Civilinė byla Nr. e2YT-12272-1151/2022

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01397-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 

3.2.3.1; 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. G. po sutuoktinio G. G. (G. G.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo (sutuoktinio G. G.) palikimą. Nurodė, kad:

1.1.                      pareiškėja I. G. ir G. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio G. G. mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini); ½ dalis 1/7 dalies ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0600 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).; 0,1964 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io adresu (duomenys neskelbtini).

1.2.                      aptartas turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl turtas sutuoktiniams priklause? bendrosios jungtine?s nuosavybe?s teise. Kito paveldimo turto ne?ra. Po sutuoktinio G. G. mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokoje įgytame pareiškėjos vardu registruotame bute, esanc?iame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Pareis?ke?ja ru?pinosi santuokoje i?gytu turtu ir laiko save vienintele to turto savininke.

2.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos I. G. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavęs pranešimo apie galimą palikėjo G. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. G. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

3.       byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos I. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).  

4.       Nustatyta, kad I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2022-10-14 Gyventojų registro išrašo duomenimis G. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – NTR) 2022-10-14 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėja santuokos su G. G. metu įgijo toliau nurodomą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), 1/7 dalį u?kinio pastato, esanc?io (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).; 0,1964 ha z?eme?s u?kio paskirties z?eme?s sklypo, esanc?io (duomenys neskelbtini).. Pareiškėjos I. G. teigimu, po G. G. mirties pareiškėja velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aptartą turtą (palikimą) valdyti.

5.       Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

6.       Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai). 

7.       Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). Likusi gyventi nurodytame bute pareiškėja butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti is?vadą, kad pareis?ke?ja visą laiką nuo sutuoktinio mirties valde? ir naudojosi butu, kas reis?kia, kad pareiškėja prie?me? palikima? faktiniu valdymu. Tai, kad pareis?ke?ja moka mokesc?ius uz? buta? ir ru?pinasi juo (butu), i?rodo teismui pateikta: 2019 m. birz?elio me?n. sa?skaita su moke?jimo kvitu, UAB ,,Nemenc?ine?s komunalininkas“ paz?yma, patvirtinanti, jog už butui teiktas komunalines paslaugas ne?ra i?siskolinimo; mokamasis pranes?imas uz? 2022 m. rugsėjo me?n., is? kurio matyti, kad yra permoka uz? s?alta? vandeni? ir kitas paslaugas; vandens skaitiklio patikrinimo aktas, kuris rodo, kad pareis?ke?ja priz?iu?ri ir ru?pinasi butu. Po sutuoktinio mirties likusius santuokoje i?gytus z?eme?s sklypus pareis?ke?ja nuolat tvarko ir priz?iu?ir (s?ienauja ir sodina darz?us). Nurodytos aplinkybe?s i?rodo fakta?, kad pareis?ke?ja po sutuoktinio mirties valde?, naudojosi ir priz?iu?re?jo velionio palikta? turta? kaip savo, laike? save to turto vienintele savininke. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad ji (pareiškėja) po sutuoktinio G. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Nepateikta duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po G. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo G. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais I. G. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.    

8.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja I. G. po sutuoktinio G. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos I. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po G. G. mirties.

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų

9.       Teismas pastebi, kad pareiškėja už pareiškimą ypatingos teisenos byloje sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 82 straipsnio nuostatas, CPK nustatytas žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, kuris taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos, todėl pareiškėja už pareiškimą ypatingos teisenos tvarka turėjo sumokėti 53 Eur žyminį mokestį. Pareiškėja už teismui pateiktą pareiškimą įpareigotina primokėti 3 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (aptarta aplinkybė pareiškėjai buvo nurodyta ir rezoliucijoje, kuria pareiškimas buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjos I. G. pareiškimą tenkinti. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties
(duomenys neskelbtini) priėmė velionio G. G. (G. G.) palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai I. G. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą. 

Pareiškėja I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigotina primokėti trūkstamą 3 Eur (trijų eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.