Civilinė byla Nr. e2-2034-798/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01521-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Transport“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovei bankroto bylą tuo pagrindu, jog atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 24 672,83 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą iškelti UAB „MG Transport“ bankrotą.
3. Teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiųjų asmenų teismui pateiktus duomenis, iš viešųjų registrų gautus duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, darė išvadą, kad įmonė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,MG Transport“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą iškelti bankroto bylą atmesti.
5. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismui tinkamai neįteikus procesinių dokumentų ir nepranešus apie teisminį procesą, atsakovė negalėjo įgyvendinti savo teisių į gynybą. Atsakovė paaiškino, kad teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė netinkamu adresu, t. y. registracijos adresu, o ne buveinės, kaip to reikalauja įstatymas.
2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie bendrovės turtą, dėl ko formaliai ir nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą. Atsakovės vardu yra registruotos 13 transporto priemonių, kurių vertės teismas nenustatė. Teismas taip pat neįvertino pirkėjų skolos (494 530 Eur), nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumos (576 319 Eur), to, kad bendrovė nuo įregistravimo pradžios dirba pelningai ir jai kaip kreditorei šiuo metu teismo sprendimais priteista apie 21 000 Eur.
3. Teismas nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, t. y. teismas skundžiamoje nutartyje nurodo ir tai, kad VMI atsiliepime teigia, jog atsakovė neskolinga valstybės biudžetui, ir tai, kad atsakovės skola VMI 2016 m. rugpjūčio 29 dienai sudarė 10 247,12 Eur.
6. Iki bylos nagrinėjimo pradžios – 2016 m. lapkričio 2 d., teisme gauti atsakovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.
7. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė 2015 m. lapkričio 26 d. garantiniu raštu įsipareigojo įsiskolinimą padengti dalimis iki 2016 m. balandžio 28 d., taip pat laiku mokėti einamąsias įmokas, tačiau šių įsipareigojimų nevykdo, kas rodo, jog įmonė nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų.
2. Nors atsakovė teigia, kad teismas neįvertino įmonės kilnojamo turto vertės, tačiau pati taip pat nenurodo minimų transporto priemonių vertės. 2015 m. spalio 2 d. pagal atsakovės piniginių srautų patikrinimui pateiktą ilgalaikio turto sąrašą matyti, kad transporto priemonių balansinė vertė  2015 m. rugsėjo 21 d buvo 0,29 Eur. Be to, įregistruotos tik 7 transporto priemonės, o likusios išregistruotos jau nuo 2014 m., be to, transporto priemonių realizaciją apsunkina kitų institucijų areštai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

9. Apeliantė prašė priimti naujus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su atskiruoju skundu, nurodydama, kad šių duomenų ji pateikti anksčiau negalėjo jos tinkamai neinformavus apie teisminį procesą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tam, kad nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis bei tai darydamas remtis aktualiausiais duomenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010), su atskiruoju skundu prašomi prijungti įrodymai priimtini.
11. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsižvelgti į tai, kad sudėtingą bendrovės finansinę padėtį lėmė užsakovų bankrotai, dalies darbuotojų praradimas dėl Darbo biržos ir Sodros veiksmų sprendžiant leidimo dirbti pratęsimą, į tai, kad teismo sprendimais jai kaip kreditorei priteista suma padengia pusę įsipareigojimų, bendrovė nėra beviltiška ir deda pastangas atstatyti mokumą, bei prašė suteikti terminą mokumui atstatyti.
12. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (pildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tokio reglamentavimo tikslas – nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per kurį proceso dalyvis, nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu, gali jį apskųsti, t.y. pareikalauti, kad sprendimą peržiūrėtų apeliacinės instancijos teismas. Jeigu keičiamas arba pildomas apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundų, atsiliepimų į juos) dalykas ar pagrindas nesilaikant CPK 323 straipsnyje nustatyto ribojimo, tokie paaiškinimai (ar atitinkama jų dalis) negali būti analizuojami ir vertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-407/2014).
13. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, kad atsakovė pakartoja kai kuriuos argumentus ir aplinkybes, išdėstytas atskirajame skunde, tačiau taip pat pateikia ir naujas, kuriomis nesirėmė skunde, apeliacinis teismas atsisako juos vertinti.

Dėl teisės į gynybą įgyvendinimo

14. Apeliantė teigia, kad teismas jai tinkamai nepranešė nei apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi dokumentus siuntė ne apeliantės buveinės adresu.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
16. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė įvykdė pareigą pranešti apeliantei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis pranešimas buvo išsiųstas adresu Savanorių pr. 178, Vilnius ir buvo įteiktas administratorei. Ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovės registruotos buveinės adresu taip pat nurodė Savanorių pr. 178, Vilnius. Šį adresą savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir trečiasis asmuo E100 Baltia OÜ, ir VMI. Patikrinus duomenis Juridinių asmenų registre matyti, kad apeliantė yra išviešinusi savo buveinės adresą būtent Savanorių pr. 178, Vilnius. Pažymėtina, kad net 2016 m. lapkričio 2 d. teismui teiktuose paaiškinimuose apeliantė savo veiklos adresu vis vien nurodo Savanorių pr. 178, Vilnius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, jog teismui nebuvo pagrindo abejoti, jog apeliantė veikia minėtu adresu.
17. Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais.
18. CPK 328 straipsnis draudžia teismui naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, o CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde įrodinėja proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą įteikimą pažeidimą, tačiau neįrodinėja, jog dėl šių normų pažeidimo (netinkamo įteikimo) galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantė atskirajame skunde teikė argumentus, kuriais įrodinėjo savo mokumą, taip pat teikė papildomus įrodymus šiuo klausimus, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai pažeidimai dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo turėjo įtakos teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui bei lėmė teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimo negalimumą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

20. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
21. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei bankroto bylą, sprendė, jog apeliantė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
22. Nors apeliantė nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad teismas netinkamai skaičiavo turto vertės bei įsipareigojimų santykį, neatsižvelgė į tai, kad bendrovė realiai vykdo veiklą bei pateikė teismui 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, išrašą iš tinklapio rekvizitai.vz.lt bei duomenis iš VĮ Regitra, iš šių duomenų matyti, kad apeliantė pateikė tuos pačius finansinės atskaitomybės duomenis, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, t. y. ne bylos nagrinėjimo metu aktualiausius, bet finansinius duomenis už 2015 m. Pateikdama šio laikotarpio duomenis, apeliantė negalėjo pateikti ir aktualių duomenų apie turimą turtą, kurį anot jos sudaro ir teismo sprendimais priteistos skolos iš skolininkų. Kita vertus, apeliantės nurodoma jai priteista 21 000 Eur suma bendram turto vertės bei įsipareigojimų santykiui ir mokumo vertinimui neturėtų jokios įtakos. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė ne tiksliai nurodo teigdama, jog nuo pat veiklos įregistravimo dirba pelningai. Kaip matyti iš 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, ji 2015 m. patyrė (116 985) Eur nuostolį. Taigi, teismas jau vertino aukščiau minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, ir darė pagrįstą išvadą, kad apeliantės turimi įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę sprendžiant dėl nemokumo pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.
23. Apeliantė taip pat pateikia jos kaip savininkės vardu registruotų transporto priemonių sąrašą, tačiau niekaip nepagrindžia jų vertės, nors pati teigia, kad teismas turėjo tai padaryti. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismas apeliantės įsiskolinimą valstybės biudžetui tikrino vmi.lt puslapyje viešai skelbiamame juridinių asmenų, kurie turi deklaruotas mokesčių nepriemokas, sąraše, kuris buvo atnaujintas duomenų tikrinimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir nustatė, kad apeliantės skola valstybės biudžetui 2016 m. rugpjūčio 29 dienai sudarė 10 247,12 Eur. (b. l. 29). Tuo tarpu atsiliepime į pareiškimą VMI nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 dienai apeliantė nėra skolinga. Sutiktina, kad teismo nutartyje nurodyti duomenys netikslūs, todėl teismas turėjo juos pašalinti. Visgi, pažymėtina, kad nurodyto įsiskolinimo buvimas ar nebuvimas neturėtų jokios reikšmės galutiniam teisiniam rezultatui konstatuojant apeliantės nemokumą.
25. Apeliantė nemoka valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio ir didėja, nes 2016-08-25 skola buvo 29 416,79 Eur, 2016-10-10 skola - 31 597,01 Eur, o 2016-11-08  skola - 31 852,43 Eur ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės nėra pagrindo teismui konstatuoti, kad įmonė moki ir sugebės atsiskaityti su kreditoriais.
26. Apeliantei apeliacinės instancijos teismui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realias bendrovės galimybes atgauti mokumą, taip pat nei su atskiruoju skundu, nei iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui pradžios nepateikus jokių duomenų apie taikų susitarimą, skolos išdėstymą su kreditoriais ar kitus bandymus padengti kreditorinius reikalavimus, byloje esančių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė atskiruoju skundu neįrodė, jog bendrovė realiai pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovei pavykus sėkmingai ir operatyviai išsiieškoti skolas iš debitorių ar suradus investuotojų, kurių pagalba atsakovas būtų pajėgus atsiskaityti ir atsiskaitytų su kreditoriais, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Antanas Rudzinskas