Civilinė byla Nr. 2-78/2006
Procesinio
sprendimo kategorija: 126.8, 124.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 13
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Donato Šerno
(pranešėjas),
teisėjų: Vinco Versecko ir
Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. I. atskirąjį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmesti A. I. prašymai dėl Klaipėdos
apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo,
atsisakius nuo ieškinio, A. I. bei
E. G. prašymas dėl bylos
dalies paskelbimo nevieša civilinėje byloje Nr. 2-43-125/2006 dėl proceso
atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“
bankroto byloje pagal A. I. 20
031,45 Lt finansinį reikalavimą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei
„Klaipėdos senamiesčio valdos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Klaipėdos
apygardos teismas 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą
uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“.
Advokato
padėjėjas E. G. ir
advokatas A. I. pareiškė
kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio
valdos“, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai 20 700 Lt ir 20
031,45 Lt dydžio.
Bankrutuojančios
UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ bankroto administratoriaus UAB ,,Klaipėdos
administratorių biuras“ įgaliotas asmuo 2005 m. sausio 26 d. Klaipėdos
apygardos teismui pateikė kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir paprašė
jį patvirtinti bei nurodė, kad nesutinka su advokato padėjėjo E. G. ir advokato A. I. kreditoriniais reikalavimais ir paprašė jų
netvirtinti.
2005 m. kovo 2
d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė tvirtinti A. I. ir E. G. finansinius reikalavimus.
Lietuvos
apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo
teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m.
kovo 2 d. nutartis palikta nepakeista.
Tretysis asmuo A. I. 2005 m. liepos 27 d.
Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 365, 366 ir 371 straipsniais, prašė
atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
2005 m. kovo 2 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės.
Prašyme
nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2005 m. balandžio 27 d.
įsakymu Nr. 1R-120 „Dėl teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių
patvirtinimo“ patvirtinus nuolatinio antrinio teisinės pagalbos teikimo
pavyzdinę sutartį ir antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinę
sutartis bei 2005 m. balandžio 28 d. minėtą įsakymą paskelbus Valstybės
žiniose, jam paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo
būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Antrinės teisinės pagalbos teikimo
pavyzdinės sutarties 5.2 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta
vienašališkai, raštu kitą šalį įspėjus prieš 30 dienų. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministrui patvirtinus pavyzdines sutartis, paaiškėjo, kad Klaipėdos
apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties išaiškinimai diskriminuoja
pareiškėją kitų advokatų atžvilgiu, pažeidžia CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus
civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo sutarties laisvės, nesikišimo į
privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių
principus.
Klaipėdos
apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo patenkino,
procesą atnaujino ir klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.
Teismas
nutartyje nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindžia CPK 366 straipsnio pirmosios
dalies antruoju punktu, tai yra, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui
2005 m. balandžio 27 d. priėmus įsakymą Nr. 1R-123 (paskelbtą „Valstybės
žiniose“ 2005 m. balandžio 28 d.) jam tapo žinoma nauja aplinkybė, kuri leidžia
kreiptis su prašymu ištaisyti teisines klaidas įsiteisėjusioje 2005 m. kovo 2
d. nutartyje. Pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi nepraleidęs 3 mėnesių
termino.
2006 m. vasario
6 d. A. I. pateikė teismui
pareiškimą dėl reikalavimų (ieškinio) bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos
senamiesčio valdos“ atsisakymo, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 42,
140, 293 straipsniais, jis atsisako reikalavimų (ieškinio) šiai
bankrutuojančiai bendrovei ir civilinę bylą dėl 20 031,45 Lt reikalavimo
tvirtinimo paprašė nutraukti. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, prašė teismo nutartimi nustatyti,
kad bylos dalis dėl jo reikalavimo bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio
valdos“ tvirtinimo yra nevieša.
Pareiškimo
motyvuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46
straipsnio penktąją dalį draudžiama susipažinti su advokato profesinę paslaptį
sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį
sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento
suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal
kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Iš minėtos teisės normos
pareiškėjas padarė išvadą, kad negalimas įrodinėjimo procesas dėl reikalavimų,
grindžiamų sutarties su UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ sąlygomis, ir
nurodė, kad dėl šios priežasties atsisako nuo reikalavimų minėtai bendrovei.
Taip pat nurodė, kad pagal CPK 10 straipsnio antrąją dalį, priimdamas viešame
teismo posėdyje sprendimą ir bylą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę
nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, be kita ko ir tuomet,
kai yra pagrindas manyti, kad bus atskleista profesinė paslaptis.
Klaipėdos
apygardos teismas 2006 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo A. I. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005
m. kovo 2 d. nutarties panaikinimo atmetė. A. I. paskyrė 1 000 Lt piniginę baudą. A. I. ir E. G. prašymų dėl bylos dalies paskelbimo nevieša
nutarė nenagrinėti, o E. G. prašymą
bylą nutraukti - grąžinti jį padavusiam asmeniui. A. I. prašymą bylą nutraukti atsisakius nuo
ieškinio atmetė.
Teismas nutartyje nurodė, kad
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu
patvirtintos pavyzdinės sutartys reguliuoja specifines teisinės pagalbos
sutartis, sudaromas tarp valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
organizuojančios institucijos ir advokato. Pareiškėjo atveju jo su atsakove
pasirašyta sutartis yra bendro pobūdžio laisvanoriškai sudaryta advokato ir
kliento pavedimo sutartis, kuriai negalima taikyti specifinėse sutartyse
įtvirtintų kriterijų. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė procesui atnaujinti
negali įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimo svarstomu klausimu. Be to,
minėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas buvo priimtas po
teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties priėmimo, tai yra pareiškėjo nurodyta nauja
esminė aplinkybė neegzistavo priimant 2005 m. kovo 2 d. nutartį. Dėl šių
priežasčių nėra pagrindo peržiūrėti nutartį. Teismas taip pat nurodė, kad,
pareikšdamas aiškiai nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą dėl neva naujai
atsiradusių esminių bylos aplinkybių, pareiškėjas piktnaudžiauja CPK penktajame
straipsnyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, pažeidžia CPK
septintojo straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis
savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis. Teismas taip pat nurodė,
kad, priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo finansinio reikalavimo ir bylos dalį
nutraukus CPK 293 straipsnio ketvirtojo punkto pagrindu, pareiškėjo teisių
apimtis nei padidėtų, nei sumažėtų. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas procesinėmis
teisėmis, siekia iš teismo 2005 m. kovo 2 d. nutarties pašalinti jam
nepalankius teisinius argumentus apie jo, kaip advokato, į sutarties tekstą
įtrauktus kliento padėtį diskriminuojančius ir nelojalumą jam rodančius
punktus. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo nuorodą į tai, kad jo ir
kliento sudaryta pavedimo sutartis yra konfidenciali ir nurodė, kad pats
pareiškėjas savo reikalavimą atsakovui grindžia šia sutartimi. Administratoriui
nepripažinus jo finansinio reikalavimo, ginčas buvo perkeltas ir sprendžiamas
teisme, sutarties šeštu punktu pačios šalys nustatė teisminę ginčų sprendimo
tvarką. Advokatūros įstatymas (46 str. 5 d.) gina ne viešojo asmens (advokato),
o kliento teisę į konfidencialumą. Atsakovė neprašo bylos medžiagą laikyti
nevieša. Bylos medžiaga nevieša pripažįstama bylą užbaigus (CPK 10 str. 1 ir 2
d.). Klausimo dėl proceso atnaujinimo svarstymas buvo perduotas kitam teisėjui,
kuriam nebuvo pavesta byloje spręsti kitų klausimų.
Atskiruoju
skundu A. I. prašo
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario
7 d. nutartį, klausimą išspęsti iš esmės, tenkinti
2006 m. vasario 6 d. prašymą dėl reikalavimų (ieškinio) atsisakymo ir
civilinės bylos nutraukimo.
Atskirąjį skundą
apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiama
nutartimi teismas nepagrįstai
paneigė teisę naudotis CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio pirmojoje dalyje
įtvirtintomis teisėmis. 2006 m. sausio 24 d. nutartimi jo prašymas dėl proceso dėl reikalavimų
BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ tvirtinimo atnaujinimo
buvo patenkintas. Teismo 2006 m. vasario 7 d. ir 2006 m. sausio 24 d. nutartys viena kitai prieštarauja. Teismo 2006 m. vasario
7 d. nutarties išvados, kad apeliantas, kreipdamasis į teismą dėl proceso
atnaujinimo, piktnaudžiauja CPK penktajame straipsnyje įtvirtinta teise
kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, pažeidžia CPK septintojo straipsnio
antrojoje dalyje įtvirtintą pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiauti jomis bei teismo
nepagrįstai taikytos CPK 95 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sankcijos.
2. Teismas nepagrįstai apribojo CPK 42
straipsnyje, 140 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas apelianto teises, todėl
buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis bei Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 14 straipsniai. Teismas
neturėjo pagrindo netenkinti
pareiškimo dėl atsisakymo nuo reikalavimų
ir civilinės bylos nutraukimo. Apelianto teigimu, CPK 42
straipsnyje ir 140 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta teisė ribojama todėl, kad jis yra advokatas. Tai negali būti
pagrindu proceso šalies teisėms apriboti, nes būtų pažeistas CPK 6 straipsnyje
nustatytas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.
3. Teismo išvada, jog apelianto ir kliento sudaryta pavedimo sutartis
yra konfidenciali, tad teismas ją negali panaudoti kaip įrodymą,
prieštarauja Klaipėdos apygardos
administracinio teismo pateiktam Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio penktosios dalies
aiškinimui, kuris apeliantui turi prejudicinę ir privalomą galią.
Remiantis šiuo išaiškinimu, viena iš advokato veiklos garantijų suprantama kaip
garantija, draudžianti viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę
paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą baudžiamajame,
civiliniame, administraciniuose procesuose
(Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 9 d. sprendimas, administracinė byla Nr.
1-068-243/2005). Teismas turėjo
atsižvelgti į apelianto teisę, kad šis ginčas toliau nebūtų nagrinėjamas,
kadangi į teismą kreipėsi ne apeliantas, tačiau bankrutuojančios įmonės
administratorius.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje
ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti nuo ieškinio.
Šios bylos pareiškėjas A. I. savo finansinį reikalavimą bankrutuojančiai
uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ pareiškė šios bendrovės bankroto byloje, kaip
bendrovės kreditorius. Minėtą reikalavimą išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek
apeliacinės instancijos teismai, nuspręsdami jo netenkinti. Šių teismų sprendimų
nepakeitė ir kasacinis teismas. Taigi procesinis teismo sprendimas, kuriuo A. I. , kaip bankrutuojančios
UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“ kreditoriaus, finansinis
reikalavimas buvo atmestas, įsiteisėjo. Iki šio sprendimo įsiteisėjimo
kreditorius nepasinaudojo savo teise atsisakyti
nuo ieškinio (finansinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei). Tuo tarpu
proceso atnaujinimo stadijoje pareikštas atsisakymas nuo ieškinio (finansinio
reikalavimo bankrutuojančiai bendrovei) yra pavėluotas, neturintis teisinės
reikšmės ir negali būti tenkinamas. Atnaujinus procesą, byla nagrinėjama,
neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindų, o nenustačius pagrindo panaikinti
priimtą ir įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ir prašymą dėl sprendimo
panaikinimo ar pakeitimo atmetus, įsiteisėjęs teismo sprendimas lieka galioti
(CPK 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu įstatymas nenumato pagrindo
panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovui atsisakius nuo ieškinio.
Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsisakymo
nuo ieškinio priėmimas negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
atmetė A. I. prašymą
bylą nutraukti, atsisakius nuo ieškinio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, priimdamas viešame teismo posėdyje
sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių
byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad
bylos medžiaga yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus
gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą
konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista
valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46
straipsnio, įtvirtinančio advokato veiklos garantijas, penktąja dalimi yra
nustatyta, kad draudžiama viešai ar slaptai susipažinti su advokato profesinę
paslaptį sudarančia informacija. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į
advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento pateikta informacija ir
pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato
pateikti duomenys. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad advokato profesinę
paslaptį iš esmės sudaro duomenys apie advokato klientą ar duomenys, kaip nors
susiję su juo. Taigi pagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, kad
minėta Advokatūros įstatymo norma gina ne paties advokato, o jo kliento
teisę į konfidencialumą. Atsakovas BUAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“ neprašo nustatyti, kad bylos medžiaga yra nevieša.
Pažymėtina, kad A. I. ,
kaip kreditorius, savo kreditorinį reikalavimą grindė būtent ta bylos medžiaga,
kurią dabar prašo pripažinti nevieša, ši medžiaga buvo pateikta į bylą ir su ja
galėjo susipažinti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Taigi advokatas,
pateikdamas tokią medžiagą, iš esmės pats pripažino, kad ši medžiaga nesudaro
profesinės paslapties, kurią būtų draudžiama viešai ar slaptai susipažinti.
Kreditorinio reikalavimo pagrįstumas buvo išnagrinėtas pirmosios, apeliacinės
ir kasacinės instancijos teismuose, kurių procesiniai sprendimai yra skelbiami
viešai. Taigi esminė informacija apie bylos medžiagą, kurią prašoma pripažinti
nevieša, faktiškai yra žinoma iš paskelbtų teismų sprendimų turinio. Todėl nėra
pagrindo ir prasmės tokią informaciją pripažinti nevieša.
Kaip jau minėta,
klausimą dėl bylos medžiagos ar jos dalies nustatymo nevieša teismas turi teisę
spręsti, priimdamas sprendimą ar procesą
užbaigiančią nutartį. Bankroto byla yra užbaigiama, priimant sprendimą
dėl įmonės pabaigos arba bankroto bylą nutraukiant (Lietuvos Respublikos įmonių
bankroto įstatymo 27 str., 29 str. 5 d., 32 str. 4 d.). Procesinis sprendimas,
užbaigiantis UAB ,,Klaipėdos
senamiesčio valdos“ bankroto
bylą, nėra priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai A. I. prašymą dėl dalies bylos medžiagos
paskelbimo nevieša grąžino jį padavusiam asmeniui.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
skundžiamąja nutartimi iš esmės teisingai išsprendė klausimus dėl A. I. pareikštojo prašymo dėl
reikalavimų (ieškinio) bankrutuojančiai UAB ,,Klaipėdos senamiesčio valdos“
atsisakymo bei dalies bylos
medžiagos paskelbimo nevieša. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių minėta nutarties dalis turėtų
būti naikinama atskirajame skunde nurodytai motyvais, o taip pat CPK 329
straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų
nėra.
Kaip jau minėta, skundžiamąja nutartimi
pirmosios instancijos teismas paskyrė A. I. 1 000 Lt piniginę baudą. Nutarties motyvuojamojoje
dalyje teismas baudos paskyrimo nemotyvavo. Iš paties motyvuojamosios dalies
turinio galima spręsti, kad bauda paskirta nustačius, kad pareikštas aiškiai
nepagrįstas prašymas atnaujinti procesą. Tačiau negalima nesutikti su apelianto
teiginiu, kad toks skundžiamosios nutarties teiginys prieštarauja 2006 m.
sausio 24 d. šioje byloje priimtos nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą
buvo patenkintas, esmei: esant aiškiai nepagrįstam prašymui, teismas neturėjo
jo pagrindu atnaujinti proceso. Kadangi teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo
patenkino, nėra pagrindo teigti, kad prašymas atnaujinti procesą yra aiškiai
nepagrįstas. Todėl baudą pirmosios instancijos teismas paskyrė nepagrįstai ir
ši nutarties dalis naikinama, kaip priimta pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 263 str., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju ir trečiuoju punktais, 338
straipsniu,
n u t a r i a:
Panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria A. I. paskirta 1000 Lt
piniginė bauda.
Kitą
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutarties dalį palikti
nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas: Donatas Šernas
Teisėjai: Danutė
Milašienė
Vincas
Verseckas