Civilinė byla Nr. 2S-209-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10168-2019-8

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       3.1.7.12.; 3.2.8.5.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl civilinėje byloje pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys – V. T., J. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,  Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. T. 2019 m. birželio 12 d. pateiktu ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei prašė: 1) pripažinti jį G. T., mirusios (duomenys neskelbtini), nuomininkės šeimos nariu; 2) perkelti nuomininko teises ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – nuomos sutartį (b. l. 3-7).

2.       2019 m. spalio 18 d. ieškovas su atsakove pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą patvirtinti tarp ieškovo K. T. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės pasirašytą 2019 m. spalio 16 d. taikos sutartį.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi nutarė: 

I. Patvirtinti ieškovo K. T. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-17437-713/2019 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariui ir įpareigojimo sudaryti numos sutartį, tretieji asmenys V. T., J. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiomis sąlygomis:

„1. Atsakovė įsipareigoja laikyti K. T. jo motinos G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (šeimoje keturi asmenys: jis, sesuo V. T., broliai J. T. ir E. P.), ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo šioje civilinėje byloje, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tada, kai Ieškovas pateiks Atsakovei visus tokios sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, įsipareigoja pasirašyti su K. T. gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

2. Ieškovas pripažįsta 484,94 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 94 ct) skolą už gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomą, susidariusią iki 2018 m. vasario 1 d. ir įsipareigoja iki 2020 m. spalio 31 d., pradedant mokėti 2019 m. spalio mėnesį, per 13 mėnesių padengti esamą 484,94 Eur įsiskolinimą: 12 mėnesių sumokėti po 37,30 Eur skolos ir nuomos mokestį už einamąjį mėnesį, o 13-tąjį mėnesį sumokėti 37,34 Eur ir nuomos mokestį už einamąjį mėnesį.

3. Ieškovui nevykdant šios sutarties sąlygų ir praleidus nustatytus terminus nuomos mokesčio skolai, išdėstytai dalimis, sumokėti, Atsakovė turi teisę be atskiro pranešimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti gautą vykdomąjį raštą dėl priverstinio vykdymo proceso (CPK 584 str.).

4. Šalys susitaria, kad kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.?

5. Šalys susitaria, kad Ieškovas apmoka teismo paskaičiuotas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Šalys prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą Nr. 2-17437-713/2019 nutraukti bei pareiškia ir patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos CPK 42, 140, 293 ir 294 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje.

      7.Ši taikos sutartis įgauna teisinę galią, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo.

      8.Šalims CPK 140 str., 294 str. turinys yra žinomas ir suprantamas. Teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CPK 293-294 str.; CK 6.985 str. 1 d.)“.

      II. Civilinę bylą Nr. 2-17437-713/2019 nutraukti.

      III. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 11 d. sumokėto 25,00 Eur žyminio mokesčio 25 procentų dalį – 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct).

      IV. Priteisti Valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įmonės kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaune, 717,60 Eur (septynių šimtų septyniolikos eurų 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

4.       Motyvuodamas, kodėl iš atsakovės priteisia valstybei jos garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, jog ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, Valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 717,60 Eur (2019 m. spalio 15 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju šalys konkrečiai neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo, todėl taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

III.       Atskirojo  skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį dalyje dėl 717,60 Eur valstybės garantuojamos  teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei iš atsakovės.

6.       Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

2.1.                       CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) yra atleistos nuo žyminio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra atleisti nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti valstybei iš atsakovės 717,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nes ginčo atveju jos turėjo būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kaip tai numato CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatos.

2.2.                       Kadangi ieškovas ir atsakovė sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-17437-713/2019, o Kauno apylinkės teismas šią taikos sutartį patvirtino 2019-10-24 nutartimi bei bylą nutraukė, reiškia, kad proceso šalys geranoriškai įvykdė viena kitos reikalavimus. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir tai taip pat sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir atleisti proceso šalį, šiuo atveju atsakovę, nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Svarbu ir tai, kad iš dalies ginčijama Kauno apylinkės teismo 2019-10-24  nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17437-713/2019 patvirtintos Taikos sutarties 4 punkte yra numatyta, jog „šalys susitaria, kad kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas“.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo dalies teismo nutarties, kuria patvirtinus byloje taikos sutartį ir bylą nutraukus, iš atsakovės – Kauno miesto savivaldybės – priteistos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. priimta nutartimi patvirtino ieškovo K. T. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-17437-713/2019 pagal ieškovo K. T. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariui ir įpareigojimo sudaryti numos sutartį ir bylą nutraukė, priteisė Valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 717,60 Eur (septynių šimtų septyniolikos eurų 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nutartyje nurodė, kad šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu.

11.       Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra atleisti nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti valstybei iš atsakovės 717,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nes ginčo atveju jos turėjo būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kaip tai numato CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatos.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šis atsakovės atskirojo skundo argumentas nėra pagrįstas. Ieškovas K. T., kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 21 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 4 p., atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 39). Atsakovė Kauno miesto savivaldybė šioje byloje dėl nuomos sutarties sudarymo pagrindu nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.

13.       Atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės valstybei teismas privalėjo įvertinti tai, kad šalys byloje sudarė taikos sutartį ir joje numatė, jog šalys susitaria, kad kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš dalies pagrįstas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

14.       Pirmosios instancijos teismas, nutardamas priteisti iš atsakovės 717,60 Eur  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, vadovavosi tik CK 96 straipsnio nuostatomis, priėmė procesinį sprendimą, kokį galėjo priimti tik pilnai patenkinus ieškinį. Teismas neįvertino tokių reikšmingų svarstomu klausimu aplinkybių: 1) kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; 2) kad ieškovui K. T., kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 21 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų; 3) kad byloje nepateikti duomenys, už kokią advokato pagalbą paskaičiuotos 717,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, be ko neįmanoma įvertinti, ar protinga tokia suma, kada sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos buvo priimtas jau pradėtoje byloje (paskirtam pagalbai teikti advokatui nerengus ieškinio);
4) kad šalys taikos sutartimi susitarė, jog kiekviena šalis prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

15.       Atsižvelgdamas į šios nutarties 14 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas aptariamas klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apskųstoji Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalis naikinama ir byla šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistos 717,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                       Raimondas Buzelis