Civilinė byla Nr. e2A-248-587/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00161-2023-8

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.10.7;1.3.5.1

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 20 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės  ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4715-1126/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ ieškinį atsakovui T. L. ir pagal atsakovo T. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. statyba“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

  

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „D. B. statyba“ (toliau – ieškovė, darbdavys), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš atsakovą T. L. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo teisėtu, pripažinti ieškovę visiškai atsiskaičius su atsakovu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 208 (toliau - Darbo sutartis), kurios 1 egzempliorius buvo pateiktas atsakovui, tačiau, susipažinęs su darbo sutartimi, jos negrąžino ieškovei pasirašytos. Pagal Darbo sutartį atsakovas buvo priimtas į darbą pagalbiniu darbininku, nustatant 770,04 Eur mėnesinį darbo užmokestį + lauko priedus. Atsakovui nebuvo pavesta pildyti darbo laiko apskaitos užrašus ir/ar žurnalus. Išdirbtas atsakovo laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir pagal jį skaičiuojamas atlygis už darbą. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovas 2022 m. lapkričio mėnesį ir 2022 m. gruodžio mėnesį pas ieškovę nedirbo, todėl ieškovė priėmė 2022 m. lapkričio 23 d. Aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą, kuriame konstatavo neatvykimo į darbą nuo 2022 m. lapkričio 3 d. faktą dėl nežinomų priežasčių, nurodė, kad registruotu laišku išsiųstas prašymas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą iki 2022 m. lapkričio 23 d. Ieškovė atsakovui pateikė 2022 m. lapkričio 23 d. reikalavimą dėl atsakovo drausmės pažeidimo Nr. 2022/11-23- 1, kuriuo prašė atsakovo iki 2022 m. gruodžio 9 d. raštu pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių šis neatvyko į darbą, informavo, kad atsakovui 2022 m. gruodžio 9 d. neatvykus į darbą, Darbo sutartis bus nutraukta vienašališkai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Atsakovas ieškovei atsiuntė 2022 m. lapkričio 22 d. el. laišką, kuriuo prašė nutraukti Darbo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 22 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovė 2022 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 2022/11-23-2 informavo, kad Darbo sutartį nutraukti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra pagrindo. Atsakovas dirbti bendrovėje pradėjo 2022 m. gegužės 17 d., tačiau iki pranešimo pateikimo dienos nebuvo nurodęs atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti atsakovui priklausantį darbo užmokestį, todėl 2022 m. spalio 14 d. darbo užmokestis buvo išmokėtas grynaisiais pinigais. Atsakovas disponuoja ieškovei priklausančiu automobiliu Ford Galaxy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Automobilis), kuris atsakovui buvo patikėtas darbo funkcijoms atlikti (automobilį paprašyta grąžinti ieškovei). Atsakovas ieškovei pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimą, kuriame pakartotas prašymas nutraukti Darbo sutartį. Dėl automobilio ieškovė pradėjo ikiteisminio tyrimo (inter alia dėl turto pasisavinimo) veiksmus atsakovo atžvilgiu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras 2022 m. gruodžio 23 d. ieškovę informavo, kad ieškovės skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patenkintas. Automobilis ieškovei negrąžintas, nors jo atsakovas desperatiškai ieškojo. Atsakovui ir toliau neatvykus į darbo vietą, darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. gruodžio 15 d. pagal DK 58 straipsnį. Aplinkybę, kad ieškovė atsiskaitė su atsakovu sumokėdama darbo užmokestį, patvirtina Sodros informacija apie apdrausto atsakovo įmokas, darbo užmokesčio žiniaraščiai, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Atsakovas per darbo santykių laikotarpį kelis kartus buvo nedarbingas. Be to, ieškovė buvo gavusi patvarkymus iš antstolio, kurių pagrindu pravesdavo dalį atsakovo darbo užmokesčio.

3.       Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš ieškovės atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteisti iš ieškovės atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį už neteisėtai deklaruotus Valstybinio socialinio draudimo nedraudiminius laikotarpius, neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

4.       Atsakovas nurodė, kad pas ieškovę pradėjo dirbti 2022 m. gegužės 15 d. Su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau buvo pažadėta mokėti atlyginimą apie 1000 Eur dydžio į rankas, t. y. už darbo dieną 50 Eur atlyginimą į rankas. Darbdavio atstovas nurodė, jog atsakovas turės dirbti visus pagalbinius darbus, kuriuos paves darbų vadovas. Darbdavio atstovas, pažadėdamas atsakovui už jo dirbtą darbo dieną mokėti 50 Eur į rankas, nurodė jam pačiam vesti užrašus ir žymėtis dirbtas dienas, pagal kuriuos bus skaičiuojamas jo atlyginimas. Pirmas dvi savaites atsakovas uoliai dirbo, netgi be poilsio dienų, viršydamas 8 darbo valandų darbo dienos trukmę, tačiau ieškovė nemokėjo pažadėto dydžio algos, vis teisindamasi, kad likusius pinigus sumokės pavedimu į sąskaitą, kurių taip ir nesulaukė. Įmonės vadovas mokėjo po 100–150 Eur už darbo savaitę, o tai neatitiko šalių susitarimo. Atsakovas vis tikėjosi, jog jam bus sumokėtas pažadėtas darbo užmokestis, todėl ir toliau dirbo pas ieškovę. Pasitikrinęs savo duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) paskyroje, jis nustebo, jog tam tikrais laikotarpiais, neaišku, dėl kokių priežasčių, jis nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu ir jam žymėti nedraudiminiai laikotarpiai. Atsakovas pripažino, jog buvo dienų, kai jis sirgo ir gavo ligos išmoką, todėl pagrįstai šie laikotarpiai pažymėti nedraudiminiais, tačiau visi kiti nedraudiminiai laikotarpiai yra akivaizdus darbdavio darbo laiko apskaitos duomenų klastojimas. B. Š., suklastodamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, žymėjo atsakovui pravaikštas ir ėmėsi procedūros nepagrįstai atleisti darbuotoją iš darbo.

5.       Atsakovas patvirtino, jog iš ieškovės per visą darbo laikotarpį jis grynais pinigais dalimis gavo 2235 Eur, tačiau ieškovės byloje pateiktas 2022 m. spalio 14 d. pinigų išmokėjimo kvitas nėra jo pasirašytas. Jame T. L. parašai yra suklastoti. Taip pat 2023 m. kovo 7 d. atsakovui ieškovė pervedė į jo sąskaitą 334,11 Eur, nurodydama, kad tai yra išmoka atleidžiant su darbo užmokesčiu. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovui nesuteikė darbo, nors jis to prašė, kiekvieną darbo dieną kreipėsi į darbdavio atstovą dėl pareigos dirbti. Todėl laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki atsakovo atleidimo iš darbo 2022 m. gruodžio 15 d. turėtų būti prilygintas prastovai ir už jį atitinkamai atlyginta. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai deklaravo Sodros duomenų bazėje atsakovo nedraudiminius laikotarpius, taip pat piktnaudžiaudama savo teisėmis be pagrindo žymėdama atsakovo nedarbo laikotarpius, kai tuo metu atsakovas dirbo. Teismas turėtų iš ieškovės priteisti atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį už jo faktiškai dirbtus laikotarpius. Atsakovo skaičiavimu išmokėtina jam suma siekia 3015 Eur.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino atsakovo T. L. atleidimą iš darbo UAB „D. B. statyba“ neteisėtu; laikė, kad darbo sutartis su atsakovu T. L. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė iš ieškovės UAB „D. B. statyba“ atsakovo T. L. naudai 9932,55 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki sprendimo priėmimo dienos; priteisė iš ieškovės UAB „D. B. statyba“ atsakovo T. L. naudai po 50,91 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo (2023 m. spalio 2 d.), taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 16 d.; priteisė iš ieškovės UAB „D. B. statyba“ atsakovo T. L. naudai 891,49 Eur (su mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio ir 130,33 Eur (su mokesčiais) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė valstybei iš ieškovės UAB „D. B. statyba“ 736,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 6,64 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Į bylą pateikta darbuotojo nepasirašyta 2022 m. gegužės 16 d. Darbo sutartis Nr. 208, kuria atsakovas buvo priimtas vykdyti pagalbinio darbininko pareigas įmonėje nustatant 770,04 Eur plius lauko priedai (LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga) mėnesinį atlyginimą, mokant vieną kartą per mėnesį iki 15 mėnesio dienos, nustatant, kad darbuotojui prie numatyto darbo užmokesčio taip pat gali būti mokami priedai, kurie skiriami ir mokami pagal įmonėje galiojančią tvarką (Darbo sutarties 1.2. punktas). Nustatoma darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 5 dienų darbo savaitė (Darbo sutarties 4 punktas). Darbo sutartis įsigalioja 2022 m. gegužės 16 d., o darbuotojas pradeda dirbti 2022 m. gegužės 17 d. (Darbo sutarties 7 ir 8 punktai).

8.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad pareigą pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbuotojo pravaikštų, fiksuotų laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. darbdavys įvykdė (DK 58 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra tinkamai įformintas atleidimas iš darbo – pateiktoje darbo sutartyje nėra jokios žymos apie darbuotojo atleidimą iš darbo, nėra duomenų, kad būtų priimtas įsakymas, su kuriuo būtų supažindintas darbuotojas ir iš kurio būtų aiškus tikslus atleidimo pagrindas.

9.       Byloje pateiktas darbdavio 2022 m. lapkričio 23 d. reikalavimas Nr. 2022/11-23-1 dėl T. L. drausmės pažeidimo, šio įsakymo pagrindu, darbuotojas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimą. Tačiau darbdavys nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo nutraukė nenustatęs koks buvo pirmasis pažeidimas, nesudaręs galimybės darbuotojui dėl jo pasiaiškinti ir per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotojo neįspėjęs apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje iki 2022 m. gruodžio 14 d. Pats darbdavys VSDFV informacinėje sistemoje deklaravo, jog darbuotojo darbo sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 15 d. Teismas sprendė, kad net ir nustačius pravaikštų buvimo faktą arba jog darbuotojas neteisėtai negrąžino automobilio Ford Galaxy, tai negalėtų sudaryti teisėto atleidimo pagrindo. Pirmiausia darbdavys nepateikė reikalavimo pasiaiškinti darbuotojui dėl negrąžinamo automobilio Ford Galaxy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo dokumentuose, priimtuose iki atleidimo iš darbo, nemotyvavo, jog laikytų tai darbo pareigų pažeidimu. Taip pat iš įrodymų byloje nustatė, kad jau vėliausiai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. darbuotojas valdė kitą automobilį (Volkswagen Passat) – tą patvirtina susirašinėjimas, kuriame jis praneša apie autoįvykį ieškovės vadovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus pranešimas 2023 m. liepos 13 d., kuriame informuojama apie autoįvykį, įvykusį 2022 m. rugsėjo 5 d. 9 val. 39 min. Teikdamas parodymus teisme liudytojas V. L. (ieškovės darbuotojas) nurodė, kad jau po liepos mėnesio Ford Galaxy buvo sugedęs (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 10 d. 1 val. 55 min. 00 sek.). T. y. darbdavys jau vėliausiai rugpjūčio mėnesį žinojo, kad automobilis jam nėra grąžinamas, ir jis yra sugedęs, darbuotojas vairavo kitą automobilį. Darbuotojui atsakomybė už darbo pareigų pažeidimus, padarytus iki 2022 m. lapkričio 14 d., nebegali būti taikoma, nes atsakomybės taikymui už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d. yra praleistas vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos terminas. Byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 23 d. aktas „Dėl T. L. neatvykimo į darbą“, kurio surašymo datą teismas nelaikė ir pažeidimo paaiškėjimo dieną, kadangi iš jo turinio matyti, kad jis parengtas jau po to, kai buvo parengtas darbuotojo reikalavimas pasiaiškinti raštu (šiuo aktu taip pat pranešama, kad yra siunčiamas reikalavimas pasiaiškinti). Pats darbdavio vadovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apie neatvykimą jis buvo informuojamas dienomis kai darbuotojas nepasirodė darbe (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 10 d. 14 min. 50 sek.).

11.       Teismas nustatė, kad jau pats darbdavio pildytų 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio žiniaraščių žymėjimas buvo ydingas. Pravaikštomis laikomos visos mėnesio dienos, nors paties darbdavio pateiktame darbo sutarties 4 punkte numatoma, kad nustatoma darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 5 dienų darbo savaitė. Tokią darbuotojui nustatytą darbo laiko normą patvirtina ir 2022 m. gegužės–spalio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose pažymėtos darbuotojui priklausančios poilsio dienos (P). Taip pat pravaikštų žymėjimas visą lapkričio ir gruodžio mėnesį prieštarauja DK 113 straipsnio 3 daliai, pagal kurią, jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas. Atsakovo pravaikštų žymėjimas 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėn. prieštarauja paties darbdavio pateiktam 2017 m. balandžio 10 d. įsakymui dėl darbo laiko nustatymo, kuriuo pagalbiniams darbuotojams nustatoma 8 val. per dieną, 5 darbo dienų savaitė. Tuo tarpu 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais darbdavys pravaikštomis laikė ir neteisėtai žymėjo ir darbuotojo poilsio laiką, nenurodydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose poilsio dienų.

12.       Byloje atsakovas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimą, kuriuo informavo darbdavį, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 15 d. dirbo pilnu etatu pilną darbo dieną ir turi įrodymus, kad nuo 2022 m. lapkričio 16 d. darbdavys jo į darbą neėmė, darbo nesuteikė, ignoravo atsakovą. Atsakovas pateikė savo paties vestus užrašus, kuriuose atsakovas žymėjo savo darbo laiką. Teismas laikė šį įrodymą patikimu, kadangi jį patvirtino ir tarp šalių pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad darbdavio atstovas prašo jį patį atsiversti užrašus ir sutikrinti, nurodo, kad spalio mėn. darbuotojas dirbo tik 12 dienų (kas atitinka ir darbuotojo pateiktuose žymėjimuose nurodytą darbo laiką už spalio mėn.). Atsakovas pozicijos, kad dirbo iki pat 2023 m. lapkričio 15 d. laikėsi nuosekliai, jau 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė pranešimą, kad jis dirbo nurodytu laiku iki pat 2023 m. lapkričio 15 d., o vėliau negavo darbo. Teismas vertino aplinkybę, kad darbuotojui aiški jo darbo funkcijų vieta ir negalėjo būti žinoma – darbdavio vadovas teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad darbo vieta buvo aptariama kiekvieną dieną, kur darbuotojai važiuos kitą dieną (teismo posėdžio, vykusio 2023 m. rugpjūčio 10 d. 15 min. 45 sek.). Duomenų, kad darbdavys būtų informavęs apie tikslią darbo funkcijos atlikimo vietą laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki atleidimo iš darbo, byloje nėra. Byloje pateiktas darbuotojo susirašinėjimas el. ryšių priemonėmis su darbdaviu, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 16 d. darbuotojas informavo darbdavį, iš kurios darbo vietos jis turi jį paimti į faktinę darbo funkcijų vykdymo vietą. 2022 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 18 d. darbuotojas kreipėsi į darbdavį prašydamas suteikti jam darbo, prašė pranešti ar yra išeiginės ar paskelbtos prastovos, į ką gavo atsakymą, kad įmonėje nėra darbo, todėl nežino ką jam duoti, 2022 m. lapkričio 24 d. nurodoma, kad respondentas nebėra vadovas ir atsakovas pas juos nebedirba, atleidimus tvarko teisininkai. 2022 m. lapkričio 17, 18, 22, 25 d., 28 d. el. susirašinėjimu darbuotojas kreipėsi į darbdavį prašydamas suteikti darbo. Į bylą pateikti video įrašai, iš kurių matyti, kad darbuotojas stengėsi, pasikalbėti su darbdavio atstovu dėl darbo, bet šis jį ignoravo. Taip pat į bylą pateikti įrodymai – nuotraukos iš atsakovo darbo vietų, kuriomis jis įrodinėja, kad darbo vietoje buvo. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo abejoti aukščiau nurodytų įrodymų tikrumu.

13.       Teismas padarė išvadą, kad neatvykimas į darbą visą darbo dieną negali būti laikomas darbuotojo pareigų pažeidimu, nes jis nevyko į darbą ne dėl nepateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas), dėl neatvykimo nėra darbuotojo kaltės, o darbdavio kvalifikuotam pažeidimui didžiausią įtaką padarė paties darbdavio neveikimas, faktiškai atsisakant vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus darbo sutartyje ir įstatymuose, t.y. suteikti darbuotojui darbą. Tai, kad pravaikštos buvo iš esmės inicijuotos paties darbdavio, netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad darbuotojas iki 2023 m. lapkričio 23 d. (kai buvo inicijuota darbo pareigų pažeidimo tyrimo procedūra) pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva, nes jam du mėnesius ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, išmokant jam dviejų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir DK 56 straipsnio 2 dalį (2022 m. lapkričio 22 d. el. susirašinėjimas, 2022 m. lapkričio 22 d. el. laiškas (į šį laišką atsakant 2022 m. lapkričio 24 d. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo)). Prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu darbuotojas pateikė ir 2022 m. gruodžio 8 d. pasiaiškinime. Taigi darbdavys, atleisdamas darbuotoja DK 58 straipsnio pagrindu, tiesiog pasirinko palankesnį darbdaviui, tačiau neteisėtą ir nepagrįstą atleidimo pagrindą. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir nepagrįstu.

14.       Teismas iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, kad darbdavys nuolat žymėjo darbuotojui pravaikštas, pvz. 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 8 ir 9, 13–15, 22,23, 25–30 dienomis, liepos 18–22 dienomis, 2022 m. rugpjūčio 10–12 ir 26 dienomis, rugsėjo 5–9, 19–23 dienomis, 2022 m. spalio 3–6, 10,11, 17-21, 25, 27-31 dienomis. Nėra jokių duomenų, kad darbdavys būtų pateikęs reikalavimą pasiaiškinti dėl šių žymėtų pravaikštų ar kitaip išreiškęs nesutikimą su tuo, kad darbuotojas nurodytomis datomis nevykdė darbo funkcijų. Teismo vertinimu, šiuo atveju paties darbdavio neveikimas sudaro sąlygas išvadai, kad neatvykdamas į darbą darbuotojas tokiu būdu darbo pareigų šiurkščiai nepažeidė, nes tai įprasta įmonėje praktika.

15.       Teismas nustatė aplinkybę, kad darbuotojo neatvykimą lėmė ne jo neteisėtas neveikimas, o tai, kad darbdavys nesuteikė darbuotojui darbo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. Taip pat nustatė, kad 2022 m. lapkričio 23 d. reikalavimas Nr. 2022/11-23-1 pasiaiškinti darbuotojui ir jame fiksuotos pravaikštos buvo fiksuotos nepagrįstai, kad pravaikštos yra neteisėtai žymimos vėliausiai nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Už šį laikotarpį darbdavys neskaičiavo darbuotojui atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad jis faktiškai nedirbo tik nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Todėl už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., teismo vertinimu, jam turi būti priteistas visas neišmokėtas darbo užmokestis, o už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 16 d. turi būti priteisiamas darbo užmokestis už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, o už kitą prastovos laikotarpį paliekant keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.

16.       Teismas sprendė, kad darbdavys nepaskaičiavo darbo užmokesčio už neteisėtai žymėtą pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki darbuotojo atleidimo iš darbo dienos. Teismas padarė išvadą, kad darbdavys tinkamai paskaičiavo darbuotojo dienos vidutinį darbo užmokestį į bylą pateiktoje pažymoje dėl vidutinio DU. Darbuotojo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį sudaro 50,91 Eur, taigi 40 proc. šios sumos atitinkamai sudaro 20,36 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-916 2022 m. esant penkių darbo dienų savaitei patvirtintas 20,9 vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį, taigi darbuotojo dienos bazinis darbo užmokestis pagal sutartį sudarė 36,84 Eur (su mokesčiais), o vidutinį mėnesio darbo užmokestį sudarė 1064,02 Eur. 2022 m. lapkričio mėn. buvo 20 darbo dienų, kurių 9 darbuotojas dirbo visas, o 11 darbo dienų lapkričio mėnesį ir 12 darbo dienų 2022 m. gruodžio mėn. yra pripažįstamos prastovomis bei už jas darbdavys privalo sumokėti DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta tvarka. Viso darbdavys darbuotojui neteisėtai nepaskaičiavo 36,84 X 9 + 50,91 X 3 + 20,36 X 20 = 891,49 Eur (su mokesčiais). 2022 m. buvo 251 darbo diena, taigi darbuotojas per vieną dieną, kuri patenka į laikotarpius nurodytus DK 111 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 4 dalyje, sukaupdavo 0,08 atostogų dienas. Už darbo dienų ir prastovos laikotarpį 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais darbdavys nepaskaičiavo ir neišmokėjo kompensacijos už 2,56 atostogų dienas (50,91 Eur X 2,56 = 130,33 Eur).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „D. B. statyba“ (toliau – ir apeliantė, ieškovė), atstovaujama advokato Vitoldo Martovičiaus, prašo 2023 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4715-1126/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Atsakovo darbo pareigų pažeidimas buvo tęstinis. Buvo nustatyti ir nutraukti atsakovo daromi tęstiniai darbo pareigų pažeidimai (neatvykimas į darbą), tapę pagrindu jį atleisti iš darbo. Nuo ieškovės sužinojimo apie atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir šių veiksmų nutraukimo, t. y. nuo tęstinio pažeidimo pabaigos iki atleidimo iš darbo, DK 58 str. 6 d. nustatytas 6 mėn. terminas nesuėjo ir ieškovės darbo santykių su atsakovu nutraukimas įvyko nepraleidus šio termino.

17.2.       Atsakovas sistemingai pažeidinėjo prievolę atvykti į darbą ir dirbti. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad darbo drausmės pažeidimai gali būti tęstiniai, t. y. tokie, kurie padaromi per tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo pažeidimų, visuma yra pagrindas tokius atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip tęstinį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, kadangi neatvyko į darbą nuo 2022 m. lapkričio 3 d., o tokių tęstinių epizodų būta ir anksčiau.

17.3.       Ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negali būti laikomas neproporcinga priemone. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti visą darbo pareigų pažeidimo sudėtį bendrai, o ne atskiras jo dalis išskirti, kaip nesudarančias darbo pareigų pažeidimo. Vien tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovė nepatyrė realios žalos, nelemia išvados, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas.

17.4.       Kauno apylinkės teismas priimtu sprendimu sudaro prielaidą (precedentą) darbuotojams, įskaitant atsakovui, elgtis netinkamai, t. y. atlikti pravaikštas ir likti nenubaustiems.

17.5.       Ieškovė vadovavosi darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriais ir nustatė atsakovo išdirbtų valandų skaičių ir užtikrino teisingą darbo laiko apskaitą.

17.6.       Byloje nėra įrodymų, kurie pateisintų atsakovo neatvykimą į darbą. Ieškovės prisiimtuose objektuose darbai per vieną darbo dieną nebuvo atliekami, o atsakovas žinojo, kur dirba kiti ieškovės darbuotojai, kartu su jais važiavo į darbą.

17.7.       Teismas atsižvelgė tik į atsakovo paaiškinimus ir išrinktas liudytojo V. L. paaiškinimo dalis, kurios buvo išimtinai palankios atsakovui, bet nevertino jų visos bylos kontekste.

17.8.       Teismas netyrė ir neatsižvelgė, kad į bylą atsakovo pateiktų failų (įskaitant nuotraukų) duomenys galėjo būti keičiami, kas reiškia, kad jie negali pagrįsti aplinkybės, kad atsakovas dirbo būtent tomis dienomis ir kad dirbo būtent ieškovės objektuose.

17.9.       Teismas nenurodė, kaip apskaičiavo priteistą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

17.10.        Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turėjo įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

17.11.       Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, teismas turi atsižvelgti į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis.

17.12.       Sprendimu klaidingai sprendus, kad atsakovas iš darbo atleistas neteisėtai, atsakovui buvo priteistos piniginės sumos už neva priverstines pravaikštas, kurios nėra apskaičiuotos (sprendime nėra pateiktas apskaičiavimas) ir nebuvo vertintos kitos svarbios aplinkybės (tame tarpe nurodytos Apeliacinio skundo 17.10 ir 17.11 p.).

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas T. L., atstovaujamas advokatės Milanos Striuogienės, prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Sprendime nurodoma: „Kaip matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbdavys nuolat žymėjo darbuotojui pravaikštas, pvz. 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 8 ir 9, 13-15, 22,23, 25-30 dienomis, liepos 18-22 dienomis, 2022 m. rugpjūčio 10-12 ir 26 dienomis, rugsėjo 5-9, 19-23 dienomis, 2022 m. spalio 3-6, 10, 11, 17-21, 25, 27-31 dienomis“. Atsakovas pažymi, jog jam nėra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė žymėjo šiuos darbo pareigų pažeidimus, jis tomis dienomis dirbo.

18.2.       Ieškovės vadovas, teikdamas paaiškinimus byloje, pripažino, kad atsakovo pravaikštų kitaip nedokumentavo (2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 43.15 min.), o tik žymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir pateikdavo apskaitininkams. Ši aplinkybė taip pat nurodyta ieškovės 2023 m. liepos 13 d. lydraštyje, pateiktame byloje. B. Š. paaiškino 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje (garso įrašo 58.00–59.13 min.), jog iš atsakovo raštu nereikalavo pasiaiškinimų, jo neįspėdavo, kad už antrą tokį patį pažeidimą bus galima atleisti iš darbo. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas nežinojo, kad jam žymimos pravaikštos, jam nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Apeliantė neįrodė pagrįstai žymėjusi atsakovo nedarbo laikotarpius kaip jo pravaikštas.

18.3.       Byloje konstatuotas faktas, jog nė viena ankstesnė iki 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovo pravaikšta nėra atitinkamai fiksuota. Apeliantė, tiesiog kaip jai atrodė, sužymėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau atitinkamų darbo pareigų pažeidimų aktų nesurašė, nereikalavo atsakovo dėl jų pasiaiškinti, neįspėjo atsakovo, jog už antrą tokį patį pažeidimą per pastaruosius dvylika mėnesių apeliantė įgis teisę atleisti atsakovą.

18.4.       Iš 2022 m. lapkričio 23 d. akto dėl T. L. neatvykimo į darbą matyti, kad darbdavys pareikalavo pasiaiškinti darbuotoją tik už neatvykimo laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. Visos kitos tariamos atsakovo pravaikštos nėra įrodytos byloje.

18.5.       Apeliantė klastojo atsakovo dirbto darbo laiko duomenis. Šias aplinkybes įrodo paties atsakovo byloje pateikta foto-video medžiaga, įrodymai, pagrindžiantys šių įrašų sukūrimo datas. Byloje atsakovas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimą, kuriuo informavo darbdavį, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 15 d. dirbo pilnu etatu pilną darbo dieną ir turi įrodymus, kad nuo 2022 m. lapkričio 16 d. darbdavys jo į darbą neėmė, darbo nesuteikė, ignoravo atsakovą. Šį teiginį patvirtina kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui paties darbuotojo vesti užrašai, kuriuose atsakovas žymėjo savo darbo laiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį įrodymą patikimu, kadangi jį patvirtina ir tarp šalių pateiktas el. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad darbdavio atstovas prašo jį patį atsiversti užrašus ir sutikrinti, nurodo, kad aną (spalio mėn.) darbuotojas dirbo tik 12 dienų (kas atitinka ir darbuotojo pateiktuose žymėjimuose nurodytą darbo laiką už spalio mėn.).

18.6.       Apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus.

18.7.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas nenurodė, kaip apskaičiavo priteistą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

18.8.       Įstatymo nustatyto dydžio kompensacijos priteisimas bent iš dalies kompensuoja atsakovo patirtas ir iki šiol patiriamas neigiamas atleidimo pasekmes. Tai yra sąžiningas veiksmas, subalansuojantis abiejų ginčo šalių interesus. Atsakovas tikrai nepraturtės apeliantės sąskaita, o jo sudėtingą turtinę padėtį įrodo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, atleidžiant jį 100 proc. nuo valstybės patiriamų išlaidų, faktas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, kompensacijų dydžio.

21.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi įspėjo šalis dėl galimo pareikštų reikalavimo viršijimo bei alternatyvių gynybos būdų taikymo, pasiūlyta dėl to raštu pateikti pozicijas. Buvo nurodyta, jog dėl atsakovo pirminiame pareiškime prašyto bei darbdavio konstatuoto atleidimo iš darbo pagrindų (DK 56 ir 58 straipsniai), svarstytina atleidimo iš darbo pagrindo alternatyva. Atsakovas 2024 kovo 31 d. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad atsakovas, teikdamas priešieškinį, neprašė pakeisti jo atleidimo iš darbo pagrindo iš LR DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto į 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jo teisės buvo pažeistos dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, ir nustatęs, kad darbdavys pats nesuteikė atsakovui darbo, vėliau pats atleido už pravaikštą, o darbuotojas atleidimo neteisėtumo nesieja su tuo, kad turėjo būti atleistas anksčiau jo prašymu, nesvarsto atleidimo iš darbo pagrindo keitimo alternatyvos.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

23.       Byloje nustatyta, jog šalys neginčija, kad 2022 m. gegužės 16 d. tarp jų buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 208, nors parašų ant jos ir nėra. Atsakovas buvo priimtas pagalbiniu darbininku, susitarta dėl 770,04 Eur mėnesinio darbo užmokesčio, plius lauko priedai (nedetalizuoti). Nustatyta darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 5 dienų darbo savaitė. Darbdavys deklaravo darbuotojo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje 2022 m. gegužės 17 d. Tokią atsakovo darbo pradžios datą nustatė ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, atlikęs patikrinimą dėl nelegalaus darbo bei konstatavęs jo buvimo faktą 2023 m. vasario 14 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-101-2023 (ROIK:22193346826).

24.         Darbo sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 15 d. pagal DK 58 straipsnio (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Pirmos instancijos teismas iš VSDFV informacinės sistemos, teisingai nustatė, kad atsakovas buvo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (darbuotojo per paskutinius dvylika mėnesių padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams ir išvadai, kad atsakovas iš darbo minėtu pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

26.       DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui,  jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (DK 32 straipsnio 3 dalis).

27.       Iš surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė darbą organizavo chaotiškai, nesilaikydama Darbo kodekso normų reikalavimų – darbuotoją priėmė į darbą nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties (DK 42 straipsnis), darbo užmokestį faktiškai mokėjo įvairiais laikotarpiais  grynais pinigais, nurodydama, kad neturi darbuotojo sąskaitos  (pažeistas DK 139 straipsnis), darbo laiką žymėjo neaiškiai, nereagavo į darbuotojo prašymą atleisti iš darbo 2023 m. lapkričio 22 d., žymėjo pravaikštas visą darbo laikotarpį įvairiomis dienomis, tačiau neprašė darbuotojo už tai pasiaiškinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu darbo organizavimu yra kuriama terpė teisės aktų pažeidimams, kadangi nėra įmanoma aiškiai apibrėžti faktinių darbo santykių, susitarimo dėl darbo užmokesčio, funkcijų, apmokėjimo ir kt., tai darbdavys darė sąmoningai. Tokiu atveju teismas nagrinėjant bylą vadovaujasi teisės aktais bei didesnio tikėtinumo faktoriumi.

28.       2022 m. lapkričio 22 d. atsakovas ieškovei el. paštu atsiuntė laišką, kuriuo prašė darbo sutartį nutraukti 2022 m. lapkričio 22 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos). Tik po šio prašymo pateikimo darbdavys ėmėsi iniciatyvos dėl bendravimo su atsakovu ir 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė aktą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, kuriame konstatavo, kad atsakovas į darbą neatvyko nuo 2022 m. lapkričio 3 d. dėl nežinomų priežasčių, paprašė pasiaiškinti. Iki darbuotojo iniciatyvos – 2020 m. lapkričio 22 d. el. laiško, ieškovė neatliko jokių veiksmų dėl, kaip ji teigia, atsakovo neatvykimo į darbą nuo 2022 m. lapkričio 3 d., nei kitais laikotarpiais, kai pati fiksavo jo pravaikštas visą darbo laikotarpį. Neprašė nei pasiaiškinti, nei įvardinti neatvykimo priežasčių, taip pat neatleido iš darbo. Ieškovė pateikė atsakovui 2022 lapkričio 23 d. reikalavimą dėl atsakovo darbo drausmės pažeidimo Nr. 2022/11-23-1, kuriame prašo atsakovo iki 2022 gruodžio 9 d. paaiškinti neatvykimo priežastis, nurodant, kad jei neatvyks į darbą iki 2022 gruodžio 9 d., bus atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės). Atsakovas pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimą, kuriuo informavo darbdavį, kad nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 15 d. dirbo pilnu etatu pilną darbo dieną ir turi įrodymus, kad nuo 2022 m. lapkričio 16 d. darbdavys jo į darbą neėmė, darbo nesuteikė, ignoravo atsakovą. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo žinutėmis, atsakovas prašė darbdavio suteikti jam darbą, tačiau darbdavys į tai nereagavo, taigi, darbo nesuteikė.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad darbdavys nesilaikė DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir darbo sutartį, dėl jo manymu darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo, nutraukė nenustatęs, koks ir kada buvo padarytas pirmasis pažeidimas. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atleistas atsakovas buvo dėl tęstinių darbo drausmės pažeidimų, t. y. neatvykimo į darbą, kadangi nei už vieną fiksuotą pravaikštą atsakovo nebuvo prašoma pasiaiškinti, o atleisti už darbdavio įvardintą nuoseklų neatsakingą požiūrį į darbą nėra teisinio pagrindo, jei jis nėra tinkamai fiksuotas ir dėl jo nėra pareikalautas pasiaiškinimas, juolab, kad darbuotojas teigia dirbęs, kai jam buvo žymėtos pravaikštos (DK 58 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas laiko tikėtina aplinkybe, kad nesant darbo, darbuotojui buvo žymimos pravaikštos ir tai buvo normali darbdavio praktika, kadangi darbo santykių praktikoje akivaizdžiai nėra normalu toleruoti ilgalaikes darbuotojų pravaikštas.

30.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbdavio veiksmai atleidžiant darbuotoją iš darbo yra nepagrįsti susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis tarp darbuotojo ir darbdavio, todėl pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad darbuotojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. 

Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

31.       Pateiktas atsakovo reikalavimas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pagrįstai konstatavus, jog darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį ir atsakovas negali būti grąžintas į darbą, yra taikomos pasekmės, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, t.y. priteisiama išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, jog atsakovas negali būti grąžintas į darbą, kadangi tarp šalių yra akivaizdus konfliktas. Tai patvirtina sistemingas darbdavio elgesys su darbuotoju, įtempti santykiai, todėl  darbo santykių atkūrimas šiuo atveju būtų  neperspektyvus ir neekonomiškas nagrinėjamo ginčo sprendimo būdas.

32.       Darbuotojo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį sudaro 50,91 Eur, tai patvirtina Vidutinio darbo užmokesčio pažyma. Pažymoje nurodyta, kad į jį įskaičiuoti ir lauko priedai, tačiau kaip jie buvo skiriami, nėra detalizuota jokiais darbdavio dokumentais, tačiau ginčo dėl to nekilo, darbuotojas taip pat nurodė, kad buvo tartasi dėl 50 Eur dienos darbo užmokesčio, todėl pirmos instancijos teismas ja pagrįstai vadovavosi, pažyma vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismas.

33.        Pirmos instancijos teismas atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo priėmimo dienos priteisė 9 932,55 Eur. Apeliantė nurodo, kad nėra aišku, kaip ši suma yra paskaičiuota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo argumentu, todėl atlieka paskaičiavimus. Nuo atleidimo iš darbo dienos 2022 gruodžio 15 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2023 m. spalio 2 d., taikant 5 dienų darbo savaitę susidaro 160 darbo dienų. 160*50,91 Eur susidaro 8145,60 Eur kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau kadangi nuo atleidimo iš darbo dienos jau yra suėję metai laiko, kompensacija priteistina už vienerius metus laiko, t.y. 213 d.d. * 50,91 Eur, gaunasi 10 843,83 Eur neatskaičius mokesčių (DK 218 straipsnio 4 dalis) . Esant nustatytoms šioms aplinkybėms sprendimas pakeistinas priteisiant iš ieškovės UAB „D. B. statyba“, atsakovui T. L., 10 843,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2023 m. gruodžio 16  d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.       Atmestinas apeliantės argumentas dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo, kadangi darbdavys nepateikė jokių duomenų apie patirtinus pernelyg sunkius padarinius, galimus kitų darbuotojų teisių pažeidimus. Atmestinas argumentas, kad gali būti paneigtas šalių sąžiningumas, kadangi akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nesąžiningas buvo darbdavys, kadangi organizuodamas chaotiškus, teisės aktų reikalavimų neatitinkančius darbo santykius, akivaizdžiai ir sąmoningai buvo nesąžiningas darbuotojo atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad priteista suma atitinka kompensavimo tikslą – darbuotojo teisių gynimą ir sankciją darbdaviui.  

Dėl darbo laiko žymėjimo, darbo nesuteikimo

35.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbdavys neteisėtai nesuteikė atsakovui darbo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki atleidimo iš darbo dienos 2022 m. gruodžio 15 d. todėl šį laikotarpį laikė prastova (DK 47 straipsnis) ir priteisė už šį laikotarpį teisės aktuose nustatyto dydžio užmokestį (DK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad darbuotojo neatvykimą lėmė ne jo neteisėtas neveikimas, o tai, kad darbdavys nesuteikė darbuotojui darbo nuo 2022 m. lapkričio 15 d., tai patvirtina žinutės, kuriose atsakovas reikalauja suteikti darbo. Taip pat byloje pagrįstai  nustačius, kad 2022 m. lapkričio 23 d. reikalavimas Nr. 2022/11-23-1 pasiaiškinti darbuotojui ir jame fiksuotos pravaikštos buvo fiksuotos nepagrįstai, kad pravaikštos yra neteisėtai žymimos nuo 2022 m. lapkričio 3 d., laikytina, kad už šį laikotarpį darbdavys nesumokėjo darbuotojui atlyginimo ir pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iki 2022 m. lapkričio 15 d neišmokėtą darbo užmokestį bei papildomą kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). 

36.       Dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju už darbo laikotarpį, t. y. viso darbo užmokesčio išmokėjimo (įskaitant deklaruotus nedraudiminius laikotarpius) ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, pirmos instancijos teismas nurodė, kad, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad iki 2022 m. lapkričio 3 d. žymėti nedraudiminiai laikotarpiai buvo žymėti netinkamai, todėl už šiuos laikotarpius darbo užmokesčio nepriteisė, atostogų kompensacijos neperskaičiavo. Atsakovas byloje apeliacinio skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių).

37.       Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

38.       Esant nustatytoms visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino materialines teisės normas, susijusias su darbo teisiniais santykiais (DK 58, 218, 47, 147 straipsniai), teisingai įvertino faktines aplinkybes, teisingai vertino surinktus įrodymus (CPK 177, 178 straipsniai), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas pakeistinas dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, priteisiant atsakovui T. L. 10 843,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki sprendimo priėmimo dienos 2023 m. gruodžio 16 d. (DK 218 straipsnio 4 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką šia nutartimi paskaičiuota ir priteistina už 1 metus, panaikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, atsakovo T. L., naudai, priteista po 50,91 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo pirmos instancijos sprendimo priėmimo (2023 m. spalio 2 d.) taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 16 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės netenkintas, iš apeliantės atsakovo naudai priteisiamos visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybė turėjo byloje 797,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovės.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti priteistą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai sumą ir priteisti 10 843,83 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 83 ct) (su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 16 d.).

Panaikinti sprendimo dalį kuria, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, priteista po 50,91 Eur (penkiasdešimt eurų, 91ct) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo pirmos instancijos sprendimo priėmimo (2023 m. spalio 2 d.) taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 16 d.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“, juridinio asmens kodas 304489844, 797,92 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

 Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

 Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                                                                                                             Diana Labokaitė

                                                                                                             Lina Žemaitienė