Baudžiamoji byla Nr. 1-52-984/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49469-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1.
(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 23 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,
sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,
kaltinamajai M. K.,
nukentėjusiajai N. Z.,
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. K., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini),
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 183 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
M. K., nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. liepos mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, bendru (duomenys neskelbtini), gyventojų žodiniu susitarimu, rinkdama iš šio kaimo gyventojų pinigus už naudojant (duomenys neskelbtini) kaimo artezinį gręžinį, suvartotą elektros energiją ir bendru gyventojų žodiniu susitarimu, privalėdama už suvartotą elektros energiją šiuos jai patikėtus gyventojų pinigus sumokėti AB „Lesto“, bendrovei pinigų nemokėjo ir tokiu būdu pasisavino (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų jai patikėtą turtą (pinigus) – 515,85 eurų: V. A. už 2014 metų 3 mėnesius (birželio, liepos ir rugpjūčio) – 8,69 eurų bei už 2015 metų 4 mėnesius (gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio) – 20 eurų, iš viso 28,69 eurų; N. Z. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 39,10 eurų bei už 2015 metų 7 mėnesius (nuo sausio iki liepos) – 32 eurus, iš viso 71,10 eurų; P. P. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 39,10 eurų bei už 2015 metų 8 mėnesius (nuo sausio iki rugpjūčio) – 36 eurus, iš viso 75,10 eurų; R. P. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 39,10 eurų bei už 2015 metų 7 mėnesius (nuo sausio iki liepos) – 31,50 eurų, iš viso 70,60 eurų; L. K. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 20,85 eurų bei už 2015 metų 5 mėnesius (nuo sausio iki gegužės) – 20 eurų, iš viso 40,85 eurų; Ž. Š. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 14,48 eurų; S. S. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 39,10 eurų bei už 2015 metų 8 mėnesius (nuo sausio iki rugpjūčio) – 37 eurus, iš viso 76,10 eurų; B. T. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 39,10 eurų bei už 2015 metų 8 mėnesius (nuo sausio iki rugpjūčio) – 39 eurus, iš viso 78,10 eurų; J. Š. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 26,07 eurų; A. S. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) – 26,07 eurų; V. M. už 2014 metų 3 mėnesius (birželio, liepos ir rugpjūčio) – 8,69 eurų.
Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kalta dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta visiškai. Kodėl pasisavino pinigus, paaiškinti negali, dėl padaryto labai gailisi. Taip pat nurodo, jog ketina pinigus dalimis grąžinti minėto kaimo gyventojams, pradėjusi dirbti, nuo 2016 m. liepos 15 d. Šiuo metu atlieka virėjos praktiką.
Nukentėjusioji N. Z. teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusieji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nes tikisi, kad kaltinamoji pinigus grąžins gera valia.
Kaltinamoji M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kurio gyventojai naudojasi arteziniu gręžiniu. Naudojantis gręžiniu yra naudojama elektros energija. Su AB „Lesto“ sutartį dėl elektros energijos suvartojimo visų kaimo gyventojų vardu sudarė H. V.. Kaimo gyventojai jam nešdavo pinigus ir H. V. atsiskaitydavo su AB „Lesto“. Paskui V. J., po to J. P., vėliau N. Z. rinko pinigus ir atsiskaitydavo su elektros tinklais. Kuris atsiskaitydavo su elektros tinklais, pas tą būdavo atsiskaitymo knygutė. Elektros dėžutė yra įrengta prie vandens bokšto, ji nėra rakinama, todėl jokio rakto nuo jos nėra. Jokių raštiškų susitarimų, kad kuris nors iš kaimo gyventojų renka pinigus ir juos sumoka elektros tinklams, nebuvo. 2013 m. lapkričio mėn. N. Z. (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje paliko šią atsiskaitymo knygutę pareiškusi, kad ji daugiau pinigų nerinks ir su elektros tinklais neatsiskaitinės. Tuomet (2013 m. lapkričio 1 d.) prie parduotuvės susirinko kai kurie kaimo gyventojai, kurie naudojasi gręžiniu (N. Z., J. K., B. T., P. P., J. Š., S. S.). Visi tarėsi, kas rinks pinigus už suvartotą elektros energiją ir juos įmokės AB „Lesto“. Niekas nenorėjo prisiimti tokios atsakomybės, nes beveik pas kiekvieną reikia vaikščioti ir prašyti pinigų. M. K. sutiko imtis šio darbo. Jokio raštiško susitarimo nebuvo. Visi pasitarė. Po to, kai N. Z. paliko knygutę, buvo susidaręs įsiskolinimas už 500 kw. Todėl visi sutarė, kad gyventojai suneš pinigus už šią skolą ir mokės už toliau suvartojamą elektros energiją. Sutarė, kad jie neš po 20 Lt. Kas susirinkimo metu turėjo pinigų, tie iš karto M. K. ir davė. Todėl 2013 m. lapkričio 20 d. ji iš karto sumokėjo už 300 kw (tiek buvo tuo metu surinkusi pinigų). Sutarties savo vardu su AB „Lesto“ ji nesudarinėjo. Paimdama atsiskaitymo knygutę, tai yra sutikdama rinkti iš gyventojų pinigus už elektros energiją ir juos įmokėti AB „Lesto“, jokio gyventojų sąrašo, kurie naudojasi tuo arteziniu gręžiniu, negavo. Tiesiog žinojo, kas kaime tuo gręžiniu naudojasi ir iš tų reikalavo pinigų. Kai M. K. atnešdavo pinigus, ji apie tai užsirašydavo, tačiau niekas niekur nepasirašinėjo. Buvo sutarta, kad tie, kurie vandenį naudoja gyvulių girdymui, moka po 15 Lt, kurie gyvulių neaugina ir tie, kurie gyvena tiktai vasarą (duomenys neskelbtini) kaime, tai moka po 10 Lt už vasaros mėnesius. Visi, kurie privalėjo mokėti, už 2014 metus pilnai atsiskaitė. V. A. už 2014 m. vasaros 3 mėnesius sumokėjo 30 litų. Ji moka tik už vasarą, nors gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, bet vandenį ji iš gręžinio ima tik vasarą. Už 2015 m. vieną mėnesį ji sumokėjo 5 eurus (nes buvo karšta ir daugiau naudojo vandens). Dar jos brolis ir žentas jai sumokėjo po 5 eurus du kartus (nes laistė daržus ir kieme pastatė didelį vandens baseiną). B. T. (mokėjo jo sutuoktinė) už 2014 metus atsiskaitė visiškai. J. P. už 2014 metus sumokėjo visiškai (15 Lt x 12 mėn.), o už 2015 metus sumokėjo 7 kartus po 4,5 eurų. P. P. už 2014 metus sumokėjo visiškai (15 Lt x 12 mėn.), o už 2015 metus sumokėjo 8 kartus po 4,5 eurų. J. K. 2014 metais 2 mėnesius mokėjo po 10 litų, o 10 mėnesių po 8 litus (jis teigė, kad vandenį naudoja tik namie, gyvulių negirdo, vandenį jiems ima iš upės). 2015 metais jis 5 kartus sumokėjo po 3 eurus. Ž. Š. už 2013 metų įsiskolinimą davė 20 litų, už 2014 metus iš viso davė 50 litų, o už 2015 metus jis nesumokėjo. J. Š. (jo motina) sumokėjo 30 litų už 2013 metus, už 2014 metus visus mėnesius po 10 litų, o už 2015 metus visai nemokėjo. N. Z. sumokėjo už 2014 metus visus mėnesius po 15 litų, už 2015 metų 6 mėnesius po 4,5 eurų, o už liepos mėnesį ji sumokėjo 5 eurus. S. S. visus 2014 metus mokėjo po 15 Lt, 2015 m. 6 mėnesius po 4,50 eurų ir 2 mėnesius po 5 eurus. V. M. (jis būna tik vasarą) už 2014 metų vasaros 3 mėnesius sumokėjo 30 Lt, o už 2015 metus nemokėjo. A. S. už 2014 metų visus mėnesius sumokėjo po 10 Lt, o už 2015 metus nemokėjo pinigų. A. P., J. P. iš viso nėra davę pinigų. Teigia, kad arteziniu gręžiniu nesinaudoja. Nuo 2013 metų spalio pabaigos M. K. šeima turi išsigręžusi savo gręžinį ir nuo tų pačių metų lapkričio mėnesio bendru kaimo gręžiniu nesinaudoja. Bendru kaimo gręžiniu naudojasi ir žmonės, kurie nuo 2014 metų gruodžio mėn. nusipirko ir įsirengę gyvena buvusiame parduotuvės pastate. Tačiau niekas jai iš šio namo pinigų nemokėjo. M. K. pirmą kartą sumokėjo už elektrą (už 300 kw) 2013 m. lapkričio 20 d. Mokėdama pildė atsiskaitymo knygelę. Tai buvo paskutinis atsiskaitymo knygelės lapas. Paskui telefonu užsakė naują atsiskaitymo knygelę, tačiau ją atsiuntė labai vėlai, todėl sekantį kartą mokėjo už elektros energiją tik 2014 m. balandžio 22 d. Tuomet ji sumokėjo už 280 kw. Ji sumokėjo tuos pinigus, kuriuos surinko (su atneštom skolom). Mokėjo per terminalą pagal elektros skaitliuko parodymus. M. K. nesuprato, kaip ji atsiskaitymo knygelėje sumaišė skaičius. Paskutinis mokėjimas buvo už 280 kw (sumokėjo 132,72 eurų). Po to (nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 metų liepos mėnesio) iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų pinigus ji rinko, bet daugiau AB „Lesto“ už vandens bokšto suvartotą elektros energiją nemokėjo. Kiek iš viso buvo surinkusi pinigų, nežino. Ji patvirtino, kad iš visų asmenų, išvardintų jai pateiktame įtarime, surinko įtarime nurodytas pinigų sumas ir šių pinigų nesumokėjo AB „Lesto“. Ji šiuos pinigus pasisavino. Sutikdama iš gyventojų rinkti pinigus ir juos sumokėti AB „Lesto“, ji taip ir planavo pasielgti. Iš anksto nebuvo sugalvojusi šių pinigų pasisavinti. Ji du kartus AB „Lesto“ už vandens bokšto suvartotą elektros energiją pinigus sumokėjo. M. K. supranta, kad surinkdama iš (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų pinigus ir jų nesumokėdama AB „Lesto“, tai yra juos pasisavindama, padarė nusikaltimą, gailisi. Kodėl šitaip pasielgė, nežino, neturi paaiškinimo (1 t., 145-148, 153-155 b. l.). Daiktų pateikimo metu M. K. pateikė sąrašą asmenų, kas ir kiek pinigų jai sumokėjo 2015 m. už elektros energiją, bei apmokėjimo kvitus (1 t., 134-140 b. l.).
Nukentėjusioji P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. K. bendru žodiniu (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų susitarimu rinko iš šio kaimo gyventojų pinigus ir šiuos pinigus turėjo sumokėti AB „Lesto“ už kaimo vandens bokšto sunaudojamą elektros energiją. Vėliau išaiškėjo, AB „Lesto“ pinigų ji nesumokėjo ir kaimo gyventojams jų negrąžino, pinigus pasisavino. Todėl kaimo gyventojai iš naujo surinko pinigus ir padengė AB „Lesto“ už vandens bokšto sunaudotą elektros energiją susidariusį įsiskolinimą. P. P. M. K. 2014 metais už visus 12 mėnesių sumokėjo po 15 Lt ir 2015 m. už pirmus 8 mėn., po 4,50 eurų (1 t., 1, 11-14 b. l.).
Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. K. 2014 m. sumokėjo 3 kartus po 10 Lt už birželio, liepos ir rugpjūčio mėn., o 2015 m. – 4 kartus po 5 eurus už gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. (1 t., 18-22 b. l.).
Nukentėjusioji N. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. K. 2014 metais už 12 mėnesių sumokėjo po 15 Lt, o 2015 m. už pirmus 6 mėnesius – po 4,50 eurų ir už vieną mėnesį – 5 eurus (1 t., 27-32 b. l.).
Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. K. 2014 m. už visus 12 m. sumokėjo po 15 Lt bei už 2015 m. 7 pirmus mėnesius – po 4,50 eurų (1 t., 38-40 b. l.).
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. K. nuo 2014 m. kovo mėn., 10 mėnesių mokėjo po 8 Lt bei 2015 metais už pirmus 5 mėnesius 5 kartus mokėjo po 4 eurus (1 t., 46-48 b. l.).
Nukentėjusysis Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. K. už 2014 metų 9 mėnesius (nuo balandžio iki gruodžio) sumokėjo 50 Lt. 2015 m. jis M. K. pinigų nemokėjo (1 t., 54-56 b. l.).
Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji M. K. 2014 m. už visus 12 mėnesių sumokėjo po 15 Lt bei už 2015 m. 6 mėn. (nuo sausio iki birželio) – po 4,50 eurų, o dar už du mėnesius po 5 eurus. Paskutinį kartą 5 eurus ji M. K. sumokėjo galimai 2015 m. liepos mėn. (1 t., 62-64 b. l.).
Nukentėjusysis B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. K. 2014 m. už visus 12 mėnesių sumokėjo po 15 Lt bei už 2015 m. pirmus 2 mėnesius – po 4,50 eurų, o dar už 6 mėnesius – po 5 eurus (1 t., 70-72 b. l.).
Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. K. 2014 m. už visus 12 mėn. sumokėjo po 10 Lt, o už 2015 m. jis M. K. pinigų nemokėjo (1 t., 78-80 b. l.).
Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. K. 2014 m. už visus 12 mėn. sumokėjo po 10 Lt, o už 2015 m. jis M. K. pinigų nemokėjo (1 t., 86-87 b. l.).
Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. K. už 2014 m. 3 mėnesius (birželio, liepos ir rugpjūčio) sumokėjo po 10 Lt, o už 2015 m. jis M. K. pinigų nemokėjo (1 t., 93-95 b. l.).
Liudytojas H. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaimo gyventojų bendru žodiniu sutarimu buvo nuspręsta, kad sutartis su AB „Lesto“ dėl atsiskaitymų už sunaudotą elektros energiją bus sudaryta jo vardu ir gyventojai pinigus už bokšto sunaudotą elektros energiją mokės jam, o jis pinigus mokės AB „Lesto“. Nuo sutarties sudarymo su AB „Lesto“, t. y. nuo 1999 m. kovo 17 d. iki 2006 m. H. V. pinigus rinko ir prižiūrėjo bokštą. 2006 metais jis savo kieme išsikasė artezinį šulinį ir kaimo bokšto tiekiamas vanduo jam buvo nebereikalingas. Nuo 2006 m. mokėjimų knygelę ir pinigų surinkimą jis atidavė V. J., po to šias pareigas perėmė J. P., po jo – N. Z., po jos – M. K.. 2015 m. rugpjūčio 17 d. H. V. gavo raginimą susimokėti įsiskolinimą AB „Lesto“ už elektros energiją. Raginime buvo nurodyta, kad jis skolingas 367,78 eurų. Bendraujant su AB „Lesto“ darbuotojais sužinojo, kad už gręžinio suvartotą elektros energiją yra nemokėta nuo 2014 m. balandžio 22 d. 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsiskolinimas sudarė 421,70 eurų. Bendraujant su gyventojais jis sužinojo, kad pinigus jie mokėjo M. K., bet kaip paaiškėjo, ji jų nesumokėdavo AB „Lesto“, o pasisavino ( 1 t., 100 b. l.). Pateikė 1999 m. kovo 17 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį (1 t., 122 b. l.).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kaime vandens bokštu naudojasi daugelis šio kaimo gyventojų, kurių bendru sutarimu už bokšto sunaudotą elektros energiją paskutinė pinigus rinko ir juos turėjo AB „Lesto“ sumokėti M. K.. Tačiau 2015 m. viduryje paaiškėjo, kad AB „Lesto“ susidarė apie 422 eurų įsiskolinimas už vandens bokšto sunaudotą elektros energiją. Paaiškėjo, kad M. K. beveik 1,5 metų AB „Lesto“ už vandens bokšto sunaudotą elektros energiją nemokėjo, nors iš kaimo gyventojų pinigus rinko. Kadangi M. K. pinigų žmonėms negrąžino, o bokšte elektros tiekimas (už įsiskolinimą) buvo atjungtas, tai (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai iš naujo surinko pinigus ir patys padengė AB „Lesto“ įsiskolinimą. Žmonės pinigus įsiskolinimo padengimui sunešė J. K., kuris per (duomenys neskelbtini) paštą sumokėjo AB „Lesto“ susidariusį įsiskolinimą, bei sudarė su AB „Lesto“ sutartį dėl apmokėjimo už vandens bokšto sunaudojamą elektros energiją (1 t., 103-105 b. l.).
Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasarą šiuo bokštu naudojosi, todėl M. K. sumokėjo 30 Lt. M. K. yra S. A. brolio žmona. Dėl jai sumokėtų 30 Lt, jokių pretenzijų neturi (1 t., 110-112 b. l.).
2015 m. rugsėjo 18 d. AB „Lesto“ pažymoje Nr. 50220-5472 nurodyta, kad paskutinis mokėjimas už objekte ((duomenys neskelbtini) k. vandens bokšte) suvartotą elektros energiją atliktas 2014 m. balandžio 22 d., atsiskaityta iki elektros apskaitos prietaiso Nr. 308026 rodmens 12 527 kWh. Mokėjimo metu deklaruotas rodmuo sutapo su faktiškai apmokėtu rodmeniu. Paskutinis elektros apskaitos prietaiso patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d. Patikrinimo metu nustatytas faktinis rodmuo – 15 796 kWh. Objekte susidaręs neapmokėtos elektros energijos kiekis – 3 268,99 kWh. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuota 421,70 eurų skola (1 t., 127-128 b. l.). 2015 m. rugsėjo 23 d. AB „Lesto“ pažymoje Nr. 50220-5531 nurodyta, kad susidariusi skola už elektros energiją, suvartotą objekte ((duomenys neskelbtini) k. vandens bokšte ) buvo sumokėta 2015 m. rugsėjo 17 d., atlikus 421,70 eurų įmoką ( 1 t., 130-131 b. l.).
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal LR BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal LR BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad M. K. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, pasireiškusią tuo, kad nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. liepos mėnesio bendru (duomenys neskelbtini) gyventojų žodiniu susitarimu rinkdama iš šio kaimo gyventojų pinigus, už naudojant (duomenys neskelbtini) kaimo artezinį gręžinį suvartotą elektros energiją, ir bendru gyventojų žodiniu susitarimu privalėdama už suvartotą elektros energiją šiuos jai patikėtus gyventojų pinigus sumokėti AB „Lesto“, bendrovei sąmoningai pinigų nemokėjo ir tokiu būdu pasisavino (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų jai patikėtą turtą (pinigus) – 515,85 eurų, t. y. V. A. jai sumokėtus 28,69 eurų, N. Z. – 71,10 eurų, P. P. – 75,10 eurų, R. P. – 70,60 eurų, L. K. – 40,85 eurų, Ž. Š. – 14,48 eurų; S. S. – 76,10 eurų, B. T. – 78,10 eurų, J. Š. – 26,07 eurų, A. S. – 26,07 eurų, V. M. – 8,69 eurų. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji M. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo jos pačios prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, jos rašytinis prisipažinimas bei parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 145-148, 153-155 b. l.), nukentėjusiųjų P. P. (1 t., 11-14 b. l.), V. A. (1 t., 18-22 b. l.), N. Z. (1 t., 27-32 b. l.), R. P. (1 t., 38-40 b. l.), L. K. (1 t., 46-48 b. l.), Ž. Š. (1 t., 54-56 b. l.), S. S. (1 t., 62-64 b. l.), B. T. (1 t., 70-72 b. l.), J. Š. (1 t., 78-80 b. l.), A. S. (1 t., 86-87 b. l.), V. M. (1 t., 93-95 b. l.), liudytojų H. V. (1 t., 100 b. l.), J. K. (1 t., 103-105 b. l.) parodymai bei AB „Lesto“ pateiktos pažymos (130-131 b. l.). Kaltinamosios nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina teisingai pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Įstatymas priskiria ją prie nesunkių nusikaltimų.
Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Prokurorė Palmira Pečiulienė teisiamojo posėdžio metu prašė, įvertinus visas bylos aplinkybes, kad kaltinamoji atlieka virėjos praktiką ir viešųjų darbų atlikti neturės galimybės; šiuo metu dar nedirba iš paskirtos baudos taip pat neturės galimės sumokėti, prašė kaltinamajai skirti 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams ir vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, minėtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams.
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, t. y., kad ji neteista (1 t., 156 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 159 b. l.), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašyta (1 t., 158 b. l), šiuo metu atlieka virėjos praktiką (duomenys neskelbtini) ir ketina po praktikos įsidarbinti bei gauti pajamas, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), teisiamajame posėdyje pažadėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, taip pat į tai, jog kaltinamosios M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamajai skirti prokurorės siūlomą laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidedant jos vykdymą, kadangi tokia bausmė būtų per griežta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 3 MGL dydžio baudą. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajai skiriama 2 MGL dydžio bauda, kurią kaltinamoji įpareigojama sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1,3 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
M. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 3 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) MGL dydžio, t. y. 75,32 eurų, baudą, įpareigojant ją sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Širvintų rajono apylinkės teismo Dokumentų priėmimo skyrių.
Išaiškinti nuteistajai, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Katinienė