Civilinė byla Nr. e2A-644-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00853-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovėms Rubin Mühle GmbH ir AXA Versicherung AG dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Tasty Foods, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovių Rubin Mühle GmbH (toliau – ir RM) ir AXA Versicherung AG solidariai 109 188,04 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal Gamybos sutartį, sudarytą su CPW S. A. (toliau – CPW), pastarajai gamino ir tiekė produkciją. Gamybos sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo pati pirkti produktus, reikalingus gaminiams pagal CPW užsakymus pagaminti, tačiau šalys susitarė, kad visus ieškovės pasitelktus tiekėjus iš anksto turi patvirtinti CPW (Gamybos sutarties 3.2 punktas). Ieškovė 2019 m. sausio 30 d. sudarė Produktų pirkimo sutartį su atsakove RM, kuri iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo vienintelė CPW patvirtinta ieškovės avižinių miltų tiekėja. Vykdydama vieną iš CPW užsakymų, ieškovė iš RM užsakė avižinių miltų. RM 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovei pristatė 15 000 kg avižinių miltų, kurių pagaminimo data – 2019 m. liepos 26 d. (toliau – Miltų partija). Pristačius Miltų partiją, ieškovės darbuotojai apžiūrėjo gautas žaliavas (jų pakuotes), tačiau nenustatė vizualiai matomų defektų, todėl pristatytą užsakymą priėmė ir iškrovė ieškovės sandėlyje. Ieškovė pristatytą RM Miltų partiją gamyboje pradėjo naudoti nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant vieną iš dozavimo procedūrų, ieškovės darbuotojai Miltų partijoje aptiko vabzdį. Ieškovės darbuotojams pakartotinai peržiūrėjus likusią Miltų partiją, buvo aptikti vabzdžiai 3 iš 10 patikrintų miltų maišų. Iškart po incidento ieškovė kreipėsi į biologą L. Grigaliūną, kuris nustatė, kad atsiųstose miltų nuotraukose užfiksuotas vabzdys yra mažasis milčius (lot. Tribolium confusum), kuris nuo kiaušinėlių padėjimo iki suaugusios subrendusios patelės (būtent tokios, kokia buvo rasta RM Miltų partijoje) išsivysto per maždaug 52 dienas. L. Grigaliūnas taip pat pažymėjo, jog jeigu miltai buvo gauti 2019 m. rugpjūčio 9 d., tuomet galima daryti išvadą, kad miltai buvo užkrėsti ne Tasty Foods, UAB gamykloje (sandėliuose), nes per tokį trumpą laiką kiaušinėliai, jei jie būtų padėti Tasty Foods, UAB gamykloje, nebūtų spėję išsivystyti iki suaugusio vabzdžio stadijos. Iš esmės tokią pat išvadą padarė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras (toliau – Gamtos tyrimų centras), kuris nurodė, jog mažojo milčiaus vystymosi ciklas trunka vidutiniškai 35–90 dienų, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Ieškovė nedelsdama sustabdė CPW produkcijos gamybą naudojant Miltų partiją ir tą pačią dieną (2019 m. rugsėjo 10 d.) kreipėsi į miltus patiekusią tiekėją RM su pretenzija dėl įvykusio incidento. RM atsakė, kad jų miltuose vabzdžiai negalėjo atsirasti, tačiau 2019 m. rugsėjo 11 d. RM atsiėmė iš ieškovės visą likusią Miltų partiją (12 363 kg iš 15 000 kg). Apie rastus vabzdžius ieškovė taip pat informavo užsakovę CPW, kuri nusprendė sustabdyti ir iš rinkos atšaukti visą iš RM Miltų partijos pagamintą produkciją.
3. Atsakovės RM pristatyta netinkamos kokybės Miltų partija lėmė ieškovei atsiradusius 120 518,36 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 101 912,15 Eur tiesioginiai nuostoliai pagal užsakovės pateiktas sąskaitas už sunaikintą produkciją, pagamintą iš Miltų partijos, bei netinkamos produkcijos sandėliavimo ir sunaikinimo išlaidos; 17 277,90 Eur ieškovės negautos pajamos už produkciją, kurią ieškovė, gavusi CPW užsakymą, pagamino, bet sunaikino dar iki jos perdavimo CPW; 400 Eur patalpų dezinfekavimo išlaidos; 928,31 Eur produkcijos sunaikinimo išlaidos. Kadangi ieškovės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė kompensavo ieškovei 11 330,32 Eur nuostolių sumą, ieškovė sumažino prašomą priteisti sumą iki 109 188,04 Eur. Ieškovės teigimu, tiek Miltų partijos tiekėja RM, tiek jos draudikė AXA Versicherung AG nepagrįstai atsisako atlyginti nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovėms 14 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 312,60 Eur dokumentų vertimo išlaidų, valstybei 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; civilinės bylos medžiagą, susijusią su Tasty Foods, UAB 2020 m. spalio 6 d. patvirtinimu dėl sunaikintos produkcijos ir CPW 2020 m. spalio 7 d. pažymą pripažino nevieša; grąžino ieškovei 85 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog patiektų prekių apkrėtimas vabzdžiais įvyko išimtinai atsakovės RM gamykloje. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. biologo L. Grigaliūno išvados, UAB ,,Dezinfa“ ataskaita ir Gamtos tyrimų centro raštas iš esmės yra susiję su vabzdžių vystymosi ciklo aprašymu ar su ieškovės patalpų švaros kontrolės užtikrinimu, tačiau šie įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad vabzdžiai atsirado atsakovės RM gamykloje.
6. Teismas nesivadovavo ir pagal ieškovės užsakymą prof. dr. S. Ignatowicz 2021 m. sausio 6 d. atliktu tyrimu, kurio išvadose nurodyta, jog atsakovės RM patiekta produkcija greičiausiai buvo užteršta mažaisiais milčiais gamintojo teritorijoje. Teismas konstatavo, kad S. Ignatowicz tyrime iš esmės yra išdėstyta kritika atsakovių pateiktai Arnheiter & Neff GmbH išvadai, o tai, teismo vertinimu, neatitinka Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. kovo 29 d. patvirtintų rekomendacijų privatiems teismo ekspertams, pagal kurias ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, neturi teisės teikti vertinimo dėl kito eksperto surašyto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, ir toks vertinimas peržengia ekspertų specialiųjų žinių ribas. Dėl to, anot teismo, yra pagrindas laikyti, kad S. Ignatowicz iš esmės atliko ne specialių žinių reikalaujantį tyrimą, o teisinį vertinimą, kas neatitinka Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtintų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 7.3 punkto nuostatų. Teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog S. Ignatowicz tyrime padarytos kai kurios išvados nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės – nurodymas aplinkybių, jog UAB ,,Dezinfa“ yra viena geriausių kenkėjų kontrolės įmonių Lietuvoje ir šios įmonės darbuotojai naudoja modernias monitoringo priemones – tuo labiau nepagrindžiant, kokiais duomenimis vadovautasi padarant tokias išvadas; nurodyta aplinkybė, kad ieškovės naudojamose patalpose anksčiau nebuvo pasitaikę užkrato atvejų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog kenkėjas galėjo atsirasti produkcijoje būtent tuo metu, kai buvo atsakovės RM dispozicijoje. Be to, iš S. Ignatowicz pateiktos medžiagos matyti, kad tyrimui nebuvo pateikti visi byloje esantys aktualūs dokumentai, taip pat išvada grindžiama duomenimis, kurių nėra pateiktoje medžiagoje ar civilinėje byloje Tai, pasak teismo, taip pat neleidžia laikyti pateiktos išvados objektyvia ir nešališka. S. Ignatowicz teigia, kad atsakovės nepateikė įrodymų, jog RM patalpose nėra miltinių vabzdžių, nepateikė ataskaitos apie kenkėjų stebėseną, kai byloje yra pateiktos atsakovės RM kenkėjų antpuolio ir veiksmų prieš juos ataskaitos. Nepagrįstas duomenimis teiginys, kad miltai galėjo būti užkrėsti mažuoju milčiumi gamybos proceso stadijos metu (prieš pakavimą), kai byloje yra atsakovės RM pateikta informacija, jog visi cechai (avižinių dribsnių, flokuliacijos ir pakavimo į maišelius) yra ilgą laiką kaitinami 65 laipsnių temperatūroje karštu oru; taip pat nepagrįsti S. Ignatowicz teiginiai, kad atsakovės RM gamykla buvo (ir vis dar yra) užkrėsta miltiniais vabalais, nes gamykla gauna žaliavas iš įvairių tiekėjų; galiausiai, anot teismo, atsakovės pagrįstai teigia, jog S. Ignatowicz nei lankėsi atsakovės RM gamykloje, nei atliko atsakovės RM taikomų procedūrų patikros, tai irgi leidžia teigti apie išvados neobjektyvumą. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovių pateiktus duomenis, AIB standartas yra Amerikos prekybos standartas, kuris taikomas kepyklų pramonei, šis standartas nėra taikomas malūnų pramonei Europoje; byloje nėra duomenų, jog ieškovė su atsakove RM būtų kada sutarusios dėl šio standarto taikymo, ir tai neturėtų reikšmės kitiems atsakovės RM taikomiems standartams (IFS).
7. Teismas nurodė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog miltų substrate rastas vabzdys buvo mažasis milčius. Ieškovė remiasi biologo L. Grigaliūno išvada, kurioje nurodyta, kad buvo apžiūrėtos ieškovės pateiktos nuotraukos. Tačiau atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro išvadoje teigiama, kad pateiktos nuotraukos (tos pačios, kurios ieškovės buvo teiktos biologui L. Grigaliūnui) yra nepakankamos tiksliam vabzdžio rūšies identifikavimui; siekiant vienareikšmiškai nustatyti, ar ginčo vabzdys yra būtent mažasis milčius, turi būti atlikti vabzdžio tyrimai mikroskopuojant. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad pateiktas apžiūrai vabzdys yra ,,panašus“ į Tribolium genties suaugėlį, o šios genties rūšių Lietuvoje aptinkamos kelios, pvz., mažasis buožiaūsis milčius (lot. Tribolium castaneum), milčius ardytojas (lot. Tribolium destructor) ir mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog tikslus vabzdžio rūšies nustatymas turi ypatingos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes, kaip nurodyta, atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro išvadoje, mažasis milčius yra ropojantis ir neskraido, tačiau buožiaūsis milčius – skraido. Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad vabzdys negalėjo atsirasti tiek transportuojant produkciją, tiek ir ją saugant sandėlyje, būtent vabzdžiui atskridus iki patiektos produkcijos. Kita svarbi Gamtos tyrimų centro išvadoje nurodyta aplinkybė dėl mažojo milčiaus galimybių prasiskverbti pro popierines ir (ar) plastikines pakuotes. Ieškovės pateikti duomenys tvirtina, kad mažasis milčius neturi galimybės pragraužti (prakiurdyti) pakuotės medžiagų, nes nėra priskiriamas penetratorių grupei, tačiau kaip matyti iš atsakovių pateiktos Gamtos tyrimų centro išvados, mažasis milčius gali prasiskverbti pro pakuotes, taip pat nurodyta, jog mažasis milčius gali nesunkiai prasiskverbti pro popierines ir kartotines pakuotes bei gali graužti polistireną, polietileną, etilenvinilacetatą, polivinilchloridą ir kt. Taigi, šie duomenys patvirtina atsakovių poziciją dėl įvairių kitų šaltinių, iš kurių galėjo atsirasti vabzdys miltų substrate, ir tai galėjo būti ne tik ieškovės patalpos, bet ir pervežimo įmonės transporto priemonės, nes vabzdys galėjo prasigraužti pro miltų maišą. Galiausiai išvadoje nustatyta, kad mažojo milčiaus suaugėliai gali išgyventi net 3 metų laikotarpį, kas nepaneigia galimybės šiam vabzdžiui atsirasti ir gyventi tiek ieškovės, tiek ir netoliese esančiose patalpose (pvz., iki 100 m, kaip patvirtino liudytoja, esančio malūno), visiškai šiuo konkrečiu atveju neturint reikšmės pateiktiems duomenims apie jų vystymosi ciklus ir laikotarpius.
8. Teismas nurodė, kad atsakovių pateikta Gamtos tyrimų centro išvada laikytina objektyviausia ir labiausiai nešališka, kai byloje abi šalys kreipėsi į šią instituciją dėl atitinkamos informacijos gavimo, o UAB ,,Dezinfa“ bei prof. dr. S. Ignatowicz išvados pateiktos pagal ieškovės pavedimą bei šiems asmenims neturint visų byloje esančių aktualių duomenų.
9. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad nėra pateikta duomenų apie ieškovės galutinės produkcijos, kuri buvo gaminama iš patiektų miltų, kokybės pažeidimus; bylos medžiaga patvirtina bei apklausta liudytoja taip pat nurodė, kad ieškovė gamybos procese tiek prieš rankinio dozavimo procedūrą, tiek ir jos metu atlieka vizualią visų maišų patikrą dėl pašalinių kūnų ir kenkėjų, be to, ieškovės gamyboje naudojant miltus kenkėjų ar pašalinių objektų nebuvo aptikta. Atsakovės pateikė duomenis, patvirtinančius, jog RM gamybos procese naudojama tokia prekių gamybos technologija, kuri visiškai paneigia prekių su vabzdžiais galimybę: atsakovės RM įmonė atitinka Europos Sąjungos RVASVT (HACCP; rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (maisto savikontrolės sistema) kontrolės sistema, naudojama maisto tvarkymo įmonėse, apimanti RVASVT (HACCP) bei bendrąsias programas (patalpų ir teritorijos, žaliavų ir medžiagų, įrangos priežiūros, personalo, sanitarijos, nesaugios produkcijos sulaikymo ir paėmimo iš rinkos) reikalavimus ir jų sertifikavimo kriterijus; RM įmonė yra tarptautiniu mastu sertifikuota pagal DIN-ISO50001 ir IFS-maisto standartą, kas užtikrina gaminamos produkcijos kokybę. Be to, gamybos procese prekių mėginiai yra reguliariai analizuojami ir vertinami laboratorijose – pirmajame gamybos etape avižos nulupamos, t. y. avižų branduolys yra atskiriamas nuo korpuso, ir, siekiant išvengti avižų branduolių oksidacijos, avižų branduoliai tris valandas krosnyje džiovinami 80 ?C temperatūroje; po to avižų branduoliai pjaustomi ir tuo pačiu metu 20 minučių kaitinami 100 ?C temperatūroje, ir, kaip nurodo atsakovės, šie veiksmai atliekami laikantis maisto savikontrolės sistemos taisyklių, o šviežiai paruoštuose miltuose ir juos kaitinant minėtoje temperatūroje, akivaizdu, jog minėti vabzdžiai neišgyvena. Taip pat gamybos metu tikrinami mėginiai yra fiksuojami atsakovės RM intranete, t. y. vidaus kompiuterių tinkle saugomose ataskaitose, bei prekių gaminimo laikotarpiu – 2019 m. rugsėjo mėn. – incidentų RM gamykloje nebuvo aptikta ir užfiksuota. Gamybos metu kas valandą produkcijos gaminiai įpilami į dubenį, kurį reguliariai apžiūri paskirtas darbuotojas, nustatantis, ar nėra kokių nors produkcijos nukrypimų nuo nustatytų kokybės normų, ir gaminant prekes nebuvo aptikta neatitikčių. Galiausiai, anot teismo, atsakovių pateikti duomenys patvirtina, kad atlikus atsiimtų miltų likučio (apie 80 proc.) patikrinimą, nebuvo rasta kenkėjų nei maišų viduje, nei jų išorėje, ieškovės atplėštuose maišuose taip pat nebuvo rasta užkrato ar kitų pašalinių daiktų (įskaitant ir mažąjį milčių). Atsakovės RM pateiktos avižų ir dribsnių malūnų bei produktų pakavimo kokybę užtikrinančios schemos patvirtina, kad prekių gaminių kontrolė vyksta kas valandą ir net galutinėje (atrankinėje) stadijoje. Taigi, esant šiems duomenims, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad užkratas atsakovės RM produkcijoje galėjo atsirasti dėl naudojamos technologijos ar vykdomos veiklos, ir šie duomenys paneigia ieškovės nurodytus teiginius, jog atsakovė RM nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo nekaltumą.
10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė RM atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės kilimą. Nenustačius atsakovės RM neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir atsakovės AXA Versicherung AG civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė Tasty Foods, UAB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – būtent RM privalėjo įrodyti, kad ne dėl jos veiksmų atsirado žala. Ginčo santykiams taikytina Jungtinių Tautų konvencija Dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija). Jeigu pirkėjas pagal Konvencijos nuostatas praneša pardavėjui apie defektus, tai turi būti laikoma, kad pirkėjas įrodo, jog defektai jau egzistavo iki rizikos perėjimo, todėl įrodinėjimo našta, kad buvo priešingai, tenka pardavėjui. Analogišką išvadą iš esmės patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tai reiškia, jog sutartinių santykių šaliai siekiant pritaikyti savo kontrahentui (verslininkui) sutartinę civilinę atsakomybę, pakanka įrodyti vien tik patį prievolės pažeidimo faktą.
11.2. Teismas padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus – netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį ir tikimybių pusiausvyros principą, todėl nepagrįstai laikė neįrodytomis aplinkybes dėl RM neteisėtų veiksmų; tendencingai ir šališkai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojos parodymus; nepagrįstai nesirėmė biologo L. Grigaliūno ir entomologo prof. dr. S. Ignatowicz ekspertinio pobūdžio išvadomis, patvirtinančiomis RM neteisėtais veiksmais apeliantei sukeltą žalą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vabzdžiai atsirado uždarų maišų viduje ir iš išorės negalėjo į juos patekti. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovių pateiktą Arnheiter & Neff GmbH išvadą, kuri buvo surašyta atlikus RM patalpų patikrinimą daugiau nei po metų po Miltų partijos pagaminimo. Teismas suteikė pernelyg didelę reikšmę Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadai, nuspręsdamas, kad vabzdžiai galėjo atsirasti Miltų partijoje prasigraužę pakuotes. Gamtos tyrimų centro išvada nepatvirtina tokios vienareikšmės išvados, kokią padarė pirmosios instancijos teismas, nes joje konstatuota, kad „[t]iksliam atsakymui, ar mažasis milčius gali prasiskverbti pro Priede Nr. 1 vaizduojamas pakuotes, reikėtų atlikti eksperimentinius bandymus.“ Be to, ši išvada prieštarauja kitų dviejų specialistų (S. Ignatowicz ir L. Grigaliūno) išvadoms, kuriose nurodyta, kad minėti vabzdžiai neturi galimybės (nėra linkę) prakiurdyti (pragraužti) pakuotės medžiagų. Tokio masto vabzdžių antpuolio atveju jų būtų surasta ir gaudyklėse, tačiau ten jų nebuvo rasta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad RM po ieškovės pretenzijos pateikimo nedelsdama atsiėmė Miltų partijos likutį ir grąžino už ją sumokėtus pinigus. Ši aplinkybė patvirtina, kad RM pagal Produktų pirkimo sutarties 3.2 punktą pripažino savo atsakomybę bei prisiėmė neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismas nepagrįstai ignoravo įrodymus, kad vabzdžiai negalėjo išsivystyti per laikotarpį, kol Miltų partija buvo pas ieškovę. Teismas šališkai suabsoliutino RM teiginius dėl gamybos proceso, kuris neva savaime patvirtina, kad vabzdžių pas RM nebuvo. Byloje RM nepateikė kenkėjų kontrolės programų, o tik rėmėsi įvairiais su kenkėjų kontrole nesusijusiais sertifikatais. RM technologiniame gamybos procese yra keli etapai, kuomet produktas gali būti užkrėstas. Be to, po gamybos proceso RM dar tam tikrą laiką sandėliuoja miltus, kur jų užkrėtimas taip pat galimas.
11.3. Teismas neatsižvelgė į netinkamas prekę pristačiusio pardavėjo atsakomybės taikymo sąlygas. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje vadinamąją komercinę (sutartinę) pardavėjo garantiją, nurodoma, jog „[k]ai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.“ Produktų pirkimo sutarties 3.1 – 3.2 punktuose įtvirtinta RM (Pardavėjos) sutartinė garantija. Todėl būtent RM, kaip pardavėja, suteikusi sutartinę garantiją, turi pareigą įrodyti, kad Miltų partija buvo užkrėsta vabzdžiais po jos perdavimo apeliantei dėl to, jog apeliantė pažeidė Miltų partijos naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tokių aplinkybių atsakovės neįrodinėjo. Jei RM siekia įrodyti, kad mažasis milčius gali prasigraužti pro Miltų partijos pakuotę (su kuo apeliantė nesutinka), tai reiškia, kad RM kaip pardavėja neužtikrino savo pareigos supakuoti prekes į tinkamą pakuotę (CK 6.342 straipsnis). Už dėl netinkamos kokybės pakuotės kilusią žalą privalo atsakyti pardavėjas (šiuo atveju – RM).
12. Atsakovės RM ir AXA Versicherung AG atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
12.1. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės RM galimos civilinės atsakomybės dėl viso jos pristatyto Miltų kiekio, bet tik dėl 2 637 kg Miltų, iš kurių ieškovė pagamino galutinį produktą. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad neegzistuoja ir ieškovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
12.2. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami padaryti išvadą, kad Miltų partijoje galimai rastas vabzdys buvo (galėjo būti) mažasis milčius. Teismas, vadovaudamasis Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvada, pagrįstai nusprendė, kad negalima vienareikšmiai teigti, jog rastas vabzdys buvo mažasis milčius, o taip pat, kad vabzdys galėjo atsirasti RM patalpose, o ne transportavimo metu ar Miltų partijos sandėliavimo pas ieškovę metu (kuomet Miltų partijos atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika jau buvo perėjusi ieškovei). Apeliantei neatlikus vabzdžio tyrimo mikroskopuojant bei nesudarius tokios galimybės atlikti šį tyrimą nei atsakovei RM, nei specialių žinių turintiems asmenims, apeliantė neturi pagrindo ir negali teigti, kad teismo išvados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas arba neatitinka byloje esančių įrodymų.
12.3. Net ir mažasis milčius gali prasiskverbti pro popierines ir kartonines pakuotes bei gali graužti polietileną ir kt. medžiagas. Todėl teismas teisingai pažymėjo, kad rastas vabzdys galėjo atsirasti tuo metu, kai Miltų partija buvo sandėliuojama pas apeliantę. Šalia apeliantės sandėlio yra ir malūnas, iš kurio, tikėtina, rastas vabzdys ir galėjo atskristi.
12.4. Ieškovė savo poziciją grindžia tik vienu įrodymu – S. Ignatowicz išvada, nors ji nepatvirtina teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Ši išvada neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl nešališkumo ir objektyvumo. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. kovo 29 d. patvirtintose rekomendacijose privatiems teismo ekspertams Nr. KT-S-37 (17) tiesiogiai įtvirtinta, kad jos taikytinos tiek ekspertui atliekant teismo pavedimą, tiek privačiai konsultuojant proceso šalį ir atliekant tyrimą jos pavedimu, kuris bus vėliau teikiamas byloje kaip rašytinis įrodymas. Rekomendacijos numato, kad ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimą, neturi teisės teikti vertinimo dėl kito eksperto surašyto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, toks vertinimas peržengia ekspertų specialiųjų žinių ribas. Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetenciją. S. Ignatowicz iš esmės vertino kitų ekspertų išvados (Arnheiter & Neff GmbH išvados) pagrįstumą ir teisėtumą, neatliko specialių žinių reikalaujančio tyrimo, bet pateikė teisinį vertinimą. Išvada ne tik pateikta išanalizavus ieškovės subjektyviai atrinktą medžiagą, bet ir grindžiama informacija, kurios nėra ne tik minėtoje medžiagoje, bet ir civilinėje byloje.
12.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nustatant civilinės atsakomybės sąlygas taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, ieškovei turint pareigą įrodyti atsakovės RM neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei ieškovės deklaruojamos žalos. Aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės RM susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o taip pat, jog pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė neturi pareigos įrodyti atsakovės RM civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nusprendė, kad egzistuoja CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatytos civilinės atsakomybės netaikymo atsakovės RM atžvilgiu sąlygos. Aplinkybė, kad sprendime expressis verbis (tiesiogiai) ši teisės norma nenurodyta, nekeičia teismo padarytos išvados esmės.
12.6. Jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ar priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 109 188,04 Eur žalos, kuri nesusijusi su tariamai kokybės trūkumų turinčia Miltų partija.
12.7. Daiktų kokybės garantijos atveju tik tada, kai pirkėjas įrodo daikto konkrečių trūkumų faktą, pardavėjas, siekdamas, kad jam nebūtų taikoma atsakomybė, turi įrodyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių buvimą, t. y. jog pirkėjo nurodyti konkretūs daikto trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Apeliantė nepateikė įrodymų apie jos galutinės produkcijos, kuri buvo pagaminta iš atsakovės RM patiektų Miltų, kokybės pažeidimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl šalių rašytinių paaiškinimų priėmimo
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 21 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pasisakoma dėl tam tikrų atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, taip pat nurodomas papildomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepaskirtos ekspertizės.
16. 2022 m. rugsėjo 22 d. gauti atsakovių rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma atmesti ir nenagrinėti apeliantės papildomų rašytinių paaiškinimų. Nurodoma, kad apeliantės papildomi rašytiniai paaiškinimai pateikti pavėluotai, o juose nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tiek apeliantės, tiek atsakovių rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti atitinkamai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl to šių procesinių dokumentų turinys pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą papildyti apeliacinį skundą (atsiliepimą į apeliacinį skundą) pasibaigus jo padavimo terminui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teisme šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir CPW sudarė Gamybos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti, supakuoti ir tiekti gaminius CPW bei jos susijusioms įmonėms. Gamybos sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo pati pirkti produktus, reikalingus gaminiams pagal CPW užsakymus pagaminti, tačiau šalys susitarė, kad visus ieškovės pasitelktus tiekėjus iš anksto turi patvirtinti CPW (Gamybos sutarties 3.2 punktas).
20. Ieškovė su atsakove RM 2019 m. sausio 30 d. sudarė Produktų pirkimo sutartį, kuria pardavėja (RM) įsipareigojo parduoti pirkėjai (ieškovei) produktus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 (t. y. avižinius miltus), pagal sutartyje ir jos priede nurodytas sąlygas, o pirkėja įsipareigojo juos priimti ir sumokėti sutartyje ar jos priede numatytomis sąlygomis (Produktų pirkimo sutarties 1.1 punktas).
21. Atsakovė RM iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo vienintelė CPW patvirtinta ieškovės avižinių miltų tiekėja.
22. Atsakovė RM 2019 m. rugpjūčio 6 d. perdavė vežėjui, kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d. pristatė ieškovei 15 000 kg avižinių miltų, kurių pagaminimo data – 2019 m. liepos 26 d. Ieškovės darbuotojai, apžiūrėję prekes (jų pakuotes) ir nenustatę vizualiai matomų defektų, pristatytą užsakymą (Miltų partiją) priėmė ir iškrovė ieškovės sandėlyje.
23. Ieškovė atsakovės RM pristatytą Miltų partiją gamyboje pradėjo naudoti nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant vieną iš dozavimo procedūrų, ieškovės darbuotojai Miltų partijoje aptiko vabzdį. Ieškovės darbuotojams pakartotinai peržiūrėjus likusią Miltų partiją, buvo aptikti vabzdžiai 3 iš 10 patikrintų miltų maišų.
24. Ieškovė sustabdė CPW produkcijos gamybą naudojant Miltų partiją ir tą pačią dieną (2019 m. rugsėjo 10 d.) kreipėsi į atsakovę RM su pretenzija dėl vabzdžiais užterštos Miltų partijos. Atsakovė RM 2019 m. rugsėjo 11 d. el. laišku atsakė, kad iš RM patalpų Miltų partija išsiųsta puikios būklės, tačiau RM gera valia sutinka atsiimti Miltų partiją. Atsakovė RM 2019 m. rugsėjo 11 d. atsiėmė iš ieškovės visą likusią Miltų partiją (12 363 kg iš 15 000 kg).
25. Apie rastus vabzdžius ieškovė taip pat informavo užsakovę CPW, kuri nusprendė sustabdyti ir iš rinkos atšaukti visą iš RM Miltų partijos pagamintą produkciją.
26. Ieškovė 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. pakartotinai kreipėsi su pretenzijomis į RM, taip pat į jos civilinės atsakomybės draudikę AXA Versicherung AG, prašydama atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl gaminių, pagamintų naudojant Miltų partiją, utilizavimo.
27. Atsakovė RM 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. vasario 21 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. pateikė atitinkamus atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieškovės pretenzijų reikalavimus kaip nepagrįstus. AXA Versicherung AG 2019 m. spalio 18 d. atsakyme taip pat nurodė, kad RM nėra atsakinga už pareikštus reikalavimus.
28. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį, kuriame reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl pardavėjos pristatytos netinkamos kokybės prekių, t. y. vabzdžiais kenkėjais užterštos Miltų partijos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad neįrodyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovės RM neteisėti veiksmai. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pardavėjos atsakomybės taikymo sąlygas.
Dėl pardavėjos atsakomybės perdavus pirkėjai netinkamos kokybės prekes ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
29. Ieškovę ir atsakovę RM siejo pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė (pirkėja) yra Lietuvoje registruota įmonė, o atsakovė RM (pardavėja) – Vokietijoje registruota įmonė. Šalių sudarytos Produktų pirkimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad sutarčiai ir iš jos atsirandantiems šalių tarpusavio santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
30. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei RM. Tam būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kadangi atsakovė RM yra įmonė, šiuo atveju sutartinė atsakomybė jai kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Procesinė pareiga įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sąlygas, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).
31. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 44 punktą).
32. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš atsakovės RM padaryto sutarties pažeidimo – perduotų netinkamos kokybės prekių, t. y. Miltų partijos, kurioje rasti vabzdžiai kenkėjai. Atsakovė RM, viena vertus, gavusi pirmąją (t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d.) ieškovės pretenziją dėl Miltų partijoje rastų kenkėjų, jau kitą dieną (t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d.) savo transportu atsiėmė iš ieškovės visą likusią nepanaudotą Miltų partiją (12 363 kg iš 15 000 kg). Kita vertus, ieškovei pareikalavus atlyginti žalą dėl sugadintos produkcijos, atsakovė RM tiek atsakymuose į ieškovės pretenzijas, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad sutarties nepažeidė, nes kenkėjai Miltų partijoje galėjo atsirasti jau po prekių perdavimo ieškovės vežėjui.
33. CK 6.320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą. Jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma, kai pirkimo–pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Produktų pirkimo sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad prekės pristatomos pagal EXW Lahr Incoterms 2010 sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad pagal šias sąlygas bei minėtas įstatymo nuostatas pardavėja (atsakovė RM) laikoma įvykdžiusia savo pareigą perduoti prekes (Miltų partiją) nuo jų įteikimo ieškovės pasamdytam vežėjui. Taigi šiuo atveju prekių sugedimo rizika pirkėjai (ieškovei) perėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kai Miltų partija buvo perduota ieškovės pasamdytam vežėjui.
35. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Analogiškos nuostatos įtvirtintos 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių 35 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje, kuriomis ieškovė remiasi apeliaciniame skunde.
36. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
37. Šalių sudarytos Produktų pirkimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad pardavėja įsipareigoja, jog parduodamų produktų kokybė atitinka specifikacijas, kurias pardavėja pateikia visiems perkamiems produktams, ar kitus šioje sutartyje numatytus reikalavimus. Šalys susitarė, kad pirkėjai pareiškus pretenziją pardavėjai dėl prekių kokybės neatitikimo, pardavėja privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sutikti su pretenzija arba pateikti įrodymus pretenzijai užginčyti, o to nepadarius laiku, laikoma, kad su pretenzija yra sutinkama (Produktų pirkimo sutarties 3.2 punktas).
38. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas bei Produktų pirkimo sutarties sąlygas, darytina išvada, kad kilus ginčui dėl prekių kokybės, esminę reikšmę turi aplinkybė, kada atsirado šis neatitikimas (arba jo priežastis). Akivaizdu, kad Miltų partija, kurioje rasti vabzdžiai kenkėjai, negali būti naudojama pagal įprastinę paskirtį, t. y. maisto produktų gamyboje.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 19 punktas).
40. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).
Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl pardavėjos pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkančias prekes (ne)tinkamo įvykdymo
41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų.
42. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 punktą). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 41 punktą).
43. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 64 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 64 punktą).
44. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).
45. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. jos darbuotojams praplėšus vieną iš Miltų partijos pakuočių ir joje aptikus vabzdį, buvo kreiptasi į biologą L. Grigaliūną, kuris 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu (papildytu 2020 m. kovo 25 d. raštu) atsakė, kad atsiųstose nuotraukose užfiksuotas vabalas yra mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Tai vabzdžiai kenkėjai, kurie veisiasi sandėliuojamuose produktuose ir yra paplitę visoje Europos Sąjungoje; nuo kiaušinėlių padėjimo iki suaugusios vabalo išsivysto per 44–47 dienas. Anot šio specialisto, nurodytos rūšies vabalai neskraido ir užkrėstoje teritorijoje paprastai randami ropojantys žemiau esančiose vietose. Ieškovės pateiktame Gamtos tyrimų centro 2020 m. balandžio 7 d. rašte nurodyta, kad mažojo milčiaus vystymosi ciklas trunka vidutiniškai 35–90 dienų, priklausomai nuo aplinkos temperatūros.
46. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadoje, be kita ko, teigiama, jog pateiktos nuotraukos (tos pačios, kurios ieškovės buvo pateiktos biologui L. Grigaliūnui) yra nepakankamos tiksliam vabzdžio rūšies identifikavimui, siekiant vienareikšmiškai nustatyti, ar ginčo vabzdys yra būtent mažasis milčius, turi būti atlikti vabzdžio tyrimai mikroskopuojant. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad pateiktas apžiūrai vabzdys yra ,,panašus“ į Tribolium genties suaugėlį, o šios genties rūšių Lietuvoje aptinkamos kelios, pvz. mažasis buožiaūsis milčius (lot. Tribolium castaneum), milčius ardytojas (lot. Tribolium destructor) ir mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog tikslus vabzdžio rūšies nustatymas turi ypatingos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes būtent, kaip nurodyta, atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro išvadoje, mažasis milčius yra ropojantis ir neskraido, tačiau mažasis buožiaūsis milčius – skraido. Tokiu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo teigti, kad vabzdys negalėjo atsirasti tiek transportuojant produkciją, tiek ir ją saugant sandėlyje, būtent vabzdžiui atskridus iki patiektos produkcijos.
47. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes, visų pirma, ieškovė jau pirmoje (t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d.) pretenzijoje atsakovei RM nurodė, kad Miltų partijoje buvo rasti būtent mažieji milčiai. Atsakovė RM, atsakydama į šią pretenziją, nekėlė klausimo dėl Miltų partijoje aptiktų vabzdžių rūšies, nesiūlė kreiptis į specialistus dėl jų tyrimo mikroskopuojant, o kadangi jau kitą dieną atsakovė RM atsiėmė visą likusią Miltų partiją iš ieškovės, pastaroji vėliau jau nebegalėjo užsakyti papildomų tokio pobūdžio tyrimų. Antra, Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadoje nurodoma prielaida, kad nuotraukose užfiksuotas vabalas gali būti ne tik mažasis milčius, bet ir kitos rūšies Tribolium genties suaugėlis. Taigi minėtoje išvadoje neatmetama, kad tai gali būti mažasis milčius. Būtent šią vabalo rūšį patvirtino tiek minėtasis specialistas L. Grigaliūnas, tiek ir kitas ieškovės pasitelktas entomologijos ekspertas – prof. dr. S. Ignatowicz. Trečia, byloje yra pateiktos ne tik Miltų partijoje rastų vabalų nuotraukos, bet ir filmuota medžiaga, kurioje šie vabalai matomi iš arčiau. Į šią filmuotą medžiagą taip pat galėjo būti atsižvelgta, specialistams darant atitinkamas išvadas dėl vabzdžio rūšies. Įvertinus šių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad Miltų partijoje buvo rasti mažieji milčiai (lot. Tribolium confusum).
48. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvados dalimi, kurioje nurodyta, kad mažasis milčius gali prasiskverbti pro popierines bei kartotines pakuotes, taip pat gali graužti polistireną, polietileną, etilenvinilacetatą, polivinilchloridą. Tačiau toje pačioje išvadoje nurodyta, kad tiksliam atsakymui, ar mažasis milčius gali prasiskverbti pro Priede Nr. 1 (nuotraukose) vaizduojamas pakuotes, reikėtų atlikti eksperimentinius bandymus. Duomenų, kad tokie bandymai buvo atlikti, byloje nėra. Be to, kiti specialistai (L. Grigaliūnas, prof. dr. S. Ignatowicz) savo išvadose nurodė, kad mažieji milčiai nėra linkę (neturi galimybės) pragraužti produkto pakuočių, todėl nėra priskiriami penetratorių grupei. Kaip minėta, šiuos kenkėjus ieškovės darbuotojai pirmiausia aptiko vienos iš Miltų partijos pakuočių viduje, po to, tikrindami kitas nepradarytas pakuotes, vabalus rado dar 3 iš 10 atsitiktine tvarka atrinktų pakuočių, kai jas praplėšė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik minėta vaizdinė medžiaga, bet ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 5 d. posėdyje apklausta liudytoja – ieškovės kokybės direktorė R. J. (posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 55 sek.). Be to, ši liudytoja paaiškino, jog prieš atidarant Miltų pakuotes, jos buvo apžiūrėtos ir pažeidimų jų išorėje nebuvo rasta. Byloje pateikto ieškovės autotransporto tikrinimo registro žurnalo 2019 m. rugpjūčio 9 d. įrašas patvirtina, kad buvo patikrinta Miltų partiją pristačiusios transporto priemonės sanitarinė būklė, tačiau pažeidimų nenustatyta. Ieškovės darbuotojai, laikydamiesi vidaus teisės aktais nustatytos tvarkos, nuodugniai apžiūrėjo Miltų partijos pakuotes, tačiau nenustatė vizualiai matomų defektų. Tai patvirtino ir liudytoja R. J. (2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 56 sek.). Be to, ši liudytoja patvirtino, kad Miltų partija buvo sandėliuojama aukštesniuose stelažo aukštuose (2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 9 min. 10 sek.). Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad Miltų partijoje buvo rasti mažieji milčiai, kurie neskraido ir paprastai randami ropojantys žemiau esančiose vietose. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai (t. y. UAB „Dezinfa“ ataskaita apie atliktus darbus per 2019 m. kovo–rugsėjo mėn., Tasty Foods, UAB 2019 m. liepos 26 d. kenkėjų kontrolės programa, vabzdžių gaudyklių išdėstymo Tasty Foods, UAB gamybinėse ir sandėliavimo patalpose planas, UAB „Dezinfa“ kenkėjų stebėjimo ir naikinimo registras nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. spalio 4 d.) patvirtina, jog prieš ginčo įvykį ieškovės patalpose tokių kenkėjų nebuvo sugauta specialiose gaudyklėse. Apeliantė teisingai nurodo, kad esant tokiam kenkėjų antpuoliui, kai jų buvo rasta net keliose Miltų partijos pakuotėse, labiau tikėtina, jog išorinės invazijos atveju jų būtų rasta ir specialiose gaudyklėse. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šie kenkėjai galėjo atsirasti Miltų partijoje, kai ši buvo perduota ieškovės pasamdytam vežėjui arba sandėliuojama ieškovės patalpose.
49. Sutiktina su apeliantės argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog mažieji milčiai galėjo išsivystyti per laikotarpį po Miltų partijos perdavimo ieškovei (jos vežėjui). Ieškovė byloje pateikė duomenis, kad jos sandėliavimo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu vidutinė temperatūra buvo 21,2 °C, o vidutinė santykinė oro drėgmė – 56,6 %. Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodyta, kad tokiomis sąlygomis mažojo milčiaus vystymosi ciklas (terminas) per 34 dienas yra mažai tikėtinas ir turėtų būti ilgesnis.
50. Atsakovės akcentuoja tai, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog Miltų partija buvo laikoma patalpose šalia lauko durų. Šis argumentas atmestinas, nes minėtos nuotraukos padarytos jau po ginčo įvykio. Kaip paaiškino ieškovė, Miltų pakuotės buvo nukeltos nuo stelažų ir sukrautos toliau nuo kitų žaliavų tam, kad jas būtų galima nufotografuoti ir pateikti atsakovei RM kartu su pretenzija. Be to, kaip minėta, atsakovė RM jau kitą dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsiėmė likusią nepanaudotą Miltų partijos dalį, todėl logiška, kad krovinys buvo paruoštas išvežti.
51. Siekdamos paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos prekių kokybės, atsakovės byloje pateikė Arnheiter & Neff GmbH ekspertizės aktą, parengtą 2020 m. spalio 29 d. apžiūrėjus atsakovės RM gamybines patalpas. Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad praėjus daugiau nei metams po Miltų partijos pagaminimo, tokios ekspertizės išvados negali būti vertinamos kaip paneigiančios atsakovės RM neteisėtus veiksmus, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti, išsivalyti patalpas, pridėti vabzdžių gaudyklių ir imtis kitų priemonių kenkėjams išnaikinti.
52. Minėtame Arnheiter & Neff GmbH ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad avižos nuo jų žaliavinės būsenos iki paruoštų avižinių dribsnių yra tris kartus veikiamos aukštos temperatūros, todėl neįmanoma, jog gamybos metu avižose būtų gyvų kenkėjų (milčių). Atsakovės rėmėsi šiuo argumentu, kuris kaip vienas iš motyvų ieškiniui atmesti nurodytas ir skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, kad vien tai, jog tam tikrame gamybos etape avižų branduoliai yra džiovinami ir kaitinami aukštoje temperatūroje, nepaneigia galimybės atsirasti kenkėjams vėlesniuose gamybos etapuose. Iš byloje pateiktos schemos matyti, kad atsakovės RM gamybos procese yra galimos naudoti dvi žaliavos avižiniams miltams gauti: avižinės kruopos arba avižiniai dribsniai. Jei miltai yra gaminami iš avižinių kruopų, po kruopų hidroterminio apdorojimo (3 val. džiovinimo krosnyje 90 °C temp.) yra bent keli gamybos proceso etapai, kuomet žaliava gali būti infekuota, t. y. 1) svėrimas; 2) rūšiavimas trijeriu; 3) rūšiavimas pagal dydį; 4) „paddy“ mašina (vėtymas); 5) laikymas aruode; 6) kruopų malimas; 7) maišymas; 8) pakavimas. Jei miltai gaminami iš avižinių dribsnių, po kruopų apdorojimo garu 20 min. (dribsnių apdorojimo garu temperatūra schemoje nenurodyta) ir džiovinimo (temperatūra ir laikas schemoje taip pat nenurodyti) yra bent keli gamybos proceso etapai, kuomet žaliava gali būti infekuota, t. y. 1) sijojimas; 2) laikymas aruode; 3) dribsnių malimas; 4) maišymas; 5) pakavimas. Šias aplinkybes patvirtino ir prof. dr. S. Ignatowicz 2021 m. sausio 6 d. eksperto išvadoje.
53. Atsakovės byloje pateikė intraneto pranešimus apie produkcijos tikrinimą, tačiau juose, kaip teisingai nurodo apeliantė, nepateikta informacijos dėl vabzdžių (ne)aptikimo, o tik parodoma, kad avižos (ne)tinkamai susimalė. Atsakovių pateiktos gamybos metu pildomos lentelės apie avižų miltų kokybę taip pat tik parodo, kad RM tikrino žaliavą (avižas), bet ne galutinę produkciją – miltus. Kaip nurodyta Gamtos tyrimų centro 2020 m. balandžio 7 d. rašte, dažniausiai šios rūšies vabzdžiai (t. y. mažieji milčiai) minta jau kitų kenkėjų pažeistais ar mechaniškai paveiktais grūdiniais produktais (maltais, presuotais, skaldytais ir pan.), bet nesimaitina nepažeistais grūdais.
54. Byloje yra pateiktos dvi atsakovės RM kenkėjų antpuolio ataskaitos nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (8 dienos iki Miltų partijos gamybos) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (7 dienos po Miltų partijos perdavimo). Atsižvelgiant į tai, kad Miltų partija buvo pagaminta 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo perduota ieškovės vežėjui, minėtos ataskaitos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali visiškai eliminuoti tikimybės, jog tam tikruose pirmiau minėtuose gamybos etapuose Miltų partija galėjo būti užteršta kenkėjais.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje šalių pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog Miltų partija buvo užteršta vabzdžiais kenkėjais (mažaisiais milčiais ar jų padėtais kiaušinėliais) iki prekių supakavimo, t. y. atsakovės RM gamybos patalpose, o ne perdavus šias prekes ieškovės vežėjui ir (ar) jas sandėliuojant ieškovės patalpose. (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus atsakovių pateiktus įrodymus visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau abejonių lieka dėl atsakovės RM pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkančias prekes tinkamo įvykdymo. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų (t. y. Produktų pirkimo sutarties pažeidimo, susijusio su netinkamos kokybės prekių (Miltų partijos) perdavimu pirkėjai) kaip būtinos sąlygos taikyti atsakovei RM civilinę atsakomybę.
56. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju pardavėja (atsakovė RM) neįrodė, kad prekės trūkumai atsirado po jų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė prekių naudojimo ar saugojimo taisykles. Šiuo atveju pardavėjas neįrodė, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą.
57. Kiti (likę) ieškovės apeliaciniame skunde bei atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų, kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (t. y. žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio) nenustatinėjo, nors dėl to tarp bylos šalių taip pat kilęs ginčas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 punktą).
60. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą, nes nepagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad atsakovė RM atliko neteisėtus veiksmus, laikytina, jog bylos dalies dėl kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų esmė liko neatskleista ir šis esminis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes atitinkama bylos dalis beveik visa apimtimi turi būti nagrinėjama iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.
61. Dėl to skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), paliekant galioti likusią sprendimo dalį, kuria dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša bei ieškovei grąžintas 85 Eur žyminis mokestis.
62. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės ieškinys atsakovėms Rubin Mühle GmbH ir AXA Versicherung AG atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Irmantas Šulcas