Civilinė byla Nr. 2-468/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02746-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6314-661/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Foritas“ dėl kreditoriui priklausančios dalies lėšų priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Banga plius“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo BUAB „Foritas“ priteisti 117 421,39 Lt ieškovui priklausančių lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino 267 768,39 Lt ieškovo trečios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Foritas“ bankroto byloje. Minėta nutartimi taip pat buvo patvirtintas finansų korporacijos „Nordic Environment Finance Corporation“ 867 421,39 Lt dydžio finansinis reikalavimas, užtikrintas atsakovo turto (plovimo įrenginio) įkeitimu. Šis finansinis reikalavimas 2013 m. birželio 28 d. buvo perleistas ieškovui bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas kaip ieškovo kreditorinis reikalavimas, užtikrintas įkeitimu. Ieškovas nurodė, jog 2013 m. liepos 31 d. įvykusio BUAB „Foritas“ kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas parduoti turtinį kompleksą, į kurio sudėtį įėjo ir ieškovui įkeistas turtas, be to, nustatyta lėšų, gautų pardavus turtą, paskirstymo tvarka (ieškovui teksianti dalis). Tačiau realizavus nurodytą turto kompleksą (be kita ko, ir ieškovui įkeistą turtą), ieškovui buvo pervesta tik 750 000 Lt suma. Ieškovas nurodė, jog likusi nepatenkinta finansinio reikalavimo dalis (117 421,39 Lt) priteistina iš atsakovo. Pateiktame ieškinyje nurodyta, jog lėšų, gautų realizavus atsakovo turto kompleksą, turėjo pakakti visiškam įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo patenkinimui. Nors BUAB „Foritas“ bankroto administratorius nurodė, jog likusi įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo dalis nebuvo patenkinta paskyrus gautas lėšas administravimo išlaidoms dengti, ieškovas su tokia administratoriaus pozicija nesutiko, teigdamas, kad kreditorių susirinkime nebuvo nuspręsta dėl administravimo išlaidų dengimo iš ginčo lėšų. Ieškovas nurodė, jog administravimo išlaidos galėjo būti padengtos iš atsakovo ūkinės veiklos – patalpų nuomos. Pasak ieškovo, jam nėra žinoma tiksli administravimo išlaidų suma bei tai, ar tokios išlaidos buvo skaičiuojamos ir nuo kitam kreditoriui tenkančios sumos. Ieškovo vertinimu, atsakovas nusprendęs nepervesti jam įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo likučio (117 421,39 Lt), pažeidė bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo 117 421,39 Lt sumą. Teismas akcentavo aplinkybę, jog BUAB „Foritas“ bankroto byloje administratorius  pateikė teismui prašymą, kuriuo teismas informuotas apie atsakovui priklausančio turto pardavimą bei dalinį įkeitimu užtikrinto ieškovo finansinio reikalavimo patenkinimą. Šiuo prašymu bankroto administratorius prašė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, patikslinti ir ieškovo finansinį reikalavimą, jį sumažinant ieškovui išmokėtų lėšų suma. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta atsakovo bankroto byloje, šis administratoriaus prašymas buvo patenkintas patvirtinus patikslintą ieškovo finansinį reikalavimą už bendrą 385 189,78 Lt sumą (šios sumos dalį sudaro ir ieškiniu prašoma priteisti suma). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis neįsiteisėjusi, tačiau ieškovo pateikto ieškinio reikalavimas yra išspręstas.  Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Banga plius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Banga plius“ ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.    Pirmosios instancijos teismas skundžiamąją nutartį grindė neįsiteisėjusia ir neteisėta 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta atsakovo bankroto byloje.

2.  2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo bendras trečios eilės finansinis reikalavimas. Todėl darytina išvada, jog klausimas dėl 117 421,39 Lt priteisimo (kaip įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo dalies) iš atsakovo nėra išspręstas.

3.   Atsakovo administratorius, prašydamas patikslinti ieškovo finansinį reikalavimą, pripažino esąs skolingas ieškovui 117 421,39 Lt. Kadangi šios lėšų sumos administratorius nustatytu terminu ieškovui nesumokėjo, pastarasis pagristai kreipėsi į teismą dėl šių lėšų priteisimo.

4.  2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi išspręstas klausimas nėra tapatus šioje byloje pareikštam ieškiniui.

2014 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliaciniame teismas gauti ieškovo UAB „Banga plius“ rašytiniai paaiškinimai bei nauji įrodymai: BUAB „Foritas“ 2014 m. sausio 7 d. prašymo teismui dėl klaidos ištaisymo bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties ir jos gavimo datą pagrindžiančio voko kopijos, kuriuos ieškovas prašo priimti.

Atsakovas BUAB „Foritas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog ieškovas pateiktu ieškiniu siekia pakartotinai prisiteisti 117 421,19 Lt finansinį reikalavimą, kuris jau yra įtrauktas į BUAB „Foritas“ kreditorių sąrašą. Ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta bankroto byloje. Atsakovas nurodė manąs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo reikalavimų tapatumą ir tuo pagrindu atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

         Kaip minėta, ieškovas (apeliantas) UAB „Banga plius“ 2014 m. vasario 21 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Apeliantas taip pat prašo priimti prie paaiškinimų pridėtus priedus: BUAB „Foritas“ 2014 m. sausio 7 d. prašymo teismui dėl klaidos ištaisymo kopiją ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties kopiją bei šios nutarties gavimo datą pagrindžiančio voko kopiją.

         Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Susipažinus su teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu nustatyta, jog jais apeliantas papildomai motyvuoja atskirąjį skundą, t. y. nurodo papildomus atskirojo skundo argumentus, teigdamas, esą ginčijamos nutarties neteisėtumą patvirtina ir bankroto byloje po skundžiamosios nutarties priėmimo atlikti veiksmai – pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje padarytų klaidų tikslinant finansinius reikalavimus taisymas. Tuo tarpu prie rašytinių paaiškinimų pridėtais (naujais) įrodymais iš esmės yra grindžiami rašytinių paaiškinimų argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, jog rašytiniais paaiškinimais apeliantas iš esmės pildo atskirąjį skundą. Pažymėtina, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jį keisti (papildyti) yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Šios įstatymo nuostatos pagrindu teismas pateiktus apelianto UAB „Banga plius“ rašytinius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina. Minėti paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai procesiškai gražintini juos pateikusiam asmeniui (CPK 314, 323, 338 straipsniai). Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi, jog ieškovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta atsakovo bankroto byloje, galima remtis CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos pagrindu.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas ieškinių (reikalavimų) tapatumu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 117 421,39 Lt yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta BUAB „Foritas“ bankroto byloje, kadangi ieškiniu prašoma priteisti suma yra įtraukta į ieškovo bendrą 385 189,79 Lt trečios eilės finansinį reikalavimą. Apeliantas nesutikimą su skundžiamąja nutartimi grindė iš esmės dviem pagrindais, nurodydamas, jog kita nutartis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį, nebuvo (ir nėra) įsiteisėjusi, taip pat jog nebuvo pagrindo konstatuoti ieškinių (reikalavimų) tapatumą. Apeliacinis teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, jog bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).

CPK nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako priimti jam pateiktą procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, prašymą) (CPK 137 straipsnio nuostatos). Vienas iš tokių atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – buvimas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu asmuo jau buvo pareiškęs teisme tapatų reikalavimą, vadinasi, šis asmuo realizavo jam priklausančią konstitucinę teisę kreiptis teisminės gynybos. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta BUAB „Foritas“ bankroto byloje, buvo patvirtintas apelianto 267 768,39 Lt trečios eilės finansinis reikalavimas. 2013 m. liepos 22 d. nutartimi buvo patvirtintas (patikslintas) papildomas įkeitimu užtikrintas apelianto 867 421,39 Lt finansinis reikalavimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bankroto proceso metu realizavus (pardavus) atsakovui priklausantį turtinį kompleksą, kurio sudėtyje buvo ir apeliantui įkeistas turtas, apeliantui buvo pervesta 750 000 Lt suma. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta BUAB „Foritas“ bankroto byloje, patenkino bankroto administratoriaus prašymą – atsižvelgiant į dalinį apelianto įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo patenkinimą,  patikslino apelianto finansinį reikalavimą. Taigi bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamąją nutartį, buvo patikslintas teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas. Pažymėtina, jog teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimą lėmė bankroto procedūrų (dalinai patenkinus finansinį reikalavimą iš lėšų, gautų pardavus skolininko turtą) eiga. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, iš esmės sprendė, jog apeliantas, reikšdamas ieškinį (reikalavimą) priteisti sumą, kuri yra lygi įkeitimu užtikrinto jo finansinio reikalavimo sumos ir realizavus įkeistą turtą apeliantui sumokėtos sumos skirtumui, kelia klausimą, kuris išspręstas tiek nutartimis dėl apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo (2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. liepos 22 d.), tiek ir 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi dėl reikalavimo patikslinimo, t. y. jog apeliantas pateiktu ieškiniu pakartotinai prašo jo naudai priteisti tą pačią jau patvirtinto reikalavimo sumą. Apeliacinis teismas sutinka, jog lingvistinis ieškinio dalyko vertinimas sudaro prielaidas manyti, jog apeliantas iš tiesų siekia pakartotinio šios sumos (117 421,39 Lt) priteisimo. Teismas taip pat mato prielaidas konstatuoti ir šalių tapatumą. Tuo tarpu ieškinio turinio analizė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuotas ieškinių tapatumas. Apeliacinis teismas, įvertinęs ieškinio argumentus, sprendžia, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu iš esmės įrodinėja bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą bankrutavusios įmonės turto realizavimo procese, kiek tai susiję su lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės turtą, paskirstymu kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Kaip matyti iš ieškinio argumentų, apeliantas pateiktu ieškiniu siekia įrodyti, jog lėšų, gautų realizavus atsakovo turtą, įkeistą apelianto finansiniam reikalavimui užtikrinti, pakako visiškam įkeitimu užtikrintos finansinio reikalavimo dalies patenkinimui. Apeliantas ieškinyje laikosi pozicijos, jog bankroto administratorius nepagrįstai dalį lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą, paskyrė (rezervavo) administravimo išlaidoms padengti. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškinio dalyko ir pagrindo analizė įgalina spręsti, jog apeliantas siekia ne pakartotinio lėšų priteisimo, o reikalauja iš realizavus įkeistą turtą gautų lėšų, kurias bankroto administratorius, apelianto nuomone, neteisėtai paskyrė administravimo išlaidoms apmokėti, visiškai (pilnai) patenkinti įkeitimu užtikrintą jo finansinį reikalavimą. Taigi savo esme atsisakytas priimti apelianto procesinis dokumentas nėra naujas ar pakartotinis (tapatus patvirtintam kito įsiteisėjusio procesinio dokumento forma) reikalavimas priteisti lėšas. Toks ieškinio pareiškimas laikytinas procesiniu dokumentu, kuriuo siekiama bankroto administratoriaus veiksmų vykdant kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo procedūras įvertinimo ir kurio pagrindu apeliantas siekia įgyti teisę į bankroto administratoriaus žinioje esančių lėšų, kurios galėtų būti išmokamos pagal bankroto byloje teismo 2013 m. balandžio 5 d. ir 2013 m. liepos 22 d. priimtas nutartis, perėmimo (apelianto patvirtinto finansinio reikalavimo ribose). Taigi aptariamu atveju sutampa tik ginčo šalys, o ieškinių (reikalavimų) dalykas ir pagrindas skiriasi. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apelianto pateikto ieškinio ir atsakovo bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi išspręsto klausimo tapatumą. Vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata atsisakyti priimti ieškinį. Nustačius, jog apelianto pareikštas ieškinys nėra tapatus atsakovo bankroto byloje teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi išspręstam klausimui, atskirojo skundo argumentai, susiję su šios nutarties neįsiteisėjimu, nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nevertina.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Banga plius“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.