Civilinė
byla Nr. 2-1563/2009
Procesinio
sprendimo kategorijos: 110.1, 20.3.10, 21.4.1.1, 21.6.
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Lietuvos respublikos vardu
2009
m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas
ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties,
kuria atmestas minėto pareiškėjo prašymas dėl arešto automobiliui panaikinimo civilinėje
byloje Nr. B2-533-278/2009 pagal ieškovo UAB „Milnora ir ko“ direktoriaus S. P.
ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Milnora ir ko“ iškėlimo, ir
n u s t a t ė :
pareiškėjas V.
Z. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti areštą
automobiliui Ford Mondeo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis
įsigijo iš UAB „Milnora ir ko“ pagal 2009-04-08 pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė,
jog 2009-07-01, ketindamas įregistruoti šį automobilį savo vardu VĮ „Regitra“
sužinojo, kad jis yra areštuotas (b. l. 101).
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d.
nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo 2009-03-27 nutartimi
civilinėje byloje Nr. 2-434-227/2009, siekiant užtikrinti ieškovo AB bankas „Snoras“ ieškinį, buvo areštuotas atsakovo
UAB „Milnora ir Ko“ turtas, tarp jo
ir automobilis Ford Mondeo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini),
uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus su šiuo turtu (b. l. 12-13, 20-23).
Turto apraše (b. l. 20-23) nurodytos
transporto priemonės saugojimui buvo perduotos šio turto savininkei UAB „Milnora ir Ko“ ir apie tai turto apraše pasirašė bendrovės direktorius S. P., todėl įmonei
buvo žinoma, jog sudaryti sandorių (parduoti areštuotą turtą) bendrovė negali.
Apygardos teismas,
atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus duomenis, konstatavo, kad UAB „Milnora ir ko“ priklausantis automobilis V. Z. buvo
parduotas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1. 80 str.). Teismas nurodė, jog Panevėžio
apygardos teismo 2009-06-03 nutartimi UAB „Milnora ir ko“ yra iškelta bankroto
byla, todėl įmonės turto pardavimo klausimus šiuo metu turi teisę
spręsti tik įmonės kreditoriai. Nutartyje pažymėta, jog V. Z., įmonei sumokėjęs
už automobilį, turi teisę pareikšti
finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, o automobilį privalo perduoti įmonės
administratoriui UAB „Bankroto eiga“ (Įmonių bankroto įstatymo 23 str., 10 str.
4 d.. 5 p.).
Pareiškėjas atskiruoju
skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir ginčo transporto priemonei
pritaikytą areštą (b. l. 124). Nurodo, kad teismo nutartis areštuoti automobilį
buvo neįsigaliojusi, be to, pareiškėjas negalėjo žinoti apie jo perkamai
transporto priemonei pritaikytus apribojimus. Kadangi jis yra sąžiningas
įgijėjas, automobilis negali būti iš jo išreikalautas (CK 1.80 str. 4 d.)
Atskirasis
skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo
faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės
instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo
nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas
civilinę bylą bei priimdamas sprendimą (nutartį), privalo tinkamai taikyti,
aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų
įstatymų reikalavimus. Be to, teismas privalo nustatyti išsamias bylos
aplinkybes, tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (CPK 14 str., 158-159
str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu
aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais, ir jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, pagal CPK 265, 270 straipsnių
nuostatas, teismas turi priimti sprendimą dėl visų reikalavimų, kuriuos
pareiškė šalys, motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje pateikdamas
teisinį bei faktinį sprendimo išvadų pagrindimą.
Teismų
praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai viena iš nagrinėjamo ginčo šalių
yra bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, viešasis interesas įpareigoja bylą
nagrinėjantį teismą būti aktyviu, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nei
bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesai, sąžiningumo, teisingumo
bei protingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–30/2006).
Todėl, nors civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.),
kuris be kita ko reiškia šalių laisvę pasirinkti kam ir kokiu pagrindu reikšti
savo reikalavimus bei tai, jog teismas nė vienai iš šalių negali nurodyti,
kokių priemonių ji turi imtis, kad būtų apginti jos interesai (CPK 12 str., 17
str.), tačiau, kaip minėta, šioje byloje turi būti ginamas viešasis interesas,
todėl teismas turėjo būti aktyvus ir užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami
bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, o taip pat ir pareiškėjo interesai.
Nors nagrinėjamu
atveju pareiškėjas V. Z. prašė panaikinti jo įsigytai transporto priemonei taikomą
areštą, tačiau iš prašymo turinio matyti, jog iš esmės buvo reiškiamas reikalavimas
pripažinti, kad sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sandorį (toliau –
sandorį) pareiškėjas veikė sąžiningai, todėl turi būti panaikinti apribojimai,
taikyti pareiškėjo įsigytai transporto priemonei, t. y. iš esmės buvo prašoma netaikyti
restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.; b. l. 101).
Iš bylos
duomenų matyti, kad sandorio dalykas - automobilis Ford Mondeo, kėbulo Nr. (duomenys
neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2009-03-27 nutarties pagrindu
antstolio priimtu 2009-03-30 patvarkymu Nr. 0102/09/01504, buvo areštuotas, jo
saugotoju paskiriant UAB „Milnora
ir ko“ direktorių S. P. (b. l. 12-13, 20-22). Turto apraše direktorius
S. P. pasirašė, jog jam (turto saugotojui) išaiškinta, kad perduoto saugoti
(administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat
nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro
saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka (b. l.
22-23; CPK 619 str. 1 d.). Taigi pardavėjui UAB „Milnora ir ko“ sudarant sandorį buvo žinoma aplinkybė
apie tai, kad parduodamas automobilis yra areštuotas ir nuosavybės teisės į jį
negali būti perleistos ar kitaip suvaržytos.
Pirmosios
instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė
pagrįstą išvadą, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei
yra niekinis, kadangi jį sudarant buvo nesilaikoma imperatyvaus teismo ir
įstatymo nustatyto draudimo dėl areštuoto turto nuosavybės teisių perleidimo, todėl
ginčo automobilis negalėjo būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu (CK 1.80
str., CPK 145 str. 8 d., CPK 619 str. 1 d.).
Neturi
pagrindo apelianto teiginys, jog sudarant sandorį minėta Panevėžio apygardos
teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo įsiteisėjusi,
kadangi iš šios nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad ji vykdytina skubiai
(b. l. 13; CPK 152 str. 1 d.).
Kai sandoris
negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra
gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi,
natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių
sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje
suformuluotos bendros restitucijos taikymo taisyklės. Tačiau restitucijos
taikymo ribojimus nustato kitos CK normos, tai yra CK 1.80 straipsnio 4 dalis
ir CK 4.96 straipsnis, kai kalbama apie sąžiningą įgijėją.
Civilinėje
teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be
kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta
kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo
sąžiningumo, jeigu įstatymas
nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto
valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta
priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar
turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos
dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia,
kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo
nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis).
Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės
15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-328/2006).
Pareiškėjas,
jo paties teigimu, apie tai, kad automobilis yra areštuotas, sužinojo tik po
sandorio sudarymo, t. y. 2009-07-01, kuomet, ketindamas įregistruoti įsigytą
transporto priemonę savo vardu, nuvyko į VĮ „Regitra“ (b. l. 101). Šį apelianto
teiginį iš dalies patvirtina VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2009-04-07 pažymos
apie transporto priemonės laikiną įregistravimą duomenys, iš kurių matyti, jog
dieną prieš sandorio sudarymą, t. y. 2009-04-07, duomenų apie minėto
automobilio areštą ši įmonė dar neturėjo (b. l. 124). Tačiau iš skundžiamos
teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir pasisakė tik
dėl pardavėjo (UAB „Milnora ir
ko“) veiksmų neteisėtumo ir nesąžiningumo, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl
pirkėjo (pareiškėjo V.Z.) sąžiningumo sudarant sandorį. Teismas nesiėmė
priemonių, kad į bylą būtų pateikti duomenys apie tai, ar pirkėjas sumokėjo pirkimo-pardavimo
sutartyje nurodytą kainą, ar ši kaina nėra nepagrįstai maža, atsižvelgiant į
automobilio rinkos kainą, ar pinigai buvo užpajamuoti bendrovės sąskaitoje, nebuvo
apklausti asmenys, sudarę ginčo sutartį, netirtos kitos aplinkybės, svarbios
nustatant pirkėjo sąžiningumą.
Kita vertus,
teismas, pripažinęs sandorį niekiniu, tinkamai neišsprendė restitucijos taikymo
(netaikymo) klausimo. Iš bylos duomenų (V. Z. pareiškimo) matyti, kad automobilį
šiuo metu valdo pareiškėjas (b. l. 101). Teismas nutartyje nurodė, kad
pareiškėjas privalo perduoti automobilį BUAB „Milnora ir ko“ bei turi teisę
pareikšti kreditorinį reikalavimą, t. y. taikė vienašalę restituciją natūra, tačiau
nenurodė įstatyminio pagrindo, kuriuo remdamasis nustato tokį restitucijos
būdą. Nagrinėjamu atveju dvišalė restitucija negalima, kadangi UAB „Milnora ir
ko“ yra iškelta bankroto byla, o pagal LR ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus
teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines
prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, kad pinigai už
ginčo automobilį buvo sumokėti ir jo pardavimo kaina buvo nustatyta sąžiningai,
reikėtų svarstyti ar pritaikius vienašalę restituciją, nebūtų pažeisti sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo principai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.145
straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra keisti restitucijos
būdą arba jos apskritai netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių
padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų,
tai yra restitucijos taikymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo principams.
Iš Panevėžio
apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo matyti,
kad UAB „Milnora ir ko“ turėjo 2 426 636 Lt vertės turto, o jos įsipareigojimai
siekė 4 301 343 Lt (b. l. 70-74, 83, 87-88). Pareiškėjas restitucijos taikymo
atveju būtų įrašytas į trečios eilės kreditorių sąrašą, kurio kreditorinių
reikalavimų dalis sudarytų tik apie 0,14 procento visų trečios eilės kreditorių
reikalavimų sumos, nes pagal ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai
neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai
patenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui tenkančią sumą. Taigi
5180 Lt grąžinimas pareiškėjui neturėtų lemiamos įtakos BUAB „Milnora ir ko“ turtinei
padėčiai ir jos kreditorių interesams. Tačiau, iš kitos pusės, svarstytinas
klausimas ar pritaikius vienašalę restituciją žymiai nepablogėtų pareiškėjo turtinė
padėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui teikiama valstybės
garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, kadangi jo metinės pajamos
neviršija 6400 Lt (b. l. 127). Už automobilį jis teigia sumokėjęs 5180 Lt, t.
y. sumą, galimai atitinkančią visas jo metines pajamas. Todėl, nustačius
pareiškėjo turtinę padėtį bei jo, kaip pirkėjo sąžiningumą, reikėtų svarstyti
klausimą ar dėl restitucijos taikymo (automobilio grąžinimo UAB „Milnora ir
ko“), pareiškėjo turtinė padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai nepablogėtų. Ir
priešingai, svarstytinas klausimas, ar nebūtų pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių
interesai, jei pritaikius vienašalę restituciją ir grąžinus įmonei ginčo automobilį,
bankroto administratorius turėtų iš naujo vykdyti šio automobilio pardavimo
procedūras, kurios sąlygotų didesnius bankroto administravimo kaštus. Be to, reikėtų
įvertinti ir tai, ar esant dabartinei ekonominei situacijai šalyje, minėtas
automobilis būtų parduotas už didesnę kainą, nei pagal niekinį sandorį buvo
sumokėjęs pirkėjas. Nustačius visas pirmiau minėtas aplinkybes, turėtų būti
sprendžiama, ar šioje byloje vienašalės restitucijos taikymas sąžiningo įgijėjo
atžvilgiu neprieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5
str. 4 d.).
Apeliacinio
teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus,
konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai
ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neužtikrino
byloje viešojo intereso apsaugos (CPK 42 str. 2 d.), neatskleidė šios bylos
esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o apeliacinės instancijos
teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų. Dėl nurodyto, skundžiama
teismo nutartis panaikintina, bylą perduodant nagrinėti iš
naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329
str. 1 d., 338 str.).
Iš naujo
nagrinėjant bylą, būtina pašalinti pirmiau paminėtus trūkumus, visapusiškai ir
išsamiai ištirti bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti,
teisingai nustatyti bylos faktines aplinkybes, nes tik teisingai nustačius
teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą
ir teisingai išspręsti ginčą. Jeigu, teismo nuomone, pareiškimo reikalavimai ar
jo pagrindai nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, tai, turint omeny viešo
intereso gynimą, teismas turi pareigą tinkamai išaiškinti pareiškėjui jo teises
bei pareigas bei imtis kitų įstatyme numatytų procesinių veiksmų, susijusių su
bylos aplinkybių ištyrimu ir įrodymų išreikalavimu, betarpišku jų ištyrimu bei
įvertinimu pagal CPK taisykles.
Teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip minėta, automobilio pardavėjas (UAB „Milnora ir ko“ bei jos direktorius S.
P.) apie įmonės turtui taikytus apribojimus sandorio sudarymo metu neabejotinai
žinojo, tačiau nepaisydamas to, vis tiek sudarė imperatyvioms įstatymo
nuostatoms prieštaraujantį sandorį. Už perduoto saugoti (administruoti) turto
praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta
tvarka, todėl svarstytinas klausimas dėl nesąžiningo pardavėjo ar jo
administracijos vadovo, kuris ir buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju,
atsakomybės (CK 6.249 str. CPK 619 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio
trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos
teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir pareiškėjo
V. Z. prašymą dėl arešto automobiliui panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-533-278/2009
perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas