Nuorašas

                           Bylos Nr. 1-444-486/2021

                           Proceso Nr. 1-01-1-28400-2020-1

                           Procesinio sprendimo kategorija 

                           1.2.4.4.2.3.; 1.1.6.3

                                                                                    (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam T. G., nukentėjusiajai L. R., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

  Teismas

n u s t a t ė :

          T. G. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis, 2020 m. liepos 17 d., apie 23.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,07 promilių apsvaigimas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sugyventine L. R. metu, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai L. R. į kaklą, sprando sritį, po ko, sugriebęs ją už kaklo, spyrė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, o pastarajai nukritus ant žemės, sugriebęs ją pakėlė bei spyrė į krūtinę, po ko, nukentėjusioji L. R. krisdama atsitrenkė veidu į stalą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. R. muštinę nosies žaizdą, kaktos sumušimą ir poodinę kraujosruvą, nubrozdinimą krūtinėje bei atvirą nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

                 Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad konfliktas buvo kaltinime nurodytu laiku. Tada žodis po žodžio, nesusilaikė, sugriebė už kaklo ir sumušė nukentėjusiąją. Su kaltinime nurodytu suduotų smūgių skaičiumi T. G. visiškai sutinka. Tą dieną jis blogai jaučiasi dėl to buvo išgėręs. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji pretenzijų neturi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius.

          Kaltinamasis T. G., kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nukalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

     2020 m. liepos 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2020 m. liepos 17 d., apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. G. smurtavo prieš ją, t. y. konflikto metu, būdamas neblaivus, sudavė jai vieną kartą ranka per sprandą, sugriebė už kaklo bei sudavė mažiausiai 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Nuo spyrio į krūtinę ji pargriuvo ir nosimi atsitrenkė į stalo kraštą, dėl ko Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. (b. l. 8-9).

      Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. R. parodė, kad kartu su T. G. gyvena maždaug du metus bendrai nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Ji turi du vaikus iš ankstesnių santykių, t. y. jau pilnametį sūnų bei dukrą S. S., kuri gyvena su globėjais, jos namuose lankosi retai. Jos sugyventinis T. G. dažnai vartoja alkoholį, dėl ko tampa agresyvus. Anksčiau sugyventinis ne kartą prieš ją smurtavo, tačiau dėl smurto ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Po smurto, visada susitaikydavo. 2020 m. liepos 17 d., apie 23.00 val., jai būnant namuose, iš baro grįžo stipriai neblaivus T. G. ir ėmė priekaištauti dėl neparuoštos vakarienės. Paruošusi vakarienę, patiekė ją T. G., tačiau  T. G. ėmė elgtis neadekvačiai, agresyviai, be jokios priežasties ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Apie 23.30 val. jiems stovint koridoriuje, įtariamasis užsimojęs ranka sudavė nukentėjusiajai vieną kartą kumščiu per sprandą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po smūgio, vyriškis sugriebė ją už kaklo ir suspaudė, dėl ko ir vėl pajuto skausmą. Norėdama apsiginti, bandė sugyventinį nustumti, tačiau jos veiksmai sukėlė dar didesnį jo įtūžį. Jai stovint koridoriuje, T. G. ėmė spardyti ją kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo spyrių moteris nugriuvo ant grindų. Kiek tiksliai smūgių kojomis jai sudavė T. G., nežino, pasakyti negali. Taip pat nežino, į kurias kūno vietas tiksliai buvo suduoti smūgiai. Yra tikra, kad kojomis T. G. jai spyrė ne mažiau 5 smūgių. Nukentėjusiajai gulint ant grindų, įtariamasis ją sugriebė ir pakėlė nuo žemės, po to spyrė koja į krūtinę. Nuo spyrio moteris griuvo veidu (nosimi) į kambaryje stovintį stalelį, dėl ko pajautė stiprų skausmą nosies ir viso veido srityje, iš nosies ėmė stipriai bėgti kraujas. Pakilusi nubėgo į prausyklą, norėdama nusiprausti. Pažvelgusi į veidrodį pamatė, kad ant jos nosies yra žaizda, iš kurios bėga kraujas, veidas stipriai ištinęs. Įvykio metu dėvėjo dryžuotą palaidinę, ant kurios liko jos kraujo pėdsakų, todėl persirengė švariais rūbais. Kambaryje sėdėjo T. G. ir valgė. Jai grįžus į kambarį, sugyventinis liepė išvalyti ant grindų esantį kraują. Pasiėmusi šluostę, išvalė didžiąją dalį kraujo nuo grindų. Pavalgęs sugyventinis išėjo parūkyti, o tuo metu ji paskambino 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė T. G. Greitoji medicinos pagalba nukentėjusiąją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas atviras nosies kaulo lūžis bei nubrozdinimas krūtinės srityje. Įvykio metu pašalinių asmenų šalia nebuvo, įvykio niekas nematė. (b. l. 9).

      Pakartotinai apklausta 2020 m. spalio 7 d. L. R. parodė, kad savo teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudoti atsisako. Pateiktą civilinį ieškinį prašo laikyti negaliojančiu, nes dėl civilinio ieškinio pateikimo byloje persigalvojo, plačiau nekomentuodama persigalvojimo aplinkybių. Teisė pareikšti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pradžios bylą nagrinėjant teisme jai išaiškinta. Šiuo metu prašo panaikinti jos, kaip civilinės ieškovės, procesinę padėtį. Visas įvykio aplinkybes yra paaiškinusi ankstesnių apklausų metu, dėl įvykio aplinkybių nieko parodyti papildomai nenori. (b. l. 50)

      Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. B. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os  kuopos 1-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. liepos 17 d., apie 23.30 val., buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko moteris, prisistačiusi L. R., kuri buvo susijaudinusi, verkė, ant jos veido matėsi akivaizdžios smurto žymės, iš nosies bėgo kraujas, ant barzdos matėsi apdraskymo žymės, taip pat ant rankų dilbių matėsi mėlynės, buvo patinęs visas veidas. Paklausus, kas atsitiko, minėtoji moteris paaiškino, kad ją sumušė jos sugyventinis T. G., kuris ją tampė už plaukų, spardė kojomis į visą kūną bei veidą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, buvo iškviesti medikai, kurie įtarė nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį, dėl to išvežė ją į Respublikinę Vilniaus Universiteto ligoninę. L. R. nustatytas 1,01 promilės neblaivumas. Dėl minėto įvykio buvo sulaikytas T. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 31-33).

     Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie kairiosios kambario sienos, pastatytas stalas, taip pat spintelė, ant kurios televizorius. Ant grindų, prie stalo, esančio prie įėjimo į kambarį, aptinkamos raudonos spalvos sudžiūvusio skysčio, lašo pavidalo dėmės. Nuo raudonos spalvos dėmės, esančios ant grindų kambaryje, paimama nuoplova, kuri supakuojama į pakuotę Nr. 1. Ant kambaryje stovinčios lovos aptinkama juodai baltos spalvos dryžuota moteriška palaidinė, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės. Palaidinė paimama, supakuojama į pakuotę Nr. 2. Vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra (b. l. 10, 12-16).

      2020 m. liepos 17 d.  tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad ant L. R. kūno matomi sužalojimai, apdraskytas veidas, ištinusi nosis, guzas nosies srityje, mėlynės ant rankų. Nukentėjusioji nurodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sugyventinis T. G. tampė ją už plaukų, kojomis spardė į veidą į visą kūną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Medikai nustatė L. R. nosies lūžį (b. l. 6-7).

      2020 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokole užfiksuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, pagal kurią L. R. 2020 m. liepos 18 d. RVUL nustatyta nosies muštinė žaizda ir atviras nosies kaulų lūžis, kaktos sumušimas ir poodinė kraujosruva bei nubrozdinimas krūtinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 39).

      2020 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC), apžiūra. Perklausius įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino pranešėja, galimai L. R., kuri pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ją sumušė vyras (b. l. 54-55).

        Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

    BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

    Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis T. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,07 promilių apsvaigimas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su sugyventine L. R. metu, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai L. R. į kaklą, sprando sritį, po ko, sugriebęs ją už kaklo, spyrė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, o pastarajai nukritus ant žemės, sugriebęs ją pakėlė bei spyrė į krūtinę, po ko, nukentėjusioji L. R. krisdama atsitrenkė veidu į stalą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L. R. muštinę nosies žaizdą, kaktos sumušimą ir poodinę kraujosruvą, nubrozdinimą krūtinėje bei atvirą nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. T. G. kaltę įrodo jo visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios L. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios duodami nuoseklūs bei nekintantys parodymai, kuriuos papildo kita bylos medžiaga, liudytojos G. B. parodymai, įvykio vietos apžiūra, tarnybiniai pranešimai, kita bylos rašytinė medžiaga.

      Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad T. G. atsiprašė nukentėjusiosios L. R. ir ji jam atleido, jie susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

      Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

      Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

      BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

      Baudžiamosios bylos duomenimis T. G. anksčiau nebuvo teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teisiamojo posėdžio metu jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. L. R. nepareiškė civilinio ieškinio T. G. ar kitaip neišreiškė reikalavimo atlyginti jai galimai padarytą žalą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, jog susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam atleidžia, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat yra pagrindo manyti, jog T. G. ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau nebuvo teistas, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta švelni kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios jis laikėsi, per vienerius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 88), dirba, duomenų apie jo psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybės ligas nepateikta.

      Teismo vertinimu, byloje yra visi BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis T. G. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. R. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis T. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

    Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

      Įvertinant tai, kad būdamas neblaivus  kaltinamasis T. G. sudavė nukentėjusiajai ne vieną smūgį, tyčia sudavė rankos kumščiu vieną kartą nukentėjusiajai L. R. į kaklą į sprando sritį, po ko, sugriebęs ją už kaklo, spyrė nukentėjusiajai ne mažiau penkių kartų į įvairias kūno vietas, o pastarajai nukritus ant žemės, sugriebęs ją pakėlė bei spyrė į krūtinę, todėl manytina, kad įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose būtų atitinkantis kaltinamojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pavojingumo, todėl ši priemonė skirtina.

      Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė skirti T. G. ir BK 67 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant 60 valandų išdirbti neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad T. G. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius, teismo vertinimu, antros baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų perteklinis bei pakanka apsiriboti vienos baudžiamojo priemonės paskyrimu.

                  Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 74,40 eurų vertės civilinį ieškinį, tačiau T. G. savanoriškai atlygino prašomą priteisti sumą už L. R. gydymą (b. l. 47), todėl byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina.

                  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

      T. G., gim. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

                  Baudžiamąją bylą Nr. 1-444-486/2021 T. G. atžvilgiu nutraukti.

      T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 9 dalimi T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tą padaryti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

                  Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasų pareikšto 74,40 eurų dydžio civilinio ieškinio nutraukti.

       Išaiškinti kaltinamajam, kad:

      1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

      2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

    Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                              (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                                                                   Jeugenijuš Jaglinski