Baudžiamoji byla Nr. 1-104-309/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.6.4.5., 1.2.3.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Zigmas Kavaliauskas,
sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei
Tamašauskienei,
kaltinamajai V.
T., jos gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
nukentėjusiajam A. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė,
Lietuvos Respublikos pilietė,
ištekėjusi, gyv. (duomenys
neskelbtini) kaime, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio
išsilavinimo, nedirbanti, neteista -
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK
129 str. 1 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
V. T. nužudė G. N.,
t. y. 2009 m.
gruodžio 21 d. apie 17 val. 44 min. (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo
alkoholio, tarpusavio konflikto su G. N. metu,
peiliu dūrė G. N. vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į
kairį petį, tuo padarydama G.
N. durtinę-pjautinę kairio peties žaizdą su pažastinės arterijos
sužalojimu, pilvaplėvės ertmės sužalojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl
ko nuo durtinės-pjautinės kairio peties žaizdos su pažastinės arterijos
sužalojimo, kuris komplikavosi į ūmų išorinį nukraujavimą,
G. N. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamoji V. T. kalta
prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 21 d., ryte, apie 9 val.,
buvo svečiuose pas R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Ji, R. B. ir E. Š. gėrė alų ir vyną. Jiems
begeriant alkoholinius gėrimus, iš (duomenys
neskelbtini) grįžo R. V., kuris kartu su R. B. išėjo pas G. N. dirbti miško
darbų. Pas R. B. namuose ji liko su E.
Š.. Po to iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo
E. Š. sugyventinis L. Z., kuris
atsivežė alau,s ir jie gėrė alkoholį. Vėliau grįžo R. V. ir
R. B.. Po to atėjo G. N. ir
atsinešė du plastikinius vyno butelius, kurį visi gėrė. E. Š.
su sugyventiniu L. Z. apie 16–17 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas R. B. namuose liko ji, R. B., R. V. ir G. N.. R.
V. užmigo virtuvėje prie stalo, o R. B. kažkur išėjo.
Ji su G. N. toliau gėrė alkoholį. Apie 18 val. tarp jos
ir G. N. kilo žodinis konfliktas. Su G.
N. pradėjo kalbėti apie darbą. Jis sakė, kad yra geriausias ūkininkas, o ji
sakė, kad yra ir kitų, kurie geriau dirba. G. N. ją
pavadino „durne“, tada ji jį pavadino „depresija“. Ji sėdėjo virtuvėje prie
stalo, o G. N. sėdėjo priešais prie krosnies. G. N. kumščiu sudavė smūgį jai į veidą, o kai ji pasilenkė, G. N. atsistojo ir griebė jai už plaukų ir sudavęs smūgį į
nugarą pradėjo smaugti. Kai G. N. pradėjo ją smaugti, ji
sėdėjo ir mano, kad atbula ranka jam įdūrė. Neprisimena, ar kai G. N. dūrė peiliu, jis sėdėjo, ar stovėjo. Ji labai
išsigando, neprisimena, kaip jam įdūrė peiliu. Kiek kartų dūrė peiliu G. N., neprisimena. Neprisimena ir to, į kurią kūno dalį G. N. dūrė. Kur peilis buvo padėtas ir iš kur jį paėmė,
neprisimena. Kai G. N. įdūrė peiliu, jis nuo jos pasitraukė
ir prie durų susmuko. Neprisimena, kur padėjo peilį. Ji pamačiusi kraują
iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalbą ir medikai nustatė, kad G. N. miręs. Kiek per dieną išgėrė alkoholio, negali pasakyti.
Jie keturiese išgėrė 3–4 „bambalius“ alaus ir du butelius vyno. Su jais kurį
laiką kartu gėrė E. Š. ir jos sugyventinis L. Z.. Ji buvo girta, bet nebuvo tokia girta, kad
neprisimintų, kaip viskas įvyko. Jos lengvas girtumas netrukdė priešintis G. N. veiksmams.
Savo parodymus kaltinamoji V. T. patvirtino
parodymų patikrinimo vietoje metu (128–129 b. l.).
Be dalinio kaltinamosios V. T. prisipažinimo
jos kaltė įrodoma:
nukentėjusiojo A. N. parodymais,
kad kaltinamąją pažįsta tik iš matymo. Mirusysis G. N. buvo
jo brolis. Policijos darbuotojai telefonu jam pranešė, kad jo brolis G. N. nužudytas. Prieš brolio nužudymą su juo buvo kalbėjęs
prieš kelias valandas. Brolis G. N. ir kaltinamoji V. T. senai pažįstami. Jie dažnai kartu girtaudavo. Nėra
girdėjęs, kad kada nors tarp jų būtų kilę konfliktai, tik kartais
apsižodžiuodavo. Laidojimo išlaidos sudarė 3132,75 Lt. Į minėtą sumą buvo
paskaičiuota salės nuoma, šarvojimo salė, „keturnedėlis“, skirtas susiėjimui,
kad pagerbtų mirusįjį, ir kitos išlaidos. Paminklas dar nėra užsakytas ir
pastatytas. Paminklą ruošiasi statyti ateityje. Taip pat reiškia civilinį
ieškinį 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jo santykiai su broliu buvo geri;
liudytojo R. V. parodymais, kad
nužudytasis G. N. buvo jo draugas. 2009 m. gruodžio 21 d.
apie 8 val. ryto, grįžo iš (duomenys
neskelbtini) į namus, (duomenys
neskelbtini) kaimą. Jam telefonu paskambino G. N. ir
paprašė, kad ateitų į mišką kirsti medžių. Su G. N. ir
juo kartu dirbo R. B.. Dirbdami gėrė alkoholinius gėrimus.
Baigę darbus, apie 13–14 val. grįžo į (duomenys
neskelbtini) kaimą pas R. B. į namus. G. N. davė R. B. pinigų parnešti
alkoholio. Kai grįžo iš miško, pas R. B. namuose buvo
kaltinamoji V. T., E. Š., o ar buvo
L. Z., neprisimena. Kada atėjo pas R.
B. į namus G. N., neprisimena, nes buvo girtas ir miegojo.
Jis pabudo (duomenys neskelbtini) rajono
policijos komisariate. Kas įvyko pas R. B. namuose,
nežino, nes kietai miegojo;
liudytojo R. B. parodymais, kad
2009 m. gruodžio 21 d., G. N. paskambino jam telefonu ir
pasakė, kad reikia eiti mišką pjauti medžių. Miške dirbo jis, R.
V., G. N. ir A., kurio pavardės nežino. Miške jie
gėrė vyną ir degtinę. Iš miško grįžo pas jį į namus (duomenys neskelbtini) kaimą. Pas jį namuose, atrodo, buvo
kaltinamoji V. T., E. Š., nors
gerai neprisimena. G. N. prie durų išėjo, pasakė: „durnė
mane perdūrė“ ir susmuko. Prisimena, kad G. N. prašė
kviesti greitąją pagalbą. Dėl ko ir kaip įvyko konfliktas, nežino. Kas iškvietė
greitąją pagalbą, negali pasakyti;
liudytojos L. V. parodymais, kad
2009 m. gruodžio 21 d., grįžusi iš (duomenys
neskelbtini), užėjo į namus pas kaltinamąją V. T..
Jos neradusi ėjo į namus pro R. B. namus. Eidama išgirdo
šnekant. Ji užėjo pas R. B. į namus. Ten buvo kaltinamoji
V. T., R. V., E.
Š.. Ten visi išgėrė du plastikinius dviejų litrų talpos alaus butelius. Po
to ji išėjo namo išleisti vaiką į mokykloje vykstantį naujametinį karnavalą ir
pašerti gyvulius. Jie kvietė ją vėl ateiti išgerti. Kai ji vėl atėjo pas R. B. į jo namus, eidama į vidų, per langą pamatė du
stovinčius žmones, matėsi kad jie stumdosi ar mušasi ir gana greitai įėjo į
vidų. Įėjusi į vidų, pamatė G. N. jau gulintį prie
krosnies, matėsi kraujas, o kaltinamoji V. T. stovėjo.
Jos rankose lyg blizgėjo peilis. Negali pasakyti, kaip tuo momentu atrodė
kaltinamoji V. T., ar išsigandusi, ar įpykusi. Ji buvo
palaidais plaukais. G. N. nieko nesakė, o ji labai
išsigando ir išbėgo į lauką. Bėgdama telefonu skambino ar į policiją ar į
greitąją pagalbą;
liudytojos A. J. parodymais, kad
2009-12-21 dirbo (duomenys neskelbtini)
greitosios medicinos pagalbos skyriuje felčere. Tą vakarą apie 18 val. buvo
iškviesta greitoji pagalba į (duomenys
neskelbtini) kaimą. Kas iškvietė greitąją pagalbą, negali pasakyti,
dispečerė sakė, kad greitąją pagalbą iškvietė kaimynė. Jiems buvo nurodytas
neteisingas adresas, todėl ne iš karto surado tą namą. Atvykus jų niekas
nelaukė. Įėję į namą prie krosnies rado žmogaus lavoną, kuris gulėjo kraujo
klane. Kambaryje buvo kaltinamoji, kuri šaukė: „mane norėjo išprievartauti ir
bakstelėjau“. Kaltinamoji nesakė, kad ji būtų mušama, smaugiama, ji tik sakė,
kad norėjo ją išprievartauti. Ji blaškėsi po kambarį, keikė mirusįjį, sakė, kad
jam taip ir reikia. Kaltinamosios elgesys buvo neadekvatus – matėsi, kad yra
neblaivi, susitaršę plaukai, tačiau rūbai nebuvo suplėšyti, nesimatė ant veido
padarytų sužalojimų. Po to kaltinamoji atsipeikėjo ir prašė jos padaryti ką
nors, kad nukentėjusysis gyventų. Kadangi žmogus buvo miręs, paskambino į
policiją. Kambaryje buvo dar du vyrai. Jai atrodė, kad jie girti, nes po tokio
įvykio, sėdėjo ramūs prie stalo lyg sustingę;
2009-12-21 įvykio vietos apžiūros
protokolu (18–28 b.
1.)., kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) kaime, R. B. priklausantis
gyvenamasis namas, paimti įvykio vietoje rasti daiktai;
Valstybinės teismo
medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 756/09(06) (330 b. 1.), kurioje nurodoma, kad G.
N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės
kairiojo peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu. Tai komplikavosi
ūmiu išoriniu nukraujavimu;
Valstybinės teismo
medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada
Nr. S 41/10 (01) (55 b.1.), kurioje
nurodoma, kad ant džinsinių kelnių, priklausančių kaltinamajai V.
T., rastas žmogaus kraujas, atitinkantis V. T. DNR
profilį. Ant žalios striukės, priklausančios G. N.,
rastas žmogaus kraujas, atitinkantis G. N. DNR profilį;
Valstybinės teismo
medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto
išvada Nr. MK 6/10(01) (66 b. l.), kurioje
nurodoma, kad tyrimui pateikto peilio Nr. 1 panaudojimo galimybė, padarant G. N. pilvo kairės pusės ir kairiojo peties odos žaizdas,
neatmetama;
Valstybinės teismo
medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 228/10(04) (b. l. 82), kurioje nurodoma, kad V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl V. T. veikos kvalifikavimo
pagal BK 129 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą
pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir
padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo
mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra
būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių
atsiradimą.
Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios V. T., liudytojų R. V., R. B., L. V. parodymais, įvykio vietos
apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, specialistų išvadomis – nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 21 d. ryte (duomenys
neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo
virtuvėje, kaltinamoji V. T. kartu su kitais asmenimis
girtavo. Vakare, esant ten buvusiems girtiems asmenims, tarp kaltinamosios V. T. ir nukentėjusiojo G. N. kilo
žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtą. Nukentėjusysis G. N., nesutikdamas kaltinamosios V. T. pasakymu
(ji nesutiko su jo tvirtinimu, kad jis yra geriausias ūkininkas), panaudojo
prieš kaltinamąją fizinį smurtą. Kad prieš kaltinamąją V. T. buvo
panaudotas fizinis smurtas patvirtino liudytoja L. V.,
kuri matė kaip kaltinamoji ir nukentėjusysis stumdėsi, ką patvirtina ir
specialisto išvada (82 b. l. ), iš kurios matyti, kad kaltinamajai buvo suduota
ne mažiau kaip keturi smūgiai, iš kurių vienas – į veidą. Po minėto konflikto
kaltinamoji V. T., pagriebusi peilį, juo du kartus dūrė nukentėjusiajam G. N. –
vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į kairį petį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M
756/09(04) (31–33 b. 1.) nurodoma, kad G. N. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kairiojo
peties žaizdos su pažastinės arterijos sužalojimu. Tai komplikavosi ūmiu
išoriniu nukraujavimu, ir G.
N. įvykio vietoje mirė.
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis
apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad
tarp kaltinamosios V. T. padarytos veikos ir
padarinių (nukentėjusiojo G. N. mirties) yra priežastinis
ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. N. mirtis – tiesioginis kaltinamosios
V. T. veikos rezultatas: kaltinamoji V. T. 2009 m. gruodžio 21 d., apie 17 val. 44 min., (duomenys
neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo
virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su G. N. metu jį nužudė.
Teismas sutinka su kaltinamosios V. T. argumentu, kad ji neturėjo tikslo nužudyti G. N., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos
aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis)
leidžia spręsti, kad kaltinamoji V. T. du kartus peiliu
durdama nukentėjusiajam G. N. į gyvybei pavojingas
vietas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to
gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido
jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdama netiesiogine tyčia
(BK 15 str. 3 d.).
Teismas atmeta kaltinamosios V. T. argumentą, kad nukentėjusįjį G. N. nužudė
gindamasi nuo jo prieš ją panaudoto smurto.
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į
būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo
išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios
institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį
įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė
baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai
atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto
neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar
tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą
teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam
kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys
Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008,
2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis,
turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad
besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas
vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo
kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų
jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas
tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo
vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys
yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti,
girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi
akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra
visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius,
sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi
aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad
itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių
priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis
asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar
padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui
naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą
sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo
nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir
visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų
padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio,
patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali
būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra
mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam.
Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios
buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali būti
peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28
straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos
būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b)
tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini
tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka
kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Net ir esant visoms šioms būtinoms sąlygoms
vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog
peržengtos būtinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės
veikimas, kai: a) būtinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio
sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) ginantis
nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (Kasacinė byla Nr. 2K-59/2010).
Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad
kaltinamoji V. T., nukentėjusysis G. N.
ir kiti asmenys girtavo. Kaltinamoji ir nukentėjusysis anksčiau ne kartą
yra kartu girtavę, tarp jų kildavo konfliktai, tiek žodiniai, tiek panaudojant
fizinį smurtą. 2009 m. gruodžio 21 d. (duomenys
neskelbtini) kaime, R. B. priklausančio namo
virtuvėje, buvo girtaujama. Tarp kaltinamosios V. T. (kuriai
nustatytas 2,29 promilės girtumas, (116 b. l.) ir nukentėjusiojo G. N. (kuriam nustatytas 2,32 promilės girtumas, (33 b. l.)
kilo žodinis konfliktas. Konflikto kurstytoja galima laikyti kaltinamąją V. T., nes ji, žinodama apie neblaivaus nukentėjusiojo G. N. konfliktišką charakterį, jį provokavo konfliktui,
nesutikdama su jo tvirtinimu, kad jis yra geriausias ūkininkas, jam
prieštaravo, vadino įžeidžiančiais žodžiais. Taigi tarp dviejų girtų asmenų
kilo konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimą, kas jau yra
buvę ir anksčiau. Nukentėjusiajam G. N. sudavus
kaltinamajai V. T. į veidą, jie pradėjo tarpusavyje
stumdytis. Tai patvirtina liudytoja L. V., kuri parodė,
kad eidama į namo vidų matė kaip kaltinamoji ir nukentėjusysis atsistoję
stumdėsi, o įėjusi į kambarį pamatė nukentėjusįjį gulintį kraujo klane. Tai
paneigia kaltinamosios V. T. parodymus, kad
nukentėjusysis ją smaugė. Be to, specialisto išvadoje (82 b. l.) nenustatyta,
kad ant kaltinamosios V. T. kaklo būtų buvę padaryti
sužalojimai, būdingi smaugimui. Atvykus greitajai pagalbai, kaltinamoji šaukė,
kad nukentėjusysis G. N. siekė ją išžaginti, apie
smaugimą nieko nesakė, kas vėlgi paneigia kaltinamosios parodymus.
Teismas konstatuoja, kad
šioje situacijoje tiek kaltinamoji V. T., tiek
nukentėjusysis G. N. elgėsi agresyviai, gynė savo
teisybę. Tokia situacija daugiau primena muštynes (kas jau yra ne kartą buvę
tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo), o ne nukentėjusiojo G.
N. kėsinimąsi į kaltinamosios V. T. gyvybę, kas rodo
apie būtinosios
ginties būklės nebuvimą. Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi,
kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurtą, o smurtas panaudojamas netikėtai
esant užpultam. Šioje situacijoje abi pusės buvo puolančios, abi gynė savo
tiesas ir nebuvo besiginančių. Taigi nebuvo pirmos ir būtinos būtinosios
ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi.
Teismų
praktikoje fiziologiniu asmens afektu laikoma tokia asmens psichikos būklė, kai
jis visiškai supranta savo veiksmus, tačiau dėl staiga kilusio didelio
susijaudinimo ribotai gali juos valdyti. Nužudymas gali būti pripažįstamas
padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo
neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimo asmens poelgio (pvz.,
kėsinimosi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimo, kankinimo,
laisvės atėmimo, tyčiojimosi, šantažo arba kitų veiksmų, iš esmės
prieštaraujančių moralės bei dorovės principams, pažeidžiančių žmogaus garbę ir
orumą bei pan.) kaip greitas atsakas į tai. Greitas atsakas turi įvykti
iš karto tuoj po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų (Lietuvos
Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr.
2K-275/2009).
Nors kaltinamoji V. T. teigia, kad betarpiškai prieš įvykį
nužudytasis G. N. vartojo prieš ją fizinį smurtą, tačiau
netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo kaltinamoji, jos atlikti veiksmai,
kuriais atimta gyvybė G. N., buvo akivaizdžiai neadekvatūs ir
neproporcingi nužudytojo veiksmams, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamoji,
būdama neblaivi, nužudytajam peiliu smogė dėl pykčio ir nesusivaldymo, kurį
sukėlė eilinis girtų žmonių konfliktas, kurį sukėlė tiek kaltinamoji V. T., tiek nužudytasis G. N.. Taigi visuma šių duomenų neleidžia teigti, kad įvykus eiliniam girtų
žmonių konfliktui, kaltinamoji būtų staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto
nužudytojo elgesio, kadangi konfliktai buvo dažni ir šis konfliktas savo
pobūdžiu neišsiskyrė iš anksčiau buvusių, dėl ko nelaikytina, kad nusikaltimą V. T. įvykdė būdama labai susijaudinusi.
Specialisto išvadoje Nr. 96 TPK-20 nurodyta, kad V. T.
teismo psichiatrinė ekspertizė
nereikalinga (169 b. 1.).
Esant
tokiai specialistų išvadai, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. T. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenos,
todėl baustina už padarytą nusikalstamą veiką.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors kaltinamoji V. T. ir
teigia, kad ji iškvietė greitąją pagalbą, tačiau tai patvirtinančių duomenų
nenustatyta. Liudytoja L. V. parodė, kad po įvykio,
pamačiusi kraujo klane gulinį G. N., ją ištiko šokas. Ji
iš karto išpuolė iš kambario, telefonu skambino 112 numeriu, tačiau buvo labai
susijaudinusi ir neviską gerai atsimena. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina
ir liudytoja A. J., kuri parodė, kad telefonu skambino
labai susijaudinusi moteris, netiksliai pasakė kur yra nužudytasis asmuo.
Teismas konstatuoja, jog nenustatyta, jog kaltinamoji V. T. po
nusikalstamos veikos padarymo savo aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių
padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Kaltinamosios V. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą
veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Baudžiamojo kodekso 41
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti
ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas,
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų,
ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs
kaltinamosios asmenybę, jos padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų
padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti,
laiko, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos
parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajai V. T., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo
pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į
padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios
asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad
kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai
sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius –
kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių
administracinių nuobaudų neturi,
psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruota, nedirbanti, darbo biržoje
nėra registruota (161 b. l), apie kaltinamąją
(duomenys neskelbtini) seniūnija neturi jokių duomenų (159 b. l.).
Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į netinkamą nukentėjusiojo G. N. elgesį: konfliktavo su moterimi, panaudojo jos
atžvilgiu fizinį smurtą.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei
faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajai V. T. skirtina
laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės
vidurkis. Kaltinamajai V. T. nėra galimybės skiriant
bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra
tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią
veiką sankcijos ribose.
Civilinis ieškinys
Nukentėjusysis ir
civilinis ieškovas A. N. teisiamojo posėdžio metu
patikslino savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti 3132,75 Lt žalos,
susijusios su brolio G. N. laidotuvėmis, atlyginimo.
Civilinis ieškinys
tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.
N. pateikė dokumentus, patvirtinančius laidojimo išlaidų dydį. Jis
paaiškino, kad buvo išmokėta laidojimo pašalpa, kuri buvo skirta laidojimo
išlaidoms padengti. Tuo metu Vyriausybės nustatyta laidojimo pašalpa sudarė
1040 Lt, todėl šia suma mažinamas prašomo priteisti civilinio ieškinio dydis.
Dėl
neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1
dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,
dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas,
bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos
atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti
taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais
neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo
patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos
neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl
priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio
2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:
1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio
asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;
5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo principus.
Nukentėjusysis A. N. pareiškė
5000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji V. T.
su pareikštu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti sutiko.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo
tenkintinas pilnai.
G. N. buvo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. brolis. Jie kartu augo, praleido vaikystę, bendravo,
nenustatyta, kad tarp jų būtų susiklostę priešiški tarpusavio santykiai, todėl,
netekęs brolio, nukentėjusysis A. N. patyrė sunkius
išgyvenimus, didelę moralinę traumą. Kaltinamoji V. T. nusikalstamą
veiką padarė tyčia. Ji turi mažametę dukrą, kurią taip pat reikia išlaikyti,
teikti materialinę pagalbą. Nukentėjusiojo naudai priteistinas ir turtinės
žalos atlyginimas. Nors kaltinamoji V. T. nedirba, tačiau
tai yra ir dėl jos aplaidumo – darbo biržoje neužsiregistravusi, o
savarankiškai darbo neieško. Teismas nelaiko, kad priteisus turtinės ir
neturtinės žalos atlyginimo apie 8000 Lt sumą, kaltinamoji V.
T. nesugebės jų atlyginti ir bus pažeisti jos ar jos vaiko interesai.
Daiktiniai įrodymai
Nukentėjusiojo G. N. rūbai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, saugomi
Šiaulių AVPK,
Kelmės r. PK (49–50 b.1.), kaltinamosios V.
T. rūbai saugomi Šiaulių AVPK Kelmės r. PK. (49–50 b. 1.), peiliai, paimti įvykio vietos
apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Daiktiniai įrodymai – vokas su kompaktinėmis
plokštelėmis dėl įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo ir su įrašu iš GMP – paliktini prie baudžiamosios
bylos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
V. T. pripažinti
kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129
straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai terminuotą laisvės atėmimo bausmę – laisvės
atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmę
paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo
nuosprendžio paskelbimo – 2010 m. spalio 12 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame
sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. spalio 12 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš V. T. nukentėjusiajam A. N. 2092,75
Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo G. N. rūbus,
paimtus įvykio vietos apžiūros metu, saugomus Šiaulių AVPK, Kelmės r. PK, kaltinamosios V. T. rūbus saugomus Šiaulių AVPK
Kelmės r. PK., peilius, paimtus
įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Daiktinius įrodymus – voką su kompaktinėmis plokštelėmis
dėl įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo ir su įrašu iš GMP – palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo
nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos
Apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas