Administracinė byla Nr. eI-1815-484/2019

                                                             Proceso Nr. 3-61-3-00087-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4;           

                                        55.1.3 

(S)                                                                                       

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atstovui advokatui K. V.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovui A. M.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. R.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau –pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – centrinis registratorius ar atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. spendimą Nr. csprl-326; 2) panaikinti valstybės įmonės  (toliau -VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – Vilniaus filialas ar teritorinis registratorius) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), R. R. vardu. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau –  ir Žemės sklypas). Pareiškėja 2018 m. spalio 12 d. sužinojo, jog Žemės sklypo bendrasavininkas V. R. be jos sutikimo teritoriniam registratoriui pateikė prašymą ir pagal UAB „Geodesma“ matininkės 2017 m. gruodžio 29 d. nekilnojamojo daikto kadastro matavimus savo vieno vardu įregistravo abiem bendrasavininkams Žemės sklype priklausančius kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vartus, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir bromą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2018 m. spalio 16 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl informacijos, kokiu pagrindu V. R. vardu buvo įregistruoti Statiniai. Teritorinis registratorius pateikė 2018 m. spalio 18 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13)-3485 „Dėl informacijos bei dokumentų kopijų pateikimo“ (toliau – Raštas), kuriame nurodė Statinių įregistravimo aplinkybes ir pateikė Statinių įregistravimą patvirtinančius pirminius dokumentus. Pareiškėja, susipažinusi su Raštu ir jame pateiktais dokumentais, teritoriniam registratoriui 2018 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl neteisingai įregistruotų Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir klaidos ištaisymo. VĮ Registrų centras pateikė 2018 m. spalio 31 d. atsakymą Nr. VILIN (12.5.13)-3635 „Dėl pateikto prašymo“, kuriame nurodė, jog teritorinio registratoriaus sprendimai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Bendrovė 2018 m. lapkričio 6 d. centriniam registratoriui pateikė skundą dėl neteisingai įregistruotų Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Bendrovės skundą (toliau – skundžiamas sprendimas).

Teigia, kad atsakovas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti Statinių duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o būtent – 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Bendrovės nuomone, teritorinis registratorius nepagrįstai Statinius pirminės registracijos metu įregistravo vieno savininko – V. R., o vėliau jo sūnaus R. R. vardu, nors V. R. teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai – UAB „Geodesma“ matininkės 2017 m. gruodžio 29 d. parengtas elektroninės nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos (toliau – Kadastro byla), Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – NT išrašas), statytojo V. R. surašytas 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (toliau – Deklaracijos), statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. gegužės 10 d. rašytinis pritarimas projektui (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas) bei projekto vadovo G. B. (duomenys neskelbtini), Vilnius, parengtas projektuojamos tvoros sklypo planas (toliau – Planas),  kurių pagrindu buvo atlikta registracija, aiškiai ir neginčytinai patvirtina, jog ginčo Statiniai priklausė ir kitam Žemės sklypo bendrasavininkui.

Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pagrindinis daiktas – Žemės sklypas registracijos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad antraeiliai daiktai – tvora  (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), broma (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti ir ant pareiškėjos Žemės sklypo dalies, o broma (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) – pareiškėjai priklausančiame pastate, turėjo būti gautas pareiškėjos, kaip bendrasavininko, rašytinis sutikimas dėl Statinių registravimo tik vieno V. R. vardu arba antraeiliai statiniai registruojami bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokio sutikimo teritoriniam registratoriui pateikta nebuvo.

Pažymi, kad V. R. pateiktame Statybos leidime yra aiškiai nurodyta, jog ginčo Statinio (tvoros) statytojas yra V. R. ir A. R., tačiau 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijos nebuvo pasirašytos abiejų statytojų (nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas). Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad atsakovas skundžiamame sprendime formaliai nurodė, jog registracija į ginčo Statinius atlikta pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijas. Registracija į ginčo Statinius privalėjo būti atlikta įvertinus visus prašymą pateikusio subjekto V. R. pateiktus dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai – Deklaracijos, NT išrašas, Statybos leidimas ir Planas – leidžia teigti, jog teritorinio registratoriaus įrašai Nekilnojamojo turto registre neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, kadangi Statybos leidime statytojais buvo nurodytas V. R. ir A. R., tačiau nuosavybė įregistruota tik V. R. vardu (Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 841.2.2., 841.2.2.3 punktai, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 6 punktas).

Pabrėžia, kad statybos leidimas yra vienas iš teisinių kadastro duomenų įrašymo pagrindų. V. R. teritoriniam registratoriui pateikto žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), Vilnius, NT išraše yra aiškiai nurodyta, jog ginčo Statinių įregistravimo teisinis pagrindas yra Statybos leidimas. Tačiau atsakovas Statybos leidimo nevertino ir dėl jo Skundžiamame sprendime motyvuotai nepasisakė. Taigi, pareiškėjos nuomone, vien šiuo pagrindu skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintas (Nuostatų 841.2.3 punktas).

Taip pat atkreipia dėmesį, jog dar 2014 m. Bendrovės užsakymu UAB „NT matavimai“ matininkai parengė žemės sklypo su statiniais kadastro bylą 13/7183 ir gavo unikalius numerius tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tvorai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioms, ginčo žemės sklype (toliau - Kadastro byla Nr.1). Taigi jau 2014 m. Kadastro byloje Nr.1 buvo aiškiai užfiksuota ir nustatyta, kad ginčo žemės sklype, priklausančiame Bendrovei, esantys kiti inžineriniai statiniai – tvora (53,59 m) ir tvora (7,65 m) nuosavybės teise priklauso būtent Bendrovei. Pažymi, kad unikalus numeris statiniui suteikiamas vieną kartą ir jis nekinta.

Pareiškėjos nuomone, teritorinis registratorius, gavęs matininkės rengtą Kadastro bylą, privalėjo ją objektyviai įvertini ir sutikrinti su prieš tai atliktais minėtų ginčo Statinių kadastriniais matavimais ir kadastro bylos istorija, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad UAB „Geovisata“ matininkai Bendrovei pateikė išaiškinimą, jog V. R. teikiant 2018 m. rugpjūčio 31 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr.1, joje buvo sąmoningai paliktas 99 % statinių baigtumas. Matininkai nurodė, jog jeigu deklaracijoje būtų nurodomas 100% tvoros statybos baigtumas, su V. R. deklaracija turėjo būti pridėtas ir matininkės N. S. ruoštas žemės sklypo planas, pasirašytas abiejų bendrasavininkų – V. R. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Tvirtina, jog pareiškėja nei vieno  matininkės N. S. paruošto plano nepasirašė.  

Pabrėžia ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.2-47908-807/2014, teismo proceso Nr. 2-68-3-40024-2014-6) nuo 2014 m. gruodžio 4 d. Žemės sklypo dalyje, priklausančioje Bendrovei, R. R. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovui – UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ uždrausta disponuoti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi – parduoti, įkeisti, išnuomoti, jame statyti statinius ir pan. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2017 m. liepos 20 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu Bendrovė negalėjo vykdyti jokių statybų, tame tarpe ir statyti tvoros, taigi ir V. R. statybų Bendrovei priklausančiame Žemės sklype atlikti negalėjo. Tai, pasak pareiškėjos,  patvirtina faktą, jog tvora buvo pastatyta 2012-2014 metais, jos baigtumas buvo 100%, o ne 99 %, kaip nurodoma 2018 m. rugpjūčio 31 d. V. R. Deklaracijose ir matininkės N. S. ruoštose kadastro bylose. 

Pareiškėjos teigimu, teismui teikiami 2011 m. gegužės 6 d. V. R. ir A. R. prašymas raštu pritarti statinio projektui, aiškinamasis raštas (toliau - Aiškinamasis raštas) ir kiti šio prašymo priedai, kurių pagrindu vėliau buvo išduotas Statybos leidimas, taip pat patvirtina, kad nekilnojamųjų daiktų tvoros – 179 m, įskaitant vartus ir vartelius, statytojai (užsakovai) buvo V. R. ir A. R.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu visi ginčo Statiniai buvo įregistruoti tik vieno statytojo (užsakovo) V. R. vardu.

Dėl bromos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pareiškėja nurodo, kad broma yra Bendrovei priklausančiame pastate – gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1A2 p, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Pastatas). Pastatas su broma buvo pastatytas dar 1940 metais. Taigi, Bendrovei nuosavybės teise priklausančiame Pastate esantis bromas priklauso būtent Bendrovei, kaip Pastato priklausinys (LR Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad pareiškėja niekada nebuvo suteikusi jokio leidimo V. R. ar kitam asmeniui bromą įregistruoti kito subjekto nuosavybės teise. Tačiau teritorinis registratorius nenagrinėjo bromos įregistravimo aplinkybių.

Nurodo, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo, nuostatomis, statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietoje privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą projektui, kuris (pritarimas) pagal minėto įstatymo nuostatas laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Pažymi, kad Statybos leidime  niekur nėra nurodyta apie užsakovų (statytojų) V. R. ir A. R. atliekamą bromos projektavimą ir statybas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Statybos leidime nurodyti, tvoros ir vartelių statybos darbai, tačiau leidimo atlikti bromos statybos darbus nėra. Taigi, V. R. pateikta Deklaracija apie statinio /jo dalies užbaigimą Nr.3 prieštarauja aukščiau pateiktiems įrodymams.

Paaiškina ir tai, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. tarp A. R. ir V. R. (kaip įgaliotas asmuo pasirašė R. R.) buvo sudaryta sutartis dėl tvoros statybų jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr.1). V. R. ir A. R. Sutarties pagrindu tvorą statė pagal 2011 m. gegužės 11 d. Statybos leidimą. Sutarties Nr.1 2 punktas numatė, jog šalys susitarė bendrai proporcingomis dalimis finansuoti visas su tvoros statyba susijusias išlaidas. Taigi, remiantis Sutarties Nr.1 nuostatomis, tvora proporcingai priklausė tiek V. R., tiek A. R., todėl Statiniai pagal šią sutartį negalėjo būti įregistruoti vieno statytojo, t. y. V. R., vardu.

Taip pat nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. tarp A. R. ir V. R. buvo sudaryta sutartis dėl bendros veiklos A. R. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Sutartis Nr.2). Sutarties Nr.2 5 punktas įtvirtina, jog A. R. paveda R. R. užsakyti ir įrengti įvažiavimo į sklypą iš Tilto gatvės automatiškai valdomus vartus ir rakinamus vartelius pėstiesiems, bei apšvietimą prie įvažiavimo ir įėjimo į sklypą. Taigi, Sutartis Nr.2 sudaryta tarp A. R. ir V. R. taip pat neginčytinai patvirtina faktą, jog vartai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), buvo statomi A. R. ir yra išimtinai tik A. R. nuosavybė.

Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog teritorinio registratoriaus įrašas, jog Statiniai nuosavybės teise priklauso V. R., o vėliau R. R., neatitinka dokumentų, kurių pagrindų buvo padaryti minėti įrašai, todėl teritorinio registratoriaus įrašas naikintinas.

Papildomai nurodo, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ yra Statinių (jų dalies) savinink

Atsakovas VĮ Registrų centras su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad teritorinis registratorius 2008 m. spalio 5 d. sprendimu, įformintu įrašu Nekilnojamojo turto registre, įregistravo R. R. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vartus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bromą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – Ginčo statiniai) 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, rašytiniai sandoriai yra vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo teisinių pagrindų, kurio pareiškėja neginčija ir jokių argumentų dėl šio sandorio negaliojimo nepateikia. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. A442-422/2010, kad prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo NTR iš esmės galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas NTR tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu (pripažinta negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartis, panaikintas statinio priėmimo naudoti aktas ar panašiai). Teigia, kad nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius neturėjo jokio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti R. R. nuosavybės teisę į Ginčo statinius 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. AK-4016, pagrindu, o valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) panaikinti šį teritorinio registratoriaus sprendimą.

Dėl kitų skundo argumentų nurodo, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą – tai statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Tuo atveju, kai deklaracija netvirtinama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 3 dalimi, šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, kurį parengia ir pasirašo statytojas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos ginčijamas V. R. nuosavybės teisės į Ginčo statinius atsiradimo teisėtumas buvo pavirtintas notaro prieš jam sudarant 2018 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. AK-4016, kurios pagrindu nuosavybės teisę į Ginčo statinius įgijo R. R. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad būtent notaras užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl, daro išvadą, kad Bendrovei nenuginčijus nuosavybės teisės į Ginčo statinius atsiradimą patvirtinančių dokumentų, nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens – R. R. nuosavybės teisės į Ginčo statinius įregistravimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad atsakovo sprendimas viešajame registre paskelbti informaciją apie Statinius ir R. R. nuosavybės teises į juos yra tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimas. Atsakovo sprendimuose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų ar įpareigojimų pareiškėjai, jie nesukuria jai jokių teisinių pasekmių. Pažymi, kad ir pareiškėja skunde nenurodo, kokios konkrečios teisinės pasekmės jai atsiranda dėl atsakovo priimto sprendimo išviešinti informaciją apie Statinius. Dėl šių priežasčių mano, kad byla turėtų būti nutraukta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Taip pat nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. spalio 31 d. rašte                         Nr. VILIN(12.5.13)-3635 aiškiai ir tiksliai įvardinami Statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo faktiniai bei teisiniai pagrindai. Gavus norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus ir nenustačius LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei V. R. (o paskui R. R.) nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos ir paviešintos viešajame registre. Tokiais savo veiksmais teritorinis registratorius (skirtingai negu teigiama skunde) nesukūrė nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, o tiktai atliko nuosavybės teisių išviešinimo funkciją.

 R. R. skundo teiginius, kad broma yra pastato, priklausančio Bendrovei, dalis laiko klaidingais. Atkreipia dėmesį, kad techniniame projekte, kuriam Vilniaus m. savivaldybė 2011 m. gegužės 10 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. 110710,  nurodyti tvora ir vartai, kuriuose taip pat yra numatyta ant praėjimo pro pastato broma (arka). Šiuo atveju įregistruota broma yra ne paties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) broma (arka), bet metalinės tvoros dalis (su varteliais), kuri uždaro praėjimą pro pastato bromą (arką) ir užtikrina visą sklypą juosiančios tvoros vientisumą ir funkcionalumą. Kadangi ši metalinės tvoros dalis uždarė praėjimą pro pastato bromą (arką), ji dokumentuose taip pat buvo įvardinta, kaip broma.  Ši metalinė užtvara – broma (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – buvo įregistruota ne kaip tvoros dalis, o kaip atskiras kadastrinis vienetas, nes toks reikalavimas suformuotiems atskirai (tarpusavio ryšio neturintiems statiniams) yra numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimuose.

Skundo reikalavimas panaikinti Statinių registraciją R. R. vardu, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, iš esmės reiškia reikalavimą panaikinti 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu R. R. tapo sąžiningu ir teisėtu Statinių savininku. Pažymi, kad skunde nepateikiama jokių faktinių ir/ar teisinių argumentų, kokias Bendrovės teises pažeidžia minėta sutartis ar kodėl ji yra neteisėta. Atkreipia dėmesį, kad notariškai sudarytos sutarties teisėtumo vertinimas nėra priskirtinas atsakovo ir administracinio teismo kompetencijai. Įrašas viešajame registre nesukuria nuosavybės teisių, o reiškia informacijos apie nuosavybės teisių į Statinius perleidimą kitam asmeniui išviešinamą.

Klaidinančiais laiko skundo teiginius, kad matininkės N. S. parengtoje kadastro duomenų bylos 6C formoje yra nurodytas 100 proc. baigtumas. Nurodo, kad  2017 m. gruodžio 29 d. kadastrinių matavimų bylos formoje 6C nurodytas 99 proc. baigtumas (kaip ir pagrindinėje formoje 1C). Pažymi, kad ši kadastrinių matavimų byla buvo pateikta VĮ Registrų centas Vilniaus skyriui kartu su kitais registracijai privalomais dokumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog Statinius (ar jų dalis), kaip žemės sklypo priklausinius, Bendrovė įsigijo 2013 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su Žemės sklypu iš buvusio savininko A. R.  Nurodo, kad šia Sutartimi yra parduodamas pastatas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Žemės sklype (Daiktas 1), ir 1829/3657 dalys Žemės sklypo (Daiktas 2). Jokie kiti parduodami objektai nėra įvardinami, kaip sutarties dalykas. A. R. nėra perdavęs jokių tariamų savo teisių, susijusių su Statiniais Bendrovei. Be to, atkreipia dėmesį, kad A. R. nėra įgaliojęs ar įpareigojęs Bendrovę ar Advokato K. V. ir partnerių kontorą atstovauti jo interesus jokiais klausimais.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais. 

Teismo posėdyje atsakovo atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis pateiktų atsiliepimų į skundą argumentais.

        Teismas

konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo (įrašo) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), R. R. vardu ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, įformintu įrašu Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR), įregistravo V. R. nuosavybės teisę į ginčo statinius 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pagrindu (el. byla, I tomas, 122-128 psl.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2018 m. spalio 16 d., 2.3, 2.4, 2.5, 2.6 ir 4.1 punktai) matyti, kad 2018 m. spalio 5 d. sprendimu, įformintu įrašu NTR, kitų inžinierinių statinių: tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bromos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai), savininkas nuo 2018 m. spalio 5 d. yra R. R.; įregistravimo pagrindas – 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartis Nr. AK-4016 (el. byla, II tomas, 122-128 psl.; III t., 18-21 psl.).

Pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas pateikti išrašą ir visus pirminius dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas įrašas NTR apie R. R. nuosavybės teises į ginčo statinius, nurodyti juridinį pagrindą bei paaiškinti, kodėl ginčo statiniai buvo įregistruoti kaip R. R. nuosavybė bei imtis priemonių ištaisyti klaidą (el. byla, II t., 13-14 psl.).

Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-3485 „Dėl informacijos bei dokumentų kopijų pateikimo“ informavo pareiškėjos atstovą apie NTR įrašytus nekilnojamuosius daiktus – ginčo statinius, įregistruotas V. R. ir R. R. nuosavybės teises į juos, nurodydamas tokių įrašų juridinį pagrindą. Teritorinis registratorius pažymėjo, kad ginčo statinių duomenys NTR atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, bei įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl keisti įrašus NTR teritorinis registratorius neturi teisinio pagrindo (el. byla, I tomas, 131-132 psl.). Teritorinis registratorius kartu su šiuo raštu pateikė dokumentų, susijusių su ginčo statiniais, nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

Pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 24 d. prašymu Registrų centro Vilniaus filialo prašė imtis priemonių ir ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro įrašą, kad ginčo statiniai priklauso R. R. (el. byla, I tomas, 116-121 psl.). Prašyme nurodė, kad V. R. Registrų centrui pateikti pirminiai dokumentai patvirtina, jog ginčo statiniai priklausė ir kitam savininkui A. R. Todėl, Bendrovės nuomone, Nekilnojamojo turto kadastre nustatyti faktai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytas įrašas.

Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-3635 „Dėl pateikto prašymo) informavo, kokių dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2018 m. rugsėjo 4 d. ginčo statiniai ir 2018 m. rugsėjo 28 d. V. R. nuosavybės teisės į juos buvo įregistruoti (el. byla, II t., 15 psl.). Taip pat teritorinis registratorius informavo pareiškėją apie jo priimamų sprendimų apskundimo tvarką.

Pareiškėjos atstovas 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija) dėl Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo (įrašo), kad ginčo statiniai priklauso R. R., panaikinimo, kuriame taip pat reiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (el. byla, II t., 16-23 psl.).

Komisija atnaujino skundo padavimo terminą ir išnagrinėjusi pareiškėjos skundą iš esmės, paliko galioti teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti ginčo statinius R. R. vardu (el. byla, II t., 25-27 psl.).

Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą NTR, NTR tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. NTR paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Įstatymo 4

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  taip pat yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nes NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).  Tačiau teismų praktikoje kaip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo NTR teisiniai pagrindai yra nustatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė.

Pareiškėja ginčijamų teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius nepagrįstai įregistruota tik vieno savininko – R. R. vardu. Teigia, kad ginčo statiniai priklausė ne tik buvusiam savininkui V. R., bet ir A. R., kuris savo nuosavybės teises į ginčo statinius yra perleidęs pareiškėjai. Pareiškėja kvestionuoja 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kurių pagrindu nekilnojamieji daiktai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad  pirminė teisinė registracija į ginčo statinius atlikta 2019 m. rugsėjo 28 d. pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti teisiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar kadastro duomenų keitimo pagrindai. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentai, kuriuos privaloma pateikti įrašant statinio (patalpos) duomenis, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2 papunktyje. Vienas jų - deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri turi būti: patvirtinta ir įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija; 841.2.2.1. papunktis); surašyta statytojo, jeigu pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neprivalo jos tvirtinti ir įregistruoti (841.2.2.3 papunktis).

Kaip pagrįstai nustatė Komisija, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4  atitinka teisės aktų reikalavimus, jose užpildyti teisės aktų reikalaujami duomenys, už kuriuos atsako statytojas V. R., todėl  jos laikytinos tinkamu dokumentu statinio registravimui. Komisija taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nenumato techninio projekto kaip teisinio kadastro duomenų įrašymo pagrindo.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4  būtų pripažintos neteisėtomis ir negaliojančiomis.

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ginčijamu Registrų centro Vilniaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimu (įrašu) įregistruotos R. R. daiktinės teisės į ginčo statinius. Dokumentas, kurio pagrindu atsirado nurodyta teisė – 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I tomas, 30-39 psl.). Pagal 2018 m. spalio 5 d. sudarytą ir notaro patvirtintą sutartį V. R. ir St. G. R. padovanojo R. R. kitus inžinerinius statinius: tvorą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Nurodyta dovanojimo sutartis laikytina tinkamu Įstatymo 22 straipsnyje nurodytu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindu. Byloje nėra pateikti įrodymai, paneigiantys teritoriniam registratoriui pateikto dokumento duomenis. Ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo, kadangi yra vertinama situacija, egzistavusi sprendimo priėmimo metu. Dar kartą pažymėtina, kad duomenys (teisės aktų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu teritorinio ir centrinio registratorių buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą NTR, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo NTR esančių duomenų apie Ginčo statinius laikyti neteisingais  ir juos keisti. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. spalio 5 d. sprendimas (įrašas) yra teisėtas ir pagrįstas.  

Iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėja siekia apginti savo, kaip Ginčo statinių savininko teises. Nuosavybės teisės ir jų gynimas yra reglamentuojami Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, o iš to kylantys teisiniai ginčai yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (byloje esantys duomenys patvirtina, jog civilinis ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme), todėl teismas šiame teismo sprendime nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjos, kaip statinių savininkės, teisių apsaugos. Teismas taip pat nevertina Ginčo statinių įregistravimo NTR ir V. R. nuosavybės teisių įregistravimo į juos aplinkybių, kadangi tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Teismas 2018 m. sausio 15 d.  nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo (įrašo) įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu.

Remiantis aukščiau pateiktais argumentais, darytina išvada, kad Komisija 2018 m. gruodžio 6 d. spendimu Nr. csprl-326 teisėtai ir pagrįstai paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pareiškėjos ginčijamas  Komisijos sprendimas yra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą (įrašą) apie trečiojo suinteresuoto asmens daiktines teises į Ginčo statinius. Teismui netenkinus šio skundo reikalavimo, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai.

Iš R. R. prašymo ir jo priedų matyti, kad jis siekia gauti išlaidų, patirtų už advokato konsultacijas ir atsiliepimo į skundą šioje byloje parengimą, atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2019 m. gegužės 14 d. Išrašą iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 359, sudarytos 2019 m. sausio 24 d. su advokate Ž. Š., 2019 m. gegužės 14 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 531, 2019 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 924428 (el. byla, III t., 89-91 psl.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Taigi, Rekomendacijas atitinkanti suma už skundo parengimą (2019 m. I ketv.) yra 2339,25 Eur (935,70 Eur  (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5). Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 531 trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos už atsiliepimo parengimą sudarė 420 Eur.

Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 min. ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, Rekomendacijas atitinkanti suma už vieną konsultacijų valandą (2019 m. I ketv.) yra 93,57 Eur. Pagal 2019 m. gegužės 14 d. Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 531 trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos už 4 konsultacijų valandas sudarė 280 Eur.

Kaip matyti, 2019 m. gegužės 14 d. Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 531 nurodytų ir trečiojo suinteresuoto asmens patirtų išlaidų už advokato pagalbą suma yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs užmokesčio advokatui už teisines paslaugas dydžiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio ginčuose teismų praktika yra suformuota ir aiški, teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, daro išvadą, kad nurodytoms paslaugoms teikti advokatės sugaištas laikas nėra realus, o trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 700 Eur suma už teisines konsultacijas ir atsiliepime į skundą parengimą yra neadekvati, todėl mažintina iki 400 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. R. naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ priteisti 400 (septynis) šimtus Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą trečiojo suinteresuoto asmens R. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant  per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                    Ina Kirkutienė