Civilinė byla Nr. e2A-1526-467/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30685-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.20.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. B. 5 680 EUR skolos, 511,20 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir atsakovas M. B. 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VBF80823GCPA (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Mokilizingas“ suteikė paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 3 200 EUR paskolos sumą, 716,80 EUR palūkanas bei 1 843,20 EUR sutarties mokestį ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tokiu būdu atsakovas įsipareigojo per 72 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį eilines sutarties mokėjimo grafike nurodyto dydžio ir terminais įmokas, sumokėti ieškovui viso 5 760 EUR.
3. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir sumokėjo tik dalį eilinių įmokų UAB „Mokilizingas“. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2019 m. sausio 22 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta. 2017 m. kovo 6 d. pradinis kreditorius su ieškovu UAB „Julianus Inkaso“ sudarė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo perleidimą, tačiau skolos ieškovui negrąžino.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 5 680 EUR skolos, 511,20 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 191,20 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5. Atsakovas M. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad kreditą jis norėjo grąžinti anksčiau laiko, tačiau to nepadarė, nes, vadovaujantis sutarties nuostatomis, tokiu atveju būtų privalėjęs sumokėti ir visą sutarties mokestį, t. y. 1 843,20 EUR. Taip pat jis nesutinka dėl delspinigių dydžio, kadangi delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo visos sutarties administravimo mokesčio sumos (įskaitant paskolos sumą ir palūkanas), nesutinka ir su ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, kadangi ieškovas specializuojasi skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų srityje, todėl toks reikalavimas turėtų būti laikomas siekiu pasipelnyti.
6. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus papildomai nurodė, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius. Šiuo atveju paskaičiuoti delspinigiai yra sutartiniai ir neviršija įstatymo nustatytų ribų – 180 dienų laikotarpio bei 0,05 procentų dydžio. Rengiant procesinius dokumentus, susijusius su ieškiniu atsakovui, teisinę pagalbą bei konsultacijas ieškovui teikė advokatas S. Jakštas ir ieškovas, dėl ko ieškovas patyrė 75 EUR išlaidų, kurias prašo teismo priteisti iš atsakovo. Taip pat nurodė, jog nesutinka su atsakovo siūlomu skolos išdėstymo dalimis terminu, nes tai pažeistų kreditoriaus turtinius interesus susigrąžinti skolą. Atsakovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo pradiniam kreditoriui dalį eilinių įmokų – 2018 m. spalio 25 d. 80 EUR sumą, todėl ieškovas perėmė reikalavimo teisę į 5 680 EUR skolos ir atsakovas privalo sumokėti visas likusias nesumokėtas įmokas pagal sutartį, kurios sudaro 5 680 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. galutiniu sprendimu 2019 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. B. ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ naudai 5 680 EUR skolos, 511,20 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 191,20 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,84 EUR bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise atsakovas nepasinaudojo, kadangi neįvykdė visų ar dalies įsipareigojimų tenkančių pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ir neįgijo teisės į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
9. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad delspinigiai apskaičiuoti nuo visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumų pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3, 8.6 ir 8.7 punktus, todėl yra apskaičiuoti tinkamai.
10. Teismas nustatė, kad, rengiant procesinius dokumentus, susijusius su ieškiniu, teisinę pagalbą bei konsultacijas ieškovui teikė advokatas S. Jakštas, ko pasekoje ieškovas patyrė 75 EUR išlaidų, kurios neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo atmestini.
11. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir pradiniam kreditoriui laiku suteikto vartojimo kredito (taip pat palūkanų ir sutarties mokesčio) negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 680 EUR skolą tenkino.
12. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 511,20 EUR delspinigių pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą (nuo sutarties nutraukimo dienos 2019 m. sausio 22 d. už kiekvieną dieną po 0,05 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, neviršijant 180 dienų laikotarpio), taip pat laikė pagrįstu ir tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. galutinį sprendimą dalyje dėl sutarties mokesčio, papildyti sprendimą ir leisti apeliantui išdėstyti priteistą skolą 40 mėnesių laikotarpiui.
14. Nurodo, kad sutartyje nurodytas sutarties mokesčio apibrėžimas apima ne tik mokestį už dokumentų paruošimą, suteikiant paskolą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su jau suteiktos paskolos administravimu, t. y. sutarties priežiūra, sąskaitų išrašymu, įmokų įskaitymu ir paskirstymu, kitus su paskola susijusius veiksmus. Tačiau pirminio kreditoriaus interneto svetainėje www.mokilizingas.lt po skaičiuokle esanti bendra informacija apie paskolą tokio mokesčio kaip sutarties mokestis apskritai nenurodo. Išskiriamas yra „sutarties sudarymo mokestis“ ir „mėnesio sutarties mokestis“. Šie mokesčiai savo esme ir prasme yra visiškai skirtingi, tačiau sutartyje nurodomas vienas mokestis - sutarties mokestis. Pirminis kreditorius pateikė išaiškinimą, kuriame nurodė, kad su atsakovu sudarant sutartį, vienkartinis sutarties sudarymo mokestis nebuvo taikomas, o mėnesio sutarties administravimo mokestis – 0,80 procentų.
15. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ir neteisingai suprato sutarties mokesčio paskirtį, nes iš esmės sutarties mokestis, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo taikytas sutarties sudarymo mokestis, buvo skirtas tik sutarties administravimui. Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko administravimo objekto, neturėjo būti priteistas mokestis, mokėtinas po sutarties nutraukimo. Priteisus visą sutartyje nurodytą mokestį, sutarties mokestis nuo visos paskolos sumos sudarytų net 57,6 procentus. Atlikus panašių finansų rinkos dalyvių apžvalgą, tik sutarties mokesčio nėra (išskiriamas sutarties administravimo mokestis), o, jei sutarties administravimo mokesčio ir nėra, tai sutarties sudarymo mokestis siekia iki 10 procentų nuo paskolos sumos.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir nepasisakė dėl skolos išdėstymo dalimis. Ieškovas neprieštaravo dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau nesutiko su atsakovo pasiūlytu terminu, t. y. 60 mėnesių laikotarpiu. Skolos išdėstymas dalimis leistų išvengti didesnių finansinių nuostolių, leistų vykdyti kitus įsipareigojimus ir neišbalansuotų finansų.
17. Ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su atsakovo prašymu mažinti sutarties mokestį, skaičiuojant jį iki sutarties nutraukimo. Nurodo, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atliko tik vieną įmoką pradiniam kreditoriui, todėl pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į 5 680 EUR. Palūkanos bei sutarties mokestis paskaičiuotas pradinio kreditoriaus nuo mokėjimo grafiko pradžios iki pabaigos. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, pradinis kreditorius ir skaičiavo sutarties mokestį. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu mažinti sutarties mokestį, skaičiuojant jį iki sutarties nutraukimo.
18. Ieškovas sutinka su atsakovo prašymu dėl taikios bylos baigties ir su atsakovo nurodytu ne didesniu nei 40 mėnesių terminu skolos sumai išdėstyti. Išdalinant skolos mokėjimą dalimis, ieškovas prašo atsižvelgti tiek į atsakovo turtinę padėtį, tiek į ieškovo interesus, kad nebūtų pažeisti kreditoriaus turtiniai interesai susigrąžinti skolą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
20. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: susirašinėjimą elektroniniu paštu su UAB „Mokilizingas“ ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams, prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
21. Šiuo atveju atsakovas teikiamus įrodymus pateikė į bylą, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo išvadas. Atsižvelgdama į tai, kad įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais susipažino ir turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ieškovė, teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija šiuos įrodymus priima CPK 314 straipsnio tvarka.
22. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Mokilizingas“ suteikė atsakovui 3 200 EUR paskolą, kurią atsakovas turėjo grąžinti kartu su 716,80 EUR palūkanomis ir 1 843,20 EUR dydžio sutarties mokesčiu per 72 mėnesių laikotarpį. Atsakovas pradiniam kreditoriui įsipareigojo grąžinti iš viso 5 760 EUR sumą. 2019 m. sausio 2 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta, nes atsakovas netinkamai ją vykdė. Pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ 2017 m. kovo 6 d., pasirašydamas sutartį dėl reikalavimo perleidimo, perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiai dienai būtų pilnai atsiskaitęs su ieškovu.
23. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu paliko nepakeistu preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl sutarties mokesčio priteisimo, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 1 843,20 EUR skolos, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato (vertino) sutarties mokesčio paskirtį, nes iš esmės sutarties mokestis buvo skirtas tik sutarties administravimui, todėl, nutraukus sutartį, nebeliko administravimo objekto ir neturėjo būti priteistas mokestis, mokėtinas po sutarties nutraukimo. Ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu mažinti sutarties mokestį, skaičiuojant jį tik iki sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo pozicijai.
24. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
25. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose, be kitų mokėtinų sumų, nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti sutarties mokestį, kuris sudaro 1 843,20 EUR. Kadangi atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti per 72 mėnesių laikotarpį, mokėjimo grafike nurodyta, kad kas mėnesį mokėtina sutarties mokesčio suma sudaro po 25,60 EUR. Pagal šalių sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktą sutarties mokestis – tai bendrovės imamas mokestis už paskolos (vartojimo kredito) suteikimą, dokumentų paruošimą ir kitus susijusius veiksmus.
26. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nurodyta, kad, nutraukus sutartį, gavėjas privalo sumokėti visas nesumokėtas pagal sutartį eilines įmokas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punktą eilinė įmoka – tai mokėjimų grafike nurodytais terminais gavėjo mokėtina suma, kuria apmokama visa ar dalis prekės kainos, palūkanų ir sutarties mokesčio (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimu nustatyta kitaip).
27. Taigi, šalys aiškiai susitarė ir nurodė sutartyje, kad, nutraukus sutartį, atsakovas (kredito gavėjas) privalo sumokėti visas mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas sumas, į kurias įeina ir šalių sutartas sutarties mokestis, sudarantis 1 843,20 EUR. Be to, sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad suteikiant kreditą, atsakovas turės grąžinti ne tik pasiskolintą 3 200 EUR sumą, bet kartu sumokėti ir 2 560 EUR pabrangimą.
28. Taigi, šiuo atveju sutarties mokesčio paskirtis neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo šio mokesčio nepriteisti visa apimtimi, nes pačioje sutartyje buvo aiškiai nurodyta sąlyga, kurios atsakovas neginčija, - sumokėti visas pagal šią sutartį likusias nesumokėtas įmokas pagal mokėjimo grafiką, kas reiškia, kad atsakovas įsipareigojo ir privalo sumokėti ieškovui visą sutarties mokestį, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo datos.
29. Pabrėžtina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 500/2014).
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo M. B. priteisė visą atsakovo negrąžintą skolą (5 680 EUR), kurios sudėtine dalimi yra ir 1 843,20 EUR sutarties mokestis.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo susidariusios skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, t. y. 40 mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš esmės nesprendė, o jo prašomas skolos išdėstymas dalimis leistų išvengti didesnių finansinių nuostolių, taip pat leistų vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus ir neišbalansuotų atsakovo finansų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nors skolos išdėstymo klausimą ir nagrinėjo teismo posėdyje, tačiau skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakė, tačiau tai nevertintina kaip klausimo apskritai nenagrinėjimas.
32. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovas siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, tuo atveju, jeigu skolos mokėjimo terminas būtų išdėstytas lygiomis dalimis iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. 60 mėnesių laikotarpiui. Ieškovas, nors taikos sutarties sudarymui iš esmės ir neprieštaravo, tačiau nesutiko su atsakovo siūlomu skolos išdėstymo terminu.
33. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su apelianto prašymu dėl skolos išdėstymo dalimis ne ilgesniam nei 40 mėnesių terminui. Dėl to teisėjų kolegija, iš esmės konstatavus abiejų šalių sutarimą, neturi pagrindo šio prašymo netenkinti. Tuo tikslu pirmosios instancijos teismo sprendimas papildytinas nurodymu, kad priteistinos iš atsakovo skolos mokėjimas išdėstomas dalimis 40 mėnesių laikotarpiui.
34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, tinkamai ir vadovaudamasis CPK nuostatomis įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti teismo galutinio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo M. B. priteistos 5 680 EUR skolos sumos mokėjimas išdėstomas 40 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimą lygiomis dalimis nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo.
Teisėjai Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius
Alma Urbanavičienė