Civilinė byla Nr. e2A-1674-910/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42149-2017-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.4; 1.3.2.9.6; 1.3.2.9.7; 1.3.2.9.13; 3.1.7.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Grid“ (toliau – UAB „Amber Grid“, bendrovė) generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 150-1-186 „Dėl E. A. darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – Įsakymas) ir ieškovo atleidimą iš darbo, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2017 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jo darbo veikla gamtinių dujų sistemoje prasidėjo 1995 metais valstybės įmonėje „Lietuvos dujos“; nuo 1999 m. vasario 8 d. dirbo akcinėje bendrovėje „Lietuvos dujos“ inžinieriumi; akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ suskaidžius į dvi įmones, įkurta atsakovė UAB „Amber Grid“, kurioje jis dirbo Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu; bendrovėje ieškovas dirbo daugiau nei 22 metus. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui įteiktas įspėjimas ir įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau tokio sprendimo priežastys jam nepaaiškintos nei įspėjime, nei Įsakyme, nors rašytiniame įspėjime privalėjo būti nurodytos. Ieškovo teigimu, jis  atleistas iš darbo diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl jo amžiaus ((duomenys neskelbtini) ieškovui sukaks pensinis amžius). Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kuris 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5619 darbo byloje Nr. APS-36-18083 (toliau – sprendimas) atmestas, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Pasak ieškovo, nors atsakovės teisinis statusas – akcinė bendrovė, kurios pagrindinis akcininkas yra uždaroji akcinė bendrovė, tačiau šios bendrovės šimtaprocentinė akcininkė – Lietuvos Respublika, atsakovės veikla reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu, vykdomos veiklos – gamtinių dujų perdavimo – politika formuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, veikla reguliuojama ir prižiūrima Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsakovė įsteigta įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl, atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiškumą, į tai, kad galutinis jos savininkas – Lietuvos Respublika, atsakovė patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį ir negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, kad jeigu atsakovės netenkino jo atliekamas darbas, jis galėjo būti atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau prieš tai turėjo būti įvykdytos DK 57 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos, tačiau tai nebuvo padaryta.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo ilgametis bendrovės darbuotojas, pradžioje dirbo inžinieriumi, o nuo 2016 m. spalio 31 d. ėjo Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovo pareigas. Pasak atsakovės, paskutiniais darbo metais ieškovo asmeninės charakterio savybės (netinkamas požiūris į darbą, nenoras ar negebėjimas tinkamai bendradarbiauti su kolegomis, palaikyti kolegiškus santykius, konfliktiškumas, slogios darbo atmosferos sukūrimas jo vadovaujamame skyriuje, darbuotojų demotyvavimas, savybių, netinkamų vadovui atskleidimas ir demonstravimas) ėmė kenkti viso Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus ir bendrovės veiklai. Atsakovės teigimu, šios aplinkybės lėmė darbo sutarties su ieškovu nutraukimą DK 59 straipsnio pagrindu, nes jo palikimas skyriaus vadovo pareigose iš esmės pažeistų bendrovės interesus. Atsakovas nurodė, kad DK 59 straipsnis gali būti taikomas įmonėse, kurių teisinė forma – akcinė bendrovė, nepriklausomai nuo to, kas šių akcininkų savininkas. Bendrovė nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto, yra pelno siekianti akcinė bendrovė. Atsakovės nuomone, formalus konkrečių atleidimo priežasčių nenurodymas įspėjime nedaro atleidimo iš darbo neteisėto, jeigu darbuotojui žinomos ir suprantamos jo atleidimo iš darbo priežastys. Darbo sutarties nutraukimo priežastys ieškovui buvo puikiai žinomos, jos jam paaiškintos pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą metu 2017 m. rugpjūčio 24 d. Be to, ieškovui nuolat buvo reiškiami priekaištai dėl jo tiesioginių darbo funkcijų vykdymo, bendradarbiavimo su kolegomis, komunikacijos su vadovaujamo skyriaus komanda, darbo organizavimo procesų ir praktikų bendrovėje laikymosi. Atsakovės teigimu, situacijos, kai darbuotojo atleidimą nulemia jo asmeninės charakterio savybės, elgesys darbe, bendravimo ypatybės, nepatenka į DK 57 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Kartu nurodė, kad bendrovė nekėlė klausimo dėl ieškovo, kaip inžinerijos specialisto, gebėjimų. Priešingai, priėmus sprendimą dėl ieškovo, kaip skyriaus vadovo, atleidimo, jam 2017 m. balandžio mėnesį pasiūlytos inžinieriaus specialisto pareigos, kurias jis ėjo beveik 18 metų, tačiau ieškovas šių pareigų atsisakė. Atsakovės vertinimu, ieškovas sąmoningai nenorėjo įsiklausyti į jam reiškiamas pastabas, derinti savo elgesį su bendrovės standartais, siekė vadovautis paties sukurtomis taisyklėmis. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovas atleistas ne dėl diskriminacinių motyvų (ne dėl jo amžiaus), o dėl asmeninių charakterio savybių bei elgesio, kurie lėmė konfliktiškus ieškovo ir jo vadovaujamo skyriaus komandos bei bendrovės santykius, ieškovo elgesys buvo nesuderinamas su vadovo pareigomis. Be to, bendrovėje beveik pusė vadovaujančių darbuotojų (41 proc.) yra vyresnio amžiaus (daugiau kaip 50 metų). Aplinkybė, kad ieškovas buvo vyriausias pagal amžių bendrovėje dirbęs skyriaus vadovas, pati savaime nepatvirtina, jog ieškovo atleidimas iš pareigų buvo lemtas būtent jo amžiaus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 2276 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo atsakovės UAB „Amber Grid“ Inžinerinio departamento Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įsakyme nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovas iš darbo atleistas 2017 m. spalio 16 d., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui. Darbo ginčų komisija sprendimu ieškovo prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad DK 57 straipsnio 1 dalies, 59, 64 straipsnių nuostatų analizė patvirtina, jog darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytą darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi būti įteikiamas raštu prieš 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas (t. y. DK 59 straipsnio 1 dalį), taip pat darbo santykių pasibaigimo dieną. Kartu teismas pabrėžė, kad teisės aktuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus pareigą įspėjime nurodyti atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastį, vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo atleidimas iš darbo savaime būtų laikomas neteisėtu. Teismas akcentavo, kad negali būti ginami vien tik darbuotojo interesai, darbo teisės subjektai yra lygūs, vien formalus DK nuostatos pažeidimas dėl įspėjimo turinio nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, vien tai, kad darbdavys rašytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iš darbo datos ir įstatymo normos, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pačią atleidimo iš darbo priežastį darbuotojui nurodė kitame dokumente ar žodžiu, negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu nustatoma, jog buvo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau negalėjo dirbti pas darbdavį, ir kurios sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį.

7. Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas.

8. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 10 d. ieškovui bendrovės technikos direktorius A. D. išsiuntė elektroninį laišką, informuodamas, jog ieškovas pagal 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d. prašymus nepateikė ataskaitų apie kuruojamus projektus projektų portfelio vadovei R. G., tokių jo ataskaitų būdavo pasigendama ir ankstesniais mėnesiais; taip pat ieškovui nurodyta, kad jis nedalyvavo projektų vadovų pasitarime, į kurį buvo kviestas, todėl paprašė dėl šių aplinkybių pasiaiškinti. Ieškovas 2017 m. balandžio 14 d. paaiškinime nurodė, kad „informacijos pateikimas praslydo“, „pasitarimas paprasčiausiai buvo pamirštas“. Teismo vertinimu, tai patvirtina ieškovo aplaidų pareigų ėjimą, nepakankamai atsakingą jo, kaip skyriaus vadovo, požiūrį į darbą, disciplinos trūkumą, motyvacijos stoką, netinkamo pavyzdžio pavaldiems darbuotojams demonstravimą.

9. Bendrovės Inžinerinio departamento direktorius S. S. 2017 m. balandžio 14 d. parengė ieškovo charakteristiką, kurioje nurodė, kad, nežiūrint ieškovo profesinių žinių ir specialisto patirties, paskutiniaisiais metais buvo atvejų, kai ieškovas nepakankamai atsakingai organizavo ir rengė pirkimo medžiagą, kartojasi atvejai, kai jis neužtikrina tinkamo komunikavimo, bendraujant su skyriaus darbuotojais, neretai stinga konstruktyvumo bendradarbiaujant ir keičiantis svarbia informacija su kitų bendrovės padalinių darbuotojais. 2017 m. balandžio 28 d. ieškovui bendrovės technikos direktorius A. D. išsiuntė elektroninį laišką, informuodamas, kad aptartas jo elgesys negali būti toleruojamas. Ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu pripažino, kad atsakovė buvo nurodžiusi jo, kaip skyriaus vadovo, darbo trūkumus, tačiau teismo posėdžio metu iš pradžių neigė, jog atsakovė jam buvo nurodžiusi netenkinantį jo elgesį darbe, nors vėliau teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jis, kaip vadovas, didelės patirties neturėjo, jam nebuvo lengva suderinti skyriaus vadovo ir specialisto darbą, kartu nurodydamas, jog jam buvo nurodyta, kad jo, kaip skyriaus vadovo, darbas atsakovės netenkino, buvo sakoma, jog bendrovę tenkina tik jo, kaip specialisto, darbas. Teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai ieškovo tiesioginis vadovas Inžinerinio departamento direktorius S. S. ir technikos direktorius A. D. patvirtino, kad ieškovui dažnai buvo išsakomi priekaištai dėl netinkamo jo, kaip vadovo, elgesio, tai jam dar kartą buvo įvardinta 2017 m. balandžio mėnesį, kai žodžiu pasiūlyta pereiti iš skyriaus vadovo pareigų į specialisto, bei 2017 m. rugpjūčio 24 d., kai įteiktas įspėjimas bei Įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo 2017 m. rugpjūčio 29 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Liudytojas S. S. kartu parodė, kad kitas skyriaus darbuotojas 2017 m. vasario ar kovo mėnesį, išeidamas iš darbo, kaip vieną iš priežasčių nurodė ieškovą, teigdamas, jog jautėsi ignoruojamas; kita darbuotoja, esanti motinystės atostogose, nesutiko anksčiau grįžti į darbą, priežastimi įvardindama santykius su vadovu (ieškovu). Teismas pažymėjo, kad visiškai nesvarbu, kiek pavaldžių darbuotojų turėjo ieškovas, nes vien jau ta aplinkybė, jog jis ėjo skyriaus vadovo pareigas, įpareigojo elgtis taip, kaip dera skyriaus vadovui.

10. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad įrodytas ieškovo, kaip skyriaus vadovo, netinkamas elgesys darbe. Ieškovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje atsakovei nepriimtinas. Vien tai, kad darbdavys rašytiniame įspėjime nurodė darbuotojo atleidimo iš darbo datos ir įstatymo normos, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau atleidimo iš darbo priežastį darbuotojui nurodė kitame dokumente ar žodžiu, negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jei nustatoma, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, jog darbuotojas įspėjimo apie atleidimą iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį jam įteikimo metu ar po jo atleidimo iš darbo būtų kreipęsis į darbdavę su prašymu žodžiu ar raštu paaiškinti jo atleidimo iš darbo priežastis, patvirtina, jog ieškovui jo atleidimo iš darbo priežastys buvo žinomos, suprantamos ir aiškios.

11. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, darė išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo nepakankamai atsakingas požiūris į jo, kaip skyriaus vadovo, darbą, negebėjimas bendrauti, bendradarbiauti su kolegomis, dirbti komandoje, vadovauti, t. y. netinkamas jo, kaip skyriaus vadovo, elgesys darbe dėl jo asmeninių, charakterio savybių. Akivaizdu, kad tai – darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes neigiamai veikia kitų darbuotojų darbingumą, kuria neigiamą mikroklimatą, rodo netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiūrio į darbą. Tokios priežastys nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje.

12. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad ieškovo asmeninės, charakterio savybės, lėmusios jo netinkamą elgesį darbe (einant skyriaus vadovo pareigas), yra netinkamos ir trukdančios dirbti jam pavestą skyriaus vadovo darbą. Ieškovo poziciją, kad pirmiau nurodytos jo atleidimo iš darbo priežastys atitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atleidimo pagrindą, teismas pripažino visiškai nepagrįsta. Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 dalies nuostatas atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taikomas dėl darbuotojo darbo rezultatų – darbuotojui nepasiekiant sutartų darbo rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą. Šiuo atveju darbuotojo atleidimo priežastis yra ne darbuotojo darbo rezultatai, bet netinkamas skyriaus vadovo funkcijų vykdymas, netinkamas elgesys darbe, dėl išryškėjusių jo asmeninių savybių, neatitinkančių skyriaus vadovui keliamų reikalavimų, darančių įtaką kitų darbuotojų darbo sąlygoms, mikroklimatui, darbingumui, ir tai sudaro pagrindą atleisti iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, aiškinant priešingai (sudarant planą darbuotojui pakeisti jo charakterio savybes, lemiančias jo elgesį, nors, teismo nuomone, tai sunkiai suvokiama įgyvendinimo aspektu), nebūtų jokios galimybės taikyti DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atleidimo pagrindą. Be to, pačių skyriaus vadovo pareigų pobūdis tokias pareigas einančiam asmeniui kelia didesnius atsakomybės, tinkamo elgesio suvokimo standartus. Dėl to nagrinėjamu atveju buvo priežastys darbo sutarčiai DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukti.

13. Teismas nenustatė ieškovo diskriminavimo dėl jo amžiaus aplinkybių. Ieškovo teiginius, kad atsakovė darbo trūkumus pradėjo reikšti dėl to, jog ieškovas vyriausias pagal amžių skyriaus viršininkas ir siekė jį pakeisti jaunesniu darbuotoju, teismas pripažino nepagrįstais, pažymėdamas, kad pats ieškovas ieškinyje pripažino, jog bendrovėje liko dirbti dar vienas priešpensinio amžiaus darbuotojas. Be to, iš atsakovės pateiktos 2017 m. gruodžio 12 d. pažymos dėl AB „Amber Grid“ visų darbuotojų ir vadovų amžiaus vidurkių nustatyta, kad bendrovėje dirba keturi vadovai, vyresni nei 60 metų. Teismas nenustatė jokių kitų diskriminacinių motyvų, atsakovei nutraukiant su ieškovu sudarytą darbo sutartį.

14. Ieškovo argumentus, kad atsakovės bendrovė, kurios galutinis savininkas yra Lietuvos Respublika, patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį ir negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas atmetė, nurodydamas, jog atsakovė – akcinė bendrovė, kuri nėra nei valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, nei valstybės ar savivaldybės įmonė, nei viešoji įstaiga, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, nei Lietuvos bankas. Vien tai, kad vienos iš atsakovės akcininkių (uždarosios akcinės bendrovės „EPSO-G“) akcininke yra Lietuvos Respublika, ir jos veikla reglamentuojama įstatyminiu lygmeniu, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovė negali atleisti darbuotojo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK 59 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir konkrečiai įtvirtinta, kokie darbdaviai negali taikyti DK 59 straipsnio 1 dalies atleidimo pagrindo, o atsakovė į tokį sąrašą nepatenka. Teismas neturi pagrindo išplėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardintų išimtinių atvejų.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovo atleidimas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, atmetus reikalavimus dėl Įsakymo ir ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nes tokia išeitinė išmoka ieškovui išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas.
16. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 3331,75 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau, įvertinus DK, CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, mažinant bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2276 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, darbo sutarties nutraukimo priežasčių nenurodymas įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nėra tik formalus pažeidimas. Darbo sutarties nutraukimo priežasties nurodymas – reikšminga darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012). Galiojančio DK 64 straipsnio 2 dalyje, kaip ir galiojusio DK 130 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis. Pagal kasacinio teismo praktiką įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Įstatyme reikalaujama, kad įspėjime darbdavys suformuluotų konkrečias darbuotojo darbo sutarties nutraukimo priežastis, o ne pakartotų abstrakčias DK 129 straipsnio 2 dalies formuluotes. Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta klaidingai ar yra nekonkreti, taip pat jeigu nurodyta kita priežastis nei ta, kuria iš tikrųjų grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų  (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-701/2015; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017).              

17.2. DK 59 straipsnio 1 dalies nuostata nauja, dėl jos taikymo kol kas nėra teismų praktikos. Tačiau doktrinos atstovų viešojoje erdvėje pasisakyta, kad kartais neteisingai suprantamas DK 59 straipsnis, pagal kurį esą galima atleisti darbuotoją be priežasčių. Atleisti pagal šį straipsnį galima dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai darbdavys mato kitų svarbių priežasčių, dėl kurių darbuotojas negali dirbti. Tačiau atleidimo pagrindą privalu nurodyti, ir jis negali būti diskriminacinis.

17.3. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su teismo išvadomis, pagrįstomis liudytojų S. S. (Inžinerinio departamento direktoriaus) ir A. D. (technikos direktoriaus) parodymais, kad ieškovui buvo žinoma, koks jo elgesys darbinėje veikloje nepriimtinas. Ieškovas daugiau nei dvidešimt metų dirbo atsakovo bendrovėje, jam nė karto nebuvo skirta drausminių nuobaudų, nė karto nepateikta jokio rašto dėl jo netinkamo vadovavimo, blogų santykių su kitais darbuotojais ar pavaldiniais. Vienintelis ieškovui įteiktas dokumentas, kuriame nurodyti jo darbo trūkumai, – technikos direktoriaus A. D. 2017 m. balandžio 10 d. elektroninis laiškas, kuriame prašyta pasiaiškinti dėl konkretaus ieškovo darbo – kodėl projektų portfelio vadovei nepateikta informacija dėl konkretaus projekto ir nedalyvavimo konkrečiame pasitarime. Atsakydamas ieškovas nurodė, kad dėl darbų gausos, skyriuje trūkstant darbuotojų, susitikimas buvo pamirštas. Daugiau jokių priekaištų dėl netinkamo vadovavimo ieškovui nebuvo pareikšta. Ieškovo nuomone, liudytojų nurodytų pasišnekėjimų su ieškovu, žodinio pasiūlymo iš vadovo pareigų pereiti į žemesnes – specialisto, negali laikyti rimtais įrodymais, kad ieškovui buvo žinomos darbo sutarties nutraukimo priežastys. Be to, ieškovo skyriaus vadovu dirbo daugiau negu dešimt metų, neturėjo priekaištų, todėl keistai skamba liudytojo parodymai, jog paskutiniais metais ieškovas dėl savo charakterio savybių (atsakovės teigimu, savikritiškumo stokos, klaidų nepripažinimo, kompromisų neieškojimo, komunikavimo trūkumo ir pan.) ėmė netikti atsakovui. Be to, nurodyti liudytojai buvo šališki, nes jie – atsakovės atstovai, kurie rengė dokumentus (2017 m. balandžio 14 d. ieškovo charakteristiką, 2017 m. balandžio 28 d. elektroninį laišką), buvusius pagrindu atleisti ieškovą iš pareigų.    

17.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad charakterio, asmeninių savybių negalima pakeisti, yra nepagrįsta. Sunku patikėti, kad ieškovas, nuo 2006 m. ėjęs skyriaus vadovo pareigas ir neturėjęs jokių priekaištų dėl netinkamo vadovavimo, sulaukęs 60 metų amžiaus taip pasikeitė, jog dėl charakterio savybių tapo netinkamas eiti skyriaus vadovo pareigas. Byloje apklausti liudytojai kaip ieškovo atleidimo priežastį nurodė, jog ieškovas laiku neatlieka darbų, apie projektų eigą neinformuoja projektų portfelių vadovės. Tačiau šie priekaištai yra dėl ieškovo darbinių savybių, kurias, vadovaujantis DK 57 straipsnio 5 dalimi, sudarius rezultatų gerinimo planą, buvo galima pataisyti ir taip išsaugoti ieškovą pareigose. Be to, sudarius ieškovui galimybę pasitaisyti ir jam šia galimybe pasinaudojus, ieškovą būtų galima atleisti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, sumokant tris kartus mažesnę (2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio) išeitinę išmoką (DK 57 straipsnio 8 dalis). Iš pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė bet kokia kaina norėjo kuo greičiau atleisti ieškovą, nesuteikdamas jam galimybės pasitaisyti.

17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės įmonei netaikomas draudimas nutraukti darbo sutartis su darbuotojais DK 59 straipsnio pagrindu. Atsakovės UAB „Amber Grid“ galutinis savininkas yra valstybė. Be to, atsakovė įsteigta įgyvendinat Europos Sąjungos teisės aktus, jos veikla reglamentuojama Gamtinių dujų įstatymo, reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, gamtinių dujų politika formuojama Vyriausybės. Atsakovė yra energetinė įmonė, kuri negali bankrutuoti, nes bankroto atveju valstybėje nutrūktų gamtinių dujų tiekimas. Dėl to atsakovė patenka į DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną išimtį ir negali atleisti darbuotojų DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17.6. Teismo išvada, kad nebuvo ieškovo diskriminacijos dėl amžiaus, yra nepagrįsta. (duomenys neskelbtini) ieškovas sulauks pensinio amžiaus. Poziciją, kad viena iš priežasčių, dėl kurių nutraukta darbo sutartis, buvo ieškovo amžius, ieškovas grindžia atsakovės 2017 m. balandžio 14 d. surašytos charakteristikos analize. Charakteristikoje nurodoma, kad ieškovas sukaupęs didelę patirtį dujų apskaitos ir metrologijos srityje, yra geras savo srities specialistas, ženkliai prisidėjęs diegiant gamtinių dujų apskaitą. Taigi beveik aštuoniolika metų atsakovė ieškovą vertino kaip gerą specialistą, tačiau staiga per pusę metų iki atleidimo iš darbo jis tapo netinkamas eiti pareigas – neatlieka ar laiku neatlieka jam paskirtų darbų, atsirado poreikis pakeisti jį jaunesniu vadovu. Atsakovės elgesys pažeidžia ne tik bendrą nediskriminavimo principą, bet ir DK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį dėl amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

17.7. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, atsakovei priteisė nepagrįstą didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, todėl atsakovės nurodytos 1055,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos. Atėmus šią sumą iš bendros 3371,75 Eur dydžio atsakovės turėtų išlaidų sumos, gaunama 2276 Eur suma, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė. Tačiau ir ši suma – nepagrįstai didelė. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio, kuris yra 850,8 Eur. Byloje buvo vienas teismo posėdis, kuris truko 2 val. Taigi maksimali priteistina suma suma už atstovavimą teismo posėdyje būtų 170,16 Eur (850,80 Eur x 0,1 x 2 val.). Atsakovė prašė ir pirmosios instancijos teismas priteisė 438 Eur, t. y. 267,84 Eur daugiau, negu nustatyta Rekomendacijose. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą teismas priteisė net 1838 Eur. Atsakovės atsiliepimo argumentai išdėstyti 7 puslapiuose. Ieškovo manymu, už šio procesinio dokumento parengimą 1838 Eur suma yra gerokai per didelė.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. DK nenustatyta, kad formalus atleidimo priežasties nenurodymas įsakyme ar įspėjime apie atleidimą iš darbo daro atleidimą neteisėtu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbu nustatyti, ar darbuotojas žinojo, dėl ko yra atleidžiamas, o pripažinus, jog darbuotojui buvo žinomos jo atleidimo priežastys (nepriklausomai nuo to, kokia forma ir kokiame dokumente jos buvo išdėstytos), darbuotojo teisės nelaikomos pažeistomis. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinomos ir aiškiai suprantamos atleidimo priežastys, o atleidimo iš darbo teisėtumą ginčija remdamasis tik formalia aplinkybe, jog šios priežastys nebuvo nurodytos įspėjime.
2. DK 59 straipsnyje įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartis šiuo pagrindu, kai darbdavio teisinė forma yra valstybės ar savivaldybės įmonė. DK nenustatyta draudimo nutraukti darbo sutartis šiuo pagrindu, kai darbdavio teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijos tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ir valstybei ar savivaldybei, t. y. valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms. Ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, nes tam nėra jokio pagrindo.
3. Atsakovas nurodė konkretų teisinį ir faktinį pagrindą bei priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų. Ieškovo atleidimo pagrindas – DK 59 straipsnis (darbdavio valia), o priežastys susijusios su ieškovo charakterio savybėmis, požiūriu į bendrovės kultūrą ir santykius su vadovais bei kolegomis. DK 59 straipsnis suteikia teisę atleisti darbuotoją dėl bet kokių priežasčių. Dėl to darbdaviui įrodžius, kad priežastys buvo, jos nebuvo diskriminacinės, atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu. Atleidžiant iš darbo šiuo pagrindu, nereikalaujama, kad atleidimo priežastys būtų tokios svarbios, kaip atleidžiant iš darbo pagal 57 straipsnį.    
4. Ieškovas atleista ne už nepasiektus konkrečius darbo rezultatus, bet dėl netinkamų asmeninių charakterio savybių. Dėl to atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ieškovo asmeninių savybių gerinimo plano, nes toks planas gali būti taikomas tik darbuotojo darbo rezultatams. Atsakovas nesutinka, kad apskritai gali būti sudaromas asmeninių savybių bei charakterio gerinimo planas. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovas nepripažįsta netinkamo požiūrio į darbą, nepriima kitokios nuomonės, taigi bet kokie planai būtų netikslingi.
5. Ieškovas nepateikė nė vieno argumento, kodėl, jo nuomone, jis atleistas iš darbo dėl savo amžiaus. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo vienas iš vyriausių vadovų atsakovo bendrovėje, savaime nereiškia, jog jo atleidimas susijęs su amžiumi.                      

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

21. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinimo neteisėtu ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių padarinių taikymo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimams, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, ar nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinio taisyklių.  

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 1999 m. vasario 8 d. sudarytą darbo sutartį dirbo atsakovo bendrovėje inžinieriumi, Dujų apskaitos ir metrologijos skyriaus vadovu. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui surašytas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodant, kad darbo sutartis su juo bus nutraukta po trijų darbo dienų nuo šio įspėjimo įteikimo dienos; paskutinę darbo sutarties galiojimo dieną bus išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kintamas atlygis. AB „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakyme Nr. 150-1-186 nurodyta, kad ieškovo darbo sutartis nutraukiama pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia), išmokant šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kintamą atlygį. Ieškovas iš darbo atleistas 2017 m. spalio 16 d., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui. Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-18083 ieškovo prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė, priėjusi prie išvados, kad darbdavys įrodė darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį teisėtumą.

23. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 59 straipsnyje įtvirtintas naujas darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbdavio valia dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, 1 dalyje. Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus, dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

24. Pažymėtina tai, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio teisė nereiškia, jog darbo sutartis gali būti nutraukta dėl bet kokių priežasčių. Nurodytu pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastims, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje.

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad priežastys, dėl kurių darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali būti grindžiamos su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbdavys mano, kad darbuotojas netinkamas pavestam darbui dirbti ir tolesnis tokio darbuotojo darbas negalimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinant darbo teisės normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., aplinkybės, susijusios su darbuotojo netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011; 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-48/2015).

26. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų duomenų visumą, pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad darbdavio sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį lėmė jo nepakankamai atsakingas požiūris į savo, kaip skyriaus vadovo, darbą, bendravimo, bendradarbiavimo su pavaldžiais darbuotojais, kitais kolegomis trūkumai, negebėjimas dirbti komandoje, vadovauti, t. y. ieškovo, kaip skyriaus vadovo, netinkamas elgesys darbe dėl jo asmeninių charakterio savybių. Tai – darbdaviui reikšmingos priežastys, nes dėl tokių savybių darbuotojas negali tinkamai vykdyti skyriaus vadovo funkcijų, kadangi sudaro neigiamą mikroklimatą, neigiamai veikia skyriaus darbuotojų darbingumą, rodo netinkamą požiūrį į skyriaus vadovo darbą, nepagarbą bendrovės darbo organizavimo tvarkai. Aptartos priežastys nepatenka tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje.

27. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas išvadas liudytojų parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės Inžinerinio departamento direktorius ir technikos direktorius pagrįstai apklausti byloje kaip liudytojai, nes jiems tiesiogiai žinomos aplinkybės, susijusios su ieškovo vadovavimu Dujų apskaitos ir metrologijos skyriui, jiems tiesiogiai teko bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovu darbe (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Nurodyti asmenys nepatenka tarp CPK 189 straipsnio 2 dalyje įvardytų kategorijų asmenų, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai. Šių liudytojų parodymus teismas vertino ne izoliuotai, bet analizuodamas kitų byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas neteikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti liudytojų nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

28. Dėl apelianto argumentų, kad per daugiau negu dvidešimties metų darbo atsakovės įmonėje laikotarpį jam neskirta drausminių nuobaudų, nepateikta raštu priekaištų dėl netinkamo vadovavimo, pažymėtina, tai, jog tokios aplinkybės savaime nereiškia, kad nebuvo žodinių priekaištų arba kad priekaištų ieškovui, kaip skyriaus vadovui, negalėjo atsirasti aptariamu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas vadovauti įmonės padaliniui, yra darbdavio prerogatyva ir kompetencija. Byloje esančių rašytinių duomenų apie ieškovo elgesį, atsainiai reaguojant į darbdavio nurodymus pateikti informaciją dėl tam tikrų projektų, nedalyvaujant organizuojamuose pasitarimuose, liudytojų parodymų apie ieškovo asmenines savybes, trukdančias tinkamai vykdyti skyriaus vadovo pareigas, visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog buvo darbdavio nurodytos priežastys, lėmusios jo sprendimą atleisti ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų. Atsakovė konkrečiais duomenimis pagrindė priežastis, kurios suponavo jos sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavio valia(CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, prieš atleidžiant ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų, jam buvo siūloma likti dirbti AB „Amber Grid“ inžinieriumi, t. y. darbą, kurį ieškovas šioje įmonėje dirbo ilgą laiką, profesionaliai, vertinamas kaip savo srities specialistas. Tačiau ieškovas dirbti eiliniu specialistu nesutiko.

30. Apelianto pozicija, kad jam pareikšti priekaištai, jog laiku neatlieka darbų, apie projektų eigą neinformuoja projektų portfelio vadovės, yra išimtinai darbinės savybės, kurios gali būti ištaisytos sudarius rezultatų gerinimo planą, remiantis DK 57 straipsnio 5 dalimi, atmestina kaip nepagrįsta. Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad nurodyti ieškovo, kaip skyriaus vadovo, pareigų vykdymo trūkumai lemti ne ieškovo dalykinių žinių, gebėjimų stokos, bet asmeninio elgesio, be to, toks elgesys buvo besikartojantis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

31. DK 57 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai darbuotojas nepasiekia iš anksto sutartų darbo rezultatų. DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal DK 57 straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą. Šiame darbo rezultatų gerinimo plane privalo būti nurodyti darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai. Atsakovė teisingai pažymi, kad ieškovo darbo rezultatai turėtų būti suprantami kaip konkrečių darbo užduočių nustatymas ir vykdymas (pvz., įvykdyti tam tikrą projektą, užtikrinti, jog ieškovo vadovaujamas skyrius pasiektų nustatytus rodiklius ir pan.). Situacijos, kai darbuotojo atleidimą nulemia jo asmeninės charakterio savybės, elgesys darbe, bendravimo ypatybės ir pan. nepatenka į DK 57 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Tokiems atvejams skirtas DK 59 straipsnis, kuriame įtvirtintas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, išmokant darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

32. Nesuprantama, kodėl ieškovas apeliuoja į galimybę atleisti jį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant triskart mažesnę – dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio – išmoką. Šiuo atveju ieškovo darbo sutartis nutraukta jam palankesniu pagrindu, sumokėjus šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą pripažinti pagrįsta ieškovo poziciją, kad atsakovė siekė kaip galima greičiau atleisti jį iš darbo. Priešingai, teismo proceso metu nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovė, priimdama sprendimą atleisti ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų, neveikė skubotai. Ieškovo elgesį, vykdant skyriaus vadovo pareigas, įvertinusi kaip netinkamą toliau šioms pareigoms eiti, atsakovė siūlė ieškovui likti dirbti inžinieriumi, t. y. specialistu, kurio darbą puikiai išmano ir gali kvalifikuotai dirbti. Ieškovo teiginiai, kad buvo siekiama atleisti jį bet kokia kaina, kad buvo specialiai ieškota pretekstų darbo sutarčiai nutraukti, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovo teiginius, jog atsakovės elgesys, sprendžiant jo atleidimo iš darbo klausimą, buvo žeminantis orumą, trikdantis sveikatą (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).    

34. Atleidimo iš darbo teisėtumą apeliantas kvestionuoja remdamasis ir tuo, kad atsakovė AB „Amber Grid“ yra subjektas, kuriam taikomas draudimas nutraukti darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

35. DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą aptariamoje teisės normoje įvardytų teisinių formų juridiniuose asmenyse, tarp jų – valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų lėšų; valstybės ir savivaldybės įmonėse; viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįsta apelianto (ieškovo) poziciją, kad šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas negali būti taikomas ir atsakovės akcinėje bendrovėje, nes šios didžioji akcijų dalis priklauso uždarajai akcinei bendrovei „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų savininkė yra valstybė.

36. Atsakovė AB „Amber Grid“ nėra juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba valstybės įsteigtų fondų lėšomis, ji – ne valstybės ar savivaldybės įmonė, ar kitas juridinis asmuo, kurio savininkas yra valstybė ar savivaldybė. Apelianto įvardytos aplinkybės, kad viena iš AB „Amber Grid“ akcininkių yra UAB „EPSO-G“, kurios akcijų savininkė – Lietuvos Respublika, kad AB „Amber Grid“ veikla reglamentuojama įstatymo lygiu, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovė yra subjektas, negalintis nutraukti darbo sutarčių pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Pats apeliantas pripažįsta, kad aptariamas draudimas nustatytas juridiniams asmenims, išlaikomiems iš viešųjų pinigų. AB „Amber Grid“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, jos veikla nefinansuojama valstybės ar savivaldybės biudžetų arba valstybės įsteigtų fondų lėšomis.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo esme imperatyvios darbo teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Tokia nuostata užtikrina darbo teisinių santykių apibrėžtumą, darbuotojo ir darbdavių teisių bei teisėtų interesų derinimą. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išplėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje įvardintų juridinių asmenų, kuriems draudžiama nutraukti darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, sąrašą. Apeliantas, teigdamas, kad nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį turi būti draudžiama ne tik valstybės ir savivaldybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, bet ir juridiniams asmenims, kurių galutinis savininkas yra valstybė ar savivaldybė ir (ar) į kurio veiklą stipriai kišasi valstybė, nepateikia konkrečių argumentų tokiai pozicijai pagrįsti. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdoms įmonėms. Išdėstytų motyvų pagrindu apelianto argumentai, kad atsakovė pažeidė DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, atmestini.

38. Teisėjų kolegija pripažįsta neįrodytais apelianto argumentus, kad darbo sutartis su juo nutraukta diskriminaciniu pagrindu, t. y. dėl jo amžiaus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo proceso metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad apelianto (ieškovo) atleidimą iš skyriaus vadovo pareigų lėmė jo priešpensinis amžius. Pagal AB „Amber Grid“ 2017 m. gruodžio 12 d. pažymą, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus aktualius duomenis apie vadovaujančių darbuotojų amžių bendrovėje, iš trisdešimt keturių vadovų dešimt yra nuo 50 iki 60 metų amžiaus, keturi – vyresni kaip 60 metų, t. y. 41 proc. vadovaujančių darbuotojų vyresni kaip penkiasdešimties metų. Byloje nustatytos ieškovo atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės nesuponuoja išvados, kad atsakovės sprendimą atleisti ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų lėmė ne pirmiau aptartos jo asmeninės charakterio savybės, kliudžiusios tinkamai eiti padalinio vadovo pareigas, bet jo amžius (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

39. Apeliantas darbo sutarties nutraukimo su juo neteisėtumą grindžia ir tuo, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nebuvo įvardyta konkrečių jo atleidimo iš darbo priežasčių.

40. Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

41. Pripažintini pagrįstais apelianto (ieškovo) argumentai, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnyje įtvirtintu pagrindu darbdavys turi nurodyti priežastis, dėl kurių darbo sutartis nutraukiama, nes tai – reikšminga darbuotojo teisių apsaugos garantija. Kartu pažymėtina, kad nustačius, jog įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą reikalavimas konkretizuoti darbo sutarties nutraukimo priežastis neįvykdytas ar įvykdytas netinkamai, toks pažeidimas turi būti analizuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, individualiai vertinant, kiek šis pažeidimas ir kokiu būdu lėmė darbuotojo teisių pažeidimą, ar dėl to buvo iš esmės suvaržytos darbuotojo galimybės ginčyti jo atleidimą iš darbo, įrodyti darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą. Toks pažeidimas, neįvertinus konkrečių neigiamų jo padarinių, savaime negali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

42. Lietuvos A. T. išaiškinta, kad įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas būtent to darbuotojo, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį, požiūriu. Ją vertinant, taip pat atsižvelgtina į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, lemiančias tą priežastį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2015 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2015).

43. Duodamas paaiškinimus 2018 m. sausio 8 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje, ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį technikos direktorius A. D. pokalbio metu jo klausė, ar jis sutiktų iš vadovo pareigų pereiti į specialisto pareigas, nurodė, kad jo, kaip vadovo, darbas netenkina, sakė, jog ieškovas galėtų dirbti tik specialistu, tačiau jis su tuo nesutiko. Teismo proceso metu surinkti duomenys apie apelianto (ieškovo) atleidimo iš skyriaus vadovo pareigų aplinkybes teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad jis iš esmės žinojo ir suprato, dėl kokių priežasčių atleidžiamas iš skyriaus vadovo pareigų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas, gavęs įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesikreipė į darbdavį dėl atleidimo priežasčių konkretizavimo, taip pat patvirtina, kad jam buvo žinoma, dėl kokių priežasčių atleidžiamas iš skyriaus vadovo pareigų. Esant tokioms aplinkybėms, darbo sutarties nutraukimo priežasčių nedetalizavimas raštu 2017 m. rugpjūčio 24 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nelaikytinas esminiu pažeidimu, teikiančiu pagrindą apelianto (ieškovo) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia, šioje konkrečios byloje susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybėms, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista 2276 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįstai didelė: už atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame dvi valandas, maksimalus atlygis būtų 170,16 Eur (850,80 Eur x 0,1 x 2 val.), o priteista 438 Eur, t. y. 267,84 Eur daugiau, negu nustatyta Rekomendacijose; 1838 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, apelianto nuomone, per didelė.

46. Teismas, spręsdamas šalies, kurios naudai išspręsta byla, patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį.

47. Lietuvos A. T., pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

48. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktą maksimalus rekomenduojamas priteisti atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą nagrinėjamu atveju būtų 2127 Eur (850,80 Eur x 2,5), už vieną atstovavimo teisme valandą – 85,08 Eur (850,80 Eur x 0,1).

49. Vertinant atsakovės išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą dydžio – 1838 Eur – pagrįstumą, pažymėtina tai, kad šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Atsiliepimas parengtas kvalifikuotai, išsamiai nurodytos faktinės šalių ginčo aplinkybės, pridėti jas pagrindžiantys įrodymai, nesutikimo su ieškiniu pagrindai išsamiai teisiškai motyvuoti, nurodant ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Be to, šiuo atveju vertintina tai, kad reikėjo pasisakyti dėl naujo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, įtvirtinto 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 59 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus šio procesinio dokumento pobūdį, turinį, galimas atsakovės atstovės darbo ir laiko sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, yra pagrindas orientuotis į Rekomendacijose nurodytą maksimalų atlyginimą už tokio procesinio dokumento parengimą. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių teisminį ginčą lėmė aplinkybė, jog atsakovė, įspėdama ieškovą apie atleidimą iš darbo vos prieš mėnesį įsigaliojusiame DK įtvirtintu nauju pagrindu, 2017 m. rugpjūčio 24 d. įspėjime visiškai nedetalizavo atleidimo priežasčių, tik įvardijo DK 59 straipsnio 1 dalį. Darytina išvada, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą iš dalies lėmė jos pačios nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei atlygintinas išlaidas sumažinti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išdėstytų argumentų pagrindu išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą atlygintina suma mažintina iki 1400 Eur. Už atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame 2 val., atsakovei atlygintina 170 Eur suma, neviršijanti pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlygintino dydžio. Iš viso atsakovei priteistina 1570 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

50. Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti 1549,91 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad ši išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydį: pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 1106,04 Eur (850,80 Eur x 1,3). Taip pat pažymėtina tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakyta iš esmės dėl tų pačių fakto ir teisės klausimų, kurie analizuoti rengiant atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas advokatės, atstovavusios atsakovei pirmosios instancijos teisme, taigi aptariamam procesiniam dokumentui parengti laiko ir darbo sąnaudų reikėjo mažiau, negu atsiliepimui į ieškinį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįsta ir atsakovei atlygintina teisėjų kolegija pripažįsta 700 Eur dydžio sumą (CPK 98 straipsnis, Rekomendacijų 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ (juridinio asmens kodas 303090867) iš ieškovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant 1570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ (juridinio asmens kodas 303090867) iš ieškovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                                   Loreta Braždienė

                                                                                      Laima Ribokaitė

                                                                                      Tomas Venckus