Administracinė
byla Nr. A525-918/2013
Teisminio
proceso Nr. 3-63-3-00126-2012-9
Procesinio
sprendimo kategorija 14.7
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės
2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir
Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo
Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą
atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam
suinteresuotam asmeniui V. J. N. dėl įsakymo panaikinimo,
įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
R. M. su skundu (b. l. 3−11), kurį patikslino (b. l.
40−43), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d.
įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“;
2) įpareigoti
Palangos miesto savivaldybės administraciją parengti naują (duomenys
neskelbtini) gatvės projektą taip, kad ji savo išmatavimais atitiktų kitas
aplinkines gatves, neviršytų likusios (duomenys neskelbtini) gatvės
parametrų ir priimti naują įsakymą, dėl nuosavybės į P. ir J.
N. iki nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo;
3) priteisti iš
Palangos miesto savivaldybės administracijos 150 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimą.
Paaiškino, kad
2007 m. birželio 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau –
ir Administracija) direktorius priėmė įsakymą Nr. Al-489, kuriuo pareiškėjų
senelių turėtos žemės ribose − (duomenys neskelbtini), suderino
informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir paskyrė specialistę R. P. atsakinga už grąžintinos žemės sklypų ribų formavimą.
2012 m. sausio 13 d. Administracijos direktorės įsakymu Nr. A1-30,
pareiškėjui buvo atstatyta nuosavybė į tris sklypus, tačiau du iš jų savo
apimtimi buvo mažesni nei juos numatyti leido realios aplinkybės. Šį įsakymą
pareiškėjas buvo apskundęs administraciniam teismui. Atsakovas skundžiamu
įsakymu, 2012 m. sausio 13 d. įsakymą panaikino, todėl, nebelikus skundžiamo
dokumento, pareiškėjas 2012 m. kovo 22 d. parašė atsisakymą nuo skundo. Teigė,
kad ginčijamas įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas, nes iš juo suderintos
schemos matyti, jog 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. A1-30 „Dėl informacijos
apie laisvą (neužstatytą) žemę, buvęs 0,0801 ha dydžio žemės sklypas visai
panaikintas, ko daryti Administracija neturėjo teisinio pagrindo. Paaiškino,
kad minėtoje schemoje
nurodytas 10 arų sklypas jau yra įformintas, t. y. 2012 m.
kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 16S-76 pareiškėjui į šį
sklypą atstatyta nuosavybė. Tačiau, visa likusi laisva
(neužstatyta) žemė, priklausanti pareiškėjo nuosavybės atstatymui yra vilkinimo
stadijoje. Iš minėtu 2012 m. sausio 13 d. įsakymu buvusių suformuotų trijų
sklypelių, du, kurie buvo numatyti 0,1369 ha ir 0,0801 ha dydžio, likę šio
ginčo objektu. Skundžiamo įsakymo atsakovas pareiškėjui neišsiuntė ir apie jį neinformavo,
jo kopiją pareiškėjas gavo iš administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. Teigė,
kad skundžiamu įsakymu atsakovas panaikino pareiškėjui priklausančią nuosavybę,
teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
gatvių, tuo tarpu minėtame 2012 m. sausio 13 d. įsakyme dar buvo numatyta
laisvos grąžintinos žemės. Pažymėjo, kad visa ši žemė anksčiau buvo priskirta
valstybinės reikšmės miškui, todėl per ją niekada negalėjo būti numatomas
keliukas vedantis į privačią valdą. Nurodė, kad valstybinės reikšmės miškas
priklauso išimtinai valstybei ir savivaldybė negali juo disponuoti, valstybinės
reikšmės miškuose negali būti atliekami jokie detalieji planai, Vyriausybėje
nėra jokių detaliųjų planų dėl ginčo žemės. Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė
1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu patvirtinto Palangos miesto generalinį planą ir
jo schemą, kurioje nėra matomi atskirų Palangos miesto gatvių, pravažiavimų ar
praėjimų išdėstymai. Tai, pareiškėjo manymu, reiškia, kad nei Administracija,
nei savivaldybės taryba negalėjo numatyti, projektuoti ar kitaip įteisinti
pravažiavimo per minėtą žemę. Pažymėjo, kad nuosavybės atstatymo dokumentai
paduoti dar 1991 m. birželio mėnesį, ir tai nebeleidžia vertinti ginčo žemės
ruožo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
gatvių,
kaip laisvos valstybinės žemės, joje niekada negalėjo būti
projektuojami ar kitaip įteisinami jokie antriniai įvažiavimai į (duomenys
neskelbtini) gatvės privačias valdas. Teigė, kad tokio poreikio anksčiau ir
negalėjo kilti, nes iki 2011 metų pakeitimo, statybas reglamentuojantys
įstatymai neleido į vieną privačią valdą numatyti dviejų ar daugiau įvažiavimų.
Taip pat teigė, jog ginčijamas plotas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys
neskelbtini) gatvių valdų negali būti vadinamas keliu, tai tik per porą
metų susiformavusios vėžės, neturinčios jokio juridinio pagrindo. Pažymėjo, kad
keliu naudojasi tik ginčijame įsakyme minimas A. G., kuris
galimai neteisėtai yra atsidalinęs savo sklypą. Be A. G.,
minimomis vėžėmis, galimai retkarčiais važinėja ir (duomenys neskelbtini)
gatvėje esančios Kretingos miškų urėdijos poilsiavietės vadovas. Kitų (duomenys
neskelbtini) gatvės valdų savininkai, neturi jokio intereso į šią žemę, nes
jų sklypai atitverti aklinomis tvoromis nuo šio žemės ploto. Paaiškino, kad (duomenys
neskelbtini) valdos savininkas savo turimą žemę padalino į dvi dalis ir
pusę jos, galimai neteisėtai, įregistravęs kaip atskirą sklypą, padovanojo savo
sūnui. Nenorėdami važinėti bendru keliu per tėvo žemę, jie susitarė su
tuometine Palangos valdžia, kad važinės per pareiškėjui grąžintiną žemės ruožą.
Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 ir 15 straipsniuose
išvardinti atvejai, kada žemė laikoma savivaldybės nuosavybe ir nei vienas iš
jų neatitinka ginčo žemei. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad ši žemė negali
būti laikoma savivaldybės žeme, su kuria savivaldybė galėtų elgtis savo
nuožiūra. Taip pat paaiškino, kad A. G. yra (duomenys
neskelbtini), t. y. tolimiausio pareiškėjui atstatytinos nuosavybės ruožo,
gretimos valdos savininkas, galimai su tėvu atsidalinęs į dvi dalis savo turėtą
sklypą, į kurį visada važinėdavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo įsakymo tekstinėje dalyje rašoma, kad
„schema pridedama“, nors iš tikrųjų pridėtos dvi schemos. Antroji, 2012 m. kovo
6 d. pasirašyta R. P., yra tik pirmąją schemą
dubliuojantis piešinys. Tačiau ji akivaizdžiai parodo, kad 2000 m. gegužės 25
d. detaliajame plane nebuvo numatytas joks pravažiavimas per pareiškėjui
atstatytiną žemės ruožą ir to negalėjo būti, nes tuo metu tai buvo valstybinės
reikšmės miško dalis. Teigė, kad ginčo 0,1369 ha dydžio sklypas yra neteisėtai
sumažintas, nes nėra jokio motyvo jau prieš keliolika metų numatytą ir vis
nepradedamą įrenginėti (duomenys neskelbtini) gatvę tiesti pareiškėjui
grąžintinos žemės dalies viduriu, taip ne mažiau kaip dvigubai sumažinant jam
grąžintiną žemės sklypą, ir šią, būsimą gatvę, bei visų kitų Palangos gatvių
atžvilgiu nepagrįstai išplatinti tik toje dalyje, kuri eina per pareiškėjui
grąžintiną ruožą. Nurodė, kad toks veiksmas neturi jokio konkretaus visuomenės
poreikio, todėl jį vertino kaip kerštą už pareiškėjo tvirtas nuostatas, pagal
įstatymus susigrąžinti visą išlikusią laisvą žemę. Nurodo į Vyriausybės 1991 m.
gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 523, dalyje „Transportas ir inžinerinė įranga“
esantį teiginį: „Senojoje Palangoje siūloma išsaugoti draudžiamą transporto
eismui zoną į vakarus nuo Vytauto gatvės, Liepojos plento“. Be to, (duomenys
neskelbtini) gatvės norimas išplatinimas prieštarauja Palangos generalinio
plano teiginiams ir protingumo principams. Pagal ginčo schemą matyti, kad net
neatlikus jokių matavimų, jei ši gatvė būtų tokia, kokia rodoma, ji būtų pati
plačiausia gatvė visoje Palangoje, nes jos numatytas plotis, pareiškėjui
grąžintinos žemės ribose − 20 metrų. Teigė, kad gatvė yra tik senosios (duomenys
neskelbtini) gatvės tęsinys (jos plotis skaičiuojant pagal mastelį − 10
metrų), todėl jos dvigubas išplatinimas neteisėtas. Kadangi senoji (duomenys
neskelbtini) gatvė išskaidoma į dvi: (duomenys neskelbtini) gatvės
atkarpėlė įsiliejanti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir į aptariamą (duomenys
neskelbtini) gatvę, pastaroji turi būti suprojektuota stačiu kampu su (duomenys
neskelbtini) gatve, o ne eiti įstrižai per pareiškėjui grąžintiną žemę, ko
pasekoje išdarkomas miesto reljefas, sumažinamas pareiškėjui grąžintinos žemės
plotas. Pažymėjo, kad žiūrint į informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę,
akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nepagrįstai išplatinama tik
buvusios pareiškėjo senelės rėžio ir dar vieno gretimo rėžio sklypo dalyse, tuo
tarpu toliau ši gatvė „sugrąžinama“ į įprastinį Palangos miesto gatvių plotį,
t. y. tik apie 140 metrų ilgio gatvės išplatinta pareiškėjo ir jam
nežinomo kaimyno sąskaita. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
(toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.
A146-582/2010, kuria patvirtinama, jog LVAT praktikoje „Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto kontekste ne
kartą yra pažymėjęs, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis
požymis − konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra
žemei. Šio poreikio buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos
teritorijos detaliajame plane <...>“. Kadangi schemos dalyje, kuri apima (duomenys
neskelbtini) gatvę, abipus važiuojamosios dalies yra esami ir numatomi
privatūs sklypai, pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad visuomenės poreikio šiam
išplatinimui nėra. Be to, ši važiuojamoji dalis yra penkis kartus siauresnė už
bendrą numatomą gatvės plotą, kai tam jokio būtinumo nėra: įprastinėje gatvių
įrengimo praktikoje važiuojama dalis ir aplink ją esantys pėsčiųjų šaligatviai
sudaro apytikriai vienodą plotį, todėl, įvertinant tai, kad šis ruožas praeina
pro grąžintiną žemę ir tai, kad aplinkui yra pakankamai žalumos (aplinkui nėra
jokių daugiabučių kvartalų), pareiškėjo manymu, nėra teisinga skirti valstybės
išperkamai žemei tokius didelius aplinkinius plotus. Pareiškėjo teigimu
aptariamas gatvės ruožas, turi būti perprojektuotas į įprastinį, jį atitinkamai
priartinant prie rytų pusėje esančio sklypo tvoros, o pačią (duomenys
neskelbtini) gatvės pradžią numatant 90 laipsnių (stačiu) kampu su
užlenktąja (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Vakarų pusėje nuo
gatvės nepagrįstai nutolintą nuosavybėn atstatomo sklypo dalį būtina priartinti
prie šalia gatvės būsiančio šaligatvio, taip padidinant grąžintiną, iki šiol
buvusį tik 13,8 aro, žemės plotą. Žemės ploto atkarpoje, einančioje tarp (duomenys
neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų, kur nuosavybės
atstatymui buvo numatyti 8 arai, paliekamas pravažiavimo keliukas į tolimiausią
(duomenys neskelbtini) gatvės valdą, o tai niekaip neatitinka aukščiau
minimo visuomenės poreikio ir atstovauja tik privatų (duomenys neskelbtini)
gatvės gyventojo interesą, todėl toks keliukas yra naikintinas. Įvažiavimas į (duomenys
neskelbtini) sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o
savivaldybė nėra pateikusi jokių dokumentų, liudijančių, kad šis žemės sklypas
yra padalintas į du. Teigia, kad tuo atveju, jei teismui paaiškėtų, kad
galiojantis padalinimas yra, jis turėtų būti pripažintas niekiniu ir
panaikintas, kaip atliktas prieštaraujant nuosavybės atstatymo įstatymui, nes
prašymai atstatyti nuosavybę į žemę paduoti 1991 metais, todėl vėliau priimti
dokumentai, užkertantys teisę pareiškėjui į teisėtą nuosavybės atstatymą yra
laikytini niekiniais.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės
administracija pateikė atsiliepimą (b.l. 58−59), kuriuo prašė pareiškėjo skundą
atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Administracijos direktorius,
2012 m. kovo 5 d. priėmęs įsakymą Nr. A1-174 „Dėl informacijos apie laisvą
(neužstatytą) žemę“, įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m.
balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009 bei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį
administracinėje byloje Nr. A146-582/2010. Teigė, kad Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Lietuvos
valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio
in integrum, bet ribotą restituciją; teisingumo atkūrimas, kai savininkams
yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra
dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu;
okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik
savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei,
visai valstybei; atkuriant teisingumų savininkų atžvilgiu, negali būti
nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai,
atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros
tarp asmenų kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų
(Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Paaiškino,
kad gatvės ir keliai yra visos visuomenės interesas. Ginčijama gatvė ir kelias
suprojektuoti Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu
Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir 2000 m. gegužės 25
d. Tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies
detaliuoju planu. Ginčijama gatve ir keliu žmonės faktiškai naudojosi
dešimtmečiais. Taip pat rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3
punkto nuostata, pagal kurią, žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal
įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta:
pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems)
eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros
objektų − įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus,
užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą,
komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos
apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei
atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės
sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams
geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms
tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų į
reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai. Taip pat rėmėsi Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo
įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, kurioje infrastruktūros sąvoka apibrėžiama
kaip įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus,
kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai,
visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei
gerinti reikalingi objektai). Kadangi šiuo atveju pareiškėjas reikalaujama kaip
laisvą (neužstatytą) pažymėti ir kelią, kuris yra šiaurinėje (duomenys
neskelbtini) gatvės pusėje, į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais
asmeninis reikalinga įtraukti žemės sklypų savininkus, kurie naudojasi ginčo
keliu. Teigė, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų
teisėms, nes teismas motyvuose galimai spręs ar teisingai yra pažymėta
informacija, kuri yra susijusi su ginčo keliu. Dėl skundo reikalavimo priteisti
neturtinę žalą, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra nei atsakovo neteisėtų veiksmų,
nei kaltės, nei žalos, todėl teisinių pagrindų tenkinti šio skundo reikalavimo
nėra.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis
teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 147−158) pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Palangos miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174
„Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Įpareigojo atsakovą Palangos
miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriame būtų nurodyta suderinta informacija
apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P. N. turėtos žemės
posesijoje Palangos mieste. Kitoje dalyje pareiškėjo R. M. skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Spręsdamas ginčą teismas laikė
reikalinga ištirti aplinkybes, susijusias su ginčo kelio (duomenys
neskelbtini) gatvėje suprojektavimu, faktine šios gatvės kelio padėtimi
natūroje, teisiniu statusu, išsiaiškinti, ar pagrįstai schemoje, kaip Palangos
miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuoti privažiavimai (pravažiavimai)
pažymėti keliai, iš kurių vienas eina per valstybinės reikšmės mišką, o kitas
pagal šio miško pietinę dalį, taip pat, ar pagrįstai schemoje nenurodytas, kaip
laisvas (neužstatytas) 0,0801 ha žemės sklypas, kuris 2012 m. sausio 13 d.
įsakymu Nr. A1-30 suderintoje schemoje buvo pažymėtas kaip laisva (neužstatyta)
žemė, ar ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų
reikalavimus, keliamus individualių administracinių aktų turiniui.
Pasisakydamas dėl pirmojo skundo
reikalavimo, įvertinės bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas ir teismų
praktiką, teismas darė išvadą, kad ginčijamas įsakymas nepagrįstas objektyviais
duomenims ir teisės normomis, nes įsakyme nurodytos aplinkybės ir jo priėmimo
juridiniai pagrindai neįrodo ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą
(neužstatytą) žemę teisingumo, taip pat įsakymu naikinamų ankstesnių atsakovės
įsakymų sąlygų ir priežasčių. Kartu pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto
priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 straipsnyje
nustatytiems administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas
pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.
Ginčijamas įsakymas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas ABTĮ
89 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje numatytais pagrindais.
Dėl antrojo skundo reikalavimo, įvertinęs
byloje nustatytas aplinkybes, pripažinęs, kad ginčijamas įsakymas yra
neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo
atlikti veiksmus iš esmės tenkino ir įpareigojo atsakovą Palangos miesto
savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo šio
teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti naują įsakymą, kuriuo būtų
suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę J. ir P.
N. turėtos žemės posesijoje Palangos mieste.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą,
teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu įsakymu jokie su pareiškėjo nuosavybės
teisių atkūrimu į žemę klausimai iš esmės nebuvo sprendžiami ir (ar) pareiškėjo
nuosavybės teisių atkūrimas natūra ginčo posesijos teritorijoje nebuvo
atliekamas, ir įvertinęs faktines aplinkybes ir juridinius aspektus, darė
išvadą, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo
veiksmų ir prašomos priteisti žalos. O nenustačius minėtos būtinosios valstybės
civilinės atsakomybės sąlygos, skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos
atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija
pateikė apeliacinį skundą (b. l. 161−163), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti, o
pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Pateiktas prašymas bylą nagrinėti
žodinio proceso tvarka.
Taip pat pateiktas prašymas į bylą
trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti: G. S., R. S., P. J., A. G.,
S. A. S., D. M. S., R. S., A. S., A. S.,
R. S., VĮ Kretingos miškų urėdija, A. B.,
J. J., VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“.
Apeliaciniame skunde, be atsiliepime į
skundą pateiktų argumentų, nurodo:
1) teismas nepagrįstai teigia, kad iš
skundžiamo įsakymo turinio nėra aišku, kuo remiantis schemoje 14,17 arų skirta (duomenys
neskelbtini) gatvei, nors atiliepime nurodyta, kad gatvė ir kelias
suprojektuoti remiantis Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo
projektu ir Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu. Pažymi, kad
minėti teritorijų planavimo dokumentai teismui pateikti, todėl neaišku kodėl
jie nebuvo vertinami. Taip teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant
įrodymus ir nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, neatskleidė bylos esmės.
2) Skundžiamas įsakymas priimtas
remiantis Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu ir Palangos
miesto centrinės dalies detaliuoju planu, kurie yra galiojantys, nenuginčyti,
teisme nėra sprendžiami jų teisėtumo klausimai, todėl įsakymas yra pagrįstas ir
atitinka teritorijų planavimo dokumentus, jame nebuvo galima numatyti
siauresnių, nei minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose numatytos, gatvių.
3) Teritorijų planavimo dokumentų
teisėtumas nėra ginčijamas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad juose nėra
faktinių duomenų, pagrindžiančių kelių pločių parametrus. Pastebi, kad kilus
abejonių dėl detaliuoju planu suplanuoto kelio parametrų, teismas galėjo
apklausti specialistą ar detaliojo plano rengėją.
4) Teismas padarė procesinės teisės
normų pažeidimą, nes į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nebuvo
įtraukti asmenys, kurie naudojasi keliu, kurį pareiškėjas siekia susigrąžinti natūra,
nors atsakovas tokį prašymą buvo pateikęs.
Pareiškėjas R. M. pateikė
atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 168−172), kuriuo prašo atmesti apelianto
skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą, be
skunde pateiktų argumentų, nurodo:
1) skundžiamas įsakymas lietė dvi pareiškėjo
jo paveldimas žemės dalis: esančią tarp valstybinės reikšmės miško ir privačios
valdos adresu (duomenys neskelbtini) ir kitą dalį, esančią į šiaurės
rytus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas įvertinęs situaciją
priėmė teisėtą sprendimą, šią situaciją išspręsdamas, o apeliantas klausimus
dėl šių žemės dalių sulieja, taip įnešdamas neaiškumų ir klaidindamas teismą.
2) Administracija nei pareiškėjui, bei
teismui nėra pateikusi dokumento, kuriame būtų nurodyti (duomenys
neskelbtini) gatvės parametrų motyvai, todėl teismas pagrįstai atkreipė
dėmesį, kad nėra aišku kodėl gatvė turi būti tokia plati būtent pareiškėjui
grąžintinoje vietoje. Be to, Administracijos minimi tarybų sprendimai yra tik
gatvės būtinumą numatantys norminiai aktai, o ne techniniai jų projektavimo
sprendiniai.
3) Nesutinka su apeliacinio skundo
argumentu, kad nebuvo sprendžiamas teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo
klausimas. Pažymi, kad įstatymai pirmenybę teikia nuosavybės atstatymui, o tais
atvejais, kai galimybės atstatyti nuosavybę į maksimaliai įmanomą grąžintiną
žemę nėra, savivaldybė privalo tai įrodyti argumentuotai, o ne vadovaudamasi
prielaidomis ir netinkamai teikiama informacija.
4) Teritorijų planavimo dokumentų
teisėtumas pagrįstai analizuotas tiek, kiek racionaliai tai suprojektuota
siekiant suderinti visuomenės ir pretendentų į nuosavybės atstatymą interesus.
5) Apelianto argumentas dėl trečiųjų
asmenų įtraukimo nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 4 dalimi, kuris yra
ABTĮ 4 skirsnyje, reglamentuojančiame skundų padavimo taisykles. Šiuo atveju
skundą teikė pareiškėjas, o ne atsakovas. Be to, prašomi įtraukti trečiaisiais
asmenimis asmenys turi kitus įvažiavimus, o poilsio namai „Pušynas“ dar ir atitvertas
masyvia metalo tvora.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pažymėtina, jog apeliantas pateikė
prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y.
nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant,
išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra
būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą
arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti
bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui
neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, šiuo
atveju pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, todėl toks prašymas
atmestinas.
Taip pat atmestinas apelianto prašymas į
bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti apelianto nurodytus
asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos išsprendimas įtakos jų
interesams neturės.
Nagrinėjamoje
byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjui prašant panaikinti atsakovo
Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. A1-174 „Dėl
informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“. Pareiškėjas taip pat prašė
įpareigoti atsakovą parengti naują (duomenys neskelbtini) gatvės
projektą taip, kad ji savo išmatavimais atitiktų kitas aplinkines gatves,
neviršytų likusios (duomenys neskelbtini) gatvės parametrų ir priimti
naują įsakymą, dėl nuosavybės į P. ir J. N. iki
nacionalizacijos turėtą žemę atstatymo bei priteisti iš atsakovo 150 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas,
remdamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, teisingai jas aiškindamas,
pasisakydamas dėl kiekvieno iš pateiktų reikalavimų bei aiškiai sudėliodamas
argumentaciją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, teisėtai bei
pagrįstai skundą tenkino iš dalies – skundžiamą įsakymą panaikino ir įpareigojo
atsakovą priimti naują įsakymą, kuriame būtų suderinta informacija apie laisvą
neužstatytą J. ir P. N. turėtą žemę Palangoje, o likusioje
dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija dėl visų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų
nepasisakys.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą
Administracijos sprendimą pripažino nemotyvuotu dėl to, jog jame esančios
teritorijos pažymėtos nenurodant ir (ar) nepaaiškinant tokio žymėjimo faktinių
aplinkybių ir juridinių pagrindų, todėl liko neaišku, ar dėl to nėra
nepagrįstai sumažinamas natūra ginčo posesijoje pareiškėjui grąžintino žemės
sklypo plotas ir ribos bei dėl to, kad skundžiamu įsakymu netekusiais galios
pripažinti du ankstesni Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. (Nr.
A1-30) ir 2010 m. birželio 30 d. (Nr. A1-481) įsakymai „Dėl informacijos apie
laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuose laisvos (neužstatytos) žemės plotas ir
ribos skyrėsi nuo nurodyto skundžiamame įsakyme, tačiau nenurodytas tokio
veiksmo juridinis pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis
sutinka.
Atsakovas teigia, jog skundžiamas
įsakymas priimtas pagal teritorijų planavimo dokumentus − Palangos miesto
tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Plaušės gyvenamojo
kvartalo detalųjį suprojektavimo projektą ir 2000 m. gegužės 25 d.
Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto centrinės
dalies detalųjį planą. Tačiau nei viename šių dokumentų (žr. prijungtą
administracinę bylą Nr. I-314-162/2012 b. l. 68−73) nėra tikslių ir konkrečių
duomenų, jog ginčo keliai ir atitinkamai laisva (neužstatyta) žemė yra būtent
tokio ploto, koks jis pateikiamas skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje. Šiuo
aspektu pastebėtina ir tai, jog galiojant tiems paties teritorijų planavimo
dokumentams priimtame ankstesniame Administracijos 2012 m. sausio 13 d. įsakyme
Nr. A1-30 buvo nurodomas kitoks ginčo teritorijoje esančios laisvos
(neužstatytos) žemės plotas (b. l. 46−47).
Atsakydama į apeliacinio skundo
argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pateikto minėtų teritorijų
planavimo dokumentų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas nevertino Plaušės gyvenamojo kvartalo detaliojo suprojektavimo
projekto ir Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teisėtumo ar jų
galiojimo. Sprendime pažymėta tik tai, jog šiuose dokumentuose nėra: Plaušės
gyvenamojo kvartalo detaliojo suprojektavimo projekte − faktinių duomenų,
pagrindžiančių ginčo kelių (ar kurio iš jų) kategoriją, pločio ir (ar) kitus
techninius parametrus, o Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane,
taip pat nėra užfiksuota duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo posesijoje
numatyta projektuoti ir (ar) tiesti būtent tokius, kaip nurodyta prie
skundžiamo įsakymo pridėtoje schemoje, ginčo kelius. Tokia pirmosios
instancijos teismo išvada nereiškia, kad kvestionuojamas minėtų teritorijų
planavimo dokumentų teisėtumas, tačiau leidžia atmesti atsakovo argumentus, jog
šie dokumentai pagrindžia skundžiamu įsakymu patvirtintą schemą, nes jie nėra
pakankami ir tinkami pagrindai skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje pažymėti
būtent tokio pločio ginčo kelius ir atitinkamai sumažinti laisvos
(neužstatytos) žemės plotą. Minėti teritorijų planavimo dokumentai įrodo tik
aptariamų ginčo teritorijoje esančių ir schemoje pavaizduotų kelių reikmę (tai,
jog apskritai jie yra numatyti), tačiau ne konkrečius jų parametrus, plotą.
Atkreiptinas dėmesys, jog ir pačiame
skundžiamame įsakyme ir atsakovo procesiniuose dokumentuose teigiama, kad
vienas iš skundžiamo įsakymo pagrindų – Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-582/2010,
kuria paliktas galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m.
balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-63-162/2009. Šiuo
aspektu svarbu pastebėti tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
minėtoje nutartyje pažymėjo, kad „byloje ištirtų įrodymų visuma nepaneigia
pareiškėjo argumentų, kad dalyje jo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės
teise valdytos žemės, be jau pažymėtos, yra ir daugiau laisvos (neužstatytos)
žemės. Pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos ištyrus ir įvertinus
įrodymų visumą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija dėl pareiškėjo
senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto viso žemė ploto nėra
pateikusi pilnos, konkrečios ir pagrįstos informacijos, kuri šios žemės dalis
yra laisva (neužstatyta). Apelianto argumentai, kad pagal Atkūrimo įstatymo
įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas savivaldybės administracija turi
pateikti duomenis ne apie užstatytą, o apie laisvą (neužstatytą) žemę, yra
teisingi, tačiau šie duomenys turi būti nustatomi atlikus teritorijos
išsamią analizę, kurioje esantis ar detaliai suplanuotas (numatytas) užstatymas
yra vienas iš duomenų pateikiant informaciją, ar žemė yra laisva (neužstatyta).
Informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas, taip pat konkretus
laisvos (neužstatytos) žemės plotas turi būti pagrįstas (motyvuotas)
konkrečiais duomenimis ir argumentais“.
Taigi atsakovas, įgyvendindamas šią
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, turėjo atsižvelgti į
teismo argumentus, kokie reikalavimai keliami įsakyme turinčiai būti
informacijai, t. y. ji turi būti pagrįsta konkrečiais duomenimis ir
argumentais, pateikta atlikus išsamią teritorijos, apie kurią pateikiama
informacija, analizę. Įsakyme turi būti pateikiami pagrįsti, konkretūs duomenys
apie ginčo gatvę jos kategoriją, kelio techninius parametrus, tokius kaip,
gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų, eismo juostų skaičius, plotis,
minimalios horizontalios kreivės, centrinės skiriamosios juostos plotis ir
kita.
Kartu pažymėtina ir tai, jog iš
skundžiamo įsakymo nėra aišku kokiu pagrindu juo pripažinti netekusiais galios
ankstesni atsakovo įsakymai dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, jog tiek skundžiamo įsakymo, tiek 2012 m. sausio 13 d.
įsakymo, kuris skundžiamu įsakymu pripažintas netekusiu galios, priėmimo metu galiojo
tie patys minėti teritorijų planavimo dokumentai, o ir abiejų šių įsakymų
preambulėse nurodyti pagrindai yra iš esmės vienodi, skiriasi tik tai, kad
skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant ir į A. G. 2012 m. vasario 3 d. pareiškimą bei į R. M. 2012 m. vasario 10 d. skundą. Tačiau 2012 m. sausio 13
d. įsakymu Nr. A1-30 suderintoje schemoje kaip laisvas (neužstatytas) pažymėtas
0,0801 ha dydžio žemės sklypas, skundžiamame įsakyme tokiu nebenurodomas.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pareiškėjo skundas
ir A. G. pareiškimas, negalėjo būti teisiniu pagrindu
įsakymų dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotų, jų ribų ir panašiai nustatymo
ir (ar) kitų ginčo teritorijos objektų žymėjimo priėmimui ar keitimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
skundžiamam įsakymui keliant abejonių dėl laisvos (neužstatytos) ginčo
teritorijos žemės ploto, kurios, įvertinus atsakovo argumentus, nebuvo
paneigtos, išvada, jog skundžiamas įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenims
ir teisės normomis, nes įsakyme nurodytos aplinkybės ir jo priėmimo juridiniai
pagrindai neįrodo ginčo schemoje nurodytos informacijos apie laisvą
(neužstatytą) žemę teisingumo, o tai pat įsakymu naikinamų ankstesnių atsakovės
įsakymų sąlygų ir priežasčių, laikytina visiškai pagrįsta ir teisėta. Tad
pirmosios instancijos teismas, nustatęs skundžiamo įsakymo neatitikimą VAĮ 8
straipsnio reikalavimams, pagrįstai skundžiamą įsakymą pripažino neteisėtu ir
nepagrįstu bei panaikino.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5
straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atkūrimo tvarkos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 34 ir
106 punkto nuostatas, vienas iš teisinių pagrindų atkurti nuosavybės teises į
miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus
administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemes sklypo plano
patvirtinimo, t. y. administracijos direktoriaus pateikta informacija apie laisvą
(neužstatytą) žemę yra būtina siekiant pretendentui atkurti nuosavybės teises,
atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigotas priimti naują įsakymą, kuriame būtų
suderinta informacija apie laisvą (neužstatyta) žemę J. ir P.
N. turėtos žemės posesijoje Palangoje.
Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu,
apeliantas netinkamai supranta ir aiškina teismo įpareigojimą priimti naują
įsakymą, kuriame būtų suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę
pareiškėjo senelių turėtos žemės posesijoje Palangoje.
Tai, jog skundžiamas įsakymas
pripažintas neteisėtu ir panaikintas, savaime nereiškia, jog skundžiamu įsakymu
suderintoje schemoje pateikta informacija nėra teisinga ir nauju įsakymu
suderintos schema bus kitokia. Tai taip pat nereiškia, jog taip patenkinta ar
bent iš dalies tenkinta pareiškėjo skundo dalis, kuria reikalaujama, jog ginčo
posesijos teritorija būtų permatuota ir perprojektuota, jog laisva
(neužstatyta) žeme laikoma visa ginčo teritorija, ar tokia, kaip teigia
pareiškėjas.
Jei įvertinus visus duomenis – Palangos
miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą Plaušės
gyvenamojo kvartalo detalųjį suprojektavimo projektą, 2000 m. gegužės 25
d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtintą Palangos miesto
centrinės dalies detalųjį planą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m.
kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtiną statybos techninį reglamentą STR
2.06.01:199 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitą, nustatant ginčo
teritorijoje esančią laisvą (neužstatytą) teritoriją, aktualų teisinį
reglamentavimą, skundžiamu įsakymu suderintoje schemoje nurodytas (duomenys
neskelbtini) gatvės, atitinkamai ir laisvos (neužstatytos) žemės, plotas
būtų pagrįstas ir teisėtas, grafinė naujo atsakovo priimto įsakymo dalis –
schema − iš esmės gali likti net gi tokia pati. Tačiau, pabrėžtina, atsakovas,
priimdamas naują įsakymą, turi pateikti jį pagrindžiančius argumentus ir
įrodymus. Taigi, jei atsakovas pagrįs schemoje pateiktos teritorijos,
patenkančios į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, plotą, bei visas
kitas schemoje pažymėtas teritorijas, dėl kurių visa ginčo teritorija negali
būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, schemoje pateikti duomenys gali nepakisti.
Tačiau atsakovui negalint pagrįsti argumentų dėl laisvos (neužstatytos) ir
galimos grąžinti natūra žemės, schema turi būti koreguojama. Kaip teisingai
pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik koordinuotai pažymėjus ginčo kelius
schemoje, t. y. nurodant jų kategorijas, pločius, apsaugos zonų pločius ir kitus
kelių techninius parametrus ir tai juridiškai pagrindžiant, pareiškėjui, kaip
siekiančiam ir turinčiam teisę atkurti nuosavybę į žemę natūra ginčo
posesijoje, bus aiškūs ir suprantami atsakovo veiksmai, kuriais kaip laisvi
(neužstatyti) schemoje žymimi konkretūs žemės sklypai ir (ar) neliks abejonių,
jog šie sklypai savo plotu ir ribomis atitinka faktinius ir juridinius jų
suformavimo pagrindus. O pareiga įrodyti, kad yra realus, objektyviai
išreikštas visuomenės poreikis ginčo keliams ir (ar) ginčo posesijoje
suplanuotiems privažiavimams (pravažiavimams) tenka atsakovui, nesutinkančiam
su skundo reikalavimais, kuriais siekiama iš esmės tinkamo, aiškaus ir
objektyvaus nuosavybės teisių atkūrimo natūra.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog
byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės kilimo
sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjo
patirtos žalos, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali
būti tenkinamas.
Priimant ginčijamą įsakymą konkretūs
pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimai nebuvo sprendžiami. Įsakymu tik
pateikta informacija, reikalinga piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į
žemę, miškus ir vandens telkinius nagrinėjančiai Nacionalinei žemės tarnybai
prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant dėl konkretaus sprendimo nuosavybės
teisių į ginčo posesiją atkūrimo byloje. Taigi pareiškėjo argumentas, jog
neteisėtais atsakovo veiksmais buvo vilkinamas nuosavybės teisių į žemę
atkūrimas ginčo posesijoje ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą,
nepagrįstas.
Atsižvelgusi į
tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos
išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą,
kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a
atsakovo Palangos miesto savivaldybės
administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis
Alechnavičius
Dalia
Višinskienė
Virginija
Volskienė