį apie 24.00 val. iš pirties išėjo namo pas močiutę A. Č.. Dar po to kelis kartus skambino I., bet I. ragelio nekėlė. Po to jai į telefono numerį 8645 70607 paskambino I. draugas A. O.. Ji su A. nesikalbėjo, kalbėjosi jos giminaitis A.. To pokalbio metu kambaryje buvo kaimynės Nastia ir Daša, kurios taip pat girdėjo tą pokalbį telefonu, pokalbis vyko 2011 02 22 d. vakare. A. O. kalbėjo labai nemandagiai, stačiokiškai ir pasakė A., kad netrukus su savo draugeliais atveš M. į namus automobiliu ir kad nėra ko čia nerimauti. A. A. tada pasakė, kad ji parašė pareiškimą policijai dėl M. dingimo ir policija M. jau ieško. Ji visą naktį pralaukė galvodama, kad gal A. O. parveš M., bet nesulaukė. Po to ji skambino A. O. pati ir prašė pasakyti kur yra dingęs M.. A. O. atsakė, kad nėra ko nervintis, nes jis pats matė M.Vilkijoje perkant cigaretes. Kitą kartą A. O. sakė, kad M. jam skambinosi ir prašė nueiti pas ją pasakyti kad M. gyvas ir kad viskas gerai, kad nėra jokio reikalo M. ieškoti. Trečią kartą A. O. sakė, kad surado M. Kauno mieste pas kažkokią panelę, bet po to M. iš tos merginos namų kažkur išėjo. J. M. pažįstama R. pasakojo, kad pirtyje įvyko konfliktas dėl A. O., dėl to, kad A. O. pirtyje visiems pradėjo girtis, kad yra ekskomisaras ir gali viską daryti, o M. O. pasakė, kad koks tu ekskomisaras jeigu stovi klube ir bilietukus plėšai. Tada A. O. supyko ir puolė mušti M.. Dar minėjo, kad A. O. buvo paguldęs M. ant suoliuko be sąmonės. Sakė, kad A. O. minėjo kažkam, kad M. daužė ir spardė kojomis su dideliu pasitenkinimu. Tai patvirtinti galėtų baliuje buvę asmenys. M. tas vietoves aplink tą pirtį tikrai žinojo ir niekada nebūtų nuklydęs link Nemuno. Mano, kad M. buvo ten nutemptas ir norėta jį įmesti į vandenį, bet kadangi upė buvo labai stipriai užšalusi to padaryti neįstengė. Kada ji laidojo sūnų matė, kad jis yra sumuštas, tai matė ir visi giminės buvę laidotuvėse. Per laidotuves yra darytos nuotraukos (t. 2, b.l. 11-13).

Nukentėjusioji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Č. yra jos pusbrolis. Paskutinį kartą M. matė vasarą, tačiau telefonu kalbėjo per Kalėdas ir Naujuosius metus. Apie tai, kad M. yra dingęs sužinojo iš M. mamos N. 2011 02 21 d. M. mama jai papasakojo, kad M.2011-02-19 d. išvyko švęsti šimtadienį ir negrįžo. Tada ji 2011 02 21 d. nutarė važiuoti į mokyklą kur mokėsi M.. 2011-02-22 nuvykusi į mokyklą kalbėjosi su M. bendraklasiais, o tiksliau su viena mergina vardu I., kuri pasakė, kad šventimo metu pirtyje įvyko konfliktas tarp Ivetos draugo ir M., po ko M. išėjo. I. primygtinai kartojo, kad M. tikrai niekas nemušė. Tada ji Ivetai paliko savo telefono numerį ir paprašė, kad jeigu ką sužinos, kad paskambintų. Šio pokalbio metu su Iveta dar stovėjo kokios trys panelės, tačiau jos tik linkčiojo galvą. Tos pačios dienos vakare I. parašė SMS pranešimą, kuriame teigė, kad kažkas Vilkijoje iš jos pažįstamų ar tai draugų M. matė. Po šitos žinutės ji iš karto skambino I.. Kai pakėlė ragelį I. primygtinai tvirtino, kad M. tikrai gyvas, sakė kad galvą guldo, kad tikrai gyvas, sakė, I. skambino kažkoks pažįstamas ir pasakė, kad M. matė ir kad M. išvažiavo su kažkokiais kitais draugais. I. nuolatos kartojo, kad M. tikrai gyvas ir grįš namo. Tada ji I. paprašė, to asmens telefono numerio, kuris matė M.. Tačiau I.to telefono numerio duoti nenorėjo, sakė, kad nežino, o po to, kad tas žmogus su ja nenorės kalbėti, ji to telefono numerio taip ir negavo. Po to, kuri tiksliai buvo diena nepamena, ji iš M. mamos gavo A. (kuris kartu šventė šimtadienį) telefono numerį ir jam paskambino. A. pakėlęs ragelį buvo labai nemandagus. Ji jam prisistatė kaip M. giminaitė, pasakė, jog girdėjo, kad jis žino, kur yra M.. A. atsakė, kad žino, sakė, kad M. yra ar tai su kažkokias jo draugais ar giminaičiais, tačiau konkrečiau įvardinti negalėjo, sakė, kad M. yra gyvas ir kad mažiau rūpintumės. Ji A. paprašė tų asmenų su kuriais yra M. kokio nors telefono numerio, tačiau jai nedavė, pasakė, kad nei M. nei tie draugai su ja nekalbės. Tuo pokalbis ir baigėsi. Po to 2011 03 03 apie 19val. ji iš darbo mikriuku vyko į namus į Batniavą. Įsėdus į mikriuką jai paskambino kitas pusbrolis ir jie kalbėjosi apie dingusį M. Kartu mikriuke važiavo dvi panelės ir du vaikinai. Jai tik baigus pokalbį viena iš tų mergų jos paklausė ar ji pažįsta tą dingusį M.. Ji pasakė, kad yra jo giminaitė. Jos pradėjo kalbėtis ir ta mergina pasakė, kad M. nepažįsta, tačiau kalbėjosi su A., kuris pasakojo, kad tą M. pažįsta ir kad tas A. yra tos merginos pusbrolis. Taip pat ta mergina iš A. žinojo, kad pirtyje vyko šimtadienis ir ten buvo švenčiama. Ta mergina pasakojo, kad A. jos prašė, policijai pasakyti, jog šventimo naktį M. liko miegoti toje pirtyje kur ir šventė, o jau kitą dieną prie netoliese esančios parduotuvės atvyko M. draugai ir jį išsivežė. Tačiau ta mergina pasakė, kad taip policijoje nepasakojo, sakė, kad nenori veltis į tokius A. žaidimus, sakė, kad A. yra greitai užsidegantis ir supykstantis žmogus. Taip pat ta mergina pasakojo, kad jai A. sakė, kad M. daužė su pasimėgavimu ant kažkokio suoliuko. Daugiau su ta mergina ji nespėjo pakalbėti, nes turėjo išlipti, o ta mergina važiavo į Vilkiją. Tačiau kaip suprato ji pati yra ne iš Vilkijos, o Vilkijoje gyvena tik jos draugas. Apie tai, kad Mantas yra rastas sužinojo iš savo mamos. Kai M. buvo pašarvotas, tai buvo nepanašus į save, jo veidas buvo patinęs, matėsi mėlynės, sužalojimai ant barzdos, nosies, lūpos. Taip pat pasmakrėje matėsi apibrozdinimai.  (t. 2, b.l. 32-34 ).

Liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre. 2011 02 19 apie 16 val. visi susitiko prie Kauno pilies ir važiavo į pirtelę, kur turėjo švęsti šimtadienio šventę. Šioje šventėje M. Č. ji pamatė pirmą kartą. Šventėje iš viso buvo 13-14 žmonių. Atvažiavę švęsti, pirmiausia susinešė daiktus, A. S. su A. O. tvarkė garso aparatūrą, susitvarkė stalą. Daiktus visi susidėjo antrame aukšte. Ką su savimi turėjo M. - nepastebėjo. Prie stalo susėdo apie 20 val. Visi prisistatė, nes buvo teminis vakaras (tema buvo specialybės), pasakė po tostą, išgėrė. Po to visi pradėjo veikti kas ką nori. Nors balius buvo neblogas, tačiau po prisistatymo prasidėjo kažkokia betvarkė, nes daug kas prisigėrė. M. Č. pats pirmas sukėlė konfliktą. Buvo gal 22 val. ji sėdėjo prie stalo ir bendravo su kitais svečiai, kaip tuo metu M. Č. pakilo nuo stalo ir priėjęs prie salėje šokančio P. su V. trenkė P. kumščiu vieną kartą į veidą. P. nuo to smūgio pargriuvo, jam iš antakio bėgo kraujas. Kažkuri mergina nuėjo atnešti vaistų ir kokio nors tvarsčio. Tada toje pačioje salėje A. O. kumščiu sudavė M. C. į veidą, smūgis buvo stiprus, nes nuo to smūgio M. griuvo ant grindų ties durimis, matė, kad atsitrenkė galva į durų staktą ir matė, kad M. prarado nuo to smūgio sąmonę. Tada M.be sąmonės A. O. su A. S. išsitempė iš salės į koridorių, paguldė ant suoliuko. Po to matė, kad koridoriuje A. O. ir A. S. toliau mušė sąmonę trumpam atgavusį ir ant žemės sėdintį M. Č.. Tada jai I. V. pasakė, kad jokiu būdų ji į koridorių, kur buvo mušamas M., nieko neįleistų. Girdėjo, kad koridoriuje už uždarų durų vyksta muštynės, suprato, kad buvo riksmai, keiksmai ir girdėjo duslius smūgius. Suprato, kad A. O. kartu su A. S. toliau muša M.. Po kurio laiko išėjo parūkyti ir pamatė, kad M. atgavęs sąmonę ir atsikėlęs nuo suoliuko neina į pirtį, bet bėga į lauką per duris iš pirties, o paskui jį į lauką išbėgo T. ir A. O.. Ji pasakė Ivetai, kad M. pabėgo iš pirties, o jį per lauką nusivijo A. O. ir T. Tada I.pasakė kad negali nieko padaryti, bet po to išbėgo į lauką iš paskos. Kas vyko lauke nematė. Matė, kad M. Č. veidas buvo kruvinas. Kaip vėliau sužinojo M. Č. buvo vaikinų nutemptas toliau nuo pirties ir paliktas be sąmonės ant sniego. Dar žino tai, kad M. buvo be sąmonės nutemptas ir jį norėjo įmesti į Nemuną, bet kadangi upė buvo užšalusi tai paliko ant ledo galvodami, kad kol jį kas suras, ledas ištirps ir jis atsidurs vandenyje, o tada niekas jo nebesuras. M. Č. jai matant mušė A. S.. A. O., o T. matė, kad tik išbėgo paskui M. į lauką. Po kurio laiko į salę grįžo I., o dar vėliau parėjo ir abu vaikinai. Kiek tiksliai laiko jie užtruko lauke nežino, gal iki pusės valandos. Jos nieko nepasakoti policijoje prašė I. V., prašė, kad ji nesakytų nieko policijoje apie tai, kad M. buvo sumuštas ir pirtyje, sakė nieko nekalbėti apie tai telefonu ir per skaipą, nesirašinėti feisbuke. Sakė, kad policija visa tai gali klausytis ir tada viskas išaiškės. Jai negrasino, bet prašė policijoje pameluoti apie tai, kad M. buvo sumuštas pirtyje (t. 2, b.l. 57-59 ).

Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Kauno suaugusiųjų mokymo centro 12A klasės moksleivė. Tos pačios mokyklos moksleivė I. V. organizavo šimtadienio šventę. 2011 02 19 apie 17.30 val. jos sesuo su draugu ją ir R. nuvežė prie netoli Kauno pilies, už tilto esančios gėrimų išparduotuvės. Ten atvyko I., P., M. ir dar du vaikinai, tačiau kurie tiksliai nepamena. Tada visi dvejais automobiliais išvyko į Bubių kaimą, iš paskos atvažiavo dar trečias automobilis VW Golf, kuriuo važiavo toks neaukštas stambus vaikinas. Kai atvyko į pirtį, ten jau buvo atvykusių žmonių, viso šventėje buvo berods 14 žmonių, tai: ji, R. P., K., M., A., B.,, M., I., I. klasiokas toks stambus vaikinas, kurio duomenų nežino, šie visi žmonės yra iš mokyklos, o kiti buvo pasikviesti svečiai, tai I. draugai: V., P., A., R., A. Iš šventėje buvusių asmenų pažinojo R. P., I., B., o kitus asmenis tik žino iš matymo. Atvykus į pirtį visi pasiruošė stalą. Po to visi susėdo prie stalo, kelinta buvo valanda kai susėdo prie stalo tiksliai pasakyti negali, galbūt apie 20.00 val. po to I. pasakė kalbą, visi išgėrė po stikliuką, o vėliau jau visi gėrė kas ką norėjo. Kažkur apie 22.00 val. ji buvo rūkomajame prie salės, kai išgirdo, kad salėje šaukia panelės, ji iš rūkomojo iš karto įbėgo į salę, ir pamatė R., I., M. ir P., berods buvo A. ir K. Ji pamatė, kad P. iš antakio bėga kraujas, paklausė, kas čia vyksta. O R. ar I. pasakė, kad M. su P. susimušė ir M. davė P. į antakį. Tada ji P. su valė žaizdą ir P. klausė dėl ko čia viskas taip įvyko, P. atsakė „Ką aš žinau, M. kažkas susisuko šoko nuo stalo ir man trenkė“, tuo metu kai ji valė žaizdą salėje daugiau nieko nebuvo, visi buvo išėję į rūkomąjį. Mano, kad tuo metu iš visų šventusių salėje jau visai nebuvo to stambaus vaikino, kurio duomenų nežino, nes jis pirmas nuėjo į antrą aukštą miegoti. Kai ji valė kraują ir kalbėjosi su P., kiek pamena iš rūkomojo į salę atėjo R., po to M., taip pat vaikščiojo pirmyn atgal ir kiti, nes bandė įvykusį konfliktą išspręsti taikiai. Ji M. sakė, kad tegul jie su P. sėda į skirtingus stalo galus ir nesipyksta, vėl susėdo prie stalo, tačiau ramiai ilgai nepasėdėjo, nes M. su P. vėl apsižodžiavo, M. užsipuolė P. žodžiais dėl to, kad P. kalbėjosi su Renata, kaip vėliau pamanė, kad M. užpavydėjo P. R.. Tada į šį žodinį P. ir M. konfliktą įsikišo A.. Tada kiek pamena ji iš salės nuėjo į rūkomąjį. Ir netrukus visas konfliktas persikėlė į rūkomąjį, rūkomajame susirinko visi šventę. Rūkomajame M. buvo užsipuolęs A. ir Arvydas. Jie abu M. mušė, iš pradžių ji pamatė smūgį M. į veidą, tačiau kuris sudavė ar A. ar A. tiksliai pasakyti negali, ar po šio smūgio M. parkrito nepamena. Tada ji, I. ir dar viena mergina, kuri tiksliai nepamena, puolė M. ginti, nes A. buvo labai agresyvus ir piktas. Trys panelės bandė A.su A. atitraukti nuo M., nes pamanė, kad jie M. uždaužys negyvai, nes jie buvo du, o M. vienas. Vyko toks balaganas, todėl kuris ir kiek smūgių sudavė M. pasakyti negali. Mums kažkaip tuos vaikinus pavyko atitraukti nuo M., tas visas šurmulys šiek tiek aprimo. Tuo metu ji buvo labai išsigandusi. Po šio šurmulio ji lyg grįžo į salę, ar jai iš paskos dar kažkas ėjo nepamena, ji bijojo, kad ir jai niekas nenutiktų. Kiek pamena tame rūkomajame su M. kažkas liko, tačiau kas tiksliai nežino. Ji pati po to konflikto M. nematė, ir negali pasakyti ar M. iš kur nors bėgo kraujas. Po šio konflikto ji kalbėjosi su I. ir I. jai pasakė, kad kalbėjo su M., sakė, kad viskas gerai ir kad M. ruošėsi eiti į pirtį, tačiau ar jis ten nuėjo nežino. Po kurio laiko jai Aistė pasakė, kad buvo rūkomajame ir matė, kaip apsirengęs M. išbėgo pro duris. Ar M. bėgo kas nors iš paskos nepasakojo. Kai M. išbėgo dar 24.00 val. nebuvo, tai pamena dėl to, nes 24.00 val. valgė tortą, o M. jau nebuvo. Kiek žino M. ieškoti niekas nėjo, nes Iveta buvo užsiminus, jog M. sakė, kad eis pas netoliese gyvenančią močiutę. M. išėjus viskas lyg nurimo. Po kurio laiko buvo gal kokia 03.00 val. jau daug kas miegojo, prie stalo sėdėjo ji ir kalbėjosi su I., netoliese buvo A. ir A. jie garsiai leido muziką, buvo jau gerokai išgėrę. Tuo metu A. kažkas nepatiko dėl to, kad ji su I. kalbasi, ir ji A. pasakė, o ką jau nebegalima kalbėtis, tada A. pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais, ji nenusileido ir atsakė tuo pačiu. Tada A. puolė ant jo ir stipriai pastūmė į sieną, ji su petimi ir veido šonu smarkiai susitrenkė, kurį laiką buvo mėlynė ant peties. Po šio konflikto apsiverkė ir paskambino seseriai, kad atvažiuotų pasiimti. Sesuo atvažiavo apie 04.00-04.30 val. kartu su ja į namus išvažiavo ir R.. Visi kiti liko pirtyje, kada jie išsiskirstė ir pirties nežino. Kad M.yra dingęs sužinojo tik po kelių dienų, tai pasakė I. I. pasakojo, kad skambino M. mama ir pasakė, kad M. jau kelinta diena negrįžta namo. Žino, kad kažkurią dieną, kuri diena buvo nepamena į mokyklą buvo atėjusi M. ar tai sesuo ar pusseserė ir kalbėjosi su I., to pokalbio detalių I. nesakė, tik sakė, kad M. vis dar neranda. Pamenu, kad kažkurią tai dieną, dabar jau tiksliai nepamena, jai paskambino A. ir pasakė „jei tau įdomu, tai M. atsirado“, kiek pamena sakė, kad M. rado ar tai jo draugas pas pusbrolį ar jo pusbrolis pas draugą, kaip tiksliai pasakė nepamena sakė, kad M. grįžta į namus ir, kad viskas gerai. Po šio pokalbio ji aprimo. Tačiau jau po šio pokalbio po kelių dienų jai paskambino iš policijos ir pakvietė į apklausą. Ir iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M.dar neatsirado, suprato, kad A.melavo, tačiau dėl ko taip darė nežino ir to nesiaiškino. Apie tai, kad M. rastas negyvas ji sužinojo iš žiniasklaidos. Po baliaus I. jos prašė, kad ji kuo mažiau pasakotų policijos pareigūnams apie įvykusį konfliktą, nes kaip suprato I. nenori turėti bėdų tiek pati, tiek jos draugas P. (t. 2, b.l. 60-61).

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 02 19, apie 18.00 val., visi klasiokai susirinko Kauno r., tarp Kulautuvos ir Batniavos į pirtį, koks ten tikslus adresas nežino. Šventėje dalyvavo 14 žmonių ten buvo ji, P., A., S., R., M., B., M., R., S., A., K., V., T.. Atvykę pasiruošė stalą, vaikinai ruošė muzikos aparatūrą. Apie 20.00 val. gal truputį vėliau visi susėdo prie stalo. Prie stalo buvo keliami tostai. Buvo vartojamas alkoholis, vyko šokiai. Ji kažkuriuo momentu buvo pirties antrame aukšte, kartu su ja buvo ar tai B. ar K.. Tada atėjo A. ir pakvietė ateiti į pirmą aukštą, sakė, kad prasidėjo konfliktas tarp M. ir P.. Tada visos nulipo į pirmą aukštą. M. sėdėjo ant suolo, o P. keikėsi, todėl ji pagriebė P. ir pasivedė į šalį pakalbėti. Išsiaiškino, kad pirmas ant P. puolė M.. Iš P. suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, nes P. su R. sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi, o M. tai nepatiko. Tada ji jiems abiems liepė sėstis skirtinguose stalo kampuose. Jie abu aprimo. Vėl toliau visi linksminosi. Po to, praėjus kuriam laikui, ji vėl buvo antrame aukšte, šalia, buvo B., R., S.. Kai atbėgo A. ir pasakė, kad ji tik neitų į pirmą aukštą. Tačiau visos vėl bėgo į apačią. Nusileidusi pamatė, kad P. iš antakio bėga kraują, šalia jo stovėjo V. ir K., berods salėje buvo ir T.. M. prie P. nebuvo. Tada ji pamatė, kad jie visi, tai M., A. S. ir A. yra salytėje prie rūkomojo. Ji nuėjo į tą salę. Jos iš pradžių A. nenorėjo įleisti, liepė iš ten eiti, sakė, kad vyriškai aiškinasi. Tačiau ji į vidų įėjo, jai iš paskos subėgo beveik visos panelės, galbūt nebuvo tik V. T. įbėgusi į tą salę pamatė, kad A. su A. stumdo (t.y. vienas kitą bando nuo savęs atstumti rankomis) M.. Tada kelios panelės puolė ant jų norėdamos tuos vaikinus išskirti, ir šiaip ne taip atskyrė. Ji prieangyje liko su M., kelios laikė duris, kad A. su A. nebelystų prie M.. Pats A. buvo gana agresyviai nusiteikęs, o A. buvo ramesnis. Tuo metu ji kalbėjosi su M., bandė išsiaiškinti kodėl sudavė P., tačiau M. paaiškinti negalėjo. Tačiau merginos durų neišlaikė ir A. merginas nuo durų nustūmė ir vėl priėjo prie M.. Tada A. M. pastūmė ir M. praradęs pusiausvyrą parkrito ant suoliuko ir kiek matė su nugara trenkėsi į sieną. Po to A. dar M. įspyrė, kiek matė pataikė į apatinę kūno dalį, berods pataikė į koją. Po tokių A. veiksmų ji labai supyko pradėjo šaukti ir A. pats atsitraukė. Ji vėl liko kalbėtis su M., kalbėjosi apie valandą laiko. M. norėjo įkalbėti likti, prašė, kad eitų miegoti, tačiau M. visą laiką kartojo, kad eis į Kauną. Tada į jų pokalbio pabaigą į rūkomąjį atėjo A. S., prisidegė cigaretę ir kažkuriuo momentu trenkė su kumščiu M. į viršutinę kūno dalį iš nugaros, galėjo pataikyti arba į galvą arba į nugaros viršų, nes M. pasinešė į priekį. Ji po to dar M. paklausė ar viskas gerai. Tada į prieangį atėjo T. ir S. pasikvietė pas save. Tada su M. dar kalbėjosi T., įkalbinėjo jį atsigulti, tačiau M. nenorėjo, tada jį kvietė į pirtį. Su M. kalbėjosi labai draugiškai. Jie lyg ir įkalbėjome M. eiti į pirtį. Ji kartu su M. užlipo į antrą aukštą, ir M. paliko, kad persirengtų, o pati nulipo į pirmą aukštą prie stalo. Antrame aukšte M. buvo vienas, į apačią nusileido po kokių 5-10 minučių ir pasakė, kad eina parūkyt. Po to, po kokių poros minučių kažkas iš merginų ėjo parūkyti ir pasakė, kad M. nėra. Tada ji su Tomu išėjo į lauką, tačiau M. nematė, dar ji pažiūrėjo, kad varteliai uždaryti, paėję iki vartelių apsidairė, tačiau M. nematė. Tomas dar norėjo eiti ieškoti, tačiau nežinojo net į kurią pusę eiti. Ar tą patį vakarą ji skambino M. nepamena, tik pamena, kad skambino ryte, tačiau M. telefonas buvo išjungtas, tada pagalvojo, kad M. galbūt nuėjo pas močiutę, nes M. minėjo, kad ji kažkur netoliese gyveno. Iš pirties jie išvažiavo kitą dieną apie pietus. Po to 2011-02-21 d. jai paskambino M. mama ir pasakė, kad M. negrįžo namo. Tada M. mamai ji viską papasakojo. Po to ar tai 02-21 ar 02-22 d. Paulius su Artūru važiavo link tos pirties ieškoti M., tačiau nieko nerado. Po kelių dienų jai Artūras paskambino ir pasakė, kad kalbėjosi su M. iš savo pusbrolio telefono. Tada ji nurimo, pranešė M. giminėms, kieno kontaktus turėjo, kad M. atsirado. Tačiau po kurio laiko jai M. artimieji ir toliau skambino ir sakė, kad M. negrįžo. Tada jai Artūras davė savo pusseserės S. telefoną ir liepė paskambinti pačiai, kad tai patvirtintų, jog A. nemeluoja, kad kalbėjosi su M. Kai ji paskambino jai pasakė, kad nieko nežino ir nenori žinoti, davė ragelį savo broliui, tačiau jis kalbėti nenorėjo (t. 2, b.l. 90-92 ).

2011 03 29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G910/11(02) patvirtina, kad A. S. konstatuota terminis I-II Aº nudegimas nugaroje, susidarė nuo lokalaus aukštos temperatūros poveikio, tikėtina prisilietus (prisiglaudus) prie įkaitusio objekto. Sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas prie tiriamojo nurodomų aplinkybių nurodytu laiku, t.y. 2011-02-19. Apžiūrėjus A. S. mechaninės traumos požymių kūne nekonstatuota. (t. 3,  b.l. 33). 

2011 03 01 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Gineitų k. Batniavos sen., Kauno r., (įvykio vieta, kur buvo rasta juodos spalvos pirštinė, galimai M. Č.) (t.1, b.l. 127-129).

2011 03 07 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Gineitų k. Batniavos sen., Kauno r., (įvykio vieta, kur buvo sumuštas M. Č.). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas tamponas su nuoplova ir užvalkalas, pateiktos fotonuotraukos (t.1, b.l. 130-137).

2011 03 07 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Gineitų k. Batniavos sen., Kauno r., (įvykio vieta, kur buvo rastas M. Č. lavonas), nubraižyta įvykio vietos schema, pateiktos fotonuotraukos (t.1, b.l. 16-21).

2011 03 01 Daiktų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja D. R. pateikė juodos spalvos pirštinę (t.1,  b.l. 138 ).

2012 09 19 Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu ir daiktų pateikimo protokolu paimti daiktai: pirštinė ir užvalkalas, aprašyti jų individualūs požymiai, pateiktos fotonuotraukos (t.1,  b.l. 139).

2011 03 15 specialisto apklausos metu teismo medicinos gydytojas S. M. parodė, kad M. Č. konstatuotas linijinis kaukolės kaulo kairės pusės lūžis padarytas kieto buko daikto poveikyje traumuojant kairę pakaušio pusę srityje už kairės ausies. Šis lūžis galėjo susidaryti tiek kietu buku daiktu suduodant į nurodytą sritį, tiek M. Č. pačiam griūvant ir atsitrenkiant į lygų, plokščią neropotą paviršių. M. Č. taip pat konstatuota keletas įtartinų plotų galvos ir veido minkštuosiuose audiniuose, kurių mechaniniais sužalojimais vertinti negalima kol negauti papildomų tyrimų duomenys. Taip pat M. Č. įtariama mirtina galvos smegenų trauma, kurios buvimą patvirtinti ar paneigti be papildomų duomenų negalima. Kitose M. Č. kūno srityse išskyrus galvą, sužalojimų nenustatyta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Č. lavonas tyrimo metu buvo su pažengusiais pomirtiniais pakitimais. Negavus papildomo tyrimo duomenų, t.y. nesant galimybės vertinti sužalojimų buvimą ar nebuvimą, taip pat negalima pasisakyti apie galimos traumos mechanizmą, laiką, trauminių poveikių skaičių. Autopsijos metu M. Č. mirties priežastis nenustatyta. Yra įtariama mirtina galvos smegenų trauma, neatmestina mirtino apsinuodijimo galimybė. Duomenų patvirtinančių mirtį nuo bendro kūno atšalimo nepakanka, kadangi M. Č. lavonas buvo su pažengusiais pomirtiniais pakitimais (t.1,  b.l.  24).

2011 03 09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M227/11(02) patvirtina, kad M. Č. mirties priežastis nenustatyta. Mechaninių sužalojimų, kuriuos būtų galima vienareikšmiškai susieti su mirtimi, nekonstatuota. Etanolio koncentracija M. Č. kraujyje ir šlapime per maža, kad ją galima būtų vertinti mirtinu apsinuodijimu. Kitos rūšies apsinuodijimą patvirtinančių duomenų nepakanka. Taip pat nepakanka duomenų, kad  M. Č. mirties priežastimi vertinti mirtiną hipotermiją (bendrą kūno atšalimą). Įvertinus duomenų visumą galima prielaida, kad M. Č. mirties priežastimi buvo galvos smegenų trauma – difuzinis aksonų pažeidimas, tačiau tai neišeina už prielaidos ribų ir kategoriškai teigti, kad M. Č. mirties priežastimi buvo galvos smegenų trauma – difuzinis aksonų pažeidimas – šiuo atveju negalima. Kadangi M. Č. kūnas nuo mirties iki radimo buvo pilnai suledėjęs, konstatuoti lavoniniai reiškiniai mirties laiko nustatymui neinformatyvūs. M. Č. lavono kraujyje rasta 1,50 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,29 promilės etilo alkoholio. M. Č. konstatuota: linijinis pakauškaulio žvyno lūžis. Šis lūžis išsivystė M. Č. kairės pakaušio pusės trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasekoje, šio lūžio laiko nustatymui turimi duomenys yra nepakankamai informatyvūs. Konstatuotas pakauškaulio lūžis vertintinas nesunkiu sveiktos sutrikdymu ir kaip izoliuotas sužalojimas šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimai kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje, dešinės girnelės projekcijoje. Šie nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, sprendžiant pagal jų pobūdį, paros iki mirties bėgyje. Šie nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (t.1,  b.l. 30-34). 

2012 02 02 Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. KM 35 (122)/12(01) matyti, kad M. Č. lavone rasti šie sužalojimai: smulkūs odos nubrozdinimai kairiame rieše, plaštakoje, dešinio kelio srityje, kurie paaiškinami kontaktu šiurkščiu paviršiumi, tikėtina sniegu. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo iki mirties, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaukolė skliauto kairės pusės linijinis lūžis, susiformavęs kaukolės ertmės audinių suledėjimo ir plėtimosi metu nukentėjusiojo kūnui po mirties ilgą laiką būnant šaltoje aplinkoje. Šiam pomirtiniam sužalojimui sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Objektyvių duomenų (sužalojimų pėdsakų), galinčių patvirtinti byloje esančius liudytojų parodymus apie galimus trauminius poveikius į nukentėjusiojo įvairias kūno sritis, tame tarpe į galvą, nenustatyta. Įvertinus M. Č. lavono pirminio bei apkartotino tyrimo duomenis bei atsižvelgiant į bylos medžiagą, galima teigti, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo bendras kūno atvėsimas. Tokią išvadą patvirtina šie požymiai bei aplinkybė: lavono radimo aplinkybės (lavonas rastas apledėjęs, ilgą laiką išbuvęs šaltoje aplinkoje), nebuvimas sužalojimų, galinčių būti mirties priežastimi, mirčiai nuo bendro kūno atvėsimo būdinga organizmo intoksikacija etilo alkoholiu eliminacijos fazėje, įtrauktos sėklidės į kirkšnies kanalus, kaukolės skliauto lūžis būdingas kaukolės ertmės audinių suledėjimo ir plėtimuisi, smulkūs odos nubrozdinimai kairiame rieše, plaštakoje, dešinio kelio srityje, kurie paaiškinami kontaktu šiurkščiu paviršiumi, tikėtina sniegu. Sužalojimų, kurie būtų būdingi smūgių sudavimui, M. Č. lavone nenustatyta (t.1,  b.l. 62-68 ).

2012 06 25 Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 52/12(01) matyti, kad M. Č. kaukolėje konstatuotas linijinis lūžis einantis kaktikaulio žvyno kairėje ir prisitęsiantis smilkinkaulio, momenkaulio bei pakauškaulio siūlių prasiskyrimu kairėje kaukolės pusėje. Lūžis formavosi veikiant tempimo jėgoms visoje jo kraštų eigoje, nesant spaudimo deformacijos požymių, todėl neatmetama galimybė, kad lūžis atsirado kaukolės ertmės audinių suledėjimo ir plėtimosi metu. Konkrečiau pasisakyti apie lūžio mechanizmą galima įvertinus lavono radimo aplinkybes ir jo buvimą atitinkamomis aplinkos sąlygomis, nurodytomis tiriamojoje dalyje. M. Č. apatiniame žandikaulyje ir kaklo I slankstelyje sužalojimų požymių nėra (t.1  b.l. 69-74 ).

2012 10 12 specialisto apklausos metu teismo medicinos gydytojas S. M. parodė, kad M. Č. sąmonės praradimui odos nubrozdinimai kairiame rieše, plaštakoje, dešinio kelio srityje įtakos neturėjo. M. Č. kraujyje rasta 1,50 promilės etilo alkoholio yra per maža, kad sukeltų komą, tačiau tikėtina, kad ši koncentracija buvo didesnė ir sumažėjo bendro kūno atšalimo eigoje (t.1, b.l. 80).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamųjų A. S. ir A. O. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų N. Č. ir S. Š., liudytojų A. Ž., S. D. ir I. V. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji A. S. ir A. O. 2011 m. vasario 19 d., apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupe, pirties, esančios Gineitų k., Batniavos sen., Kauno r., koridoriaus patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su M. Č. metu, bendrais veiksmais, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė jam  į šoną, šiais veiksmais sukeldamas M. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamųjų kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. žymes.

 

Civilinis ieškinys.

 

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusioji N. Č. pareiškė 2 000, 00 Lt civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji A. S. ir A. O. sudavė nukentėjusiajam M. Č. bendrais veiksmais kelis smūgius, sukeldami jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų A. S. ir A. O. kaltę, nusikaltimo pobūdį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašomas 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, todėl mažintinas iki 2 000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas.

Pažymėtina, kad nors nukentėjusioji N. Č. neabejotina išgyvena dėl sūnaus M. Č. mirties, sūnaus mirtis neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didžiulį sielvartą, tačiau kaltinamieji kaltinami tik smūgių M. Č. sudavimu, sukėlusiu pastarajam fizinį skausmą, todėl jie turi atsakyti tik kaltinimo apimtyje už jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymą ir jo pasekmes.

 

 

Bausmės skyrimo nuostatos.

         

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. ir 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p.).  Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė ir ir aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).

Kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. 

            Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p.).  Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė ir ir aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).

Kaltinamasis A. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia. 

            Skirdamas A. O. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Abiems kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2011 03 07 įvykio vietos apžiūros metu paimtas tamponas su  dviem nuoplovomis, užvalkalas (perduoti kartu su byla) ir 2011 03 01 daiktų pateikimo protokolu paimta pirštinė (perduota kartu su byla), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Iš kaltinamųjų išieškotinos nukentėjusiosios valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant nukentėjusiąją N. Č., kurios pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

 

n u s p r e n d ė :

 

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltiną, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 03 22 iki 2011 04 01.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

 

A. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltiną, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 03 22 iki 2011 04 01.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

 

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir A. O. solidariai 2 000,00 Lt (du tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios N. Č. naudai.

Pripažinti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiąją N. Č., bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai 460,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt litų) valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2011 03 07 įvykio vietos apžiūros metu paimtą tamponą su dviem nuoplovomis, užvalkalą ir 2011 03 01 daiktų pateikimo protokolu paimtą pirštinę nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

 

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Tatjana Butkienė