Byla Nr. AN2-536-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01137-2019-6

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        16.9.6; 21.11.10

        (S)

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutarties V. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 18 d., 18.50 val., Didžioji g. 82, Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,44 promilių lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą V. Ž. paskirta 1 000 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.

2.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir V. Ž. skundas netenkintas. Konstatuota, kad nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir charakterizuojančią bylos medžiagą bei pagrįstai patraukė V. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

3.       Apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) V. Ž. atstovas advokatas E. J. Grigaravičius prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus komisariato Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylos teiseną V. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

3.1.                      Skunde nurodo, kad nutartis priimta skubotai, neišnagrinėjus bylos išsamiai, neįvertinus reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į V. Ž. paaiškinimus. V. Ž. nuosekliai aiškino aplinkybes, kad iš vakaro buvo su draugu išgėręs alkoholio, tačiau kitą dieną alkoholio negėrė, tik vakare bevairuojant pasijuto blogai, kai nepavyko užsipilti degalų su banko kortele, turintis sveikatos problemų, todėl išgėrė lašų nuo širdies, kuriuos davė kartu važiavusi draugė J. J.. Paskui ėjo į parduotuvę pirkti vandens, tačiau buvo sustabdytas policijos ir pripūtė į alkotesterį 0,44 promilių. Buvo labai sutrikęs, silpnai jautėsi, kvietėsi brolį ir važiavo į medicinos įstaigą patikrinti kraują dėl blaivumo, bet policijos pareigūnai ilgai formino įvykį, todėl nuvyko į medicinos įstaigą pavėluotai bei neturėjo apie 50 eurų sumokėti už kraujo tyrimą. Pateikė į bylą medicininius dokumentus dėl sveikatos sutrikimų. Liudytoja J. J. patvirtino V. Ž. paaiškinimus bei aplinkybes. Liudytojas L. Ž. paaiškino, kad brolis Valdas turi sveikatos sutrikimą dėl stuburo, vartoja vaistus. Kai atvyko į įvykio vietą akivaizdžiai matėsi, kad brolis negaluoja dėl stuburo skausmo, sunkiai vaikščiojo, šis pasakė vartojęs vaistų.

3.2.                      Skunde taip pat nurodoma, kad vertinant įvykio aplinkybes reikšminga ir tai, kad buvo nustatytas tik 0,44 promilių neblaivumas, o tai minimaliai viršija ribą, nuo kurios asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, atitinkamai tai pažymi, kad V. Ž. ir liudytoja J. J. teisingai paaiškino dėl vaistų širdies lašų vartojimo netrukus iki patikrinimo alkotesteriu. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo neblaivumo faktą neįvertinus minimalaus tik 0,44 promilių rodmens, todėl paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Andrius Bubulis prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       V. Ž. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6.       Apeliaciniame skunde atstovas nurodė, kad jis nesutinka su V. Ž. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8.       Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Ž. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. Ž. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

9.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. Ž. nuosekliai aiškino aplinkybes, kad iš vakaro jis buvo su draugu išgėręs alkoholio, tačiau kitą dieną alkoholio negėrė, ir tik vakare bevairuojant pasijuto blogai, todėl išgėrė lašų nuo širdies. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal minėtą straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 18 d., 18.50 val., patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0342, V. Ž. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumo laipsnis. Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 7510“ buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Kaip ir paaiškinime nurodė V. Ž. (administracinio nusižengimo bylos dokumentų l. 8), sustabdžius jo vairuojamą automobilį pareigūnai liepė pasėdėti ir palaukti, o po 15 min. atsinešė alkotesterį ir nustatė jam 0,44 promilių neblaivumo laipsnį. Taigi, abejoti alkotesterio parodymais aukštesnysis teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi. Apelianto keliama versija, kad V. Ž. neblaivumas buvo konstatuotas tik dėl to, kad jis pavartojo kažkokių jam nežinomų vaistų, atmestina kaip nepagrįsta jokiais duomenimis ir laikytina gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo neblaivumo faktą neįvertinus minimalaus tik 0,44 promilių rodmens, todėl paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą.

11.       Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

12.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. praeityje yra baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, taip pat kitus pažeidimus, kas charakterizuoja jį kaip linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl Institucija visiškai pagrįstai skyrė šiek tiek didesnę baudą nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas jos vidurkis, ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkį. Vien tai, kad neblaivumo laipsnis buvo nustatytas artimas dydžiui, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, savaime nesuponuoja išvados, kad pažeidėjui turi būti skiriama švelnesnė administracinė nuobauda, kadangi skiriant nuobaudą yra atsižvelgiama taip pat ir į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę ir kt. (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

13.       Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. 

14.       Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes pripažintina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, kad ją nei keisti, nei tuo labiau naikinti, V. Ž. atstovo advokato E. J. Grigaravičiaus apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Ž. atstovo advokato Egidijaus Jono Grigaravičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nuta

Teisėjas         Jurgis Kiškis