Civilinė byla Nr. 2-12441-430/2016
Teisminio proceso Nr. 3-68-3-22647-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ atstovei M. S.,
atsakovui A. K., jo atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
teisme priimtas ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinys atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 5 709,84 Eur skolos, 5 % metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. vasario 5 d. pareiškimu ieškovas patikslino ieškinio reikalavimą – atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl skolos už 2009 m. rugpjūčio mėn. pritesimo bei prašė iš atsakovo priteisti 5 500,14 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1654 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (minėtas įsakymas pakeitė 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-38). Atsakovas yra negyvenamųjų patalpų – administracinių – buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovui priklauso 9692/10000 dalis minėtų patalpų. Ieškovas teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytas patalpas ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nurodyto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, tačiau atsakovas šio pareigos nevykdė, kas sąlygojo, jog už per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas atsakovui susidarė įsiskolinimas. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 5500,14 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas, bylą dalyje dėl 209,70 eur skolos nutraukti ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų.
Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šildomos tik 17 kv. m. patalpos. Už tokį patalpų ploto šildymą atsakovas moka tiesiogiai šilumos energijos tiekėjui, tačiau bendras atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 326,55 kv. m., ir ieškovas neteisėtai reikalauja mokėti už visų 326,55 kv. m. šilumos ūkio priežiūrą. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas teigė, esą atsakovo prievolė sumokėti ieškovui skolą apibrėžta ne sutartyje, bet teisės aktuose, tačiau nenurodė konkrečių teisės normų, kuriose yra įtvirtinti ieškovo taikomi tarifai. Pažymėjo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo mokėti už „administravimą“ „namo techninę priežiūrą (eksploataciją)“, „šilumos ūkio priežiūrą“, už konkrečias paslaugas, pavyzdžiui, „šalto vandens tiekimo ir kanalizavimo sistemų remontą“, „staliaus darbus“, „kitus darbus“, „elektros instaliacijos remonto darbus“, todėl ieškovas privalo nurodyti šių sumų apskaičiavimo pagrindą, atskleisti, kaip naudojamos lėšos. Ieškovas taip pat reikalauja iš atsakovo mokėti už „bendrąją elektrą“, tačiau, atsakovo manymu, atkreiptinas dėmesys į du aspektus: pirma, dažnai sumos už „bendrąją elektrą“ yra visiškos tapačios kelis mėnesius iš eilės, antra, kai bendriesiems poreikiams namui skiriama net 329,06 Eur neskaitant PVM per mėnesį, kyla abejonių dėl skaičiavimo tvarkos.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Pažymėjo, kad laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, jog atsakovas neturi ir niekada neturėjo nei praktinės, nei teorinės galimybės pasinaudoti šilumos inžinerine įranga ir dėl to yra atleidžiamas nuo mokesčių už šilumos ūkio priežiūrą apmokėjimo. Atsakovas kaip ir kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir/ar kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Dublike nurodė, kuo remiantis (kokiais teisės aktais), atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas atkakliai neteikia išlaidas pagrindžiančių įrodymų, taip pat nenurodo, kaip būtent apskaičiuoja mokesčius. Pabrėžė, kad šioje byloje ginčas kilo ne dėl atsakovo pareigos prisidėti prie bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo, bet dėl tokių išlaidų dydžio. Atsakovas nesutinka ieškovo dublike pateiktais paaiškinimais apie mokesčių už konkrečias paslaugas apskaičiavimą, nes jo paaiškinimai nesudaro galimybių suvokti, kaip konkrečiai yra apskaičiuoti nagrinėjami mokesčiai.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį ir patikslintą pareiškimą palaikė juose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, teikė paslaugas. Dėl remonto darbų, tai yra pateikti apžiūros aktai, atliktų darbų aktai, kurie įrodo atliktus remonto darbus. Pažymėjo, kad nėra atskirai išskirtas šildomas plotas. Įstatymai nenumato pareigos, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami tik nuo šildomo ploto. Mokesčiai skaičiuojami nuo viso ploto, į naudingą plotą įskaičiuojamas ir rūsio plotas. Į administravimo paslaugas įeina darbų organizavimas, sąskaitų pateikimas gyventojams, paskaičiavimas, vėliavų iškėlimas, vadybininkų darbai. Vadybininkas techninės priežiūros neatlieka. Techninė priežiūra, t.y. atliekami tam tikri konkretūs darbai ir rangovo namo apžiūra. Techninės apžiūros aktus surašo technikas, techninę priežiūra atlieka UAB „Mano būstas“. Paslaugų tarifo dydis nustatomas pirkimo būdu, kai yra organizuojamas konkursas prieš sudarant sutartis. Rangovai siūlo savo įkainius. Savivaldybė tikrina tarifo dydžius. Ieškovas kiekvienais metais teikia ataskaitas savivaldybei. (duomenys neskelbtini) namas yra didelis, kuriame yra virš 100 butų ir reikalinga didesnis administravimo darbas. Kainą lemai pastato dydis, namo senumas. Savivaldybė yra nurodžiusi rekomendacinius dydžius, nėra nurodyti maksimalūs tarifai. Minėtas pastatas yra bendrabutis ir tai turi įtakos tarifo dydžiui. Yra skaičiuojama už viso namo šilumos ūkio priežiūrą ir neturi įtakos, ar tai šildomas plotas, ar ne, kadangi paslaugos teikiamos visam namui. Į bylą yra pateikti visi dokumentai, susiję su ginčo namu. Kas ir kada atlikinėjo nuolatinės techninės priežiūros darbus atstovė pasakyti negalėjo. Atstovė negalėjo atsakyti, ar vykdoma nuolatinė statinio techninė priežiūra kiekvieną mėnesį. Registrų centro pažymoje yra nurodytas 3321,30 kv.m. naudingo namo ploto. Atsakovui priklausantis plotas yra 316,50 kv.m.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad paslaugos, ta apimtimi, kuria reikalauja ieškovas, niekada nebuvo suteiktos. Atsakovas sutinka, kad tam tikros paslaugos buvo suteiktos. Buvo šildomas 17 kv.m. plotas. Atsakovas jokių bendro naudojimo patalpų nenaudoja. Bendro naudojimo patalpos yra apgriuvusios, atsakovas niekada nematė, kad ieškovas ką nors ten darytų. Kartais sąskaitas iš administratoriaus atsakovas gaudavo už suteiktas paslaugas. Atsakovas tame name negyveno, ten buvo ofisas. Kai atsakovas gavo sąskaitą iš ieškovo, jis kalbėjosi su ieškovo direktoriumi dėl mokesčių, atsakovas nesutiko su skaičiuojamais mokesčiais. Bendras namo naudingas plotas yra 3323,66 kv.m. Tarp ieškovo ir paslaugų teikėjo yra pasirašytos sutartys, tačiau ieškovas skaičiuoja ir reikalauja mokėti daugiau nei parašyta sutartyje. Iki 2012 metų kovo mėnesio už priežiūrą ir eksploataciją buvo skaičiuojamas tarifas 44,74. Tokios sumos sutartyje pasirašytos tarp ieškovo ir tiekėjo, nėra. Sutartyje numatyta 0,259 Lt suma. Nėra aišku kaip ieškovas apskaičiuoja. Sutartyje nustatyta, kad tiekėjas sumoka 10 proc. ieškovui už lėšų surinkimą. Lėšų surinkimas yra nustatytas kaip administravimo paslauga. Už šią paslaugą ieškovas gauna lėšas. Ieškovas apskaičiuoja gyventojams po 0,13 Eur už kv.m. Techninis reglamentas nustato, kad namo techninė priežiūra turi būti atliekama bent vieną kartą per mėnesį. Ieškovo techniniame priežiūros žurnale nėra įrašų už kelis metus, todėl techninė namo priežiūra nebuvo atliekama, nėra pateikta jokių įrodymų. Techninė priežiūra turi būti skaičiuojama 0,21 Lt tarifu atėmus 10 proc., kuriuos ieškovas gavo, o ieškovas skaičiuoja žymiai didesne suma. Atsakovo apskaičiavimu techninė priežiūra už 17 kv.m. sudarė 5,79 Eur (20,00 Lt) ir atėmus 10 proc., iš viso sudarė 5,40 Eur (18,64 Lt). Dėl ieškovo papildomų darbų, atsakovo atstovas pažymėjo, kad vamzdynų valymas, avarijų šalinimas įeina į privalomuosius darbus, t.y. į techninę priežiūrą. Atsakovas pripažįsta rūsio valymą ir dėl jo ginčo nėra – 63,64 Eur (219,74 Lt), visi kiti darbai įeina į privalomuosius darbus, o ne į papildomus darbus. Jokių profilaktinių darbų metų metus nebuvo daroma. Atsakovas sutinka dėl pačių sąskaitų dėl elektros energijos bendriesiems poreikiams tenkinti. Atsakovo valdomas naudingas plotas yra 17 kv.m., pagrindinis plotas 242 kv.m. Administravimas yra vykdomas ir ieškovas sutinka su 80 proc. administravimo išlaidų, t.y. 29,70 Eur (102,54 Lt), su elektros energija bendriems poreikiams atsakovas sutinka visiškai – 42,05 Eur (145,21 Lt), už administravimą sutinka, bet tik už 17 kv.m., techninė priežiūra neįrodyta dokumentais, todėl atsakovas sutinka su 10 proc. nuo reikalaujamos sumos. Šilumos ūkio priežiūra sudaro 5,42 Eur (18,73 Lt), atėmus 10 proc. – 4,88 Eur (16,86 Lt). Iš viso suma, su kuria atsakovas sutinka yra 82,03 Eur (283,25 Lt). Nurodė, kad namo šildymas ir karšto vandens sistemos priežiūra į namo techninę priežiūrą neįeina, netinkamas tarifas. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotu plotu ir dėl darbų atlikimo. Atsakovas nesutinka, jog ieškovas vykdė namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, sutinka su 10 proc., buvo taikomas netinkamas tarifas. Atsakovas sutinkas su administravimo suma 80 proc., nes administratorius nebendrauja su atsakovu, nėra pateikta jokių įrodymų.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1654 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (minėtas įsakymas pakeitė 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-38) (tomas 1, b.l. 180). Atsakovas A. K. yra 9692/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – administracinių – buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (tomas 1, b.l. 187-188). Ieškovo teigimu, atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2014-05-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui yra 5500,14 Eur. Ieškovas mokesčius už suteiktas paslaugas atsakovui skaičiavo remiantis Registrų centro išraše nurodytu atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos plotui, t.y. ieškovui priklauso 316,50 kv.m. iš 326,55 kv.m., o mokesčiai už remonto darbus buvo skaičiuoti namo plotui 3777,11 kv.m., į minėtą namo plotą yra įtraukiamas ir atsakovui priklausančios patalpos 316,50 kv.m. plotas (tomas 3, b.l. 6). Atsakovas, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šildomos tik 17 kv. m. patalpos, už tokį patalpų ploto šildymą atsakovas moka tiesiogiai šilumos energijos tiekėjui, tačiau bendras atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 326,55 kv. m., ir ieškovas neteisėtai reikalauja mokėti už visų 326,55 kv. m. šilumos ūkio priežiūrą.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl administravimo paslaugų suteikimo kokybės ir mokesčių apskaičiavimo, ieškovui administruojant pastatą, kuriame atsakovas nuosavybės teise turėjo patalpas. Byloje ginčo, kad ieškovas teikė administravimo paslaugas nėra, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie pastato – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini),Vilniuje, administravimo faktą (tomas 2, b.l. 174-177).
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Dėl įsiskolinimo už administravimo paslaugas.
Ieškovas detalizuodamas skolos paskaičiavimą, pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose išskirta: įsiskolinimas už administravimo paslaugas – 690,42 Eur; bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra – įsiskolinimas 1982,94 Eur; namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra – įsiskolinimas 1163,52 Eur; elektra bendram naudojimui – 867, 34 Eur; remonto darbai – 795,52 Eur (3 t. b.l. 2-6).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Atsakovas iš dalies sutikdamas su ieškovo paskaičiuotų išlaidų dydžiu ir tarifais, pasisako, jog administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, administratorius nepagrįstai skaičiuoja išlaidas nuo 316,50 kv.m., tuo tarpu turėtų skaičiuoti nuo 17 kv.m. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka, kadangi pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovui A. K. ginčo laikotarpiu priklausė 9692/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – administracinių – buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 326,50 kv.m. Vilniaus miesto savivaldybei priklausė 308/10000 (tomas 1, b.l. 187-188). 9692/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – administracinių – buitinių patalpų bendrame 326,55 kv.m. patalų plote sudaro 316,50 kv.m. ir kurios priklausė atsakovui, o 10,05 kv.m. - Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymėtina, jog 2000-09-15 Atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esančių negyvenamų patalpų šildymą sutarties 1.1 punkte nurodytas šildomų patalpų plotas - 17 kv.m. nelaikytinas plotu, nuo kurio paskaičiuojamos administravimo išlaidos. Minėta sutartimi sutarties šalys: atsakovas ir SP AB Vilniaus šilumos tinklai susitarė dėl 17 kvm. ploto šildymo, tačiau šios paslaugos tiekimas ir sutartyje nurodytas šildomų patalpų dydis nekeičia viešojo registro duomenų, kuriuose įregistruotas atsakovui A. K. ginčo laikotarpiu priklausiusių patalpų dalys ir plotas, kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, laikytina, jog ieškovas tinkamai, vadovaudamasis viešo registro duomenimis, paskaičiavo atsakovui priklausiusių patalpų plotą. Tai, kad atsakovas bendrabučio tipo pastate galimai nesinaudojo kitomis patalpomis, neturi teisinės reikšmės jo įstatyminei pareigai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo patalpoms išlaikyti, nes jis, kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai, yra šių patalpų bendraturtis. Duomenų, kad šios patalpos nuosavybės teise priklausytų atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (2014-12-07), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo bendras plotas yra 4084,03 kv.m., rūsio plotas 146,46 kv.m., naudingas plotas yra 3321,30 kv.m. (tomas 2, b.l. 174-177). Pagal į bylą pateiktas Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučių namų, ataskaitas už laikotarpius nuo 2011-03-28 iki 2015-03-14 ieškovas buvo nurodęs namo bendrą plotą 4089,88 kv.m., naudingą plotą 3323,89 kv.m. (3t. b.l.20-33), tačiau namo bendro ploto neatitikimas 5,85 kv.m., o naudingo ploto 2,59 kv.m. jokios įtakos skolos už remonto darbus paskaičiavimui neturi.
Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Tai, kad ieškovas teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turėjo patalpas, ginčo byloje nėra, todėl atsakovas turi įstatyminę prievolę atsiskaityti už suteiktas administravimo paslaugas, pažymint tai, kad atsakovas, nors vienu iš nesutikimo mokėti administravimo išlaidas argumentų nurodo netinkamą paslaugų teikimą, tačiau galimybe skųsti administratoriaus veiksmus (neveikimą), keisti administratorių ar steigti bendriją nesinaudojo (CK 4.84 straipsnio 4 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., 4.84 straipsnio 9 dalis, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.).
Pagal 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 p. namo administratorius apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, parengia ir iki kito mėnesio 15 dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir (ar) valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams (jeigu nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojų ir nuomininkų santykius reguliuojančiuose teisės aktuose) informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), tvarko šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą. Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai (šią aplinkybę atsakovas neneigė ir teismo posėdžio metu, pasisakydamas, jog mokėjimo pranešimus gaudavo, tačiau dalį iš jų - nepriimtinu būdu, t.y. jie buvo paliekami ant grindų ir kt., kad ne kartą buvo kreipęsis į administratorių dėl skolos skaičiavimo pagrįstumo, pasisakydamas, jog administratorius turėtų kreiptis į teismą taip išsprendžiant ginčą dėl mokesčių dydžio).
Kai namą administruoja bendrojo naudojimo objektų administratorius, maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Ieškovas į bylą pateikė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitas už 2010 ir 2011 metus, kurios teiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (3 t. b.l.28-33) bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyti administravimo tarifų dydžiai: 2009 m. rugsėjo iki 2012 m. vasario mėn. -0,0316 Eur be PVM; nuo 2012 m. kovo iki 2014 m. vasario 0,0311 Eur be PVM; nuo 2014 m. kovo iki 2014 m. gegužės 0,0359 Eur be PVM (3 t.b.l. 2). Duomenų, kad ieškovas būtų pritaikęs netinkamo dydžio tarifą byloje nėra (CPK 178 str.).
Įvertinus nurodytus argumentus, ieškovui iš atsakovo priteistina 690,42 Eur skolos už administravimo paslaugas (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 6.1 str., 6.2 str., 6.4 str.,6.38 str.).
Dėl bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir skolos priteisimo.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrijos nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) tai – namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas. Atsakovas, atsikirsdamas į reikalavimą dėl skolos už bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros teikimą priteisimo, remiasi tuo argumentu, kad techninė priežiūra nebuvo vykdoma, kadangi nebuvo pildomas (netiksliai ir nepilnai pildomas) techninės priežiūros žurnalas ir dėl to negalima nustatyti paslaugos teikimo fakto.
Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus dėl pastato techninės priežiūros nustatyta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninę priežiūrą 2009-02-27 sutarties Nr.09-02-42C pagrindu vykdė UAB „Mano būstas“ (3 t.b.l.45,46,53). Tai, kad techninė priežiūra buvo vykdyta patvirtina Bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų ataskaitos; 2012-05-14 Gyvenamojo namo apžiūros aktas (1 t. b.l. 34-36, 3 t.b.l.54-57). 2012-10-05 Gyvenamojo namo apžiūros aktas (1 t. b.l. 37,38). 2013-05-23 Statinio apžiūros aktas (1 t. b.l. 39). 2013-02-16 Statinio apžiūros aktas (1 t. b.l. 40,41). 2013-05-23 Statinio apžiūros aktas (1 t. b.l. 39). 2014-02-20 Statinio apžiūros aktas (1 t. b.l. 42,43). UAB „Mano būstas“ 2016-07-20 rašte Nr.50-16-512 nurodo, kad skundų iš gyventojų dėl paslaugų teikimo kokybės ar neatliktų darbų nėra gavęs (3t. b.l.53). Atsakovas duomenų, kad kreipėsi į ieškovą dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos namo techninės priežiūros nepateikė (CPK 178 str.).
Privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (galiojusiame iki 2011 m. sausio 7 d.), statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (galiojančiame nuo 2011 m. sausio 7 d.). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtoms, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraše“ nustatytos statinių techninės priežiūros dokumentų pildymo tvarkos, t.y. netinkamai pildė statinio techninės priežiūros žurnalą. M. S. techninio reglamento 59 punkte įtvirtinta nuostata, jog už šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus atsako statinių, kuriems yra taikomas šis Reglamentas, naudotojai bei techniniai prižiūrėtojai. Įstatymų nustatyta tvarka pažeidėjams tenka drausminė, administracinė ir civilinė atsakomybė. Taigi, už reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimus drausmine, administracine ar civiline tvarka atsako atsakingi asmenys, tačiau techninę priežiūrą vykdžiusio subjekto netinkamas statinių techninės priežiūros dokumentų tvarkymas neatleidžia atsakovo nuo įstatyminės pareigos mokėti už namo techninę priežiūrą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas, plėtodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisako, kad buto savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, susijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 Nr. 3K-3-232-916/2016).
Įvertinus nurodytus argumentus ir tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1982,94 Eur už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.).
Dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų bei elektros bendro naudojimo patalpoms.
Atsakovas 1163,52 Eur įsiskolinimo už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei 867,34 Eur įsiskolinimo už elektrą bendro naudojimo patalpoms neneigia, pasisakydamas, jog tiek namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslauga, tiek elektros apšvietimas buvo teiktas, tačiau mano, kad turėtų būti priteista po 10 procentų ieškovo reikalaujamų sumų bei pasisako, kad pagal pastate esamų elektros lempučių kiekį tokio dydžio įsiskolinimas negalėtų būti.
Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimo bei jo įrodymų, patvirtinančių jo nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, byloje neesant duomenų, kad šios išlaidos patirtos kurio nors bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ieškovo reikalavimai priteisti 1163,52 Eur įsiskolinimo už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei 867,34 Eur įsiskolinimo už elektrą bendro naudojimo patalpoms (CPK 178 str.).
Dėl 795,52 Eur įsiskolinimo už remonto darbus.
Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrįsti savo teiginius dėl pareigos nemokėti už atliktus remonto darbus buvimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodomas aplinkybes apie atliktus remonto darbus bei jo pateiktus atliktų darbų aktus, darbų sąmatas, ieškovo vykdytus rangovo parinkimus remonto darbams atlikti (1 t. b.l.44-47, 53-100). Pagal ieškovo į bylą pateiktus atliktų darbų aktus nustatyta, jo 2009 m. spalio mėn. buvo atlikti šalto vandens tiekimo ir kanalizavimo sistemų remonto darbai, 2010 m. kovo mėn. - staliaus darbai (langų stiklinimas), 2010 m. kovo mėn. atlikti rūsio valymo darbai, 2010 m. balandžio mėn. - elektros instaliacijos darbai, 2010 m. rugpjūčio mėn. elektros instaliacijos remontas, 2011 m. vasario mėn. vamzdžių keitimas, 2011 m. vasario mėn. - elektros instaliacijos darbai, 2011 m. kovo mėn. - šildymo sistemos remontas, 2011 m. liepos mėn. - šildymo sistemos remontas, 2012 m. vasario mėn. - vamzdžių keitimo darbai ir Šalto vandens ir kanalizacijos remonto darbai, 2013 m. birželio mėn. - vamzdynų keitimo darbai, 2013 m. liepos mėn. - ventilių keitimo ir šalto vandens vamzdynų remontas, 2013 m. rugpjūčio mėn. avarinės tarnybos paslaugos, 2013 m. rugpjūčio mėn. šalto vandens ir kanalizacijos remontas, 2013 m. rugsėjo mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. spalio mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. lapkričio mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. gruodžio mėn. - langų stiklinimas ir stogo dalies remontas, 2013 m. sausio mėn. kanalizacijos valymo darbai ir šalto vandens tiekimo bei kanalizavimo sistemų remontas, 2014 m. vasario mėn. - šildymo sistemos remonto darbai, spynos remonto darbai, avarinės tarnybos paslaugos, šviestuvų remonto darbai, 2014 m. kovo mėn. statybos darbai ir kanalizacijos valymo darbai, 2014 m. balandžio mėn. stiklo keitimo darbai ir kanalizacijos valymo darbai.
Tai, kad buvo reikalingi ir ieškovo organizuoti kanalizacijos remonto bei valymo darbai teismo posėdžio metu neneigė ir atsakovas, o ieškovas pateikė kasmetinius Gyvenamojo namo apžiūros aktus, kuriais įrodinėja vykdęs namo pagrindinių pastato konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros stebėjimo darbus, fiksavo defektus, deformacijas, įrangos gedimus. Pagal ieškovo pateiktus Gyvenamojo namo apžiūros aktus užfiksuota: 2012-05-14 Gyvenamojo namo apžiūros akte fiksuota, jog bendrųjų pastato konstrukcijų būklė patenkinama, tačiau ištrupėjusios sienos, laiptinės stogelis aptrupėjęs, vietomis nėra nuogrindų, lauko laiptai aptrupėję, nėra langų užtvaros, išdaužyti laiptų maršai, pajuodusios, apsilupusios sienos, išardyta priešgaisrinė įranga ir kt. (1 t. b.l. 34-36); 2012-10-05 Gyvenamojo namo apžiūros akte užfiksuota, jog rekomenduojama demontuoti virtuvės grindų likučius, perjungti bei išvalyti buitinę kanalizaciją, suremontuoti vamzdyną, įrengti grindis, išvalyti prieduobę ir vamzdyną ir kt. (1 t. b.l. 37,38); 2013-05-23 Statinio apžiūros akte rekomenduojama demontuoti sienų apdailą ir dušo kabiną, permontuoti trapą į grindų vidurį, įrengti dušo patalpą, įrengti grindų bei sienų hidroizoliaciją, išklijuoti keramikines plyteles (1 t. b.l. 39). 2013-02-19 Statinio apžiūros akte rekomenduota pašalinti gaisro padarinius, atlikti kapitalinį patalpų remontą (1 t. b.l. 40,41); 2014-02-20 Statinio apžiūros akte – atlikti laiptų kapitalinį remontą, išbetonuoti pakopas ir aikštelę priedurų, įrengti pandusą, atstatyti mūrinę sienelę (1 t.b.l. 42,43). Taigi, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo patalpos buvo avarinės būklės, nusidėvėjusi šių patalpų santechninė įranga, nuotekų sistema bei patvirtina faktą, jog remonto darbai buvo atliekami pastato apžiūros metu identifikavus gyvenamojo namo neatitikimus STR 1.12.05:2002 "Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka".
Įvertinus nurodytus argumentus ir tai, jog atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių skolos sumokėjimą, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsnio 4 dalimi, 6.2 straipsniu, 6.4 straipsniu, 6.6 straipsnio 3 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 795,52 Eur įsiskolinimo už remonto darbus, iš viso 5499,74 Eur skolos už ieškovo teiktas administravimo paslaugas.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5499,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Vadovaujantis LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Vadovaujantis, LR CPK 293 str. 1 d. 4 p. byla dalyje dėl 209,70 eur skolos priteisimo nutrauktina, ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų (2 t. b. 165). Ieškovui grąžintina 75 proc., t. y. 4,72 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį 2014-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. AB-21 AB Swedbank, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 2 d.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 123,87 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų paiešką ir 87,61 Eur už UAB „Skolos LT“ teiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį (1 t.b.l.183-189). Ieškovas nurodo, kad 87,61 Eur atstovavimo išlaidas patyrė dėl ieškinio ir dubliko rengimo, kurios buvo sumokėtos UAB “Skolos LT. Teismas pažymi, jog atstovavimui įstatyme nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovo prašymas priteisti 87,61 Eur už UAB “Skolos LT“ teisines paslaugos rengiant ieškinį atmetamas. Kitas ieškovo patirtas išlaidas teismas laiko pagrįstomis ir realiai patirtomis ir priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 125,58 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 6,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Antakalnio būtas“, j.a.k. 121449152, naudai 5499,74 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (5499,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-07-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Antakalnio būtas“, j.a.k. 121449152, naudai 125,58 Eur (šimtas dvidešimt penki Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Bylą dalyje dėl 209,70 Eur skolos priteisimo nutraukti.
Grąžinti ieškovui UAB „Antakalnio būtas“, j.a.k. 121449152, 6,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. AB-21 AB Swedbank, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,72 Eur (keturi Eur 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Braždienė