Pranešėjas Eduardas Maškevičius               Baudž. byla Nr. 1A-240-417/2015

Teisėja Ingrida Krušienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00626-2009-0

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.9.5; 1.2.10.3; 1.2.30.1.             

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                            2015 m. lapkričio 23 d.             

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Daliaus Jocio, Reginos Bertašienės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,

nuteistosioms A. Č., I. V., V. S.,

gynėjams Robertui Skėriui, S. V., Arūnui Žliobai, Remigijui Jakštui,

              neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Č. gynėjo advokato R. S., V. S. ir jos gynėjo advokato Arūno Žliobos, I. V., A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo

              A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus,  numatytus BK 307 str. 2 d., 167 str. 1 d., ir jam paskirta pagal BK 307 str. 2 d. vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 167 str. 1 d. – 75 MGL,  t. y. 9750 Lt   (2823 Eur), bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 307 str. 2 d., 167 str. 1 d., subendrintos visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vienerių (1) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 75 MGL dydžio, t. y. 9 750 Lt (2823 Eur), bauda. Taikytas BK 75 str. 1 d.,  4 d., 71 str. ir  paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 1 300 Lt, tai atitinka  376, 50 Eur,  įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigojant 10 MGL (1300 Lt – 376, 50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

              I. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 1 d., ir jai paskirta 55 MGL (7150 Lt – 2070 Eur) dydžio bauda.

              A. Č. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 1 d., ir jai paskirta 70 MGL (9100 Lt – 2635 Eur) dydžio bauda.

              V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 307 str. 1 d., ir jai paskirta 70 MGL (9100 Lt – 2635 Eur) dydžio bauda.

              Nukentėjusiųjų L. R., A. K., S. S. civiliniai ieškiniai tenkinti, priteista iš A. K. L. R., A. K., S. S. po 579, 24 Eur (2 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

              Nukentėjusiųjų L. S., A. K., E. Š. (K.), N. P., L. V., E. Y. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, priteista iš A. K. po 579, 24 Eur (2 000 Lt)  neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojo T. M. turėtos kelionių į teismo posėdį išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista solidariai iš A. K., O. B. (M.), Ž. J. (K.), R. E., V. S., D. B.-R., I. V., A. Č. 295,07 Lt (85, 45 Eur).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti ir O. B. (M.), Ž. J. (K.), R. E., D. B.-R., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

              A. K., Ž. J. (K.), O. M., R. E. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe vadovavo ir organizavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos:

A. K., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą vykdyti nusikalstamą veiką – pelnytis iš kito asmens prostitucijos nurodytų bendrovių veiklos vykdymo vietose: naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiuose masažo salonuose, ir, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadove Ž. J. (K.), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja ir personalo vadybininke O. M., UAB (duomenys neskelbtini) naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. E. iki 2010 m. gegužės 3 d. per minėtus nusikaltimo bendrininkus organizavo ir vadovavo A. D., S. S., K. J., K. D., S. B., L. S., V. A., K. Ž., L. Š., G. Š., N. K., R. Ž., J. Ž., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijai. Tuo tikslu per nusikalstamos veikos bendrininkus O. M., R. E., Ž. K., kurie vykdydami A. K. paliepimus,  perduodavo informaciją ir nurodymus kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams – naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorėms V. D. (dėl jos ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-06 dėl jos priimtas baudžiamasis įsakymas), L. D. (dėl jos ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl jos priimti baudžiamieji įsakymai), asmenims, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, D. B.-R., ir erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms-konsultantėms D. M. (dėl jos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 priimtas baudžiamasis įsakymas), M. B. (dėl jos ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-20 dėl jos priimtas baudžiamasis įsakymas), J. D. (dėl jos ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-18 dėl jos priimtas baudžiamasis įsakymas),  A. Č., V. S., I. V., nurodė seksualines paslaugas teikiančioms merginoms įsigyti individualios veiklos pažymas fizinės gerovės užtikrinimo veiklai vykdyti bei sudaryti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, taip suteikdamas joms masažo patalpas naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ ir erotinių prekių parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu stengdamasis užmaskuoti savo tiesioginį vadovavimą nusikalstamai veikai. Sudarius subnuomos sutartis ir suteikus patalpas, merginoms buvo nurodyta, kad jos atlikdamos klientų erotinį masažą rankomis liesdamos kliento erogenines zonas turės patenkinti jo lytinę aistrą iki jo visiško lytinio pasitenkinimo, t. y. atlikti masažą „iki laimingos pabaigos“. Taip pat buvo nurodyti tokio masažo įkainiai, t. y. 30 min. dienos metu iki 14 val. kainavo 99 Lt, po 14 val. – 140 Lt (nakties metu – 170 Lt), 45 min. – 170 Lt (nakties metu – 199 Lt), 1 val. – 199 Lt (nakties metu – 229 Lt). Be to, A. K. per Ž. J. (K.), O. M., R. E. bei naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratores V. D., L. D., D. B., asmenis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta,  ir erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas-konsultantes D. M., M. B., J. D., A. Č., V. S., I. V. nurodė reklamuoti naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ bei erotinių prekių parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas, ieškoti naujų darbuotojų tokios veiklos plėtimui periodiškai dedant skelbimus į laikraščius, interneto tinklalapius, kontroliuoti masažuotojų veiklą, rengti jų mokymus, susirinkimus, palaikyti drausmę darbo vietose skiriant pinigines baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus, vesti užrašus ir telefonu trumpaisiais tekstiniais pranešimais informuoti apie suteikiamų lytinių paslaugų laiką, trukmę ir kainą, paskirstyti merginų (masažuotojų) uždirbtus pinigus už suteiktas lytines paslaugas, dalį išmokant merginoms, o kitą dalį atitinkamai pasidalijant su nusikaltimo bendrininkais. Taip pat sudarė darbo sąlygas įrengiant masažo kambarius, mokant už patalynę, rankšluosčius, patvirtino parengtą erotinių masažų metodiką. Taigi A. K., Ž. J. (K.), O. M., R. E., veikdami bendrininkų grupe, vadovavo ir organizavo bei gavo nenustatytą kiekį pajamų iš A. D., S. S., K. J., K. D., S. B., L. S., V. A., K. Ž., L. Š., G. Š., N. K., R. Ž., J. Ž., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu.

              Be to, A. K. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iki 2010 m. balandžio 15 d., tikslus laikas  nenustatytas, minėtai bendrovei priklausančio naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), masažo kambariuose bei persirengimo kambaryje neteisėtai įrengė infraraudonųjų spindulių judesio daviklius su viduje įmontuotomis mini vaizdo kameromis, kuriomis buvo daromi slapti vaizdo įrašai apie privatų L. S., A. K., E. Š., J. J., N. P., L. V., S. S., L. R., A. K., E. Y., I. D. bei kitų  nenustatytų asmenų gyvenimą, po to minėti įrašai buvo įrašomi ir saugomi minėtame klube esančio kompiuterio sisteminio bloko „viSar“ standžiajame diske „Western Digital“ 750 GB, S/N: WCAU80033955. Tokiu būdu A. K. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, kol 2010 m. balandžio 15 d., apie 00 val. 35 min., kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė kompiuterio sisteminį bloką „viSar“ su standžiajame diske „Western Digital“ 750 GB, S/N: WCAU80033955, neteisėtai surinkta ir laikoma informacija apie privatų L. S., A. K., E. Š., J. J., N. P., L. V., S. S., L. R., A. K., E. J. (Y.), I. D. bei kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą. 

              I. V. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe, sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, būtent ji nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gegužės 3 d., dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadove Ž. J. (K.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir personalo vadybininke O. M., sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš S. S., K. D., L. S., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. klientams, atėjusiems į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ar paskambinusiems parduotuvės telefonu, pasiūlydavo erotinio masažo „iki laimingos pabaigos“ paslaugas nurodydama, jog šis masažas bus atliktas rankomis liečiant kliento erogenines zonas, taip patenkinant kliento lytinę aistrą. Taip pat nurodydavo erotinio masažo kainas – 30 min. dienos metu iki 14 val. kainavo 99 Lt, po 14 val. – 140 Lt, 45 min. – 170 Lt, 1 val. – 199 Lt. Paimdavo iš klientų pinigus, vesdama užrašus bei telefonu trumpaisiais tekstiniais pranešimais informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją ir personalo vadybininkę O. M. apie suteikiamų lytinių paslaugų laiką, trukmę ir kainą, o kiekvienos savo darbo dienos pabaigoje apskaičiuodavo merginų uždarbius už masažo metu suteiktas paslaugas, jų dalį išmokėdavo minėtoms merginoms, kitą dalį pinigų prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo kaip premiją gaudavo už merginų atliktus erotinius masažus, o likusi pinigų dalis atitekdavo bendrininkams. Tokiu būdu I. V. veikdama bendrininkų grupe sąvadavo prostitucijai bei gavo tyrimo metu nenustatytą kiekį pajamų iš S. S., K. D., L. S., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu.

A. Č. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos,  būtent ji nuo 2008 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2010 m. balandžio mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadove Ž. J. (K.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir personalo vadybininke O. M., sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš A. D., K. J., K. D., L. S., M. G., J. J., E. E., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. klientams, atėjusiems į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ar paskambinusiems parduotuvės telefonu, pasiūlydavo erotinio masažo „iki laimingos pabaigos“ paslaugas, nurodydama, jog šis masažas bus atliktas rankomis liečiant kliento erogenines zonas, taip patenkinant kliento lytinę aistrą. Taip pat nurodydavo erotinio masažo kainas – 30 min. dienos metu iki 14 val. kainavo 99 Lt, po 14 val. – 140 Lt, 45 min. – 170 Lt, 1 val. – 199 Lt. Paimdavo iš klientų pinigus, vesdama užrašus bei telefonu trumpaisiais tekstiniais pranešimais informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją ir personalo vadybininkę O. M. apie suteikiamų lytinių paslaugų laiką, trukmę ir kainą, o kiekvienos savo darbo dienos pabaigoje apskaičiuodavo merginų uždarbius už masažo metu suteiktas paslaugas, jų dalį išmokėdavo minėtoms merginoms, kitą dalį pinigų prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo kaip premiją gaudavo už merginų atliktus erotinius masažus, o likusi pinigų dalis atitekdavo bendrininkams. Taigi A. Č., veikdama bendrininkų grupe, sąvadavo prostitucijai bei gavo ne mažiau kaip 750 litų pajamų iš A. D., K. J., K. D., L. S., M. G., J. J., E. E., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu.

V. S. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe, sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos,  būtent ji nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio vidurio, tikslus laikas nenustatytas, iki 2010 m. gegužės 3 d. dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), bei antraeilėse pareigose administratore UAB (duomenys neskelbtini) naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadove Ž. K. (J.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ir personalo vadybininke O. M., UAB (duomenys neskelbtini) naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. E., sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš L. S., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. klientams, atėjusiems į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, naktinį striptizo klubą „(duomenys neskelbtini)“ ar paskambinusiems parduotuvės, klubo telefonu, pasiūlydavo erotinio masažo „iki laimingos pabaigos“ paslaugas,  nurodydama, jog šis masažas bus atliktas rankomis liečiant kliento erogenines zonas, taip patenkinant kliento lytinę aistrą. Taip pat nurodydavo erotinio masažo kainas – 30 min. dienos metu iki 14 val. kainavo 99 Lt, po 14 val. – 140 Lt, 45 min. – 170 Lt, 1 val. – 199 Lt. Paimdavo iš klientų pinigus, vesdama užrašus bei telefonu trumpaisiais tekstiniais pranešimais informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją ir personalo vadybininkę O. M. apie suteikiamų lytinių paslaugų laiką, trukmę ir kainą, o kiekvienos savo darbo dienos pabaigoje apskaičiuodavo merginų uždarbius už masažo metu suteiktas paslaugas, jų dalį išmokėdavo minėtoms merginoms, kitą dalį pinigų prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo kaip premiją gaudavo už merginų atliktus erotinius masažus, o likusi pinigų dalis atitekdavo bendrininkams. Tokiu būdu V. S. veikdama bendrininkų grupe sąvadavo prostitucijai bei gavo tyrimo metu nenustatytą kiekį pajamų iš L. S., M. G., J. J., E. E., M. G., V. P., A. K., E. Š. prostitucijos, t. y. lytinės aistros tenkinimo kitokio sąlyčio būdu.

              Apeliaciniu skundu nuteistosios A. Č. gynėjas advokatas R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto teismo 2015-03-19 nuosprendžio dalį dėl A. Č. ir priimti naują nuosprendimą – A. Č. išteisinti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog ji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, kaltinimo poziciją grindžiantiems netiesioginiams įrodymams be pagrindo suteikė didesnę įrodomąją reikšmę, o dalies įrodymų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjama veika ir paneigiančių kaltinimo pateiktą įvykių versiją, arba apskritai nevertino, arba vadovaudamasis prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus, taigi pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

              Tvirtina, kad A. Č. nepagrįstai buvo pripažinta kalta, padarius BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jos veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog A. Č., dirbdama pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), bei siūlydama klientams erotikos prekes ir erotinio masažo paslaugas, tik vykdė jai pavestas darbines funkcijas, už kurias gaudavo fiksuotą darbo užmokestį. Tariamas pajamų turėjimas iš nukentėjusiųjų suteiktų erotinio masažo paslaugų liko visiškai neįrodytas ir paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais.

              Nuteistosios atstovas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog A. Č., kaip ir kitos pardavėjomis-konsultantėmis arba administratorėmis dirbusios kaltinamosios, suteikė masažo paslaugas teikusioms merginoms patalpas nusikalstamai veiklai vykdyti, o šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog ji turėjo pajamų iš kitu asmenų prostitucijos. A. Č., A. K. nurodymu, duodama pasirašyti iš anksto parengtas subnuomos sutartis, neturėjo nei galimybių, nei tikslo suteikti masažo paslaugoms vykdyti reikalingų patalpų masažuotojoms, todėl ji jokios nusikalstamos veikos nepadarė, patalpų masažuotojoms nesuteikė ir negalėjo suteikti, nes neturėjo tam įgaliojimų ir tik vykdė jai darbdavio pavestas darbines funkcijas. Subnuomos sutarčių sudarymas bei jų pasirašymo organizavimas buvo vykdomas bendrovės vadovų (administracijos) iniciatyva ir visiškai nepriklausė nuo jos. Parduotuvės patalpų nuomotoja buvo ne ji, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir priklausė parduotuvių tinklas „(duomenys neskelbtini)“. Tarp  apeliantės ir masažo paslaugas teikusių merginų jokių – nei žodžiu, nei raštu išreikštų tiesioginių ar netiesioginių sutartinių santykių niekada nebuvo. Teigia, kad A. Č., nesuvokdama situacijos, buvo įtraukta į A. K. organizuotą schemą, kurios pagrindu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir masažo paslaugas teikusių merginų atsirado sutartiniai santykiai.

              Apelianto nuomone, teismo išvados dėl A. Č. neva padarytos nusikalstamos veikos (pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos) sąsajų su klientų pinigų perdavimu ne masažą atlikdavusioms merginoms, o jai, taip pat yra visiškai nepagristos. Tarp jos ir masažo paslaugas teikusių merginų nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar darbo santykiai, o sutartiniai santykiai buvo sukuriami tiesiogiai tarp A. K. valdomos bendrovės bei masažuotojų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog masažo kainos atitinkamu paros laikotarpiu buvo iš anksto nustatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų ir buvo viešai prieinamos visiems potencialiems parduotuvių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ klientams, koreguoti ar atskirai derinti su klientais šių kainų A. Č. neturėjo nei galimybių, nei jokio tikslo, nes jos fiksuotas darbo užmokestis nuo masažo paslaugų kiekio ir kainos nepriklausė.

              Pinigai už masažą buvo perduodami parduotuvių tinklo „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos įsakymu. Pinigų įtraukimas į apskaitą, jų saugojimas parduotuvės seife, atsiskaitymai su masažuotojomis taip pat vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos nurodymu. Visą už masažo paslaugas gautų pajamų apskaitą koordinuodavo bendrovės administracija. Visi bendrovės darbuotojai, įskaitant ir masažo paslaugas teikusias merginas, žinojo, jog dalis iš masažo paslaugų uždirbtų pinigų bus išmokama joms, o kita dalis – bendrovei už suteiktas patalpas bei darbo priemones. Šie bendrovės administracijos sprendimai nuo A. Č. visiškai nepriklausė, ji jų negalėjo paveikti, nes buvo tik eilinė samdoma darbuotoja.

              Teismo išvados, jog ji iš pelnymosi kitų asmenų prostitucija gavo ne mažiau kaip 750 Lt pajamų, yra neobjektyvios, nemotyvuotos ir grįstos tik prielaidomis. Neaišku, kokiu būdu ir kuo remdamasis teismas apskaičiavo šią tariamai gautą piniginę naudą, taip pat kuo remdamasis priėjo visiškai nepagrįstos išvados, jog ji prie darbo sutartyje numatyto atlyginimo gaudavo premiją už merginų atliktus erotinius masažus.

              Teismas, pagrįsdamas A. Č. kaltę, rėmėsi netiesioginiais ir visiškai su ja nesusijusiais įrodymais, skundžiamajame nuosprendyje citavo ne jos, o kitų kaltinamųjų pokalbių įrašus, todėl nė vienas iš šių įrodymų negalėjo būti pripažintas tinkamu jos kaltei nustatyti. Apeliantas tvirtina, jog jo ginamoji nereklamavo ir nesiūlė įsigyti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų, nes apie šių paslaugų pobūdį paprasčiausiai objektyviai nežinojo, o apie erotinių masažų pobūdį žinojo tik bendrą informaciją. Byloje nebuvo jokių objektyvių jos sąvadavimo kitų asmenų prostitucijai faktą pagrindžiančių duomenų.

              Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nei A. Č., nei pačios erotinio masažo paslaugas teikusios merginos, kurios buvo įsigijusios individualios veiklos pažymas fizinės gerovės užtikrinimo veiklai vykdyti, nesuprato, jog erotinio masažo atlikimo metu buvo užsiimama prostitucija. Ji neturėjo galimybių suprasti masažo metu atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes masažo paslaugos buvo legaliai registruota veikla, legaliai mokami mokesčiai. Galiojantis teisinis reguliavimas, jos suvokimu, nedraudžia užsiimti masažo veikla asmenims, neturintiems medicininio išsilavinimo, nes skiriasi tik ekonominės veiklos klasifikacija.

              Apelianto nuomone, iš jo ginamosios, kaip vidutinio išsilavinimo ir suvokimo žmogaus, negalėjo būti reikalaujama, kad ji žinotų teismų praktiką, jog prostitucija pripažįstama ne tik lytinis santykiavimas už atlygį, bet ir „kitoks lytinės aistros tenkinimas“. Objektyvių įrodymų, įrodančių, jog A. Č. žinojo apie masažų seanso metu klientams atliekamą lytinės aistros tenkinimą, nėra. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl jos veikos subjektyviosios pusės požymių. Neįrodžius pinigų ar kitokios turtinės naudos gavimo fakto, A. Č. vykdytos jai pavestos darbinės funkcijos negalėjo būti pripažintos nusikalstama veika pagal BK 307 straipsnio 1 dalį.

              Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo ir priimti naują nuosprendį –  V. S. išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisingas, pagrįstas tik prielaidomis. Tvirtina, kad ji tik vykdė savo, kaip darbuotojos, pareigas įmonėse, kuriose dirbo, ir neperžengė savo darbinių funkcijų ribų. Teismas neteisingai nurodė, jog ji klientams masažus siūlydavau tokiu būdu – „nurodydama, jog šis masažas bus atliktas rankomis liečiant kliento erogenines zonas, taip patenkinant kliento lytinę aistrą“, nes to niekada niekam nėra aiškinusi, taip pat nevedė jokių užrašų apie suteikiamų lytinių paslaugų laiką, trukmę ir kainą.

              Teismas visiškai nesigilino į tai, kad pajamų dalis, kuri tekdavo ir administratorėms/pardavėjoms-konsultantėms, barmenėms, šokėjoms, dar kitaip vadinama „arbata“, susidarydavo nuo įvairių pajamų – nuo striptizo, nuo baro, nuo konsumacijos, o ne tik nuo masažų. Neneigia, kad darbo dienos pabaigoje yra gavusi „arbatos“ iš šio bendro katilo, tačiau niekada nežinojo, jog jame yra ir pinigų iš masturbacijos. Teigia, jog jeigu nesuprato, kad įmonėse vykdoma ne erotinių masažų, bet prostitucijos, arba konkrečiau – masturbacijos – veikla, tai lygiai taip pat nesuprato, jog pajamos – iš masturbacijos.

              Apeliantės nuomone, teismas ją nuteisė už tai, kad dirbo įmonėse, kurios vadovai užsiėmė prostitucijos organizavimu, tačiau teismas nesiaiškino, ar ji sąmoningai prisidėjo prie šios veiklos, neįvertino, kad jos kaltės (tyčios) nėra. Tvirtina, jog ja buvo pasinaudota, nusikalstamą veiklą organizavę asmenys apgaudinėjo, jog vykdo legalią veiklą. Ji nesuprato, jog įmonėje vykdoma nelegali veikla, nes ji buvo užmaskuota, masažuotojos turėjo įsiteisinusios masažų veiklą, apie atliekamo masažo pobūdį nežinojo, masažus klientams pristatydavau taip, kaip buvau liepta pristatyti vadovų – pristatymo tekstai buvo jų paruošti, nurodytas pristatymo tikslas – suvilioti pasinaudoti paslaugomis kuo daugiau klientų; ji nekontroliavo nei masažuotojų, nei masažų pobūdžio. Tvirtina, kad iš viso nuosprendyje nurodytu laikotarpiu naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik 7 dienas dieninėse pamainose ir ne po visą darbo dieną, todėl objektyviai neturėjau galimybių perprasti striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ masažų kambariuose vykdytą veiklą. Naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ realiai dirbo ne administratore, bet barmene, todėl apskritai klube „(duomenys neskelbtini)“ neatliko administratorės darbo, kuris nuosprendyje aprašytas kaip jos.

              Akreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymų turinys parengtas „copy paste“ principu, dalis šių parodymų paneigta ar patikslinta teismo apklausų metu, dėl tam tikrų dalių pasisakyta, kad apskritai tokie parodymai, kokie užrašyti, nebuvo duoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, aprašydamas įvairių asmenų parodymus, dažniausiai nurodo, kad parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, davė iš esmės tuos pačius parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau tai yra neteisinga, nes ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai buvo paneigti arba pakeisti.

              Be to, teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jai buvo paskirta žymiai didesnė bausmė, negu kitai nuteistajai, su kuria kartu ėjo tas pačias pareigas.

              Nuteistosios V. S. advokatas A. Žlioba apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl V. S. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. S. išteisinti. Nurodo, jog skundžiamas teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatų, netinkamai aiškinta ir pritaikyta BK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, bylos medžiaga vertinta vadovaujantis „kaltumo prezumpcija“, neindividualizuotai. Nuosprendžio dalis dėl V. S. tyčios nustatymo visiškai nemotyvuota, teismo teiginiai  deklaratyvūs. Gynėjo nuomone, V. S. nepadarė veikos, atitinkančios BK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką, jos veiksmuose nėra tyčios, t. y. jog ji suvokė, kad dalyvauja kitų asmenų prostitucijoje ir gauna pajamų iš kitų asmenų prostitucijos.

Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje; teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas; klaidingai nustatė kai kurias faktines aplinkybes, dėl to padarė netinkamas išvadas. Teismas visiškai neanalizavo ir nevertino jokių jo baigiamojoje kalboje išsakytų argumentų, todėl bylos išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjo.

Gynėjo nuomone, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-06-28 kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų bei yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. V. S. 2014-03-12 pateikė teismui duomenis, jog kaltinamajame akte nurodyta realių faktinių aplinkybių neatitinkanti informacija. Pažymi, jog V. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. balandžio mėn. iš viso  94 dienas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, o ne pardavėja-konsultante, kaip klaidingai nurodyta Kaltinamajame akte. Iš teismui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad V. S. dirbo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., iš viso 17 dienų. Atsižvelgiant į tai nesuprantama, kodėl kaltinamajame akte nebuvo nurodyta tiksli tariamos nusikalstamos veikos pradžia, nors pagal turimus duomenis tariamos nusikalstamos veikos pradžia galėjo ir gali būti lengvai nustatyta pagal į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Be to, V. S. 2009 m. spalio mėn. (8 dienas) ir lapkričio mėn. (2 dienas) dirbo ne naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, kaip klaidingai nurodyta Kaltinamajame akte, bet naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, priklaususiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikusiame adresu (duomenys neskelbtini). Naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ V. S. dirbo tik 2009 m. gruodžio mėn. (2 dienas), 2010 m. sausio mėn. (4 dienas po 6 val.) ir 2010 m. kovo mėn. (1 dieną). Taigi iš viso kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ V. S. dirbo tik 7 dienas dieninėse pamainose ir ne po visą darbo dieną. Be to, ji dirbo ne administratore, bet barmene. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad V. S. tomis dienomis, kuriomis dirbo, atliko kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus.

              Nuteistoji I. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendi – pagal BK 307 straipsnio 1 dalį I. V. išteisinti, neįrodžius dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, grįstas tik prielaidomis. Teismas ją nuteisė už tai, jog dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo žinoti, jog joje atliekamų masažų pobūdis buvo susijęs su lytinės aistros tenkinimu. Mano, kad jos veikoje nėra nustatytos tiesioginės tyčios. Nurodo, kad į darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta pardavėja- konsultante, šios pareigos nesusijusios su klientų lytinės aistros tenkinimu. Su parduotuvės klientais lytiškai nesantykiavo ir lytinės aistros netenkino, įrodymų, kad ji žinojo, jog masažuotojos turi lytinius santykius su savo klientais arba tenkina jų lytinę aistrą kitokiu būdu ir tai daro už pinigus ar kitokį atlygį, nėra. Garso įrašų, kurie patvirtintų, jog ji reklamavo masažo paslaugas ar teikė duomenis apie atliktus masažus O. M., byloje nėra. Nė viena iš masažuotojų nenurodė gavusi iš jos nurodymus pasirašyti negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.

              Apeliantės nuomone, jos atlikti veiksmai, t. y. pinigų iš masažo paslaugų klientų paėmimas, informavimas apie masažo trukmę ir paimtas sumas O. M., apskaičiavimas ir sumokėjimas atlygio masažuotojoms, o dalį sumos pasilikimas pačiai, savaime nėra nusikalstami, jeigu nėra surinkta neginčijamų duomenų, jog ji žinojo, jog masažo pobūdis – tenkinti klientų lytinę aistrą. Iš nuosprendyje nurodytų 10 asmenų, iš kurių turėjo pajamų, tik trys yra dirbusios parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“: L. S., A. K. ir E. Š..

              Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog ji sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos veikdama bendrininkų grupe, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį pripažinta kalta, kaip to reikalauja BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra nurodyta, kad ji pripažinta kalta pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 307 straipsnio 1 dalį padarė bendrininkų grupe, o tai sąlygojo paskirtos bausmės griežtumą.

              Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžio dalį ir jį išteisinti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Teismui netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį bei civilinių ieškinių dydį; taip pat sumažinti paskirtą bausmę pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, neskiriant įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremtos tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Nurodo, kad nors iki 2010-05-03 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau rūpinosi tik šių įmonių (barų, parduotuvių) plėtra ir strategija. Už klubus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini), klubus „(duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose, Palangoje, Kaune ir Rygoje (iš viso veikė 16 parduotuvių, 8 naktiniai klubai) buvo atsakingi atitinkamų barų ar parduotuvių direktoriai, administratoriai ir t. t. Judesio davikliai su vaizdo kameromis buvo įrengti masažo salonuose bendroje erdvėje ir visuose nurodytuose aštuoniuose klubuose, taip pat striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, tačiau apie tai, kur šias kameras įrengti, sprendė šio klubo vadovas. Apie jų įrengimą nebuvo informuotas ir nežinojo. Duomenys (filmuota medžiaga) apie privatų gyvenimą rinkti ir pateikti tik iš merginų persirengimo kabineto, kuris anksčiau buvo masažo kambarys (L. D. parodymai), o masažo kambariai yra vieša erdvė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad jis liepė įrengti šias kameras kambariuose ar kad žinojo apie jų įrengimą, todėl mano, kad nėra įrodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė tyčia jo veikoje. Be to, jokia informacija ar filmuota medžiaga pas jį nebuvo rasta. Byloje nėra duomenų, kad privati informacija būtų viešai paskelbta, būtų panaudota nukentėjusiųjų interesus pažeidžiančiais tikslais, kad jis pasinaudodamas surinkta informacija siekė neteisėtų tikslų, kurie galėtų patvirtinti veiksmų pavojingumą. Teismo išvados dėljo kaltės iš esmės argumentuojamos ne bylos įrodymų visetu, o bendro pobūdžio teiginiais arba atsietais fragmentais, išsamiau neanalizuojant bylos įrodymų turinio bei įrodymų vertinimui svarbių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog privatus nukentėjusiųjų gyvenimas pirmiausia vertintinas kaip darbdavio ir darbuotojo, o tai atitinkamai lemia ir privatumo ribas, tačiau apie šias bylos aplinkybes nuosprendyje net neužsimenama, tačiau jos yra svarbios, vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementus.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti ar bent jau sumažinti, nes realiai jos jokios žalos nepatyrė, privati informacija nebuvo viešai paskelbta ar panaudota nukentėjusiųjų interesus pažeidžiančiais tikslais.

Apeliantas nesutinka su paskirta bausme už BK 307 straipsnio 2 dalį, prašo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sumažinti bei neskirti įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, argumentuodamas tuo, kad šiuo metu augina tris mažamečius vaikus, vienam iš jų nustatytas neįgalumas, žmona šiuo metu yra nėščia, šeimos mėnesinės pajamos yra tik apie 350 eurų.

Apeliaciniam skunde atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiuo metu baigiama nagrinėti byla Nr. 1-33-606/2015, joje apeliantas kaltinamas analogiško nusikaltimo padarymu laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-12-31. Mano, kad jo veika nepagrįstai buvo suskirstyta į dvi tariamai savarankiškas veikas, todėl prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-606/2015, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

              Nuteistosios A. Č. gynėjo advokato R. S., V. S. ir jos gynėjo advokato A. Žliobos, nuteistosios I. V., nuteistojo A. K. apeliaciniai skundai atmestini.

              Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių apeliantų kaltę, teismo išvados dėl jų kaltės grindžiamos tik prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus nuteistųjų kaltę patvirtinančius įrodymus, taip pat apeliaciniame teismo posėdyje atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojas E. E. ir V. P..

              Liudytoja E. E. parodė, jog prieš šešerius metus dirbo masažuotoja klube „(duomenys neskelbtini)“ , PC „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“, išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą fizinės gerovės užtikrinimui, pasirašė subnuomos sutartį. Jos vadovas buvo A. K., o R. E., O. B. (M.) buvo laikini vadovai. Iš A. K. tiesioginių, raštiškų nurodymų gavusi nebuvo. Masažuotojoms susirinkimus vesdavo O., R.. Masažo darymo apmokė mokytojas, jo mokymas nebuvo susijęs su masturbacija. Visos administratorės, pardavėjos-konsultantės abstrakčiai žinojo apie erotinius masažus, kad galėtų klientui pasakyti, kas tai yra, kokio pobūdžio, tačiau kaip jie vyko, nežino, nes masažai buvo atliekami už uždarų durų. Teko dirbti su A.  PC „(duomenys neskelbtini)“, su V., kuri  dirbo pardavėja-konsultante PC „(duomenys neskelbtini)“ ir klube „(duomenys neskelbtini)“. Iš valdžios buvo draudimas masturbuoti klientus, administratorės taip pat sakė, kad masturbuoti klientų negalima. Ar klientas bus masturbuojamas ar ne, tai priklausė nuo pačių masažuotojų. Administratorė V. S. nėra davusi kokių nors nurodymų dėl masažo atlikimo pobūdžio. Administratorės sudarydavo masažisčių darbo grafiką, už atliktą masažą visų kliento sumokėtų pinigų negaudavo, pradžioje pinigus už masažą paimdavo pardavėjos–konsultantės, o pamainos gale jos išmokėdavo grynaisiais atitinkamą pinigų sumą už visus masažus, vėliau jau pačios masažuotojos paimdavo pinigus. Už pinigų gavimą pasirašydavo kažkokį dokumentą. „Laiminga pabaiga“ nebūtinai gali būti  kliento ejakuliacija, niekas jai nebuvo pasakęs, kad reikia padaryti „laimingą pabaigą“ būtent iki ejakuliacijos. Informacija apie kainas buvo padėta matomojoje vietoje erotinių prekių parduotuvėse, kaina priklausė nuo trukmės.  Po atlikto masažo bendraudavo su pardavėja-konsultante abstrakčiai, pardavėjoms  konsultantėms nėra sakiusi, jog atliko masažą iki ejakuliacijos. Erotinio masažo metu masažuotojos būdavo pusnuogės.

              Liudytoja V. P. parodė, jog prieš kokius šešerius metus dirbo masažuotoja klube „(duomenys neskelbtini)“ , PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant tose patalpose kalbos sklido, kad vyrai masažuotojų buvo masturbuojami. Apie tai girdėjo atsiliepimuose iš aplinkos žmonių, kad vyksta masažai su „laiminga pabaiga“. Koks buvo vadovybės požiūris į tai, nežino, jų neklausė, masažo kambariuose darydavo tai, ką norėjo. Nurodymų apie masturbaciją iš nieko gavusi nebuvo. Administratorės, pardavėjos-konsultantės žinojo, kokio pobūdžio masažai vyksta, nes tai buvo apibūdinama kaip erotiniai masažai, jos galėjo įsivaizduoti, kas ten vyksta. Žinoti galėjo iš kitų masažuotojų, galbūt klientų. Buvo apmokyta daryti erotinį masažą, jį darydavo apsirengusi seksualiai, visiškai masažo metu apsinuoginusi buvo tik keletą kartų. Masažo metu klientas dažniausiai būdavo nuogas. Labai nedidelė dalis vyrų patirdavo seksualinį pasitenkinimą po tokio jos lietimo masažuojant. Viena masažuotoja jai pasakė, jog klientą galima masažuoti taip, kad jis lytiškai būtų patenkinamas rankomis iki taip vadinamos „laimingos pabaigos“, iki ejakuliacijos. Masažų įkainiai buvo nustatyti pagal trukmę. Už atliktą masažą dalį pinigų pasilikdavo sau, dalį atiduodavo įmonei. Administratorei V. S. pinigų už atliktą masažą nemokėjo. Klientai mokėdavo grynaisiais, pinigus paimdavo administratorė, o darbo pabaigoje administratorė padalydavo pinigus, jai sumokėdavo 50 proc., likusi dalis likdavo klubui. V. S. nedavė jokių jai nurodymų, kaip masažuoti. Nežino, ar V. S. žinojo, kokie masažai vyksta, su masturbacija ar be masturbacijos. Su A. Č. dirbo PC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ masažo salone. Mano, jog A. Č. galėjo žinoti, kokie masažai vyksta, turinys, forma, tačiau kur konkrečiai tie atvejai dėl masturbacijos buvo, abejoja, ar žinojo. PC „(duomenys neskelbtini)2“ dirbo su I., ji negalėjo žinoti, ar liudytoja masažo metu masturbuoja klientą. Su administratorėmis bendraudavo, tačiau ne apie tai, kas vyksta masažo kambaryje. Teigia, kad nebuvo liepta masturbuoti, jokių sutarčių su valdžia dėl draudimo masturbuoti nebuvo pasirašiusi. Dalyvavo masažo mokymuose, masturbuoti nebuvo draudžiama. Skelbimų dėl atliekamų masažų niekur nedėjo, mano, jog erotinius masažus turbūt reklamavo klubas. Vadovybė neįspėjo, kad bus daromi vaizdo įrašai.

              Kadangi nuteistosios A. Č. gynėjo, V. S. ir jos gynėjo bei I. V. apeliaciniuose skunduose formuluojami vienodi reikalavimai - išteisinti jas, nes jų veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos BK  307 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, taip pat panašūs šių skundų  argumentai, todėl teisėjų kolegija juos analizuoja kartu.

              Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl A. Č., V. S. bei I. V. kaltumo įvykdžius joms inkriminuotas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje, pagrindė ne įrodymais, bet prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu, byloje nesurinkta jokių tiesioginių jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė netiesioginiams įrodymams.

              Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.). Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas  teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Taigi baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant, draudimo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

              BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi remtis visais bylos duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytas sąlygas.

              Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi, esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus, paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta. Teismas išvadas dėl V. S., I. V., A. Č. kaltumo padarius BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantai, bet konkrečiais nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, elektoriniais ryšiais perduodamos informacijos, kratos, daiktinių įrodymų apžiūros ir kitais įrodymais), kurie buvo įvertinti ne tik atskirai, bet ir kaip visuma. Skundžiamame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apeliančių kaltės, nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus jas teisinančius duomenis, kaip prieštaraujančius bylos įrodymų visetui. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Dėl to įstatyme yra numatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija spręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistieji, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Dėl to apeliantų argumentai dėl nuosprendžio grindimo ne įrodymais, o prielaidomis prieštarauja bylos duomenims ir nuosprendžio turiniui bei vertintini kaip nepagrįsti.

              Apeliantės teigia, jog jų veiksmuose nėra visų joms inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad I. V., V. S., A. Č. padarytose veikose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Teismas sugretinęs visus faktinius duomenis tinkamai atskleidė apeliančių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir šią veiką padariusių apeliančių kaltumą, nurodė motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

              BK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-136/2014).

              Teisės doktrinoje yra nustatyta, kad prostitucija – tai veikla, kurios turinį sudaro lytiniai santykiai ar kitoks kitų asmenų lytinės aistros tenkinimas už pinigus ar kitokią turtinę naudą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos ir nori taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 307 straipsnyje numatyta nusikaltimų sudėtis laikoma formalia, taigi nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos.

              Nors visos nuteistosios neigia savo kaltę dėl sąvadavimo ir pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, teigia, jog jos dirbo administratorių bei pardavėjų-konsultančių darbą pagal darbo sutartis, vykdė joms pavestas darbines funkcijas ir už tai gaudavo atlyginimą, jos nežinojo, jog klube „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų masažų metu yra tenkinama klientų lytinė aistra, taigi nesuvokė, kad dalyvauja kitų asmenų prostitucijoje ir gauna pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, todėl jų veiksmuose nėra tyčios, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma paneigia šiuos argumentus.

              Iš bylos duomenų nustatyta, jog I. V. nuo 2008-12-12 iki 2010-08-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. Č. nuo 2007-10-08 iki 2010-08-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S. nuo 2008-08-13 iki 2008-09-08, nuo 2009-06-22 iki 2009-09-17, nuo    2009-10-05 iki 2010-09-27 dirbo „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2009-09-14 iki 2010-08-09 antraeilėse pareigose – UAB (duomenys neskelbtini). A. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. A. Č. ir V. S. į darbą priėmė Ž. K., kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, I. V. į darbą priėmė O. B. (M.), kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja ir personalo vadybininkė. I. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. dirbo pardavėja-konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, V. S. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose erotinių prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)2“ pardavėja, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ antraeilėse pareigose administratore. Šioje byloje A. K., Ž. J. (K.), O. M. bei R. E. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupe vadovavo ir organizavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos.

              Iš nuteistojo A. K. parodymų nustatyta, jog jam buvo žinoma, kad naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“ bei parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ įrengtuose masažų kambariuose dalis masažuotojų liesdavo klientams lytinius organus, kol šie pasieks ejakuliaciją, taip pat, kad kažkurios merginos teikdavo ir lytines paslaugas. Iš nuteistosios Ž. J. (K.) parodymų nustatyta, jog erotinis masažas buvo atliekamas liečiant visą kliento kūną, įskaitant ir lytinius organus, klientui įvykusi ejakuliacija buvo vadinama „laiminga pabaiga“. Iš liudytojų, kurios atliko erotinio masažo paslaugas, parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, jog L. S. erotinį masažą atlikdavo iki „laimingos pabaigos“ masažuodama vyrų erogenines zonas, M. G. paaiškino, jog „iki laimingos pabaigos“ reiškė iki kliento pasitenkinimo masturbuojant jo lytinius organus rankomis iki ejakuliacijos, jos masažai dažniausiai baigdavosi ejakuliacija, paprastai klientai ateidavo patenkinti lytinę aistrą, A. K. turėdavo atlikti erotinio pobūdžio masažus su „laiminga pabaiga“, „laiminga pabaiga“ – kai klientas masažo metu sulaukdavo ejakuliacijos, E. Š. privalėdavo atlikti klientui masažą iki kliento lytinio pasitenkinimo, A. D. parodė, jog erotinis masažas su „laiminga pabaiga“, kai vyras „baigia“, tačiau tai padaroma tik rankomis, darbe buvo linkstama prie prostitucijos, pripažino, jog masažuodama užsiėmė prostitucija. Liudytoja K. J. parodė, jog erotinio masažo apmokymo metu buvo rodyta, kad reikia liesti vyrų lytinius organus, suprato, kad taip daryti privaloma, masažuodavo visą kūną, kol klientas pasiekdavo ejakuliaciją. Iš liudytojų K. Š., J. J., kuriems buvo suteiktos erotinio masažo paslaugos, parodymų matyti, jog merginos-masažuotojos jiems atliko erotinį masažą „iki laimingos pabaigos“ – rankomis masažuodamos jų lytinius organus, jie patyrė ejakuliaciją. Iš liudytojų, kurie dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojais, parodymų nustatyta, jog I. M. apie tai, jog erotinis masažas buvo atliekamas klientams rankomis iki ejakuliacijos, sužinojo iš klientų, kuriems buvo atliktas masažas, R. R. parodė, jog masažuotojos buvo sakiusios, jog masažo metu patenkina klientų lytinę aistrą, stimuliuojant kliento lytinius organus iki ejakuliacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. patvirtintoje erotinių „Aistros“ masažų metodikoje, pagal kurią dirbo masažuotojos, nurodoma, jog erotinis masažas išlaisvina erotinius jausmus ir sukelia orgazmo pojūčius, šis masžas skirtas vyrams, masažo metu masažuotojos apnuogina viršutinę kūno dalį arba visą savo kūną. Nors metodikoje nurodoma, kad seksualinės paslaugos draudžiamos, tačiau iš erotinio masažo eigos matyti, jog masažistė rankomis turėjo liesti klientų erogenines zonas, masažuoti lytinius organus, o masažas užbaigiamas vyro ejakuliacija (t. 3, b. l. 12–30). Šių aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. gegužės 3 d. erotinių prekių parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ bei klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose dirbo apeliantės, buvo atliekami erotiniai masažai, kurie buvo vadinami „su laiminga pabaiga“ ir kurių metu masažistės rankomis masažuodavo klientų – vyrų – erogenines zonas bei lytinius organus, ir tokiu būdu buvo tenkinama vyrų lytinė aistra kitokio sąlyčio būdu ir už tai buvo mokami pinigai, todėl tokia veikla atitinka teismų praktikoje įtvirtintą prostitucijos sąvoką, kuri suprantama ne tik kaip lytiniai santykiai, tačiau ir bet koks kitas asmenų lytinės aistros tenkinimas už pinigus ar turtinę naudą.

              Nuteistoji I. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atvykę klientai dėl erotinio masažo kreipdavosi į ją, ji apibūdindavo, kad erotinis masažas – tai aistros masažas, po to nuvesdavo klientą pas masažistę, paimdavo iš jo pinigus, dienos pabaigoje užpildydavo ataskaitas apie tą dieną atliktus erotinius masažus. Nuteistoji A. Č. taip pat patvirtino, jog ji konsultuodavo klientus, nurodydavo, kad tai erotinis masažas, ir nuvesdavo jį pas masažistę. Iš nuteistosios V. S. duotų parodymų nustatyta, jog ji žinojo apie erotinius masažus, klientui nurodydavo, kad tai erotinis, kūną atpalaiduojantis masažas, atliekamas rankomis, ir suvesdavo klientą su masažiste.

              Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. S., M. G., A. K., E. Š., teikusios erotinio masažo paslaugas, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. P. ir E. E. nuosekliai nurodė, jog asmenys, kurie pageidaudavo gauti erotinio masažo paslaugas, pirmiausia bendraudavo su administratore arba pardavėja-konsultante, pastarosios pasiūlydavo klientui erotinį masažą, nurodydavo, kiek laiko erotinis masažas trunka, kokia jo kaina, klientai iš karto sumokėdavo pinigus už masažą administratorei ar pardavėjai, ir tuomet jos palydėdavo klientą pas masažistę į masažo kambarį.

              Liudytoja L. S. parodė, jog darbinius klausimus spręsdavo su administratorėmis, darbo grafikus sudarydavo administratorės. Liudytoja M. G. parodė, jog jos vadovės buvo administratorės, su kuriomis dirbdavo pamainoje, administratorės klientams apibūdindavo masažuotojas ir jie išsirinkdavo, pas kurią nori eiti, tuomet administratorė ar pardavėja palydėdavo klientą į masažo kabinetą. Pamainos pabaigoje administratorė arba pardavėja apskaičiuodavo atlyginimą, visų pinigų už atliktą masažą nėra gavusi, pinigus pasidalydavo su administratore, apie pinigų gavimą pasirašydavo ant kvito, kurį pateikdavo administratorė. Liudytoja E. E. parodė, jog administratorės sudarydavo masažisčių darbo grafiką, už atliktą masažą visų kliento sumokėtų pinigų negaudavo, pradžioje pinigus už masažą paimdavo pardavėjos-konsultantės, o pamainos gale jos išmokėdavo grynaisiais atitinkamą pinigų sumą už visus masažus. Liudytoja V. P. parodė, jog klientai mokėdavo grynaisiais, pinigus paimdavo administratorė, o darbo pabaigoje administratorė padalydavo pinigus, jai sumokėdavo 50 proc., likusi dalis likdavo klubui. Liudytoja A. D. parodė, jog iš bendrų kalbų suprato, kad administracija kontroliavo lytinių paslaugų teikimą, darbo grafikus sudarydavo tą dieną dirbusi administratorė, kuri darbo pabaigoje išmokėdavo jai pinigus nuo klientų už masažą sumokėtų pinigų, už gaunamus pinigus pasirašydavo ant lapo, kurį paruošdavo administratorė, tame lape buvo nurodoma kiek pinigų patenka į rezervinį fondą, kiek išmokama jai. Šiame kontekste itin svarbu akcentuoti, jog L. S. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)2“ su V. S.; M. G., dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)2“, teko dirbti su I. V., A. Č., V. S.; A. K. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teko dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)2“ ir vieną kartą PC „(duomenys neskelbtini)“; E. Š. teko dirbti klube „(duomenys neskelbtini)“ su V. S., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ su A. Č., PC „(duomenys neskelbtini)2“ su I. V.; E. E. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ su V. S., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ su A. Č.; V. P. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ su V. S. ir parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“ su A. Č., PC „(duomenys neskelbtini)2“ su I. V.; A. D. dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną kartą PC „(duomenys neskelbtini)“.

              Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų nustatyta, jog administratorės ar pardavėjos paskambinusiems klientams aiškina, jog intymios paslaugos neteikiamos, tačiau klientas patiria visišką pasitenkinimą dėl veiksmų rankomis. Iš nuteistojo A. K. parodymų nustatyta, jog administratorės turėjo informuoti klientus apie erotinį masažą, kuris buvo vadinamas su „laiminga pabaiga“, ir palaikyti vidinę tvarką. Iš nuteistosios Ž. J. (K.) parodymų nustatyta, jog pardavėjos-konsultantės reklamuodavo erotinio masažos paslaugas paskambinusiems bei atėjusiems klientams, klientui informaciją apie erotinį masažą suteikdavo konsultantės-pardavėjos parduotuvėse, o klube barmenės arba apsaugos darbuotojai. Darbo drausmę, merginų atėjimą, išėjimą iš darbo klube kontroliuodavo klubo vadovas arba administratorės, procesą dėl darbo drausmės palaikymo kontroliuodavo administratorės arba klubo vadovas, dėl pinigų paskirstymo tiesiogiai atsakinga buvo administratorė, įdarbintas pardavėjas-konsultantes supažindindavo su darbo specifika.

              Iš nuteistosios O. B. parodymų nustatyta, jog vadovų nurodymu pardavėjos-konsultantės bei administratorės siųsdavo jai SMS žinutes apie atliktus masažus. Iš nuteistosios D. B.-R., kuri dirbo klube „(duomenys neskelbtini)“ administratore, parodymų nustatyta, jog į jos pareigas įėjo klubo priežiūra dienos metu ir masažuotojų priežiūra. Klientai dėl masažų kreipdavosi telefonu. Konkrečią masažuotoją paskirdavo pagal sudarytą grafiką. Būdavo atvejų, kad klientas pageidautų konkrečios masažuotojos. Darbo pabaigoje nusiųsdavo SMS žinutes O. B. apie tai, kiek buvo masažų ir kokia buvo jų trukmė. Už gautus pinigus atsiskaitydavo užpildant formą, kurioje nurodydavo masažų kiekį, jų kainą. Atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad pardavėjos bei administratorės nuolat palaikė ryšį su jų tiesioginiais vadovais Ž. J. (K.), O. B., R. E. ir vykdė jų duotus nurodymus.

              Liudytojų A. K., E. Š., A. D. duoti parodymai, nuteistosios D. B.-R. parodymai patvirtina, jog administratorės taip pat buvo atsakingos už išvažiuojamųjų masažų organizavimą, t. y. klientui paskambinus telefonu, susitardavo su juo dėl išvažiuojamojo masažo, išklausiusi kliento pageidavimus dėl norimos masažistės, suorganizuodavo masažistei apsaugą ir taksi ir pasiųsdavo kliento pasirinktą masažistę pas klientą į namus. Iš garso įrašo Nr. 1163  (171nk 2-11 CD), 2009 m. gruodžio 21 d.– 2010 m. gruodžio 14 d. suvestinė (t. 11, b. l. 26), nustatyta, jog V. S. kalba su A. K. apie užmokestį taksistui, kuris atveža klientus.

              Aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog klubo administratorės bei pardavėjos konsultantės vykdė savo tiesioginių vadovių duotus nurodymus, t. y. pasiūlydavo klientui erotinį masažą, jį apibūdindavo ir tokiu būdu surasdavo klientą, paimdavo iš kliento pinigus ir  nuvesdavo jį pas masažistę. Taip pat administratorės ir pardavėjos-konsultantės sudarydavo ataskaitas apie masažisčių atliktus erotinius masažus, kuriose turėdavo nurodyti, kiek apsilankė žmonių, kiek klientai sumokėjo per kasą, kiek grynaisiais, kiek kortele, kiek atlikta masažų, kokia gauta suma, kiek išmokėta masažuotojoms, ir visą šią informaciją elektroniniais ryšiais perduodavo vienam iš savo tiesioginių vadovių. Be to, administratorės tvarkė rezervinį fondą, kurį sudarė dalis pinigų, kuriuos uždirbdavo masažuotojos, jis buvo skirtas baudoms. Aptartos aplinkybės rodo, jog pardavėjos-konsultantės ar administratorės savo veiksmus dėl masažų užsakymo, pinigų masažistėms išmokėjimo, drausminių nuobaudų masažistėms skyrimo derino su tiesioginiais vadovais ir tokiu būdu koordinavo masažisčių darbą.

              Byloje nustatatyta, jog 2011-06-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorės V. D. ir L. D. pripažintos kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 str. 1 d. (t. 22, b. l 104–108); 2011-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos-konsultantės D. M. ir M. B. pripažintos kaltomis pagal BK 307 str. 1 d.; 2011-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu erotinių prekių parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultantė J. D. nuteista pagal BK 307 str. 1 d. Išanalizavus šiuos įsiteisėjusius teismo procesinius dokumentus matyti, jog nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, vieta, laikas yra tokios pat kaip šios baudžiamosios bylos aplinkybės. Akcentuotina tai, jog baudžiamaisiais įsakymais nuteistosios visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 str. 1 d., ir nurodė išsamias jos padarymo aplinkybes, šios bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojos apklaustos V. D., L. D., M. M. (B.) parodė analogiškas aplinkybes, kurios patvirtina, jog tiek administratorės, tiek pardavėjos–konsultantės telefonu siūlydavo klientams erotinį masažą, nurodydavo, kad tai masažas iki „laimingos pabaigos“, pasitikdavo į klubą ar parduotuvę atvykusius klientus ir pasiųsdavo juos pas masažistes, paimdavo už masažus pinigus. Erotinis masažas iki „laimingos pabaigos“ – tai kai klientas pasitenkina, jis atliekamas liečiant vyrų lytinius organus. Pažymėtina, jog V. D. ir L. D. dirbo su apeliante V. S., o M. M. (B.) dirbo su apeliante A. Č..

              Šių įrodymų visuma neabejotinai įrodo, jog apeliantės buvo tarpininkės tarp seksualinių paslaugų-erotinio masažo pageidaujančių asmenų, kurie ateidavo ar paskambindavo telefonu, ir masažisčių, kurios atlikdavo erotinį masažą, jos pasiūlydavo klientui erotinį masažą, apibūdindavo, koks tai masažas ir kaip jis bus atliekamas, nurodydavo jo kainą, kuri priklausė nuo trukmės bei paros meto, pasiūlydavo klientui išsirinkti masažistę, priimdavo kliento užsakymą, paimdavo iš kliento pingus ir jį suvesdavo su masažiste, kuri atlikdavo jam erotinį masažą, t. y. rankomis patenkindavo kliento lytinę aistrą, taip pat suorganizuodavo išvažiuojamuosius masažisčių vykimus pas klientus, kurių metu taip pat buvo tenkinama klientų lytinė aistra.

              Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra užfiksuoti pokalbiai, kuriuose                      A. Č. siūlytų erotinio masažo paslaugas, tačiau akcentuotina tai, jog elektroninių ryšių tinklais užfiksuoti pokalbiai, jų turinys, taip pat liudytojos M. M. (B.), kuri dirbo pardavėja su A. Č., duoti parodymai, jog susirinkimo metu buvo nurodyta, kad pardavėjos turės pristatyti erotinio masažo paslaugą, nurodant, kad masažas bus atliekamas iki „laimingos pabaigos“, kuri  bus pasiekiama liečiant kliento erogenines zonas rankomis, M. G., kuri dirbo masažiste kartu pamainoje su A. Č., parodymai, liudytojos E. Š., kuri dirbo kartu su A. Č., parodymai, jog pardavėjos-konsultantės apie masažą su „laiminga pabaiga“ žinojo, nes yra girdėjusi, kaip jos atsiliepusios apibūdina masažą, jog tai masažas iki „laimingos pabaigos“. Ž. J. (K.), kuri priėmė į darbą A. Č., parodymai, jog pardavėjos-konsultantės reklamuodavo erotinio masažos paslaugas paskambinusiems bei atėjusiems klientams, klientui informaciją apie erotinį masažą suteikdavo konsultantės-pardavėjos parduotuvėse, neabejotinai pagrindžia, jog klubo administratorės bei pardavėjos-konsultantės reklamuodavo bei siūlydavo klientams erotinio masažo paslaugas, apibūdindamos jas, jog tai masažas iki „laimingos pabaigos“. Taigi galima daryti logišką išvadą, jog nuteistoji A. Č., dirbdama pardavėja-konsultante, klientui paskambinus telefonu ar atvykus į parduotuvę, siūlydavo erotinį masažą iki „laimingos pabaigos“.

              Apeliančių argumentai, jog jos nežinojo, kokio pobūdžio masažai klientams buvo atliekami ir kad jų metu yra tenkinama asmens lytinė aistra kitokiu būdu, vertintini tik kaip gynybinė apeliančių iškelta versija, nes ją paneigia liudytojos L. S. duoti parodymai, jog po atliktų masažų klientai dažnai aptardavo su administratore įspūdžius, papasakodavo, kaip vyko masažas; liudytojos M. G. parodymai, jog „laiminga pabaiga“ – tai, kai klientas patenkina lytinę aistrą ne lytiškai santykiaujant, o rankomis, įprastai klientai ateidavo patenkinti lytinę aistrą, jos visi masažai baigdavosi vyro ejakuliacija, administratorės jai nurodydavo, kaip daryti masažą, visos administratorės žinojo, koks klientams masažas atliekamas, jos klausdavo, kaip baigėsi masažas, kiek ji buvo apsinuoginusi, nes kuo daugiau apsinuogdavo, tuo jai buvo daugiau mokama. Apeliaciniame teismo posėdyje apklausta V. P. parodė, jog dirbant sklido kalbos, kad vyrai masažuotojų buvo masturbuojami. Administratorės, pardavėjos- konsultantės žinojo, kokio pobūdžio masažai vyksta, nes tai buvo apibūdinama kaip erotiniai masažai, jos galėjo įsivaizduoti, kas ten vyksta. Žinoti galėjo iš kitų masažuotojų, galbūt klientų. A. Č. galėjo žinoti, kokie masažai vyksta, turinys, forma. Liudytojos E. Š. parodymai, jog girdėjo, kaip administratorės bei pardavėjos pristatydavo klientams masažą, nurodydamos, jog tai masažas iki laimingos pabaigos. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog L. S. dirbo su V. S.; M. G. dirbo su I. V., A. Č., V. S.; V. P. dirbo su V. S., A. Č.,  I. V., E. Š. dirbo su V. S.,  A. Č.,  I. V.. Nuteistosios Ž. J. (K) parodymai, jog pardavėjos-konsultantės reklamuodavo erotinio masažos paslaugas paskambinusiems bei atėjusiems klientams, klientui informaciją apie erotinį masažą suteikdavo konsultantės-pardavėjos parduotuvėse. Nuteistojo A. K. parodymai, jog administratorės turėjo informuoti klientus apie erotinį masažą, kuris buvo vadinamas su „laiminga pabaiga“. Tai, kad apeliantės suprato, kokio pobūdžio erotinius masažus siūlo klientams ir kaip jie atliekami, patvirtina ir liudytojų D. M. bei J. D., kurios dirbo pardavėjomis-konsultantėmis, parodymai, jog pardavėjoms-konsultantėms buvo paaiškinta, kaip reikia pristatyti klientams erotinius masažus, pasakant, kad masažai yra atliekami iki „laimingos pabaigos“, t. y. iki kliento ejakuliacijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojų bei nuteistųjų duotais parodymais. Be to, šias aptartas aplinkybes patvirtina ir teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų S. S., kuri dirbo masažiste PC „(duomenys neskelbtini)“, K. D., kuri dirbo masažiste klube „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“, M. G., kuri dirbo masažiste klube „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“, J. J., kuri dirbo masažiste klube „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“, PC „(duomenys neskelbtini)“ ir PC „(duomenys neskelbtini)“,  S. B., kuri dirbo masažiste klube „(duomenys neskelbtini)“, liudytojos A. D., kuri dirbo masažiste klube „(duomenys neskelbtini)“, parodymai. Šių liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, liudytojos detaliai paaiškino visas joms žinomas aplinkybes ir patvirtino, kad pardavėjos konsultantės bei administratorės žinojo, kokio pobūdžio masažai vyksta. Šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojos gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti apeliantes, nėra. Tokių objektyvių duomenų nepateikė ir nuteistosios savo apeliaciniuose skunduose. Nors apeliantė V. S. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai yra surašyti „copy paste“ principu, tačiau svarbu tai, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos L. S., M. G., E. Š., A. D., K. J. patvirtino, kad surašyti parodymai yra teisingi ir teismas jais gali remtis. Ta aplinkybė, kad įrodymai yra labai panašūs ir vienodi, parodo ne jų neteisingumą, bet priešingai, parodo jų nuoseklumą. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, juolab, kad juos pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys.

Šiame konstekste svarbu paminėti tai, jog asmenys, pageidaujantys gauti erotinio masažo paslaugas, pirmiausia bendraudavo būtent su administratorėmis ar pardavėjomis-konsultantėmis. Taigi apie suteikiamų paslaugų pobūdį ir jų kainas klientai sužinodavo būtent iš jų. Kitas svarbus aspektas, jog apeliantės dirbo pakankamai ilgą laiką. Šių aptartų aplinkybių visuma logiškai suponuoja, jog apeliantės apie erotinių masažų „su laiminga pabaiga“ pobūdį ir tai, kad jų metu už pinigus buvo tenkinama lytinė vyrų aistra, neabejotinai žinojo. Tai, kad apeliantės manė, jog tokia veikla yra legali, neeliminuoja jų atsakomybės, nes įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 str. 2 d.).

Apeliantė A. Č. teigia, jog tarp jos ir masažo paslaugas teikusių merginų nebuvo susiklostę jokie sutartiniai ar darbo santykiai, o sutartiniai santykiai buvo susiformavę tarp A. K. valdomos bendrovės bei masažuotojų. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog susitarimas tarp asmenų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Byloje nustatyta, jog A. Č. buvo priimta į darbą bendrovėje, kurios savininkas A. K., tarp jų susiklostė darbo santykiai, ji sutiko dirbti pagal jai pavestas aiškiai apibrėžtas darbo funkcijas, t. y. sutiko tarpininkauti tarp prosituticija užsiimančių asmenų – masažisčių ir klientų, kurie tokią paslaugą siekė gauti. Taigi A. Č. atlikdama jai pavestas funkcijas, sutiko ir pritarė bendravykdžių, t. y. jos tiesioginio darbdavio bei kitų vadovų, vykdomai neteisėtai veiklai. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog tarp administratorių, pardavėjų-konsultančių ir masažo paslaugas teikusių merginų taip pat buvo susiklostę santykiai. Byloje nustatyta, jog būtent administratorės ar pardavėjos-konsultantės „suvesdavo“ klientus su masažuotojomis, iš klientų paimdavo pinigus už masažisčių suteiktas erotinio masažo paslaugas, dalį pinigų išmokėdavo masažistėms, taip pat sudarydavo masažisčių darbo grafikus, buvo atsakingos už vidinės tvarkos palaikymą, rezervinį fondą, kuris buvo skirtas užtikrinti masažuotojų darbo drausmę. Liudytoja E. Š. patvirtino, jog baudas skirdavo administratorės, o jas patvirtindavo klubo vadovai – O., E., E.. Liudytoja A. D. parodė, jog telefonu apie jai skirtą baudą pranešė administratorė. Aptartos aplinkybės rodo, jog tarp pardavėjų-konsultančių ar administratorių ir masažo paslaugas teikusių merginų faktiškai buvo susiklostę konkliudentiniais veiksmais grįsti santykiai.

Nuteistosios A. Č. gynėjas teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. Č., kaip ir kitos pardavėjomis-konsultantėmis arba administratorėmis dirbusios, suteikė masažo paslaugas teikusioms merginoms patalpas nusikalstamai veiklai vykdyti ir šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog ji turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos. Atsakydama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nors pardavėjos ar administratorės nebuvo masažuotojoms subnuomojamų patalpų nuomininkės, tačiau jos buvo kaip tarpininkės tarp nuteistojo A. K. ir masažisčių, ir vykdydamos tiesioginius nusikalstamos veikos organizatoriaus nurodymus, pateikdavo pasirašyti masažuotojoms subnuomos sutartis ir tokiu būdu sudarė galimybę masažuotojoms gauti patalpas verstis nusikalstama veika, iš kurios nuteistosios taip pat gavo dalį pajamų.

Vadovaujantis aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodyta, kad nuteistosios I. V., A. Č., V. S. sąvadavo prostitucijai, t. y. tarpininkavo tarp seksualinių paslaugų – erotinio masažo pakeidaujančių asmenų, atėjusių į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, naktinį striptizo klubą „(duomenys neskelbtini)“ ar paskambinusių, ir masažisčių, kurios teikė erotinio masažo paslaugas, pasiūlydavo erotinio masažo paslaugą tiesiogiai arba menamai nurodydamos, kokiu būdu bus atliekamas masažas, t. y.  rankomis bus liečiamos kliento erogeninės zonos ir tokiu būdu bus patenkinama jo lytinė aistra. Nuteistieji A. K., Ž. J., O. B. (M.), R. E. tiesiogiai koordinavo visų apeliančių vykdomą veiklą ir jų nurodymus apeliantės vykdė savo valia, žinodamos kokio pobūdžio masažai yra teikiami, ir tokiai nusikalstamai veiklai pritarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliančių atlikti veiksmai, aktyvus tarpininkavimas tarp klientų ir masažisčių, masažisčių darbo veiklos kontroliavimas ir savo veiksmų derinimas su kitais bendravykdžiais sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina apeliančių tiesioginį aktyvų dalyvavimą nusikalstamos veikos įgyvendinime.

Nors apeliantės teigia, jog negavo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, tačiau byloje surinkti duomenys paneigia tai. Iš byloje surinktų objektyvių duomenų visumos nustatyta, jog masažistės, atlikusios erotinį masažą klientams, gaudavo tik dalį atlygio nuo kiekvieno kliento, kita pinigų dalis atitekdavo prostitucijos verslo organizatoriams ir bendravykdžiams. Nuteistasis A. K. parodė, jog iš gautų pinigų už erotinį masažą buvo mokami atlyginimai, išlaikoma apsauga, mokama taksistams už atvežtus klientus. Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos, kurios dirbo pardavėjomis-konsultantėmis ar administratorėmis, taip pat apeliantės parodė, jog kiekvieną mėnesį gaudavo pastovų darbo užmokestį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog apeliantės kiekvieną mėnesį gaudamos atlyginimą, gaudavo dalį pajamų iš prostitucijos.

Kitas svarbus momentas tai, jog pardavėjos-konsultantės ar administratorės taip pat prie pastovaus darbo užmokesčio gaudavo ir priedus. Liudytoja M. M. (B.), kuri dirbo pardavėja PC „(duomenys neskelbtini)“, parodė, jog ji neoficialiai gaudavo priedus už masažus, priedus išmokėdavo Ž. K. pagal pardavėjų užpildytus lapus apie atliktus masažus, liudytoja L. D., kuri dirbo administratore, parodė, jog jai buvo mokami priedai nuo bendros apyvartos, t. y. nuo masažų, gėrimų, privačių šokių. Iš D. M. ir J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu, matyti, jog dirbdamos pardavėjomis-konsulantėmis  PC „(duomenys neskelbtini)“, paimdavo už masažą pinigus iš klientų, darbo laiko pabaigoje dalį gautų pinigų išmokėdavo masažuotojoms, kitą dalį periodiškai ateidavo pasiimti kažkas iš vadovų, taip pat priklausomai nuo masažų kiekio, dalį pinigų pasiimdavo sau.

Akcentuotina ir tai, jog apeliantės ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog priklausomai nuo atliktų masažų kiekio jos papildomai gaudavo pajamų. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu I. V. apklausta kaip liudytoja pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. bei vėliau kaip įtariamoji nurodė, jog kiekvieną dieną, jei tą dieną būdavo masažai, iš gautų pinigų už masažą papildomai išsimokėdavo sau tam tikrą pinigų sumą, kuri priklausė nuo dienos masažų skaičiaus ir jų trukmės, ši suma nebūdavo vienoda. Iš nuteistosios A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. apklausos protokolo bei įtariamosios apklausos protokolo, įtariamojo papildomo apklausos protokolo matyti, jog kartais darbo dienos pabaigoje papildomai gaudavo pajamų iš masažuotojų už tai, kad atėjusiam klientui pasiūlydavo pasidaryti erotinį masažą, šią sumą masažuotoja duodavo savo nuožiūra, taip pat kiekvieną mėnesį gaudavo fiksuotą atlyginimą – 750 Lt. Iš nuteistosios V. S. apklaustos kaip liudytojos pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. bei vėliau kaip įtariamosios parodymų matyti, jog ji gaudavo fiksuotą atlyginimą bei papildomai pajamų iš masažuotojų už tai, kad klientui, atėjusiam į parduotuvę, pasiūlydavo pasidaryti erotinį masažą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamieji, duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės priderinti savo parodymų prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir jų kaita ateityje turėtų būti vertinama labai atsargiai (rezervuotai). Kadangi nuteistųjų teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštarauja kitoms bylos nustatytoms aplinkybėms, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių visumai, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme dėl papildomų pajamų nuo atliktų erotinių masažų negavimo, vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir laiko juos nepatikimais. Be to, apeliaciniuose skunduose nuteistoji A. Č. patvirtino, jog gaudavo priedą nuo bendros apyvartos, apeliantė I. V. taip pat nurodė, jog pasilikdavo dalį sumos nuo masažo sau. Taigi apeliantės neneigia, kad prie joms nustatyto konkretaus darbo užmokesčio taip pat papildomai gaudavo dalį pajamų nuo atliktų erotinių masažų.

Ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad apeliantės, žinodomos ir suprasdamos, jog masažisčių vykdoma veikla yra neteisėta ir nusikalstama, buvo suinteresuotos kuo daugiau klientų įsiūlyti erotinį masažą, nes nuo to jos gaudavo papildomai pajamų, taigi siekė gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jo.

Teisėjų kolega konstatuoja, jog šių duomenų visuma rodo, jog nuteistosios gavo dalį iš prostitucijos gaunamų pajamų, t. y. kiekvieną mėnesį gaudamos pastovų darbo užmokestį, taip pat papildomai gaudamos dalį pajamų tiesiogiai iš masažisčių, atlikusių tą dieną ar naktį erotinio pobūdžio masažus iki „laimingos pabaigos“. Atsakant į apeliantės A. Č. argumentą, jog neaišku, kokiu būdu ir kuo remdamasis teismas apskaičiavo, jog ji iš kitų asmenų prostitucijos gavo ne mažiau kaip 750 Lt, pažymėtina, jog pati apeliantė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kiekvieną mėnesį gaudavo po 750 Lt pajamų, netikėti jos parodymais nėra pagrindo, bylos duomenimis nepaneigta, jog ji negavo tokios sumos, todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog A. Č. gavo 750 Lt neteisėtų pajamų iš nusikalstamos veikos.

Nors visų apeliančių dalyvavimą padarant joms inkriminuotą veiką, numatytą BK 307 str. 1 d., patvirtina daugiausia netiesioginiai įrodymai, bet jie sudaro vientisą loginę grandinę ir jų visiškai pakanka padaryti neabejotiną išvadą, kad apeliantės padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš aptartų bylos aplinkybių matyti, jog apeliančių vaidmuo prostitucijos veikloje buvo aiškiai nustatytas bei iš anksto suderintas su kitais bendravykdžiais, t. y. A. K., Ž. K., O. B., R. E.. Apeliantės sutiko dirbti kitų bendravykdžių joms pavestą darbą ir savo veiksmais realizavo kitų bendravykdžių nusikalstamus ketinimus. Apeliančių atliekami veiksmai buvo nukreipti į baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – visuomenėje priimtas seksualinių santykių normas, dorovę. Jos tiesiogiai vykdydamos joms pavestas funkcijas siekė pasipelnyti iš moterų, sutikusių patenkinti klientų lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu ir taip gauti pajamų iš organizatorių ir vadovų sukurto nusikalstamo prostitucijos verslo.

Būtent administratorių bei pardavėjų veiksmai buvo reikšmingi ir reikalingi realizuojant nusikalstamos veikos organizatorių A. K., K., B., E. nusikalstamus ketinimus ir sudarė sąlygas paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ir taip ateityje išvengti atsakomybės už daromą nusikaltimą, t. y. legaliai dirbdamos pagal darbo sutartis sąvadavo prostitucijai bei už savo darbą gavo pajamų iš prostitucijos organizatorių gauto pelno, kuris buvo gautas iš kitų asmenų – masažisčių atliekamos veiklos, t. y. klientų lytinės aistros tenkinimo kitokiu sąlyčio būdu – rankomis atliekamo masažo, kurio metu buvo masažuojamos ne tik vyrų erogeninės zonos, bet ir jų lytiniai organai. Teisėjų kolegijos nuomone, be nuteistųjų tiesioginių veiksmų atlikimo, nusikalstama veika, t. y. pelnimasis iš kito asmens prostitucijos, nebūtų įvykdyta, ir tą apeliantės suprato. Taigi aprašyta apeliančių veiksmų dinamika bei ištirtų įrodymų visuma atskleidžia apeliančių padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius ir patvirtina, kad nuteistosios veikė tyčia.

Aptartų duomenų visuma visiškai pagrindžia, jog I. V., A. Č., V. S. veiksmuose yra joms inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis, dėl to kiekvienos jų veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 307 str. 1 d.

Nuteistosios V. S. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-06-28 kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų bei yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdė nagrinėti bylą, nes kaltinamajame akte nebuvo nurodyta tiksli tariamos nusikalstamos veikos pradžia, nors pagal byloje pateiktus duomenis – darbo laiko apskaitos žiniaraščius – nusikalstamos veikos pradžia galėjo ir gali būti lengvai nustatyta. Atsakant į šį gynėjo skundo argumentą, pažymima, kad vien tai, jog kaltinime nenurodytas konkretus nusikaltimo padarymo laikas, neleidžia tvirtinti, kad nuteistajam pateikti kaltinimai aiškiai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matyti, jog V. S. atliktos nusikalstamos veikos laikas nustatytas kiek galima tiksliai, nurodant, jog ji, veikdama bendrininkų grupe, sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio vidurio, tikslus laikas nenustatytas, iki 2010 m. gegužės 3 d. Gynėjo pateikti V. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina tik tai, kada ji buvo priimta į darbą ir kokiu darbo grafiku dirbo, tačiau vien remiantis jais negalima konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo pradžią. Atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad savadavimas ir pajamų gavimas buvo iš ne vienos kaltinime išvardytos merginos prostitucijos ir tai buvo daroma ilgą laikotarpį, todėl šio nusikaltimo padarymo laikas ir negalėtų būti nurodytas labai tiksliai. Taigi apeliantės gynėjo nurodyti argumentai dėl tikslaus nusikaltimo padarymo laiko nesudaro pagrindo konstatuoti esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kuris sutrukdė nuteistajai V. S. gintis nuo jai pareikšto kaltinimo.

Apeliantė I. V. teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo nurodyta, jog ji nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį ji pripažinta kalta, kaip to reikalauja BPK 307 str. 1 d. 3 p., nėra nurodyta, kad ji pripažinta kalta pagal BK 25 str. 2 d., todėl nepagrįsta teismo išvada, jog jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 307 str. 1 d. padarė bendrininkų grupe, o tai sąlygojo paskirtos bausmės griežtumą. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliantės argumentą, pažymi, jog I. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 str. 1 d., padarė veikdama bendrininkų grupe su A. K., Ž. J. (K.), O. M., R. E., taigi ji veikė kaip bendravykdė, o bendravykdžių veika atskirai pagal BK 25 str. 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nenurodoma, todėl teismas pagrįstai pripažino I. V. sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupe – ir į ją atsižvelgė skirdamas jai bausmę.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantės I. V., A. Č., V. S., veikdamos bendrininkų grupe, sąvadavo prostitucijai bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nuosprendį.

Dėl A. K. apeliacinio skundo.

Apeliatas prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-606/2015, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, joje, pasak A. K., jis kaltinamas analogišku nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 2 d., padarymu laikotarpiu nuo 2010-05-04 iki 2010-12-31. Atsakant į šį apelianto pateiktą prašymą pažymėtina, jog baudžiamojo proceso normos nenumato pagrindo sustabdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita kaltinamajam nagrinėjama baudžiamoji byla. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismas privalo bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką (BPK 2421 str. 1 d.), konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajam akte ir byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apelianto prašymą bei sustabdyti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą nėra teisinio pagrindo. 

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremtos tik prielaidomis, o ne įrodymais. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutinkti, byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

BK 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.

Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. Informacija apie privatų asmens gyvenimą BK 167 str. prasme turi būti vertinama atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo santykius, į nukentėjusiojo lūkesčius dėl privatumo, taip pat į nurodytos informacijos svarbą jo teisėms užtikrinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. CK 2.23 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad neteisėtas asmens stebėjimas laikomas privataus gyvenimo pažeidimu. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo) kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pasisakęs dėl privataus gyvenimo sąvokos aiškinimo, dėl to, kokia informacija ir kokiais būdais renkama net ir viešame kontekste gali patekti į asmens privataus gyvenimo sferą. Pavyzdžiui, EŽTT 1992-12-16 sprendime, priimtame byloje N. prieš Vokietiją (N.v. Germany, no. 13710/88, judgment of 16 December 1992), nurodė, kad nėra nei galimybės, nei būtinybės pateikti išsamią (baigtinę) „privataus gyvenimo“ sąvokos apibrėžtį; kad būtų per daug siaura šią sąvoką apriboti „artimiausia asmens aplinka“, kurioje asmuo gali savo nuožiūra gyventi savo asmeninį gyvenimą, visiškai pašalinant iš šios sąvokos išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Šis teismas 2004-06-24 sprendime, priimtame byloje V. H. prieš Vokietiją (V. H. v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), dar kartą pabrėžęs esminę privataus gyvenimo apsaugos svarbą kiekvieno žmogaus asmenybės raidos požiūriu, pažymėjo, kad ši apsauga apima ne tik privačią šeimos, bet ir socialinę erdvę, kad kiekvienas asmuo (net jei jis ir yra žinomas plačiajai visuomenei) turi turėti galimybę naudotis teise į teisėtą lūkestį dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo.

Byloje nustatyta, kad A. K. buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (t. 1, b. l. 37–41, 42–46, 47–48), jo, kaip direktoriaus, įgaliojimai baigėsi 2010-05-03 (t. 4, b. l. 163–165). Iš 2010-11-30 apžiūros protokolo nustatyta, kad naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), masažo patalpose buvo įrengti infraraudonųjų spindulių judesio davikliai su viduje sumontuotomis mini vaizdo kameromis (t. 4, b. l. 45–62). Iš 2011-01-26 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), masažo kambariuose bei antro aukšto merginų persirengimo kambaryje buvo rasti ir paimti 4 vnt. infraraudonųjų spindulių judesio daviklių su viduje sumontuotomis mini vaizdo kameromis (t. 4, b. l. 86–90). Iš 2010-04-15 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu naktiniame striptizo klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas kompiuterio sisteminis blokas „VISAR“ (t. 4, b. l. 19–21), kurio standžiajame diske rasti vaizdo failai, užfiksuoti naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriuose matosi nuogos ir pusnuogės merginos, vyriškiai (t. 4, b. l. 29–38). Iš 2011-01-10 apžiūros protokolo nustatyta, nešiojame išorinio standžiajame diske „MOBILE STORAGE SOLUTION“ rasti vaizdo failai, užfiksuoti naktinio striptizo klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, juose matosi nuogi vyriškiai, mergina (t. 8, b. l. 169–199). Iš nuteistojo A. K. duotų parodymų nustatyta, jog jis žinojo, kad judesio davikliai su juose įmontuotomis vaizdo kameromis buvo įrengti klube „(duomenys neskelbtini)“, taip pat žinojo, kad buvo filmuojama masažo kambariuose, salėse ir prie pagrindinių durų, tačiau nežinojo, kad buvo filmuojama persirengimo kambaryje. Iš Ž. K. parodymų nustatyta, kad vaizdo kameros buvo visose patalpose, masažo kabinetuose ir bendrose salėse, vaizdo kameros darydavo įrašą ir kas savaitę jį ištrindavo užrašant kitu įrašu, merginų apie tai, jog jos bus filmuojamos, neinformavo. Iš nukentėjusiųjų L. R., A. K., S. S., L. S.,  A. K., E. Š. (K.), N. P., L. V., E. Y. parodymų nustatyta, jog jos nežinojo apie filmavimą masažo bei persirengimo kambariuose, savo sutikimo filmuoti davusios nebuvo, vaizdo įrašus pamatė tik apklausų metu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo veikla yra susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Taigi A. K., būdamas atsakingas, rūpestingas bei sąžiningas vadovas, privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos merginų, kurios atliko erotinio pobūdžio masažus, šokėjų bei klientų privataus gyvenimo neliečiamumas. Byloje nėra duomenų, jog A. K., būdamas įmonių vadovas, taigi atsakingas už visus įmonių vardu priimamus sprendimus, būtų perdavęs dalį savo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimų kitiems įmonių darbuotojams ir kurie be jo žinios būtų nusprendę sumontuoti vaizdo kameras bei rinkti informaciją apie privatų asmenų gyvenimą. Todėl darytina išvada, jog filmavimas infraraudonųjų spindulių judesių davikliuose įmontuotomis vaizdo kameromis ir informacijos kaupimas vyko su A. K. žinia ir leidimu.

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų iš masažo kambarių bei persirengimo kambarių nustatyta, jog jose užfiksuoti duomenys atskleidžia daug privataus pobūdžio informacijos apie nukentėjusiuosius bei nenustatytus asmenis, akivaizdu, jog asmenys tokio pobūdžio informaciją siekė paslėpti nuo kitų asmenų ir pagrįstai tikėjosi, jog jie nėra stebimi bei apie jos renkama informacija. Svarbu akcentuoti ir tai, jog filmavimas buvo ne viešas, o slaptas, nes kameros buvo įmontuotos į judesių daviklius, taigi nei klubo šokėjos, nei masažistės bei klientai, kuriems buvo atliekamas erotinio pobūdžio masažas, apie jų tiesioginį filmavimą persirengimo kambariuose bei masažo kambariuose net negalėjo įtarti. Taigi buvo siekiama surinti informaciją apie tai asmenims nežinant.

Aptartų aplinkybių ir faktų visuma rodo, jog nuteistasis A. K., būdamas įmonių vadovas, žinojo apie infraraudonųjų spindulių judesių daviklių su jose įmontuotomis vaizdo kameromis įsigyjimą bei jų sumontavimą klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, taip pat ir masažų kambariuose, žinojo, jog vaizdo kameros veikdavo visą parą ir vaizdo įrašai buvo saugomi, tačiau apie tai, kad klube esančiose masažo bei persirengimo patalpose yra filmuojama, nei nukentėjusiųjų, kurios atliko erotinio masažo paslaugas, nei šokėjų, kurios persirengdavo persirengimo kambariuose, nei klientų, kuriems tokios paslaugos buvo teikiamos, iš anksto nei viešai, nei asmeniškai neinformavo.

Nors apeliantas teigia, kad judesio davikliai su juose įmontuotomis vaizdo kameromis buvo įrengti klube „(duomenys neskelbtini)“, siekiant užtikrinti klientų bei darbuotojų saugumą, tačiau esminę reikšmę turi tai, jog kartu buvo siekiama neteisėtų tikslų – surinkti informaciją apie asmenų, kurie lankosi šiose patalpose – masažų ir persirengimo kambariuose, privatų gyvenimą, ir taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas kaip vertybė. Toks asmenų stebėjimas bei duomentų apie jų privatų gyvenimą rinkimas negali būti pateisintas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad judesių daviklių su vaizdo kameromis įmontavimas masažo kambariuose yra leistinas, nes masažo kambariai yra vieša erdvė. Teisėjų kolegija pažymi, kad privatus gyvenimas gali apimti profesinę veiklą ir santykius su kitais asmenimis, vykstančius už asmens namų ar privačių patalpų ribų. Tam tikri privatumo lūkesčiai egzistuoja ir darbo vietoje, taip pat tuo atveju, kai bendrauja keli žmones (Köpke v. Germany, no. 420/07, decision of 5 October 2010). Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad buvo atliekamas privataus pobūdžio erotinis masažas, kurio metu buvo tenkinama klientų lytinė aistra, juo metu klientai bei masažistės būdavo apsinuoginę, o kartais ir visiškai nuogi, tuo metu, kai vykdavo masažai, būdavo tik du asmenys, todėl akivaizdu, jog tiek masažistės, tiek klientai tikėjosi, kad jų niekas nemato, ir nenorėjo, kad erotinio masažo atlikimo metu į masažo kambarį patektų pašaliniai asmenys ir taip pažeistų jų privatumą, be to, patekimą į šį masažo kambarį kontroliavo pardavėjos ar administratorės, todėl tokios erdvės niekaip negalima laikyti vieša erdve masažo atlikimo metu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog privatus nukentėjusiųjų gyvenimas pirmiausia turėjo būti vertintinas kaip darbdavio ir darbuotojo, o tai atitinkamai lemia ir privatumo ribas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pasisakęs, kad privataus gyvenimo gerbimas yra individo teisė užmegzti ir plėtoti santykius su kitais individais. Privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo. Net ir profesinėje ar komercinėje veikloje žmogus gali turėti tam tikrą teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Iš šių teisės aktų analizės darytina išvada, kad stebint asmens susitikimus su kitais individais, kai šie asmenys gali tikėtis privatumo ir nesant motyvuoto teismo sprendimo arba, negavus tokio asmens sutikimo, duomenys apie privatų asmens gyvenimą renkami neteisėtai (kasacinė byla Nr. 2K-7-629/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, darbo santykių susiklostymas savaime nereiškia besąlygiško darbuotojo privatumo panaikinimo ir nesuteikia pagrindo besąlygiškai kontroliuoti darbuotojų gyvenimo. Be to, nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. K. rinko tokio pobūdžio informaciją, kurios turinį sudarė labai intymūs duomenys, pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiosios duomenis apie tai, jog jos atlieka erotinio pobūdžio masažus ir kaip juos atlieka, siekė slėpti nuo savo šeimos narių bei artimųjų, todėl šių asmeninių faktų slaptumas nukentėjusiosioms buvo labai svarbus ir juos buvo siekiama nuslėpti.

Kitas svarbus aspektas, kad nukentėjusiųjų bei nenustatytų asmenų slaptas stebėjimas bei įrašų darymas vyko nuolat, pakankamai ilgą laiką, surinkta informacija tam tikrą laiką buvo saugoma kompiuterio standžiajame diske ir iškart nebuvo sunaikinama. Nors apeliantas teigia, kad ši surinkta informacija niekur nebuvo panaudota, tačiau šiuo atveju tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes baudžiamajai atsakomybei pagal BK 167 str. 1 d. pakanka, kad būtų nustatyta, jog apeliantas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų ir ištirtų duomenų bei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nukentėjusiosios, kurioms A. K. buvo suteikęs masažo patalpas ir įrengęs persirengimo kambarius, bei kiti nenustatyti asmenys, kurie lankėsi masažo bei persirengimo kambariuose, buvo nuolat neteisėtai stebimi bei renkama informacija apie jų privataus gyvenimo detales, ji buvo labai asmeninio bei intymaus pobūdžio. Tokiu būdu buvo neteisėtai įsikišta į asmeninį šių asmenų gyvenimą ir pažeistas jų privataus gyvenimo neliečiamumas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog su A. K. žinia, jo vadovaujamai  bendrovei priklausančiame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrengti judesio davikliai su įmontuotomis mini vaizdo kameromis masažų bei persirengimų kambariuose, apie filmavimą masažų kambariuose A. K. žinojo, tuo tarpu masažistės bei šokėjos, į masažą atvykę klientai apie jų filmavimą nieko nežinojo, taigi A. K. suprato, kad neinformavęs asmenų, neturėdamas jų sutikimo, neteisėtai darė slaptus įrašas ir rinko informaciją apie šių asmenų privatų asmeninį gyvenimą ir taip norėjo veikti.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog A. K. veiksmai buvo pakankamai pavojingi, pažeidė nukentėjusiųjų privataus gyvenimo neliečiamumą ir pagrįstai įvertinti kaip neteisėtas informacijos apie jų privatų gyvenimą rinkimas BK 167 straipsnio prasme. Teismas A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius pakankamai atskleidė, argumentai, kuriais remiantis daromos išvados, pagrįsti išsamiai byloje ištirtomis aplinkybėmis ir, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jų vertinimu visų byloje ištirtų duomenų kontekste. Taigi A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 167 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įrodyta ir jis pagrįstai pripažintas kaltu.

Dėl civilinių ieškinių.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkinti nukentėjusiųjų L. R., A. K., S. S., L. S., A. K., E. Š. (K.), N. P., L. V., E. Y. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas A. K. nesutinka su tokiu teismo sprendimu motyvuodamas, jog realiai nukentėjusiosios jokios žalos nepatyrė, privati informacija nebuvo viešai paskelbta ar panaudota nukentėjusiųjų interesus pažeidžiančiais tikslais.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Nagrinėjamu atveju buvo pareiškti civiliniai ieškiniai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, jis tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, jog dėl kaltinamųjų A. K. ir O. B. (M.)  nusikalstamos veikos buvo įsikišta į neteisėtai filmuojamų asmenų – nukentėjusiųjų – intymią erdvę, nukentėjusiosios, pamačiusios filmuotą medžiagą, patyrė vidinių išgyvenimų, nesaugumo jausmą. Dėl to patyrė nervinę įtampą, nemigą, susirgo depresija, sutriko sveikata. Teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka ir pažymi, jog nukentėjusiosios, sužinojusios apie jų slaptą filmavimą ir pamačiusios vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota labai intymaus pobūdžio informacija, neabejotinai patyrė šoką, jautėsi pažemintos bei įžeistos. Taigi nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su A. K. padaryta nusikalstama veika – neteisėtu slaptu filmavimu ir informacijos apie nukentėjusiųjų privatų gyvenimą rinkimą. Tai, kad pasak apelianto, surinkta informacija nebuvo niekur paviešinta ir panaudota, šių nusikalstamais veiksmais sukeltų neigiamų padarinių niekaip nepaneigia. Be to, nuteistojo A. K. argumentas, kad surinkti duomenys niekur nebuvo panaudoti, yra tik deklaratyvus, niekuo nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocijas, nepatogumus, pažeminimą nukentėjusiosioms teko patirti ir ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, kai buvo peržiūrimi vaizdo įrašai. Šios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog dėl A. K. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas iš A. K. nukentėjusiosioms priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas įvertino, kokiai vertybei buvo padaryta žala, t. y. dėl neteisėto slapto filmavimo buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų privatų gyvenimą, pažeista jų garbė ir orumas, atsižvelgė į padarytos nusiklastamos veikos pasekmes –nukentėjusiosios patyrė vidinių išgyvenimų, nervinę įtampą, sutriko sveikata, taip pat įvertino tai, jog nukentėjusiųjų neigiamų išgyvenimų pasekmės nėra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais visuomeniniais santykiais ar gerove, įvertino A. K. turtinę padėtį ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiųjų ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pagrįstai nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos sumos dydžius sumažino.

Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimą, įvertino visas tiek byloje nustatytas, tiek apelianto skunde nurodytas neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismo nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai šioms nukentėjusiosioms yra proporcingi nuteistojo A. K. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmių A. K. ir V. S. skyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Nuteistasis A. K. neginčija paskirtos bausmės už nusikaltimą pagal BK 307 straipsnio 2 dalį rūšies ir dydžio, tačiau prašo sumažinti bausmės dydį pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, argumentuodamas tuo, kad šiuo metu augina tris mažamečius vaikus, vienam iš jų nustatytas neįgalumas, žmona šiuo metu yra nėščia, šeimos mėnesinės pajamos yra apie 350 eurų.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, taikė tinkamai.

BK 167 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimo iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju teismas, parinkdamas A. K. bausmės rūšį ir dydį, BK 41, 47, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, teismo paskirtas bausmės dydis – 75 MGL bauda – yra teisinga bausmė, dera su teisingumo principo reikalavimais. Pažymėtina, jog bauda – piniginė bausmė, kuri yra ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenimis, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Baudos maksimalus dydis priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, kaltės formos bei tyčinio nusikaltimo grupės pagal sunkumą. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Teismas, parinkdamas baudos dydį, turi itin įdėmiai įvertinti kaltininko asmenybę, jo turtinę padėtį, šeimą, išlaikytinius. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, A. K. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, išsamiai įvertino jo asmenybę, šeiminę bei turtinę padėtį. Teisėjų kolegija mano, jog nuteistajam A. K. paskirta 75 MGL dydžio bauda nėra per didelė, jis yra pajėgus sumokėti tokio dydžio baudą, todėl ją mažinti nėra pagrindo.

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju teismas A. K. paskirtas bausmes visiškai sudėjo, t. y. prie griežčiausios bausmės – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už BK 307 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, pridėjo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 75 MGL – ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo ir 75 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas parinko teisingą bausmių subendrinimo būdą, teismo paskirta galutinė bausmė yra teisinga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir pagrįstai BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos subendrintos bausmės – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo – vykdymą atidėjo. A. K. padaryta veika numatyta BK 307 straipsnio 2 dalyje priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia bendrininkų grupe, nusikaltimas baigtas, tačiau svarbu pažymėti, jog A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo palengvindamas nustatyti byloje tiesą, iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba direktoriaus pavaduotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi sukūręs šeimą, augina tris mažamečius vaikus. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytas vienerių metų trijų mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas, atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės įgyvendinimo tikslai, kontroliuojant nuteistojo elgesį, todėl jo trumpinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – pataisyti nusikaltusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas – nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimas.

Viena iš įstatyme numatytų baudžiamųjų poveikių priemonių, kurią šioje byloje A. K. paskyrė teismas, yra įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamai parinkta A. K. pataisyti ir turės poveikį jam, bus užtikrinti bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo. Skunde nurodomos aplinkybės dėl apelianto turtinės bei šeiminės padėties buvo apylinkės teismo išsamiai išanalizuotos ir įvertintos, svarstant bausmės atidėjimo bei baudžiamosios poveikio priemonės parinkimo klausimą. Šios aplinkybės nepaneigia paskirtos apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymą iš savanaudiškų paskatų, neteisėtą pajamų iš nukentėjusiųjų veiklos gavimą, įstatymo saugomas vertybes, kurios buvo pažeistos, nuteistojo asmenybę, turtinę bei šeiminę padėtį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, pagrįstai apeliantui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės V. S. argumentu, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jai paskyrė žymiai didesnę bausmę nei kitai nuteistajai, su kuria kartu ėjo tas pačias pareigas. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Pažymėtina, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).

BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės, t. y. bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Iš skundžiamojo teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, parinkdamas apeliantei V. S. bausmės rūšį bei dydį, detaliai motyvavo, kodėl nuteistajai skiria 70 MGL dydžio baudą. Pažymėtina, jog baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę ir remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Tik teismo prerogatyva yra spręsti, kokia bausmė (įvertinus visus bausmės skyrimo kriterijus, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą skiriant bausmę ir t. t.) konkrečiu atveju turi būti paskirta. Nagrinėjamu atveju teismas skirdamas V. S. baudą atsižvelgė į tai, kad padaryta veika priskiriama apysunkų nusikaltimų kategorijai, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupe, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, į jos vaidmenį bei į tai, kad anksčiau neteista. Teismas, nustatydamas baudos dydį, įvertino V. S. charakterizuojančią medžiagą, jos jauną amžių,  nusikalstamos veikos trukmę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad teismo paskirtas baudos dydis  – 70 MGL – žymiai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą šios bausmės vidurkį (už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio), todėl nėra pagrindo laikyti teismo paskirtą bausmę per griežta, nes tai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. S. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinkanti padarytos veikos ir V. S. asmenybės pavojingumą, ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, todėl pagrindo laikyti ją per griežta ir sumažinti jos dydį nėra.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti ar keisti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n  u  t  a  r  i  a :

nuteistosios A. Č. gynėjo advokato R. S., nuteistosios V. S. ir jos gynėjo advokato Arūno Žliobos, nuteistosios I. V., nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Eduardas Maškevičius

Teisėjai                                                                      Dalius Jocys

                                                        Regina Bertašienė