Administracinė byla Nr. I-3341-561/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06106-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui P. G. ir jo atstovui adv. Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) atnaujinti galimai praleistą trejų metų terminą ginčyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus sprendimą, kuriuo nuspręsta mokėti pareiškėjui sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir pensija); 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimo Nr. (10.1) S-64827 dalį (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas), kurioje buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjui pensijos dalį – 22168,53 Lt, neišmokėtą remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis (toliau – ir Laikinasis įstatymas); 3) panaikinti VSDFV 2013-10-02 sprendimą Nr. (6.5) I-6443 (toliau – ir VSDFV 2013-10-02 sprendimas); 4) panaikinti VSDFV 2013-10-24 sprendimą Nr. (6.5E) I-6953 (nors pareiškėjas skunde nenurodo skundžiamo sprendimo tikslios datos ir numerio, tačiau iš pateiktų atsakovės rašytinių įrodymų matyti, kad skundžiamas sprendimas Nr. (6.5E) I-6953 yra priimtas 2013-10-24, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundžia šį sprendimą) (toliau – ir VSDFV 2013-10-24 sprendimas); 5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pervesti 22168,53 Lt į pareiškėjo sąskaitą; 6) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 1197,10 Lt delspinigių nuo neišmokėtos 22168,53 Lt pensijos sumos.
Skunde nurodė, kad 2012-02-06 nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai. Pareiškėjui, kaip dirbančiam pensininkui, nebuvo išmokėta žymi pensijos dalis. Nurodė, kad kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas pateikti duomenis, kokia pensijos dalis yra neišmokėta bei grąžinti neišmokėtą pensijos dalį, tačiau VSDFV Kauno skyrius sprendimu pateikė duomenis bei atsisakė neišmokėtą pensijos dalį grąžinti. Nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti teritorinio skyriaus sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pensijos nepriemoką. VSDFV 2013-10-02 sprendimu nusprendė pateikto pareiškėjo skundo nenagrinėti ir pasiūlė iki 2013-10-16 pateikti įrodymus dėl termino atnaujinimo. Pabrėžė, kad 2013-10-16 VSDFV pateikė papildomą informaciją, nurodydamas, kad VSDFV skundžia ne 2010 m. VSDFV Kauno skyriaus veiksmą, o konkretų VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo buvo pateikta ne tik informacija apie neišmokėtos pensijos dydį, bet ir atsisakoma ją išmokėti. Pažymėjo, kad nepaisant pateiktų argumentų, VSDFV 2013-10-24 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą terminą Kauno skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjui pagal Laikino įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti 2013-09-25 pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas nesutinka su VSDFV argumentu, kad skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-03-12 nutartyje pateiktu aiškinimu ir prašo teismo panaikinti skundžiamus sprendimus kaip neteisėtus bei nepagrįstus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus reikalavimą priteisti pensijos dalį pilnai ar iš dalies, prašė priteisti šią sumą išmokėti dalimis.
Atsiliepime nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį.
Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 raštą nepagrįstai laiko sprendimu dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, nes rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo. Sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.
Nurodė, kad VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV Kauno skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad pareiškėjo atstovas, kreipdamasis į VSDFV su 2013-09-25 skundu išmokėti pareiškėjui nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai trejų metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-10-02 sprendimu, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo atstovo 2013-09-25 skundą ir nurodė, kad jei iki 2013-10-16 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiame sprendime VSDFV konstatavo, jog VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 rašte nurodyta informacija yra teisinga, t. y. nurodė pagrindą, kuriuo remiantis keisti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą (valinį aktą) nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti pareiškėjui perskaičiuotą pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensiją nėra teisinio pagrindo.
Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas, pateikdamas įrodymus, jo manymu, sudarančius pagrindą išnagrinėti 2013-09-25 skundą, pakartotinai kreipėsi į VSDFV su 2013-10-16 skundu. Šiame skunde pareiškėjo atstovas nurodė, kad tik po to, kai Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo tam tikros Laikinojo įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, 2012-09-21 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, pareiškėjas įgijo teisę ir teisinį pagrindą prašyti grąžinti jam neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Kartu pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjas skundžia ne 2010 metų sausio mėnesio VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, o 2013-09-19 sprendimą ir kad VSDFV neteisingai taiko Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2013-01-01, paminėjo LVAT sprendimus, jo manymu, reikšmingus sprendžiant senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėjui klausimą. Fondo valdyba, įvertinusi pareiškėjo atstovo 2013-10-16 skundo argumentus, nusprendė, jog šie argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir kad pareiškėjo atstovas neįrodė, jog pareiškėjas terminą praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 dalimi ir Taisyklių 20 bei 31 punktais, 2013-10-24 sprendimu atsisakė atnaujinti terminą sprendimui apskųsti ir nusprendė pareiškėjo atstovo 2013-09-25 skundo nenagrinėti.
Atsakovė rėmėsi LVAT praktika ir prašė pareiškėjo bylą nutraukti. Pasisakydama dėl pensijos ribojimo, nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas ir mokėjo sumažintą pensiją. Nesutiko ir su pareiškėjo reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, nes, atsakovės teigimu, mokant pensiją, šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatų nėra.
Teismo posėdyje atsakovės VSDFV atstovas nedalyvavo.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės VSDFV pateiktame atsiliepime.
Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Kauno skyriaus atstovas nedalyvavo.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-01-01 buvo apskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis.
VSDFV Kauno skyriaus pateikti apskaičiavimai, dėl kurių teisingumo nėra ginčo, liudija, kad nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo buvo neišmokėta 22168,53 Lt pensijos dalis.
Pareiškėjo atstovas 2013-08-28 kreipėsi į VSDFV skyrių su prašymu išmokėti 2010–2012 m. neišmokėtos pensijos dalį, taip pat išduoti pažymą, kokia pensijos dalis buvo neišmokėta.
VSDFV Kauno skyrius 2013-09-19 sprendimu Nr. (10.1) S-64827 pateikė detalius paskaičiavimus apie neišmokėtą pareiškėjo pensijos dalį bei atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos dalies išmokėjimo.
Pareiškėjo atstovas 2013-09-25 su skundu kreipėsi į VSDFV, kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimą ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pensijos dalį.
VSDFV, išnagrinėjusi 2013-09-25 pareiškėjo prašymą, 2013-10-02 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-6443, kuriame pažymėjo, kad skundą nagrinėti atsisakoma, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytas trejų metų terminas. Pareiškėjui išaiškinta, kad iki 2013-10-16 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. VSDFV nurodė, kad nėra parengtų teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta pensijų kompensavimo tvarka. Priėmus ir įsigaliojus pensijų kompensavimo tvarkai, negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2013-09-19 rašte detaliai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjui mokėjo pensiją 2010–2011 metais ir pateikė duomenis apie neišmokėtos pensijos dalies dydžius bei informavo pareiškėją apie rengiamus teisės aktų projektus, kuriais turi būti nustatyta kompensavimo tvarka dėl Laikinojo įstatymo nuostatų negautos pensijos dalies, todėl sprendė, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 raštą.
Pareiškėjo atstovas VSDFV 2013-10-16 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad skundžia VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimą ir jokio termino šiam sprendimui apskųsti nėra praleidęs. Taip pat pabrėžė, kad po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, pareiškėjas įgijo teisę ir teisinį pagrindą prašyti grąžinti jam neišmokėtą pensijos dalį.
VSDFV 2013-10-24 sprendimu Nr. (6.5E) I-6953, įvertinusi pareiškėjo atstovo 2013-10-16 skundo argumentus, nusprendė, jog šie argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl nusprendė 2013-09-25 pareiškėjo skundo nenagrinėti.
Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti VSDFV 2013-10-02 ir 2013-10-24 sprendimus, VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimą bei įpareigoti šį skyrių išmokėti pareiškėjui jo prašomą pensijos nepriemoką ir delspinigius, pagrįstumo bei teisėtumo.
Teisminėje praktikoje, aiškinant Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatuota, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri realizuojama ginčo klausimu teikiant skundą VSDFV (LVAT 2013-11-13 nutartis adm. b. Nr. AS520-789/2013 ir kt.).
Pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013-01-01, 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.
Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Atsakovė VSDFV atsiliepime tvirtino, kad ginčas neišnagrinėtas Pensijų įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. VSDFV 2013-10-02 sprendime nurodė, kad tik priėmus teisės aktus, kuriuose bus reglamentuota pensijų kompensavimo tvarka, negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2013-09-19 rašte detaliai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjui mokėjo pensiją 2010–2011 metais ir pateikė duomenis apie neišmokėtos pensijos dalies dydžius bei informavo pareiškėją apie rengiamus teisės aktų projektus, kuriais turi būti nustatyta kompensavimo tvarka dėl Laikinojo įstatymo nuostatų negautos pensijos dalies, todėl sprendė, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 raštą.
Teismo vertinimu, tokios atsakovės formuluotės leidžia daryti išvadą, jog VSDFV įvertino Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo ir jį panaikinti atsisakė, t. y. pareiškėjo skundą iš esmės išnagrinėjo. Šis viešojo administravimo subjekto valdingas patvarkymas, išreikštas pareiškėjo atžvilgiu priimtame individualiame administraciniame akte, sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, t. y. daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl gali būti ginčo administracinėje byloje dalykas. Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir naujausioje LVAT praktikoje (2014-07-31 nutartis adm. b. Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis adm. b. Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis adm. b. Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).
Įvertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo skundas dėl pensijos nepriemokos buvo išnagrinėtas tokio pobūdžio ginčams įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, todėl nėra kliūčių pareiškėjo keliamą ginčą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti teisme. Taip pat pripažintina, kad atsakovų nurodytų motyvų, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatyme 45 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą, bei pareiškėjo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas šį terminą atnaujinti, vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.
Teismui konstatavus, kad VSDFV pareiškėjo skundą iš esmės išnagrinėjo, darytina išvada, kad VSDFV 2013-10-24 sprendimas, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo skundo, prieštarauja VSDFV 2013-10-02 sprendimo išvadoms, nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo ir mokėjo sumažintą remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies bei 8 str. 1 dalies nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatoms.
Esant aptartai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskirta socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 22168,53 Lt senatvės pensijos dalis.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kokią įtaką viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į išplėstinės teisėjų kolegijos adm. b. Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, kurioje atitinkamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiškėjos kreipimosi į teismą, tačiau prieš teismui priimant sprendimą byloje. Kol sprendimas gali būti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, viešojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjo keliamas ginčas VSDFV buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka, o pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų bei pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėtinas teisme, pripažintina, kad iki Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ginčo teisinių santykių kvalifikacija nebuvo užbaigta, todėl pareiškėjo teisės turi būti ginamos priteisinat jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalį. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas, priteisimo tenkintinas ir pareiškėjui iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 22168,53 Lt senatvės pensijos dalis.
Remiantis tais pačiais motyvais naikintina VSDFV 2013-10-02 sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2013-09-19 VSDFV Kauno skyriaus sprendimo dalį.
Pažymėtina, kad VSDFV Kauno skyrius skundžiamu sprendimu pateikė ne tik pareiškėjo prašomą informacija apie negautą pensiją, bet ir atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. VSDFV Kauno skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, tačiau neturėdamas įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą šiuo klausimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalimi, privalėjo tokį prašymą perduoti nagrinėti VSDFV, kuriai priskirta nagrinėti ginčus dėl teritorinių skyrių sprendimų teisėtumo, tačiau to nepadarė. Taigi, darytina išvada, kad VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų, viršijo savo kompetencijos ribas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis adm. b. Nr. A261-532/2014 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, VSDFV Kauno skyriaus 2013-09-19 sprendimas toje dalyje, kurioje iš esmės išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl pensijos dalies išmokėjimo nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 punktas).
Pareiškėjas prašė teismo priteisti 1197,10 Lt delspinigių nuo priteistinos 22168,53 Lt neišmokėtos pensijos sumos. Pareiškėjas prašė pagal analogiją taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 dalį, kurioje nustatyta, kad už pavėluotai į fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai arba vadovautis Civilinio kodekso 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis ir už neišmokėtą pensijos dalį priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 1 dalies nuostata nustato atsakomybę už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą į Fondą. Nagrinėjamos bylos kontekste, ši teisės norma pagal analogiją negali būti taikoma, nes VSDFV skyrius pareiškėjui pensiją pervesdavo laiku ir teisingai, vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Netenkintinas pareiškėjo prašymas ir dėl 5 procentų palūkanų priteisimo, nes pareiškėjo ir atsakovo, mokant pensiją, nesiejo sutartiniai santykiai, be to, nei Pensijų įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai to nenumato.
Atsakovė pateikė prašymą senatvės pensijos sumą priteisti išmokėti dalimis tuo atveju, jei pareiškėjo reikalavimas bus tenkinamas (ar tenkinamas iš dalies).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje adm. b. Nr. A-552-519/2013 pažymėjo, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiškėjo teisių apsaugai, įpareigojimas išmokėti nustatytą nepriemoką turi būti įgyvendintas per konkretų protingą terminą. Nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, remiantis teismo praktikoje išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei į priteistinos valstybinės pensijos dydį, VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjui 22168,53 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2, 4 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo P. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-24 sprendimą Nr. (6.5E) I-6953.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-10-02 sprendimo Nr. (6.5) I-6443 dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjo pensijos perskaičiavimams netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-09-19 sprendimo Nr. (10.1) S-64827 dalį, kurioje išnagrinėtas P. G. skundas dėl pensijos dalies nepriemokos.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyrių išmokėti pareiškėjui P. G. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą 22168,53 Lt (dvidešimt du tūkstančius šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 53 ct) senatvės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas, išmokant senatvės pensijos dalį per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Liudmila Zaborovska