Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-03-30][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-265-383-2016].docx
Bylos nr.: ATP-265-383/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-265-383/2016

                                                                                       Proceso Nr. 4-69-3-00509-2016-5

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.

(S)


L1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2016 m. kovo 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjos E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

 

n u s t a t ė :

 

E. L. 2015-09-19, apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW530XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir nesant nukentėjusio asmens vietoje, policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 127, 219.1, 222 p. reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimu E. L. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. – 40 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., E. L. paskirta subendrinta nuobauda - 1040 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudą pažeidėjai paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.

Apeliaciniu skundu E. L. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria ji nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d., o neišnagrinėjus skundo iki 2016-04-01, perkvalifikuoti ATPK 130 str. 1 d. į ANK 426 str. 1 d. ir klausimą dėl atsakomybės padarius šį pažeidimą išspręsti ANK tvarka. Skunde ji teigia, kad nuosekliai nurodė, jog pradėjusi važiuoti atbuline eiga pajuto užvažiavusi ant bortelio ar kito kelio nelygumo, nes namo kiemas yra duobėtas, tada pradėjo važiuoti į priekį ir išvažiavo iš savo namų kiemo. Be to, automobilyje įmontuota parkavimo sistema jokių įspėjimo signalų apie galimą kliūtį neskleidė. Tai, kad ji nepajuto smūgio, patvirtina liudytojos G. S. parodymai apie tai, kad atsitrenkusi į kitą automobilį E. L. iš savo automobilio neišlipo ir nuvažiavo. Ji teigia, kad iš eismo įvykio pasišalinti neturėjo tikslo, nes jos vairuotas automobilis įvykio metu buvo draustas, tame tarpe ir Kasko draudimu, padaryta žala abiem automobiliams nedidelė, o kai sužinojo apie eismo įvykį, bandė susirasti nukentėjusįjį ir atlyginti jam nuostolius, tačiau to padaryti nepavyko. Skunde teigiama, kad nuo 2016-04-01 Lietuvoje įsigalioja LR administracinių nusižengimų kodeksas, o remiantis jo patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., kadangi ATPK 130 str. 1 d. atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius ir ANK 426 str. 1 d. už tokio pobūdžio nusižengimą yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, todėl nespėjus išnagrinėti apeliacinio skundo iki 2016-04-01, apeliantė prašo pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 426 str. 1 d. ir tada spręsti klausimą dėl jos kaltės padarius šį pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Iš E. L. apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka su jai skundžiamu nutarimu inkriminuotu vienu iš pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d., teigdama, kad jos vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu ji nepajuto, o tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos E. L. neturėjo. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima.

Nors E. L. neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos ir nesant nukentėjusiojo asmens vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai, tačiau  jos kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Iš automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko R. G. paaiškino matyti, kad už automobilio priekinio valytuvo jis rado raštelį su pasišalinusio automobilio duomenimis ir liudininkės telefono numeriu. Iš eismo įvykio liudininkės G. S. paaiškino matyti, kad 2015-09-19, apie 9.30 val. buvo savo namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir išgirdo trenksmą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė BMW automobilį, atsitrenkusį į kitą automobilį, stovintį aikštelėje. BMW automobilio vairuotoja neišlipo, o nuvažiavo atgal į savo stovėjimo vietą. Po to vairuotoja išlipo, apžiūrėjo savo automobilį, pasiėmė šuniuką ir nuėjo į laiptinę. Vėliau išėjo su šuniuku pasivaikščioti, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. G. S. paaiškinimas patvirtina, kad E. L. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga kairiu galinės dalies kampu atsitrenkė į R. G. priklausančio automobilio Renault Scenic priekinį dešinės pusės kampą, taip apgadindama abu automobilius. Automobilių sugadinimus patvirtina byloje esančios Renault ir BMW automobilių fotonuotraukos (b. l. 7 – 12, 20). Nors E. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad tai, jog ji nepajuto smūgio, patvirtina jos veiksmai, kuomet ji po automobilių kontakto neišlipo iš savo automobilio, o nuvažiavo, tačiau iš G. S. paaiškinimo ir E. L. veiksmų galima teigti, kad ji pajuto automobilių kontaktą. Atkreiptinas dėmesys, kad E. L. vairuojamo automobilio kontakto su kitu stovinčiu automobiliu Renault Scenic metu buvo didelis garsas, nes iš G. S. paaiškinimo matyti, kad ji išgirdo trenksmą būdamas savo namų virtuvėje, o pažiūrėjusi pro langą pamatė BMW automobilį, atsitrenkusį į kitą automobilį, stovintį aikštelėje. Pažymėtina ir tai, kad nors BMW automobilio vairuotoja neišlipo, o nuvažiavo atgal į savo stovėjimo vietą, kaip paaiškinime nurodė G. S., tačiau po to BMW vairuotoja išlipo, apžiūrėjo savo automobilį, pasiėmė šuniuką ir nuėjo į laiptinę, kas patvirtina, kad E. L. pajuto kontaktą su kitu automobiliu, o pavažiavusi atgal į savo stovėjimo vietą ji išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį. Apžiūrėdama savo automobilį E. L. negalėjo nepastebėti apgadinimų, kurie buvo automobilio vairuotojo pusės galinės dalies kampe ir matomi net iš automobilio (vairuotojo pusės) šoninės dalies, neapeinant iš automobilio galinės dalies, nes buvo akivaizdūs ir matomi iš toliau. Pažeidėjos skundo motyvai, kad ji neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis draustas, tame tarpe ir Kasko drausimu, nepaneigia aukščiau išdėstytų argumentų, kurie leidžia teigti, kad E. L. pajuto automobilių kontaktą, o ne, kaip ji teigia, pajuto užvažiavimą ant bortelio ar kito nelygumo. Jos kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, kad ji tarimai negavo jokio signalo iš automobilyje sumontuotos parkavimo sistemos.

Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad aukščiau aptartais bylos duomenimis pilnai įrodyta, kad E. L., suvokdama, jog savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, taip sukeldama eismo įvykį ir nesant nukentėjusio asmens vietoje, policijai nepranešė ir tyčia iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Todėl E. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Tuo pagrindu apeliantės skundo motyvai, kuriais ji ginčija savo kaltę teigdama, kad automobilių kontakto nepajuto, o iš eismo įvykio vietos neturėjo tyčios pasišalinti, yra atmetami kaip nepagrįsti.

E. L. savo apeliaciniame skunde taip pat prašė neišnagrinėjus skundo iki 2016-04-01, perkvalifikuoti ATPK 130 str. 1 d. į LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 str. 1 d. ir klausimą dėl atsakomybės padarius šį pažeidimą išspręsti ANK tvarka. Tačiau šios nutarties priėmimo dieną apeliacinės instancijos teisme galioja LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o ne Administracinių nusižengimų kodeksas. Todėl priimdamas šią nutartį aukštesnysis teismas būtent ir vadovaujasi LR ATPK nuostatomis. Tuo pagrindu apeliacinio skundo reikalavimas dėl ANK nuostatų taikymo yra atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

 

n u t a r i a :

 

E. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

 

Teisėjas                                                                                             Valdas Vitunskas

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 130 str. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos
  • ATPK 33 str. Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus
  • ATPK 30 str. Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės
  • ATPK