Civilinė byla Nr. 3K-3-62-690/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01055-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8; 2.6.8.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kolegita“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir piniginių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 23 d., 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. balandžio 14 d., 2011 m. gegužės 31 d. bei 2011 m. birželio 14 d. raštuose nurodytą atsisakymą apmokėti jai, kaip vežėjai, patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo, kompensavimo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 281 515,09 Eur (972 015,30 Lt) nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.    
3. Ieškovė nurodė, kad ji buvo pripažinta atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešojo konkurso vežti keleivius M3 klasės autobusais maršrutu Fabijoniškės–Gariūnai–Grigiškės nugalėtoja. 2008 m. birželio 3 d. su šia atsakove ieškovė sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kurios 5.10 punkte nustatyta atsakovės pareiga atlyginti jai negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu, ir nuostolius, susidarančius dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų. Sutartis buvo sudaryta trejiems metams iki 2011 m. birželio 1 d. 2010 m. rugsėjo 17 d. šalys sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kurio 2 punktu ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. ištirti šio maršruto keleivių srautus, bei sutarė, kad nurodytu laikotarpiu nebus taikomos Sutarties nuostatos dėl vežėjo patirtų nuostolių, susidarančių dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų kompensavimo. 2010 m. lapkričio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu, kuriame nurodė, kad analizavo keleivių srautus 2010 m. rugsėjo–spalio mėnesiais bei pasiūlė prijungti maršrutą Nr. 067 prie bendros bilietų sistemos, o nesant tokios galimybės, toliau mokėti kompensaciją už patiriamus nuostolius, susidarančius dėl visuomenei teikiamų būtinų transporto paslaugų. 2010 m. gruodžio 23 d. atsakovė informavo, jog rengiama nuostolių, susidariusių dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutais apskaičiavimo (kompensavimo) vežėjams, dirbantiems bendroje bilietų sistemoje, tvarka.
4. Ieškovė teigia, kad ji Sutartyje nustatytus įsipareigojimus vykdė sąžiningai ir 2011 m. sausio 4 d. pateikė atsakovei raštą bei sąskaitą faktūrą dėl 93 841 Lt kompensacijos sumokėjimo. 2011 m. sausio 24 d. atsakovė raštu grąžino sąskaitą faktūrą ir nurodė, jog klausimas dėl Sutarties, Susitarimo, sąskaitos faktūros apmokėjimo buvo svarstomas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Ieškovė vėliau ne kartą kreipėsi į atsakovę su sąskaitomis, tačiau šios buvo grąžintos, o 2011 m. kovo 16 d. ieškovė gavo pranešimą, jog, įvertinus įmonės pateiktas ataskaitas apie negautas pajamas, po mėnesio nuo pranešimo gavimo dienos, bet ne vėliau nei nuo 2011 m. balandžio 31 d., maršrutas Nr. 067 bus nutrauktas. Gavusi 2011 m. kovo 16 d. ir 2011 m. kovo 30 d. atsakymus, ieškovė suprato, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdys įsipareigojimų pagal Sutartį ir nekompensuos nuostolių, susidariusių teikiant viešąsias keleivinio kelių transporto paslaugas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą atlyginti ieškovei patirtus nuostolius pagal pateiktas sąskaitas faktūras; priteisė ieškovei iš šios atsakovės 281 515,10 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.   
6. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 3 d. ieškovė ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vežti keleivius maršrutu Nr. 067 „Fabijoniškės–Gariūnai–Grigiškės“, o atsakovė – atlyginti pareiškėjai negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, nustatytų Transporto lengvatų įstatyme, ir nuostolius, susidarančius dėl visuomenei būtinų keleivinio transporto lengvatų. Pagal Sutarties V dalį vežėjo negautos pajamos dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų ir nuostoliai, susidarantys dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio transporto paslaugų, kompensuojami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 2010 m. rugsėjo 17 d. šalys pasirašė Susitarimą, kuriuo iki aštuonių padidintas maršrutu Nr. 067 važiuojančių transporto priemonių skaičius. Ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. ištirti maršruto keleivių srautus, nurodydama, kad šiuo laikotarpiu galimi nuostoliai nėra atlyginami, išskyrus negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. pateikė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bendros 281 515,09 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras, tačiau ši atsisakė mokėti. Atsakovė 2011 m. birželio 17 d. raštu informavo ieškovę, jog nebuvo pateikti oficialūs keleivių srautų tyrimų rezultatai, maršrutas nuostolingas, todėl Sutartis nebus pratęsiama.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad tiek Sutartis, tiek Susitarimas sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas. Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4369-340/2012 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei UAB „Kolegita“ dėl ginčo sutarties ir jos pakeitimų pripažinimo niekiniais bei dėl nepagrįstai išmokėtų kompensacijų priteisimo buvo konstatuota, kad ginčo šalių Sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymų nuostatų, yra teisėta ir galiojanti, o dėl teisės aktais nustatytų nuostolių kompensacijų apskaičiavimo tvarkos pažeidimų atsakomybė tenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
8. Nustatęs, kad šalys nebuvo sutarusios, kokiu būdu ir forma bus pateikiami duomenys apie keleivių srautus, o pretenzijos dėl netinkamo keleivių srauto maršrute ištyrimo nebuvo pareikštos, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutarties 14 punkte nustatytas pareigas. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ieškovės pateiktos ataskaitos, jose užfiksuoti duomenys bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra nepagrįsti ar jos patirtų nuostolių dydis yra kitoks.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
10. Kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Kolegita“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Idėjų rinka“.
11. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės negali būti laikomos silpnąja Sutarties šalimi, be to, Susitarimo projektą rengė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ji turėjo suprasti, kad šalių santykius reguliuoja Sutarties nuostatos, o sąlygos turi būti aiškiai apibrėžtos, tikslios, suprantamos ir atskleidžiančius tikruosius sutarties šalių ketinimus. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Susitarime nebuvo detalizuotas nei maršruto srautų tyrimo atlikimo būdas, nei jo pateikimo forma. Atsakovė, gavusi ieškovės 2010 m. lapkričio 25 d. pranešimą, kuriame ši nurodė išanalizavusi keleivių srautus 2010 m. rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu (apie 50 000 keleivių), nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamo Susitarimo įvykdymo, nenutraukė ir nesustabdė vežimo paslaugų teikimo. Kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju laikytina stipriąja Sutarties šalimi, kuriai suteikta teisė (pareiga) organizuoti viešųjų paslaugų teikimą, taip pat priimti sprendimus bei užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, todėl ne ieškovė, o ši atsakovė privalėjo ne tik kontroliuoti Sutarties vykdymą, bet ir užtikrinti, jog sutartiniai santykiai būtų tinkamai ir aiškiai sureguliuoti, o juos vykdant netinkamai – imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą įvykdymą. Atsakovės nekvestionavo fakto, jog ieškovė teikė minėtas paslaugas ir dėl to patyrė sąnaudas, taip pat paties nuostolių fakto ar teismui pateikto jų apskaičiavimo, todėl kolegija sprendė, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, o rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Nors Susitarime buvo nustatyta ieškovės pareiga ištirti maršruto keleivių srautus laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d., siekiant įvertinti keleivių vežimo paslaugų poreikį, ieškovė, praėjus daugiau nei trims mėnesiams (2010 m. lapkričio 25 d.), pateikė rugsėjo–spalio mėnesiais pervežtų keleivių skaičių. Šį skaičių pagrindžiantys skaičiavimai ar kiti įrodymai nebuvo pateikti, tačiau teismai nurodė, kad, nesant susitarimo dėl duomenų pateikimo formos ir pateikimo būdo, laikytina, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą. Teismai neatskleidė tikrojo Susitarimo tikslo – ieškovė turėjo pareigą pateikti keleivių srautų tyrimą, kuris leistų Vilniaus miesto savivaldybei spręsti apie maršruto funkcionavimo tikslingumą. Tik pervežamų keleivių skaičiaus rašte nurodymas šiuo atveju negalėjo būti traktuojamas kaip tyrimo atlikimas. Teismų padaryta išvada, kad atsakovių pretenzijų nebuvimas nulemia pateiktų duomenų tinkamumą, yra nepagrįsta. Byloje esantys įrodymai, tarp kurių yra 2011 m. sausio 31 d., 2011 m. kovo 7 d. ir 2011 m. kovo 28 d. pasitarimo Komunalinio ūkio departamento klausimais protokolai, patvirtina, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl tolesnio Sutarties vykdymo ar galimybės ją nutraukti bei buvo siekiama nustatyti, kiek keleivių pareiškėja pervežė maršrutu Nr. 067. Atsakovė pati iš pateiktų mėnesinių bilietų bendrų ataskaitų nustatė, kad 2010 m. rugsėjo–spalio mėnesiais buvo pervežta 41 040 keleivių, todėl maršrutas yra labai nuostolingas. Teismai neįvertino, kad pati ieškovė pasirašė, jog Susitarimo 4.23 punkte nurodytu laikotarpiu jos galimi nuostoliai dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų nėra atlyginami, išskyrus negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų.
2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, tinkamai neištyrę į bylą pateiktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismai neįvertino, kad ieškovės pateikti duomenys, jog 2010 m. rugsėjo–spalio mėnesiais pervežta apie 50 000 keleivių, yra nepakankami nustatyti, ar maršrutas yra nenuostolingas. Nurodytas skaičius yra apytikslis, neišskiriant mėnesių, todėl tokia informacija nėra pakankama maršruto poreikiui nustatyti. Be to, apeliacinės instancijos teismo minimas vienas iš raštų, kuriame nurodomas pervežamų keleivių skaičius, atsakovėms pateiktas tik 2011 m. gegužės 23 d., tuo tarpu ieškinys pateiktas 2011 m. balandžio 8 d.
13. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tai, kam atsakovės ketino panaudoti maršruto srauto tyrimo duomenis, yra ne Susitarimo, o duomenų panaudojimo tikslas. Susitarimo tikslas buvo ištirti keleivių srautus. Keleivių srauto ištyrimas ir pagrindimas yra skirtingi dalykai, todėl pirminių dokumentų nepateikimas negali būti vertinamas kaip susitarimo nevykdymas. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, ieškovei pateikus informaciją apie keleivių srautus, atsakovės nepareikalavo jos patikslinti ar papildyti. Susitarime nebuvo nustatyta, kad turi būti pateiktas šių duomenų pagrindimas, todėl laikytina, kad ieškovė savo pareigą įvykdė tinkamai. Ieškovės pareigos pateikti srautų tyrimą vykdymas nėra susijęs su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pareiga kompensuoti ieškovės nuostolius. Susitarime buvo nustatyta, kad ieškovės patirti nuostoliai nebus kompensuojami tik laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d., o vėlesniu laikotarpiu visos Sutarties nuostatos galiojo. Byloje esantys pasitarimų Komunalinio ūkio departamento klausimais protokolai nereiškia, kad buvo pareikštos pretenzijos ieškovei.
2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai neatsižvelgė į tikruosius Susitarimo tikslus. Kadangi Susitarime nebuvo aptartas keleivių srautų nustatymo būdas, ieškovė pasirinko, kaip ji pati suprato, tinkamiausią būdą ir informaciją pateikė raštu. Susitarimo tikslas – gauti informaciją apie keleivių srautus – buvo pasiektas, taip pat ir šios informacijos panaudojimo tikslas – maršruto naudingumo įvertinimas. Teismai pagrįstai įvertino šalių statusą, tai, kad susitarimų tekstus rengė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, bei kitas svarbias aplinkybes.
3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nors tai pagrindžiančių argumentų nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo šalių sudarytos sutarties aiškinimo

14. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
16. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
17. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
18. Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nenagrinėjo tikrųjų sutarties šalių ketinimų, o rėmėsi tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; teismai neįvertino, jog ieškovė netinkamai įvykdė Susitarimo sąlygą pateikti keleivių srautus per apibrėžtą laikotarpį.
19. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad Susitarime šalys neaptarė duomenų apie keleivių srautus pateikimo būdo ir formos, o pretenzijų dėl netinkamo Susitarimo vykdymo atsakovė nereiškė. Dėl to teismai sprendė, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovei kilo pareiga atsiskaityti pagal Susitarimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog atsakovė rengė Susitarimo tekstą, be to, pagal savo statusą ji nelaikytina silpnąja sutarties šalimi.
20. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo nenustato faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis, patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytu Susitarimu, papildančiu Sutartį, ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. ištirti maršruto Nr. 067 keleivių srautus. Šalys susitarė, jog nurodytu laikotarpiu ieškovės galimi nuostoliai dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų nėra atlyginami, išskyrus negautas pajamas dėl keleiviams teikiamų vežimo lengvatų, taip pat šalys susitarė netaikyti Sutarties nuostatų dėl ieškovės patirtų nuostolių, susidarančių dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų. Ieškovė, pasibaigus Susitarime nustatytam laikotarpiui, per kurį jos nuostoliai dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų nebuvo atlyginami, nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kad ši pagal Sutartį sumokėtų kompensaciją. Atsakovė šių PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai neatskleidė tikrojo Susitarimo tikslo ir tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl tinkamo ieškovės įsipareigojimų įvykdymo. Remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Susitarimo tikslas buvo ištirti keleivių, besinaudojančių maršrutu Nr. 067, srautus, įpareigojant ieškovę pateikti šio maršruto keleivių srautus Susitarime nurodytu laikotarpiu. Taigi prie Sutarties sudaryto Susitarimo tikslas, ieškovės įsipareigojimai bei apmokėjimo sąlygos (išimtys, kada mokėjimai nebus vykdomi) buvo aiškiai nustatyti. Vykdydama šį Susitarimą, 2010 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei duomenis apie maršrutu Nr. 067 pervežamų keleivių srautą per 2010 m. rugsėjo–spalio mėn. bei pasiūlė prijungti šį maršrutą prie bendros bilietų sistemos. Kasaciniu skundu teigiama, kad pateikti duomenys yra neinformatyvūs ir dėl to susitarimas buvo įvykdytas netinkamai.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Susitarime nebuvo nurodyta, kokiu būdu turi būti pateikti duomenys apie keleivių srautus, buvo apibrėžtas tik konkretus laikotarpis. Nors ieškovė pateikė trumpesnio laikotarpio, nei nurodyta Susitarime, duomenis apie keleivių srautus, tačiau atsakovė per protingą terminą pretenzijų dėl nepakankamos tyrimo apimties nepateikė, o Sutartį ir toliau vykdė iki jos nutrūkimo. Todėl teismai šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip sudarančią prielaidas teigti, jog toks nurodyto laikotarpio duomenų pateikimas buvo pakankamas.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, Susitarime nenustačius duomenų pateikimo būdo ir formos, ieškovė šiuos duomenis galėjo pateikti savo pasirinktu būdu taip, jog atsakovė galėtų įvertinti maršruto Nr. 067 keleivių srautą. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo pareigą pateikti šiuos duomenis, nes nepateikė nurodytą skaičių pagrindžiančių skaičiavimų ar kitų įrodymų. Iš šalių sudaryto Susitarimo negalima daryti išvados, kad duomenų gavimo būdas ar pagrindimas būtų privalomai pateiktini dokumentai ar kad jie, vertinant pagal protingo ir rūpestingo asmens standartą, būtų būtini pasiekti Susitarimu siekiamų tikslų. Priešingai, galima daryti išvadą, kad Susitarimo tikslas buvo pasiektas, nes pateiktas skaičius leido nuspręsti dėl keleivių srautų, be to, Sutartis ir toliau buvo vykdoma.
24. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Gavusi ieškovės pateiktus duomenis ir manydama, jog jie nėra pakankami, atsakovė galėjo prašyti juos patikslinti ar pagrįsti, tačiau to nepadarė. Per protingą terminą atsakovei nepateikus jokių pretenzijų dėl netinkamo Susitarimo įvykdymo, susiformavo teisėti ieškovės lūkesčiai, kad pateiktų keleivių srauto ištyrimo duomenų pakanka. Kaip kasaciniame skunde nurodo pati atsakovė, ieškovės pateikti duomenys turėjo būti panaudoti sprendžiant dėl maršruto funkcionavimo tikslingumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, gavusi šiuos duomenis, atsakovė nei informavo ieškovę dėl jos pateiktos informacijos pakankamumo, nei pranešė ketinanti nutraukti nuostolingą maršrutą, o kartu ir Sutartį. Todėl sutiktina su teismų padarytomis išvadomis, jog atsakovių pretenzijų nebuvimas leidžia teigti, kad atsakovė priėmė prievolės įvykdymą tokį, koks jis buvo pateiktas, o ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir pagrįstai galėjo tikėtis, jog Sutartis yra vykdoma.
25. Kasaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad byloje esantys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento pasitarimų protokolai patvirtina, jog tolesnio maršruto Nr. 067 egzistavimo bei Sutarties vykdymo galimybės buvo svarstomos, todėl ieškovė turėjo suprasti apie neva netinkamą Susitarimo įvykdymą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad šie protokolai laikytini ieškovei pareikštomis pretenzijomis ar kad iš šių protokolų ieškovė turėjo pagrįstai spręsti, jog ji turi nutraukti teikiamas vežimo paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovė pati iš bilietų ataskaitų nustatė, kiek keleivių buvo pervežta ginčo maršrutu, nesuponuoja išvados dėl ieškovės įsipareigojimo įvykdymo. Nenustatyta, kad Sutarties ar Susitarimo nuostatos būtų draudusios atsakovei ir pačiai tirti keleivių srautus.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš svarbiausių sutarties vykdymo principų yra sutarties šalių bendradarbiavimas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas susitarimui vykdyti, prireikus keistųsi reikšminga informacija, laiku praneštų apie kylančias susitarimo įvykdymo kliūtis ir pan. Iš teismų nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog atsakovės nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, laiku neteikė ieškovei informacijos apie Susitarimo ir Sutarties vykdymą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas tarp šalių sudarytas sutartis, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog būtent atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija rengė Susitarimo projektą, todėl ji, turėdama pareigą organizuoti viešųjų paslaugų teikimą, turėjo užtikrinti tinkamą Sutarties ir Susitarimo vykdymą, inicijuoti Sutarties ir Susitarimo pakeitimus, jų nutraukimą, tačiau buvo gana pasyvi ir laiku nesiėmė sprendimų.
28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė teikė paslaugas, kad patyrė konkretaus nurodyto dydžio nuostolių. Komunalinio ūkio departamento protokolai, kuriais buvo atsisakyta sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, neatleidžia atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuo pareigos vykdyti Sutarties ir Susitarimo nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, taikant pirmiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad Susitarimu šalys nesusitarė dėl konkretaus duomenų apie keleivių srautus pateikimo būdo ir formos, o nesant tokio konkretaus susitarimo, teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovės pasirinktas duomenų pateikimo būdas yra tinkamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nereiškė dėl to jokių pretenzijų.
30. Kiti kasacinio skundo argumentai išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiami, todėl nepripažintini tinkamai suformuluotu teisės aiškinimo klausimu, kuris sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis).
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai, jog teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, teisiškai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti šiuos teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kolegita“ 371 604,35 Eur lėšų, esančių pas ją ir (arba) trečiuosius asmenis. Kasacinio skundo netenkinus, naikintinos pirmiau nurodyta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – bankrutuojančios įmonės lėšų areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai.
34. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.14 punktą, skaičiuojant atlyginimą už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, taikomas koeficientas 1,7, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1348,61 Eur. Dėl to ieškovės prašymas iš dalies tenkintinas ir jos naudai už advokato suteiktas teisines paslaugas iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinas 1348,61 Eur išlaidų atlyginimas.
35. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi iškelta ieškovės UAB „Kolegita“ bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d., taigi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, pateikdama kasacinį skundą, turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl to žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kolegita“ 371 604,35 Eur lėšų, esančių pas ją ir (arba) trečiuosius asmenis, areštą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kolegita“ (j. a. k. 124586544) naudai 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

Nutarties kopiją nusiųsti VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Gediminas Sagatys