Civilinė byla Nr. e2A-61-881/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00177-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2;
3.2.6.12.2.; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecosta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir 2025 m. spalio 9 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ecosta“, uždarajai akcinei bendrovei „Brostos keliai“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Brosta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ priteisti solidariai 347 107,46 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad AB „Via Lietuva“ (iki 2024 metų valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija; toliau – ir užsakovė) ir atsakovė AB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1173 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, VII dalis – Darbų atlikimas Tauragės apskrities teritorijoje“. UAB „Brostos keliai“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725070519 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725070519. Remiantis garantija, užsakovei atlyginami patirti nuostoliai dėl bet kokių UAB „Brostos keliai“ prievolių pagal sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo, ar netinkamo vykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1762-653/2022 pripažino, kad užsakovė pagrįstai nutraukė sutartis su UAB „Brostos keliai“ dėl esminio sutarčių pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Vadovaujantis AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija; toliau – ir Taisyklės) 73, 74, 75 punktais, Sutarties Nr. 725070519 (atgręžtinio reikalavimo), sudarytos su draudėja UAB „Brostos keliai“, 4, 7 ir 8 punktais bei Sutarties Nr. 725070519, sudarytos su UAB „Brostos keliai“, UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“ (toliau – ir Kontralaidavimo sutartis) 6 punktu, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę į jos atlyginimą. Remiantis Kontralaidavimo sutarties 2 punktu, prievolių neįvykdžius, skolininkė (UAB „Brostos keliai“) ir laiduotojos (UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“) atsako ieškovei solidariai. Laiduotojos atsako ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkė, t. y. už išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimą, už nuostolių atlyginimą bei netesybų sumokėjimą. Skolininkei UAB „Brosta“ Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi iškelta nemokumo (bankroto) bylą, todėl reikalavimas reiškiamas solidariosioms skolininkėms UAB „Brostos keliai“ ir UAB „Ecosta“.
3. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1174 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, II dalis – Darbų atlikimas Kauno apskrities teritorijoje“. Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725067666 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725067666. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 495 86,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
4. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1177 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, VI dalis – Darbų atlikimas Šiaulių apskrities teritorijoje“. UAB „Brostos keliai“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725057989 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725057989. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
5. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1172 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, VIII dalis – Darbų atlikimas Telšių apskrities teritorijoje“. UAB „Brostos keliai“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725075030 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725075030. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
6. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1175 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, III dalis – Darbų atlikimas Klaipėdos apskrities teritorijoje“. Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725051530 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725051530. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
7. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1171 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, X dalis – Darbų atlikimas Vilniaus apskrities teritorijoje“. UAB „Brostos keliai“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725063598 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725063598. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
8. Užsakovė AB „Via Lietuva“ ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1189 „Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo, V dalis – Darbų atlikimas Panevėžio apskrities teritorijoje“. UAB „Brostos keliai“ sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui pateikė AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 725060181 kartu su laidavimo draudimu, liudijimo (poliso) Nr. 725060181. Ieškovė, nustačiusi, kad įvykis yra draudžiamasis, išmokėjo užsakovei 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Užsakovė, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, ieškovei pateikė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ solidariai iš atsakovių UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ 347 107 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei UAB „Brostos keliai“, kaip skolininkei pagal atgręžtinio reikalavimo sutartis, o atsakovei UAB „Ecosta“ – kaip laiduotojai, pagal sudarytas laidavimo sutartis, kurių pagrindu skolininkė ir laiduotoja įsipareigojo atlyginti žalą ieškovei solidariai, o laiduotoja atsisakė teisės reikalauti, jog prievolę pirma įvykdytų skolininkė. Vadovaudamasi Taisyklių 73, 74, 75 punktais, 2021 m. rugsėjo 10 d. sutarčių, sudarytų su draudėja UAB „Brostos keliai“, 4, 7 ir 8 punktais, bei 2021 m. rugsėjo 10 d. sutarčių, sudarytų su UAB „Brostos keliai“, UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“ 6 punktu, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką užsakovei ir kreipėsi į teismą dėl išmokėtų sumų priteisimo.
11. Iš užsakovės ieškovei pateikto žalos apskaičiavimo teismas nustatė, kad ieškovė, priimdama sprendimą išmokėti išmoką užsakovei, turėjo duomenis apie atsakovės UAB „Brostos keliai“ neatliktus darbus pagal su ja sudarytas sutartis, žalos, kuri susidarė užsakovei sudarius naujas sutartis su UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris, apskaičiavimą. Kadangi atsakovės abejojo dėl žalos dydžio, jų prašymu į bylą buvo išreikalauti visi dokumentai, kurių pagrindu užsakovė apskaičiavo žalą. Bylos nagrinėjimo metu, nors atsakovės ketino pateikti žalos dydžio apskaičiavimą, tačiau jo nepateikė ir pripažino, kad žalos dydis, kurį nurodė užsakovė, yra iš esmės teisingas, nevertinant pozicijos dėl naujai įtrauktų darbų – N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimo ir elipsės formos atitvaro įrengimo.
12. Įvertinęs užsakovės pateiktą žalos apskaičiavimą, teismas nurodė, kad užsakovė, skaičiuodama žalą, įtraukė N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimą į palyginamąją lentelę, todėl teismas padarė išvadą, jog jo įrengimas, tik kitu pavadinimu, buvo įtrauktas į darbų apimtį pagal sutartį su UAB „Brostos keliai“. Iš užsakovės pateikto žalos apskaičiavimo dėl visų sutarčių, kuris atsirado dėl kainų skirtumo, matyti, kad į žalos skaičiavimą nebuvo įtrauktos išlaidos, susijusios su elipsės formos atitvaro įrengimu. Atsakovės šioje dalyje žalos apskaičiavimo neginčijo. Be to, teismas reikšminga pripažino aplinkybę, kad pagal naująsias sutartis, užsakovė atsisakė darbų pagal penkias pozicijas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog žalos dydis, kurį sudaro kainų skirtumas, nutraukus sutartis su UAB „Brostos keliai“ ir sudarius naujas, buvo apskaičiuotas neteisingai dėl pakitusios darbų apimties.
13. Teismo vertinimu, pradinės sutartys buvo nutrauktos nukentėjusios šalies dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (sutarties neįvykdymo). Nukentėjusi šalis sudarė pakeičiančias sutartis su trečiaisiais asmenimis per protingą terminą ir protingomis sąlygomis. Atsakovės nesutiko su ieškovės reikalavimais iš esmės dėl to, kad naujomis sutartimis buvo išplėsta darbų apimtis. Nors į naujas sutartis buvo įtrauktas elipsės formos atitvarų įrengimas, jų įtraukimas į sutartis reikšmės žalos apskaičiavimui neturi. Be to, pagal teismų praktiką pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė su analogišku reikalavimu, kaip ir šioje byloje, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį Šiaulių apygardos teismą, kurio 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-236-368/2025 buvo patvirtintas AB „Lietuvos draudimas“ finansinis reikalavimas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko apygardos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovės nurodė, kad šioje byloje šalimis nebuvo atsakovės, todėl teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Teismas sutiko su šiais argumentais, tačiau pažymėjo, kad priimdamas procesinius sprendimus teismas privalo vadovautis ir teismų praktika bylose, kuriose faktinės aplinkybės yra panašios. Kadangi minėtoje ir šioje bylos faktinės aplinkybės yra ne tik panašios, tačiau ir identiškos, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kur nurodyta, kad svarbu nustatyti, ar nuostoliai dėl UAB „Brostos keliai“ sutarčių pažeidimo buvo didesni nei 49 586,78 Eur, o šią sumą viršijančių nuostolių tikslus dydis bylai nėra aktualus. Užsakovė dėl sutarties nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė 153 006,60 Eur, 117 994,40 Eur, 151 146,18 Eur, 143 673,80 Eur, 154 195,80 Eur, 123 834 Eur ir 146 858 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tiesioginius nuostolius. Kiekvienu atveju jie žymiai viršijo numatytą maksimalią 49 586,78 Eur laidavimo sumą. Pasak teismo, pakeičiančiose sutartyse atitinkamų darbų atsisakymas, o kitų darbų įtraukimas, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog naudos gavėja nepatyrė jos nurodomų tiesioginių nuostolių, apskaičiuotų pagal kainų, numatytų su UAB „Brostos keliai“ sutartyse ir su naujomis rangovėmis sudarytose sutartyse, skirtumą.
15. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovių argumentus, kad ieškovė neįvertino, jog viešojo pirkimo sutartyse yra numatytas kainų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį darbų įkainiai gali būti peržiūrimi (padidinami). Jei viešojo pirkimo sutartys būtų vykdomos (nebūtų nutrauktos), užsakovas bet kokiu atveju už darbus būtų turėjęs mokėti brangiau, taigi, dalis jo deklaruojamų papildomų kaštų būtų bet kokiu atveju patirti, todėl negali būti laikomi užsakovo nuostoliais. Pagal UAB „Brostos keliai“ rangos sutarčių 8.1.1 papunktį, sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai. Nagrinėjamu atveju teismas laikė, kad, nutraukus sutartį, baigiasi šalių sutartiniai santykiai ir ji nebėra vykdoma. Be to, tokie atsakovių teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Atsakovės prašo mažinti žalos dydį, modeliuodamos teorinę situaciją sutarties vykdymo atveju, kai ji jau yra nutraukta. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad sutartys buvo nutrauktos ir buvo sudarytos pakeičiančios sutartys, tai lėmė ir darbų kainą. Aiškinant kitaip, susidarytų situacija, kuomet UAB „Brostos keliai“, su kuria darbai buvo nutraukti dėl jos kaltės ir sukėlė nuostolius užsakovei, būtų atleista nuo jų atlyginimo dalies užsakovės, o vėliau ir ieškovės sąskaita.
16. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartyje konstatavo, jog pagal sutarčių 8.1.3 papunktį toks pakeitimas įforminamas papildomu šalių susitarimu. Be to, numatyta, kad perskaičiavimas neatliekamas, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis. Taigi, nutraukus sutartis, aplinkybės dėl papildomo susitarimo pasirašymo būtų tik hipotetinės, paremtos prielaidomis. Įrodymai apie sudarytus indeksavimo susitarimus su kitais rangovais neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai išmokėjo užsakovei 347 107,46 Eur, todėl šią sumą solidariai priteisė iš atsakovių.
17. Spręsdamas procesinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovės yra praleidusios terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jų priteistinos procesinės palūkanos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas atskirai iš kiekvienos atsakovės, tačiau tokiu atveju, vykdant išieškojimą, gali būti išieškotos dvigubos palūkanos. Be to, įstatymas numato, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos nuo priteistos sumos. Nuostolius iš atsakovių priteisus solidariai, teismas solidariai priteisė ir procesines palūkanas.
18. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė UAB „Ecosta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Ecosta“ atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytos pakeičiančios sutarties sampratą, neanalizavo, kokios apimties ir turinio darbai buvo įtraukti į naująsias sutartis bei neįvertino, ar tai turi reikšmę naująsias sutartis kvalifikuojant ne kaip pakeičiančias sutartis, bet kaip naujai sudarytas, ir tai lemtų reikalavimo dydžio nepagrįstumą. Nors aplinkybę, kad pagal naująsias sutartis užsakovė atsisakė darbų pagal penkias pozicijas, teismas laikė esmine, tačiau jos išsamiau neanalizavo ir nepaaiškino, kokią reikšmę tai turėjo žalos dydžio apskaičiavimui, taip pat neįvertino, ar naujosios sutartys apėmė tik neįvykdytą pradinės sutarties dalį, kaip to reikalauja CK 6.258 straipsnio 5 dalis.
19.2. Vertinant užsakovės tiesioginius nuostolius dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, būtina įvertinti, kad viešojo pirkimo sutarčių ir naujųjų sutarčių dalykas (perkami darbai) iš esmės skiriasi. Naujosiomis sutartimis perkama dalis darbų, kurie nebuvo perkami viešojo pirkimo sutartimis, o dalies darbų, pirktų viešojo pirkimo sutartimis, atsisakyta. Nustačius šią aplinkybę, užsakovės nuostoliai negalėtų būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su atsakovėmis, nes užsakovė, norėdama pirkti darbus, kurių viešojo pirkimo sutartys nenumatė, turėjo organizuoti naujus viešuosius pirkimus ir atitinkamai mokėti kitokią kainą (tikėtina, didesnę) už naujai perkamus darbus. Viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas nenulėmė ir negalėjo nulemti dėl to atsiradusių užsakovės išlaidų, kurios šiuo atveju nelaikytinos nuostoliais ir negalėjo būti įtrauktos į žalos bylose išmokamas draudimo išmokų sumas.
19.3. Išanalizavus viešojo pirkimo sutarčių ir naujųjų sutarčių turinį, darytina išvada, kad su rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytos naujosios sutartys numatė dviejų naujų darbų atlikimą: N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas; elipsės formos atitvaro įrengimas. Šie darbai nebuvo perkami viešojo pirkimo sutartimis. Be to, šios naujos darbų pozicijos kiekvienos sutarties atveju yra dvi brangiausiai įkainotos darbų pozicijos. Tokie esminiai analizuojamų sutarčių skirtumai rodo, kad viešojo pirkimo sutarčių nutraukimas užsakovei negalėjo sukelti didelių nuostolių, nes užsakovė po viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo organizavo ne tokių pačių darbų, o iš esmės skirtingų (skiriasi net 7 pozicijos) darbų pirkimus. Tai rodo, kad viešojo pirkimo sutartimis iš rangovės pirktų darbų užsakovei galimai nereikėjo.
19.4. Pagal viešojo pirkimo sutartis, darbai vykdomi pagal užsakovės pateikiamus užsakymus ir technines specifikacijas, kurie yra vientisi ir nedalomi. Vieno darbų užsakymo išskaidyti keliems tiekėjams nėra įmanoma. Net ir tinkamo viešojo pirkimo sutarčių vykdymo atveju, rangovė nebūtų galėjusi vykdyti tokių užsakovės darbų užsakymų. Tokiems užsakymams reikėjo organizuoti naujus pirkimus ir sudaryti naujas sutartis. Todėl išlaidos tokiems darbams negali būti laikomos priežastiniu ryšiu susijusiomis su viešojo pirkimo sutarčių nutraukimu ir (ar) bet kokiais rangovės veiksmais, o naujosios sutartys negali būti laikomos pakeičiančiomis.
19.5. Naujosios sutartys nėra sudarytos protingomis sąlygomis, nes jomis perkami visiškai kitos rūšies, technologiškai naujesni (ir brangesni), funkciškai skirtingos paskirties atitvarų įrengimo darbai. Siekdamos pagrįsti argumentus dėl esminio atitvarų rūšių skirtumo, 2025 m. rugsėjo 3 d. atsakovės teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo prašė prijungti įrodymus, pagrindžiančius, kad užsakovė neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo iš naujųjų sutarčių, kadangi jų turinys, t. y. perkamų darbų rūšys, iš esmės skiriasi nuo su rangove sudarytų (nutrauktų) viešojo pirkimo sutarčių, jomis perkamų darbų rūšių, tačiau teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti.
19.6. Atsakovės į bylą teikė du išrašus iš abiejų naująsias sutartis su užsakove sudariusių rangovių UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ interneto svetainių, kuriose rangovės, pristatydamos siūlomų darbų spektrą, nurodo ir patvirtina dėžinio ir elipsės tipo kelio atitvarų skirtumą nuo įprastų (visų kitų sutartimis perkamų darbų) atitvarų. Dėžinio ir elipsės tipo kelio atitvarai naudojami atskiriant automobilių kelio važiuojamąją dalį nuo kitos rūšies kelių – pėsčiųjų kelio (tako) ir dviračių kelio (tako). Tuo tarpu kitų kelio atitvarų paskirtis visiškai kita – atskirti kelią nuo šalikelės (kur kitoje atitvaro pusėje nėra kito kelio ar tako). Dėžinio ir elipsės tipo kelio atitvarai yra technologiškai kito lygmens, naujos technologijos atitvarai, esmingai skirtingi techniniais parametrais ir funkcine paskirtimi. Taigi, šie įrodymai yra itin svarbūs, vertinant tai, ar naujosios sutartys atitinka pakeičiančioms sutartims keliamas sąlygas: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Tik esant šių sąlygų visumai, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Užsakovė technologiškai naujesnius, kokybiškai ir funkciškai skirtingus kelio atitvarus pirko ne tik teoriškai (įrašydamas į naujųjų sutarčių pagrindu perkamų darbų sąrašą), bet ir praktiškai užsakinėjo tokių atitvarų įrengimą, teigdama rangovėms darbų užsakymus. Rangovė UAB „Biseris“, vykdydama AB VIA Lietuva užsakymą Panevėžio regione pagal sutartį Nr. S-1380, įrengė 178 metrus dėžinio tipo atitvarų, Vilniaus regione pagal Sutartį Nr. S-1378 įrengė 402,8 metro dėžinio tipo atitvarų, Šiaulių regione pagal Sutartį Nr. S-1384 įrengė 65 metrus dėžinio tipo atitvarų.
19.7. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nevertintų šių aplinkybių naujųjų sutarčių kontekste, atsakovė prašo jos argumentų pagrįstumą konstatuoti bent trijų sutarčių, kurias vykdant faktiškai pirkti dėžinio tipo kelio atitvaro įrengimo darbai (sutartys Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio regionams), atžvilgiu, atmetant ieškovės reikalavimus, kildinamus iš minėtų sutarčių (iš kiekvienos sutarties 49 586,78 Eur reikalavimas, iš viso 148 760,34 Eur).
19.8. Teismas netinkamai aiškino ir taikė prejudicinių faktų institutą bei nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-236-368/2025 padarytomis išvadomis. Apeliantė nedalyvavo šios bylos nagrinėjime. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nurodytoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ir teisiniu vertinimu, kuris neturi (negali turėti) prejudicinių faktų galios.
19.9. Šiuo atveju nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą, nes sprendime teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vien tai, kad ieškovė nesutiko su teismo sprendimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nesudarė pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą. Nesutikimą su sprendimu, be kita ko, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė galėjo išreikšti paduodama apeliacinį skundą, o ne prašydama priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų keičiama sprendimo esmė.
20. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Brostos keliai“ pareikšti kaip skolininkei pagal atgręžtinio reikalavimo sutartis, o atsakovei UAB „Ecosta“ – kaip laiduotojai. Taigi, ieškovės reikalavimai, kildinami iš laidavimo sutarčių ir laidavimo draudimo raštų. Byloje nėra ginčo, kad AB Via Lietuva pagrįstai nutraukė sutartis su UAB „Brostos keliai“ dėl esminio sutarčių pažeidimo. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis.
20.2. Dėl pagrįstai nutrauktų sutarčių AB Via Lietuva teko sudaryti pakeičiančias sutartis dėl darbų atlikimo su naujomis rangovėmis. Nors su naujomis rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytos sutartys numato dviejų naujų darbų atlikimą (N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas ir elipsės formos atitvaro įrengimas), kurie nebuvo perkami pagal su UAB „Brostos keliai“ sutartis, tačiau naujosiomis sutartimis nebėra perkami penkių rūšių darbai, kurie buvo pirkti pagal UAB „Brostos keliai“ sutartis (H2 W5 A (vienpusis) įrengimas, H1 W3 A (vienpusis) įrengimas, H1 W5 A (vienpusis) įrengimas, N2 W4 A (dvipusis) įrengimas, N2 W5 A (dvipusis) įrengimas).
20.3. Apeliantė, neatsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos, vis tiek poziciją dėl netinkamo sutarties kvalifikavimo grindžia tik viena aplinkybe, jog naujose sutartyse numatytas dviejų naujų darbų atlikimas. Su naujomis rangovėmis sudarytos sutartys ekonominiu požiūriu pakeitė su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis. Aplinkybė, kad sudarant sutartis su naujaisiais rangovais penkių darbų pozicijų buvo atsisakyta, tačiau buvo įtraukti dviejų pozicijų nauji darbai, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai nėra pakeičiančios sutartys. Kilus abejonių dėl žalos dydžio apskaičiavimo, būtent atsakovių prašymu buvo išreikalauti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo skaičiuojama žala.
20.4. Jeigu rangovė UAB „Brostos keliai“ nebūtų pažeidusi sutartinių įsipareigojimų ir darbus atlikusi tinkamai ir laiku, AB VIA Lietuva nebūtų turėjusi organizuoti naujų pirkimų darbams atlikti ir nebūtų patyrusi nuostolių, kuriuos sudaro darbų kainų skirtumas. AB VIA Lietuva dėl vienašališko teisėto sutarčių nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė tiesioginius nuostolius dėl didesnės jas pakeičiančių sutarčių kainos, t. y. padidėjusių apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbų įkainių už darbus, kurių neatliko UAB „Brostos keliai“. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad AB VIA Lietuva pateiktas žalos apskaičiavimas yra iš esmės teisingas, nevertinant dviejų ginčijamų darbų pozicijų.
20.5. Kiekviename laidavimo draudimo rašte nurodyta maksimali suma (49 586,78 Eur). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad AB VIA Lietuva kiekvienos sutarties atveju patyrė nuostolius, kurie žymiai viršija numatytą maksimalią 49 586,78 Eur laidavimo sumą. Remdamasi tuo, bei laidavimo draudimo raštais ir taisyklėmis, draudikė sumokėjo naudos gavėjai AB VIA Lietuva už visus atvejus po maksimalią 347 107,46 Eur sumą (7 x 49 586,78 Eur pagal kiekvieną laidavimo draudimo raštą). Suma neviršija laidavimo sutartimis aptartos maksimalios draudimo sumos, buvo pagrįsta, todėl išmokėta. Naudos gavėjos AB VIA Lietuva patirti nuostoliai yra tiesioginiai nuostoliai, kurie žymiai viršija 49 586,78 Eur kiekvienos sutarties laidavimo sumą. Taigi, teismas tinkamai išanalizavo sutartis bei naujų rangovių pateiktas jas pakeičiančias sutartis, palygino tiek darbus, tiek darbų įkainius.
20.6. Nelogiškas apeliantės argumentas, kad pagal lingvistinį teisės aiškinimo metodą papildomas sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje apskritai nėra pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad papildomas sprendimas gali būti priimamas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Ieškovė, kartu su 2025 m. balandžio 1 d. prašymu į bylą pateikė sąskaitas ir pavedimus, pagrindžiančius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip nurodė teismas, jis šių išlaidų neįvertino ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime per klaidą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Ecosta“ teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ internetinių svetainių išrašus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus, pripažindamas juos pateiktus ne laiku, tačiau neįvertinęs įrodymų ryšio su byla. Apeliantės teigimu, prašomi priimti įrodymai pagrindžia, kad naujosios sutartys nėra sudarytos protingomis sąlygomis, nes jomis perkami visiškai kitos rūšies, technologiškai naujesni (ir brangesni), funkciškai skirtingos paskirties atitvarų įrengimo darbai. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su šių įrodymų pridėjimu prie bylos, teigdama, kad apeliantė įrodymus pateikė tą pačią dieną, kai vyko teismo posėdis, t. y. 2025 m. rugsėjo 4 d. Įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė juos priimti. Be to, įrodymai yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu ir neturi reikšmės, kadangi juose yra nurodyta informacija apie dviejų naujų darbų atlikimą – N2 W4 A (dėžinis tipas) ir elipsės formos atitvarų įrengimą, todėl šių darbų įtraukimas neturėjo reikšmės, apskaičiuojant žalos dydį.
23. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Be to, proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad byloje dalyvaujantys asmenys būtų aktyvūs, reaguodami į byloje pareikštus reikalavimus, rinkdami įrodymus proceso pirmosios instancijos teisme metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas.
24. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantės pateiktų įrodymų, pagrįsta laiko ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad prašomi priimti įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 4 d., t. y. paskutinio teismo posėdžio, kurio metu byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, dieną, be to, teismas atsisakė priimti šiuos įrodymus. Šiuo atveju apeliantė siekia pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta teise teikdama įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl jų pateikimo ne laiku. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad net trys teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atidėti dėl būtinybės į bylą išreikalauti papildomus duomenis. Jau minėta, kad šalių pareiga yra rūpintis proceso skatinimu. Įvertinus tai, kad prašoma priimti internetinių svetainių išrašus, kurie tiek teismui, tiek proceso šalims yra viešai prieinama informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į proceso trukmę bei tai, jog šiais duomenimis įrodinėjama apeliantės pozicija, kurią ji palaikė viso proceso metu, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog apeliantė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl apeliantės teikiami įrodymai nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
25. Byloje nustatyta, kad rangovė UAB „Brostos keliai“ ir užsakovė AB Via Lietuva 2020 m. rugpjūčio 26–28 d. sudarė septynias viešojo pirkimo sutartis dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo atskiruose Lietuvos regionuose Nr. 2-1171, Nr.?2-1172, Nr. 2-1173, Nr. 2-1174, Nr. 2- 1175, Nr. 2-1177 ir Nr. 2-1189. Užtikrinant šių sutarčių vykdymą, UAB „Brostos keliai“ buvo išduoti draudikės AB „Lietuvos draudimas“ atlikimo laidavimo draudimo raštai Nr. 725067666, Nr.?725051530, Nr. 725060181, Nr.?725057989, Nr.?725070519, Nr. 725075030, Nr.?725063598. Atsakovės UAB „Brostos keliai“, UAB „Ecosta“ ir trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Brosta“ su AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. sudarė laidavimo sutartis Nr.?725060181, Nr. 725067666, Nr.?725057989, Nr. 725075030, Nr. 725051530, Nr.?725063598 ir Nr. 725070519, kuriomis UAB „Ecosta“ ir LUAB?„Brosta“, kaip laiduotojos, įsipareigojo atsakyti AB „Lietuvos draudimas“ solidariai su rangove UAB „Brostos keliai“, jei rangovė neįvykdytų prievolių pagal laidavimo draudimo raštus.
26. Užsakovė AB Via Lietuva 2022 m. sausio 7 d. pranešimu Nr. (10.4) 2-290 „Dėl sutarčių nutraukimo“ informavo rangovę UAB „Brostos keliai“, kad viešojo pirkimo sutartys bus nutrauktos dėl rangovės padarytų esminių sutarčių pažeidimų. 2022 m. vasario 9 d. pranešimu Nr. (10.4) 2-2108 „Dėl sutarčių nutraukimo“ užsakovė nutraukė viešojo pirkimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1762- 653/2022 UAB „Brostos keliai“ ieškinį dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1075-790/2022 paliko apygardos teismo sprendimą nepakeistą. AB Via Lietuva 2022 m. spalio 24 d. sudarė viešojo pirkimo sutartis su naujomis rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“.
27. Užsakovė kreipėsi į ieškovę (draudikę) su prašymu išmokėti maksimalią sumą, pagal kiekvieną laidavimo draudimo raštą, t. y. po 49 586,78 Eur, iš viso 347 107,46 Eur. Ieškovė septyniose atskirose draudimo žalos bylose Nr. 4093150, Nr. 4092980, Nr. 4093049, Nr. 4093081, Nr. 4093110, Nr. 4093129 ir Nr. 4092597 užsakovei išmokėjo iš viso 347 107,46 Eur ir kreipėsi į atsakoves dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdymo.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi dėl 347 107,46 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Brosta“ bankroto byloje, kurį kildino iš laidavimo draudimo sutarčių. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino finansinį reikalavimą LUAB „Brosta“ bankroto byloje, o Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-342-577/2025, apygardos teismo nutarties dalį dėl AB ,,Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo paliko nepakeistą.
29. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovių UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ priteisti solidariai 347 107,46 Eur žalą.
30. Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Ecosta“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Dėl žalos, atsiradusios dėl pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo, atlyginimo
31. Patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradinės sutartys buvo nutrauktos nukentėjusios šalies (užsakovės AB Via?Lietuva) dėl kitos šalies (atsakovės UAB „Brostos keliai“) padaryto pažeidimo. Teismo vertinimu, nukentėjusi šalis sudarė pakeičiančias sutartis su trečiaisiais asmenimis per protingą terminą ir protingomis sąlygomis. Užsakovė įtraukė N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimą į palyginamąją lentelę, todėl jo įrengimas, tik kitu pavadinimu, buvo įtrauktas į darbų apimtį pagal pradinę sutartį su UAB „Brostos keliai“. Nors į naująsias sutartis buvo įtrauktas elipsės formos atitvarų įrengimas, teismas padarė išvadą, kad jų įtraukimas į sutartis reikšmės žalos dydžio apskaičiavimui neturi, nes pakeičiančių sutarčių sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktų sutarčių sąlygoms, esminis reikalavimas yra tai, jog pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį.
32. Nesutikdama su nurodytomis teismo išvadomis, atsakovė UAB „Ecosta“ apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: 1) teismas netinkamai aiškino CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pakeičiančios sutarties sampratą, neanalizavo, kokios apimties ir turinio darbai buvo įtraukti į naująsias sutartis bei neįvertino, ar tai lėmė, kad naujosios sutartys turėtų būti kvalifikuojamos ne kaip pakeičiančios sutartys, o kaip naujai sudarytos sutartys; 2) vertinant užsakovės tiesioginius nuostolius dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, būtina įvertinti tai, kad viešojo pirkimo sutarčių ir naujųjų sutarčių dalykas skiriasi: naujosiomis sutartimis perkama dalis darbų, kurie nebuvo perkami viešojo pirkimo sutartimis, o dalies darbų, pirktų viešojo pirkimo sutartimis, atsisakyta; 3) tokie nuostoliai negalėtų būti laikomi priežastiniu ryšiu susijusiais su atsakovėmis, nes užsakovė, norėdama pirkti darbus, kurių viešojo pirkimo sutartys nenumatė, turėjo organizuoti naujus viešuosius pirkimus ir atitinkamai mokėti kitokią kainą už naujai perkamus darbus; 4) pakeičiančiose sutartyse numatytas naujų darbų atlikimas: N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas ir elipsės formos atitvaro įrengimas. Šie darbai nebuvo perkami viešojo pirkimo sutartimis. Dvi naujos darbų pozicijos kiekvienos sutarties atveju yra brangiausiai įkainotos darbų pozicijos, jos yra technologiškai kito lygmens, skirtingos techniniais parametrais ir funkcine paskirtimi.
33. Pažymima, kad atsakovė UAB „Ecosta“ (laiduotoja pagal pradines sutartis su UAB „Brostos keliai“) neginčija pareigos atsakyti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo pagrindu, tačiau kelia klausimą dėl nuostolių dydžio pagrįstumo.
34. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017).
36. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kita, turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija nėra nuosekli, o yra prieštaringa – viena vertus, teigiama, kad užsakovės AB Via?Lietuva vėliau sudarytos sutartys turėtų būti kvalifikuojamos ne kaip pakeičiančios sutartys, o kaip naujai sudarytos sutartys, kita vertus, teigiama, jog norėdama pirkti darbus, kurių viešojo pirkimo sutartys nenumatė, užsakovė turėjo organizuoti naujus viešuosius pirkimus ir atitinkamai mokėti kitokią kainą už naujai perkamus darbus. Tokiu būdu apeliantė iš esmės pripažįsta, kad užsakovės su rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytos sutartys, iš kurių kildinamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nuostolių atlyginimo reikalavimas šioje byloje, savo esme (darbo rezultatu) nebuvo visiškai naujos sutartys.
38. Plėtodamas teismų praktiką dėl CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad aptariamoje teisės normoje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
39. Pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
40. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1762-653/2022 pagal UAB „Brostos keliai“ ieškinį atsakovėms VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (dabar AB Via Lietuva), AB „Lietuvos draudimas“ dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, perkančiosios organizacijos reikalavimų pagal laidavimo draudimo raštus ir sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo nepagrįstais, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Brosta“, UAB „Ecosta“, ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1075-790/2022 apygardos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.
41. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo atmestas UAB „Brostos keliai“ ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (dabar AB Via Lietuva) 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atliktą 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutarčių nutraukimą dėl UAB „Brostos keliai“ padaryto esminio sutarties pažeidimo, t. y. konstatuota, kad naudos gavėja sutartis pagrįstai nutraukė dėl UAB „Brostos keliai“ kaltės. Nutraukusi sutartis, naudos gavėja iš naujo parengė viešojo pirkimo dokumentus ir vykdė viešojo pirkimo procedūras. Iš nurodytų teismų procesinių sprendimų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutartys su UAB „Brostos keliai“ sudarytos 36 mėnesių terminui, o sutartyse su naujosiomis rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ įtvirtinta, jog bendras terminas visiems darbams atlikti negali tęstis ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pakeičiančiųjų sutarčių pabaiga iš esmės sutampa su UAB „Brostos keliai“ sutartyse numatyta termino pabaiga. Viešojo pirkimo sutartimis susitarta dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo tuose pačiuose regionuose (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vilniaus apskrities teritorijose). Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su naujomis rangovėmis sudarytos sutartys pakeitė su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeičiančios sutartys atitinka tiek protingo termino, tiek protingų jų sudarymo sąlygų kriterijus, įtvirtintus anksčiau apartoje teismų praktikoje.
42. Teisėjų kolegija kritiškai įvertina apeliantės argumentus, kad su naujosiomis rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytos sutartys numato dviejų naujų darbų atlikimą (N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas ir elipsės formos atitvaro įrengimas), kurie nebuvo perkami pagal su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis, kurie yra dvi brangiausiai įkainotos darbų pozicijos, yra skirtingi techniniais parametrais ir funkcine paskirtimi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, su naujosiomis rangovėmis sudarytomis sutartimis nebėra perkami penkių rūšių darbai, kurie būtų buvę pirkti pagal sutartis, sudarytas su UAB „Brostos keliai“ (H2 W5 A (vienpusis) įrengimas, H1 W3 A (vienpusis) įrengimas, H1 W5 A (vienpusis) įrengimas, N2 W4 A (dvipusis) įrengimas, N2 W5 A (dvipusis) įrengimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirminių ir pakeičiančiųjų sutarčių diferenciacija dėl sutartimis perkamų darbų nepaneigia ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio. Šiuo apsektu taip pat reikšminga aplinkybė, kad egzistavo tikimybė, jog užsakovei nenutraukus sutarčių su UAB „Brostos keliai“, užsakovė nebūtų teikusi užsakymų dėl apeliantės nurodytų darbų (N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimo ir elipsės formos atitvaro įrengimo). Šiuo atveju tai, kad naujosioms rangovėms buvo suformuota užduotis dėl ginčijamų darbų atlikimo, pagrindžia poreikį atlikti apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbus.
43. Papildomai pažymima, kad vertinant prašomų priteisti nuostolių dydį jų pagrįstumo aspektu, reikšminga tai, jog realūs faktiniai nuostoliai dėl UAB „Brostos keliai“ sutarčių pažeidimo buvo didesni nei ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ užsakovei išmokėti 347 107,46 Eur (49 586,78 Eur pagal kiekvieną atlikimo laidavimo draudimo raštą). Kaip pagrįstai nurodyta apskųstoje nutartyje, AB VIA Lietuva dėl sutarties nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė 153 006,60 Eur, 117 994,40 Eur, 151 146,18 Eur, 143 673,80 Eur, 154 195,80 Eur, 123 834 Eur ir 146 858 Eur (be PVM) tiesioginius nuostolius, kurie viršijo maksimalią 49 586,78 Eur laidavimo sumą.
44. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti nuostolius iš atsakovės UAB „Ecosta“, tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos įvertinimui.
Dėl papildomo sprendimo pagrįstumo
45. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 9 d. priėmė papildą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Papildomas sprendimas priimtas teismui nustačius, kad ieškovė 2025 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą ir dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą – 1 210 Eur. Šių išlaidų teismas, priimdamas sprendimą, per klaidą neįvertino, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, todėl priteisė jas papildomu sprendimu.
46. Atsakovė UAB „Ecosta“ apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo priimti papildomą sprendimą, nes sprendime teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vien tai, kad ieškovė nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bei kvestionavo teismo sprendimo teisėtumą, nesudarė pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą. Nesutikimą su teismo sprendimu, be kita ko, ir jo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovė galėjo išreikšti paduodama apeliacinį skundą, o ne prašydama priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų keičiama sprendimo esmė. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
47. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ši proceso taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 338 straipsnis).
48. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
50. Pagal bendrąją taisyklę pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsiranda tada, kai, išnagrinėjus bylą iš esmės arba užbaigus ją nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismo procesiniame sprendime (nutartyje) nėra išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas, nors tai turėjo būti padaryta. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).
51. Nustatytos aplinkybės (ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neišsprendė jų atlyginimo klausimo) paneigia apeliantės argumentus dėl negalimumo priimti papildomą procesinį sprendimą. Minėta, kad tiek prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tiek įrodymai, pagrindžiantys išlaidų faktą ir dydį, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, laikantis CPK 98 straipsnio reikalavimų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimas ir 2025 m. spalio 9 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
54. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės UAB „Ecosta“ apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti, todėl teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja priešingą interesą bylos baigtimi turėjusi ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
55. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur išlaidas pagal 2025 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės patirtų išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės UAB „Ecosta“.
56. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovei UAB „Ecosta“ buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės valstybei priteisiamas 3 578 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir 2025 m. spalio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecosta“ (juridinio asmens kodas 303247457) 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecosta“ (juridinio asmens kodas 303247457) valstybei 3 578 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė