Baudžiamoji byla Nr. 1-2175-818/2016

Proceso Nr. 1-01-1-66946-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.;

2.1.10.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Gretai Sankūnei,

vertėjaujant Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant prokurorui Rūtai Navasaitienei,

nukentėjusiesiems V. Š., B. Š.,

kaltinamajam V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams:

jis, 2015-12-05 apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini), bute, dulkių siurblio laidu tyčia sudavė žmonai V. Š. 2 (du) kartus į dešinįjį šoną ir 3 (tris) kartus į kairįjį šoną, po to jis rankomis stipriai pastumdamas tėvą B. Š., tyčia trenkė jį į kambario duris, tuo sukeldamas nukentėjusiems V. Š. ir B. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad nelabai atsimena, kaip viskas buvo, prisigėrė ir taip atsitiko. Viskas vyko pas juos bute, adresu (duomenys neskelbtini), ten kartu gyvena V. Š. vaikai, žmona ir jo tėvai, vaikams 3.5 m. ir 11 m., tą vakarą jie buvo namuose. V. Š. su žmona susiginčijo, buvo apsvaigęs. Į namus jau atėjo būdamas apsvaigęs. Prieš savo žmoną vartojo fizinį smurtą, sudavė į ranką siurblio laidu, žmona buvo blaivi. Tėvas pradėjo lysti kaip visada kur nereikia, norėjo užstoti žmoną, o V. Š. jį pastūmė iš kambario. V. Š. manymu, buvo sukeltas fizinis skausmas ir žmonai, ir tėvui. Savo elgesį V. Š. vertina blogai. Su žmoną iki tol nebuvo tokių situacijų, anksčiau buvo konfliktai su tėvais. Prieš tai prieš žmoną V. Š. nėra pakėlęs rankos. Vaikai buvo kambaryje, jie viską girdėjo. Pritrūko pinigų dėl to V. Š. ir reikalavo iš žmonos. Potraukio alkoholiui nejaučia, jam specialisto pagalbos nereikia. Jis gailisi. Namo V. Š. grįžtas išgėręs į mėnesį kartą, jei būna kokia šventė, būna gimtadieniai. V. Š. dirba įmonėje betonuotoju, dabar su juo dirba 20 žmonių. Nešvenčia kiekvieno darbuotojo gimtadienio. Neskaičiuoja kaip dažnai būna girtas. Būna, kad su tėvais ir blaivus konfliktuoja, aš nesu agresyvus, aš nesmurtauju niekada, vieną kartą tik taip buvo. Dėl V. Š. elgesio policija į namus anksčiau buvo kviečiama, vieną kartą. Jis pats buvo iškvietęs policiją, nes jo neišleido iš buto. Kai išgeria, V. Š. nebūna agresyvus, jis - normalus žmogus. Savo kaltę pripažįsta, gailisi.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo V. Š. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariams įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

2016-04-28 garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole nurodyta, kad pranešama apie smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 43).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio patrulės S. A. 2015-12-05 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-12-05 apie 21.30 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. V., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras smurtauja prieš tėvus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. Š., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad pranešėjos neblaivus vyras V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., visą dieną triukšmauja, kabinėjasi, reikalauja pinigų. Susiginčijęs puolė savo motiną L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ją pradėjęs ginti tėvas B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., užstojo, ir V. Š. kibo jam į drabužius, tada trenkė per ausį, stūmė ir trenkė jį į spintą. Visą tai matė 3 mažamečiai vaikai, kurie buvo labai išsigandę. Viskas vyko 2015-12-05 dienos bėgyje. Smurtą patyręs B. Š. paaiškino, kad jo sūnus V. Š. griebė jį už drabužių, juos suplėšė, tada trenkė ranka per kairę ausį, ją apdraskė. Vėliau kelis kartus pastūmė ir trenkė jį į spintą, sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai: apdraskyta ausis (sužalojimo kodas 05). Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai: kartodavosi ne vieną kartą, policija buvo kviesta, tačiau pareiškimų nerašė. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta: E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškinti nieko negalėjo. Pridedamas V. Š. pareiškimas (b.l. 3-5).

V. Š. 2015-12-05 pareiškime nurodyta, kad jos vyras V. Š. šiandien būdamas girtas 9.00 pradėjo konfliktuoti su ja ir savo tėvais, pas kuriuos jie gyvena. Jis pradėjo ją ir savo tėvus vadinti necenzūriniais žodžiais, reikalauti pinigų. Vėliau puolė savo motiną L. Š., o tėvui pradėjus ją ginti, V. griebė jį už atlapų, ranka trenkė per ausį ir apdraskė, tada kelis kartus stūmė ir trenkė į spintą. Konfliktas ir smurtas tęsėsi iki vakaro. Tėvai, pas kuriuos gyvena, yra garbaus amžiaus, taip pat namie yra trys mažamečiai vaikai, kurie viską matė. Prašo apsaugoti ją ir jos vaikus ir vyro tėvus, nes bijo likti namie. Vyras girtuokliauja nuolat ir mato jos vaikai (b.l. 9).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-06 parodė, kad su V. Š. yra santuokoje apie 11 metų, turi 3 vaikus. Ji sutinka duoti parodymus prieš savo vyrą. Jie gyvena vyro tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su vyru turi problemų dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Problemų dėl  fizinio smurto ankščiau neturėjo, nors visą gyvenimą su vyru, jis vartoja alkoholį ir tuo sukelia jai moralinį skausmą. Gydytis nuo alkoholizmo vyras atsisako, nepripažįsta, kad jis alkoholikas. 2015-12-04 vyras grįžo iš darbo išgėręs, pradėjo reikalauti savo asmens dokumento, kad pasiimti SMS kreditą. Ji jam aiškino, kad to daryti nereikia, tačiau jis neklausė, gavo telefonu kreditą, po ko išėjo iš namų. Apie 3 valandą nakties vyrą namo atnešė kaimynas ir draugelis. Vyras miegojo buto koridoriuje, o šeštadienį, t.y. 2015-12-05 ryte pabudęs, pradėjo priekaištauti, reikalauti savo pinigų. Vyras vaikščiojo po butą, ieškojo priekabių, kabinėjosi prie jos ir savo tėvų. Apie 09.00 val. vyras išėjo iš buto, apie 11.30 val. grįžo, pastebėjo, kad jis vėl girtas. Vyras vaikščiojo po butą, priekaištavo tėvams, kad jam nepadeda, kad nieko gyvenime nedavė, jai priekaištavo, kad nėra pinigų, cigarečių, vartojo jos ir tėvų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Apie 13.40 val. ji su  vyriausiuoju sūnumi išėjo į vaikų šventę, kiti vaikai liko su seneliais. Kol buvo vaikų šventėje, vyras jai paskambino ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasino, kad neįleis namo, kad jai bus blogai dėl to, kad išėjo. Girdėjosi, kad vyras girtas. Apie 20.0 val. grįžo namo. Tuomet vyras rūkė laiptinėje, jie su sūnumi užėjo į butą ir netrukus į butą grįžo vyras. Ji nuėjo į vaikų kambarį ir ten atėjo girtas vyras. Jis jai pradėjo vėl priekaištauti, kad išėjo, reikalavo cigarečių, po ko paėmė dulkių siurblio laidą ir sudavė jai 2 kartus į dešinį šoną ir 3 kartus – į kairįjį šoną. Sudavė siurblio laidu. Tuo vyras sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti, tada atėjo į kambarį vyro tėvai. Jie pradėjo raminti vyrą, po ko vyras išėjo iš vaikų kambario. Ji liko pas vaikus jų kambaryje. Būdama vaikų kambaryje, ji girdėjo, kad vyras rėkauja, šaukia, vėl visiems priekaištauja, girdėjosi, kad veikė kompiuteris. Ji girdėjo, kad vyro motina pradėjo kažką vyrui sakyti, tada išėjo iš vaikų kambario ir pamatė, kad vyro mama, priėjusi prie kompiuterio, uždarė jį. Tada vyras pradėjo šaukti ant motinos, kad jis sulaužė kompiuterį ir skolinga jam 1000 litų. Ji matė, kad vyras rėkdamas ant motinos, ją kelis kartus rankomis pastūmė. Tačiau motina nenukrito ir tuomet į kambarį atėjo vyro tėvas, kuris pradėjo ginti savo žmoną. Ir tada tarp jos vyro ir jo tėvo prasidėjo muštynės, kurių metu jos vyras smūgiavo savo tėvui, o tėvas gynėsi nuo jo, smūgiavo jos vyrui. Ji negali nurodyti konkrečių savo vyro ir jo tėvo veiksmų tų muštynių metu, nes viskas vyko labai greitai, be to, ji buvo susinervinusi, nelabai žiūrėjo kas ką būtent daro. Ji matė, kad jos vyras trenkė savo tėvui į ausį, matė, kad kelis kartus pastūmė savo tėvą ir šis atsitrenkė į spintą. Tada jis paėmė savo telefoną, išbėgo iš kambario ir kvietė policijos pareigūnus. Kai vyras išgirdo, kad jis iškvietė policiją, apsiramino, apsirengė ir norėjo išeiti, tačiau vyro tėvas užrakino duris ir neleido šiam išeiti. Jos atžvilgiu jos vyras fizinį smurtą vakar pavartojo pirmą kartą. Prieš savo tėvus fizinį smurtą vartojo ir ankščiau, tačiau tėvai pareiškimų nerašė. Prašo informuoti atitinkamas tarnybas, teikiančias pagalbą moterims dėl vyro vartojamo smurto jos atžvilgiu. Vaikai matė vyro veiksmus, girdėjo konfliktą, gynė ją ir savo senelius. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 12-13).

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-07 papildomai parodė, kad nori patikslinti prieš tai duotus savo parodymus. Kuomet vakare su sūnumi grįžo namo ir tarp jų su vyru įvyko konfliktas, jis jai būnant kambaryje sudavė dulkių siurblio laidu du kartus per dešinįjį šoną ir tris kartus per kairįjį, tuo sukeldamas jai fizinė skausmą. Vyras ant jos rėkė ir į jų kambarį jos ginti atėjo jo tėvai, kurie tuo metu buvo savo kambaryje. Užėjus vyro tėvams į jų kambarį, V. pradėjo juos vyti lauk. Įrėmęs rankas motinai į krūtinę, pradėjo ją stumti iš kambario. V. tėvas puolė ginti motinos ir pastūmė V. Motina iš kambario išėjo į koridorių, o V. su tėvu apsistumdė. Tėvas bandė jį nuraminti. Jie vienas kitą keletą kartų pastūmė, V. mojavo rankomis ir jai tikrai pasirodė, kad jis sudavė tėvui delnu per ausį. Po to tėvą taip pat bandė išstumti iš kambario ir stipriai pastūmė, nuo ko tėvas atsitrenkė galva į kambario duris. Kuomet jie su tėvu stumdėsi, ji išėjo iš kambario pas vyro mamą ir iškvietė policijos pareigūnus, nes matė, kad vyras labai įsiaudrino ir konfliktas taip greitai nenurims. Juo labiau, kad smurtavo prieš savo tėvus. Po konflikto tėvas skundėsi, kad jam skauda ausį. Viskas vyko labai greitai, buvo daug triukšmo, vyrai stumdėsi, jai tuo metu atrodė, kad V. sudavė tėvui, bet ji negali to patvirtinti, gal kai jie mojavo rankomis jai taip pasirodė. Prieš motiną jis nesmurtavo, ją tiesiog išstūmė iš kambario ir tiek. Daugiau dėl įvykio neturi ką pasakyti (b.l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis B. Š. 2015-12-07 parodė, kad V. Š. yra jo sūnus. Jis sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų. Jie su žmona L. Š. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena sūnus V. su savo šeima -  žmona V. ir 3 sūnumis. Problemų dėl sūnaus fizinio smurto jų atžvilgiu ankščiau neturėjo. Kartais kai sūnus išgeria, tai gali žodžiais papriekaištauti, bet smurto niekada nevartojo. 2015-12-04, penktadienį,  sūnus grįžo iš darbo išgėręs, tačiau jis negirdėjo, kad tarp sūnaus ir jo žmonos būtų skandalas. Jis girdėjo, kad vakare sūnus išėjo, o naktį grįžo. Kaip suprato, sūnus grįžo girtas. Šeštadienį, t.y. 2015-12-05 ryte sūnus pabudo, pradėjo vaikščioti tai iš buto, tai į butą. Matėsi, kad jis vėl buvo pavartojęs alkoholio. Sūnus bandė kalbėti visokias nesąmones, tačiau jis jam kelis kartus pasakė, kad jis nusiramintų, nedarytų problemų. Dienos metu V. su savo vyriausiuoju sūnumi išėjo į gimtadienį. Jie su žmona liko su kitais 2 anūkais. Kai vakare grįžo V., tai jis išgirdo, kad tarp sūnaus ir jo žmonos jų kambaryje vyksta žodinis konfliktas. Tada jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta, bandė apraminti savo sūnų, sakė šiam, kad apsiramintų ir eitų miegoti. Kiek pamena, tada V. pasakė, kad jo sūnus jai dulkių siurblio laidu sudavė per šonus. Jis pradėjo raminti sūnų, po ko sūnus nuėjo į kitą kambarį. Po kažkiek laiko jie su žmona vėl išgirdo kažkokį triukšmą ir tada jo žmona nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Jis nuėjo kiek vėliau. Jis matė, kad po to, kai jo žmona paprašė sūnaus, kad jis išjungtų kompiuterį, nes jau buvo vakaras, o sūnus leido kompiuterį garsiai, o sūnus jos neklausė, tada žmona uždarė kompiuterį. Tada sūnus pradėjo šaukti, kad žmona sulaužė kompiuterį, bus jam skolinga. Tuomet sūnus atsistojo ir pradėjo išstūminėti jį ir žmoną iš kambario. Kaip jam pasirodė, jis pastūmė jo žmoną ir jis pradėjo ją ginti. Ir tada sūnus pradėjo ir jį išstūminėti iš kambario. Ir tuomet jis atsitrenkė į duris, atsitrenkė kaire ausimi. Muštynių tarp jo ir sūnaus nebuvo. Jis susižalojo, kai sūnus jį bandė išstumti iš kambario. Tada V. iškvietė policijos pareigūnus. Tada sūnus apsiramino, apsirengė ir norėjo išeiti, tačiau jis užrakino duris ir neleido sūnui išeiti. Jo atžvilgiu  jo sūnus fizinę jėgą vakar pavartojo pirmą kartą. Nemano, kad sūnus norėjo jį sumušti, jis tiesiog norėjo jį išstumti iš savo kambario, todėl ir stūmė. Nuo to, kad jis atsitrenkė ausimi į duris, ausis jam skaudėjo. Sūnus nepadarė jam jokių kūno sužalojimų, nuo to, kad jis jį pastūmė, jam nežymiai skaudėjo ausis. Mano, kad su sūnumi susitaikys, kad jis supras, kad tokie dalykai negalimi. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 21-22).

Nukentėjusysis B. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-31 papildomai parodė, kad vakare su žmona buvo savo kambaryje ir išgirdo kaip sūnus V. savo kambaryje barasi su savo žmona V. Jis nuėjo jo apraminti ir vėl grįžo į kambarį. Po kurio laiko jis garsiai įsijungė muziką ir jo žmona nuėjo jo raminti. Išgirdo kaip jis barasi su jo žmona L. ir nuėjo pas juos į kambarį. Nuėjęs pamatė kaip V. liepia motinai išeiti iš jų kambario ir įrėmęs rankas jai į krūtinę stumia pro duris. Jis V. pastūmė, kad paliktų ramybėje motiną. Žmona iš kambario išėjo, o sūnus jį vieną kartą rankų delnais stipriai pastūmė, nepamena kaip tiksliai ir į kurią vietą pastūmė, bet jis nuo pastūmimo kaire ausimi atsitrenkė į pradarytas kambario duris. Visą tai mačiusi jo marti V. nuėjo pas jo žmoną į kambarį ir iškvietė policiją. Jis taip pat iš karto po apsistumdymo nuėjo pas žmoną ir marčią. V. jai ranka tikrai nesudavė, tiesiog kuomet ji jį pastūmė, jis jį taip pat vieną kartą pastūmė. Nuo atsitrenkimo į duris jam paraudo ir patino ausis. Daugiau jokių sužalojimų nepatyrė, į medikus ir ekspertą nesikreipė. Sūnus jam sukėlė fizinį skausmą, bet po įvykio jo atsiprašė ir jie susitaikė. Šiuo metu gyvena taikiai. Policiją kvietė pirmą kartą, nes sūnus pirmą kartą taip elgėsi, šiaip jis niekada prieš nieką nesmurtauja. Daugiau nieko negali pasakyti (b.l. 23-24).

Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Š. yra jos sūnus. Ji sutinka duoti parodymus prieš savo sūnų. Jie su vyru B. Š. gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena sūnus V. su savo šeima -  žmona V. ir 3 sūnumis. Su sūnumi turi problemų dėl to, kad jis kai pavartoja alkoholį, tampa agresyvus. Problemų dėl fizinio smurto ankščiau su sūnumi neturėjo. 2015-12-04 sūnus grįžo iš darbo išgėręs, po ko vėl išėjo ir grįžo naktį girtas. 2015-12-05, šeštadienį, ryte sūnus pabudo, po to išėjo ir grįžo vėl išgėręs. Dienos metu jokių skandalų nebuvo, sūnus tik slampinėjo po butą, kažką bandė aiškinti. Jos vyras prašė jo nusiraminti ir eiti miegoti, tačiau sūnus nelabai reagavo į tuos prašymus. Dienos metu V. su vyriausiuoju sūnumi išėjo į gimtadienį, o jie su vyru liko su kitais 2 anūkais. Kai vakare grįžo V., tai išgirdo, kad kitame kambaryje tarp sūnaus ir V. vyksta žodinis konfliktas. Ji nuėjo pažiūrėti kas vyksta ir tada V. jai pasakė, kad jos sūnus jai dulkių siurblio laidu sudavė per šonus. Tačiau ji to nematė. Jie su vyru pradėjo raminti sūnų, po ko jis nuėjo į kitą kambarį. Ji pamena, kad kalbant su sūnumi ji uždarė kompiuterį. Tada sūnus pradėjo šaukti, kad ji mokės jam už kompiuterį. Sūnus atsistojo ir bandė ją išstumti iš kambario. Sūnus bandė ją išstumti rankomis, atsirėmęs į jos krūtinę. Ji nenukrito, stovėjo ant kojų. Tai pamatė jos vyras ir pradėjo ginti ją. Ji matė, kad sūnus pastūmė jos vyrą ir jis atsitrenkė į duris, atsitrenkė kažkaip ausimi. Ji prašė jų nusiraminti, o V. išbėgo iš kambario ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada sūnus apsiramino, apsirengė ir norėjo išeiti, tačiau jos vyras užrakino duris ir neleido sūnui išeiti. Jos atžvilgiu jos sūnus fizinį smurtą vakar pavartojo pirmą kartą. Ankščiau su sūnumi buvo tik žodiniai konfliktai. Sūnus nepadarė jai jokių kūno sužalojimų, nuo to, kad sūnus ją pastūmė, jai niekas neskaudėjo, sūnus savo veiksmais jai fizinio skausmo nesukėlė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 28).

Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-31 papildomi parodė, kad sutinka duoti papildomus parodymus apie 2015-12-05 įvykį, kuomet įvyko konfliktas su sūnumi. Sūnus visą dieną konfliktavo su savo žmona V. Š., prašė jos pinigų. Jie pykosi savo kambaryje, o jie su vyru puikiai girdėjo jų barnius būdami savo kambaryje. Vakare, jau nepamena kelintą valandą, jie su vyru B. Š. nuėjo pas juos į kambarį apraminti sūnaus, nes vis girdėjosi jų pakelti balso tonai. Jie su vyru prašė jo nusiraminti ir eiti miegoti. V. prašė nesikišti ir išeiti, rankų delnus įrėmė jai į krūtinę ir stūmė iš kambario. Ji susinervino, kad jis jų neklauso ir iš kambario išstumta išėjo. Kambaryje liko sūnus, marti V. ir jos vyras B. Girdėjo, kaip tarp vyro ir sūnaus įvyko konfliktas, girdėjosi triukšmas. Kas ten tiksliai įvyko, negali pasakyti, nes žodžių girdėtų nepamena, o vaizdo nematė, nes buvo kitame kambaryje. Po keletos minučių pas ją į kambarį atėjo marti, vyras ir anūkai iš savo kambario. Jų kambaryje būdama V. iškvietė policijos pareigūnus. Ji nematė kaip sūnus smurtavo nei prieš marčią, nei prieš jos vyrą. Prieš ją jis nesmurtavo, tik rankų delnais išstūmė iš kambario, bet toks jo elgesys jai fizinio skausmo nesukėlė (b.l. 29-30).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariams yra įrodyta. Kaltinamasis V. Š. 2015-12-05 apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini), bute, dulkių siurblio laidu tyčia sudavė žmonai V. Š. 2 (du) kartus į dešinįjį šoną ir 3 (tris) kartus į kairįjį šoną, po to jis rankomis stipriai pastumdamas tėvą B. Š., tyčia trenkė jį į kambario duris, tuo sukeldamas nukentėjusiems V. Š. ir B. Š. fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. Š. kaltę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo.

Dėl atleidimo nuo atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko

BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2011).

V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų. Bylos medžiagoje yra pateiktas nukentėjusiųjų V. Š. ir B. Š. rašytinis prašymas nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius su kaltinamuoju (b.l. 108), nukentėjusieji norą susitaikyti išreiškė ir teismo posėdžio metu. Civilinis ieškinys šioje byloje nėra pareikštas. V. Š. anksčiau neteistas (b.l. 69); neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 70); į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 74), VšĮ  Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 72), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 73).

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006). Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. Š. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl atsižvelgiant į jo asmens charakteristiką, nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Išvardytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas V. Š. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems asmenims susitaikius, skiriant V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis V. Š. buvo laikinai sulaikytas 2015-12-05 21.30 val. (b.l. 46), paleistas 2015-12-07 14.30 val. (b.l. 48).

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (b.l. 65-66).

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, kuriame įrašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b.l. 42).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. Š. ir B. Š., ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2175-818/2016 nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir 722 straipsniu paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kompaktinį diską, kuriame įrašytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                Miroslavas Gvozdovičius