Pranešėjas Eduardas Maškevičius                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-417/2014

Teisėjas Egidijus Mockaitis              Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00722-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

kolegijos teisėjų Stasio Valužio, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,

gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

nuteistajam P. E.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. E. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2013-07-22 iki 2013-07-24, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir P. E. paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (2080 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus.

Iš P. E. A. K. priteista 186,10 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt atstovavimo išlaidoms padengti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

P. E. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 22 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,83 prom. girtumas), taip pažeisdamas KET 14 p., 37 p. reikalavimus, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį A. K.. Šie P. E. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. pėsčiajam A. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl kairio žastikaulio išnirimo, kairio blauzdikaulio skeveldrinio lūžio su dislokacija, VI šonkaulio lūžimo dešinėje, vidinio raiščio kolateralinio plyšimo, dešinės alkūnės žaizdos, galvos sumušimo, politrauminio dešinės alkūnės sąnario bursito, organinių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos.

Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas Gvidas Byčius pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį ir nuteistajam P. E. paskirti bausmę, nesusijusią su pinigine bauda, bei visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad teismas, paskirdamas piniginę bausmę nuteistajam, sumažino nukentėjusiojo galimybes gauti nors dalį žalos atlyginimo, nes nuteistasis pats nurodė, kad jo materialinė padėtis yra prasta, neturi daug galimybių užsidirbti pinigų žalos atlyginimui, jis naudojasi visuomene, ilgą laiką gyvena iš socialinių pašalpų. Gynėjo teigimu, teismas šiuo atveju labiau vertino kaltininko interesus atitinkančias aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidūrė dėl autoįvykio metu jam padarytų sveikatos sutrikdymų. Teismas visiškai nepagrįstai iškėlė abejonę, kad ne visi civiliniam ieškovui padaryti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo P. E. nusikalstama veika. Nukentėjusysis iki autoįvykio gyveno normalų gyvenimą. Tuo tarpu kaip liudytojas apklaustas gydytojas A. K. nurodė, kad 2013 m. spalio 3 d. nukentėjusysis gulėjo lovoje, nelabai galėjo apsiversti, negalėjo įvardyti savo buvimo vietos, buvo neįmanoma susikalbėti, o apie ankstesnes ligas jokių žinių neturi, pas psichiatrus anksčiau nesilankė, todėl iki įvykio nukentėjusysis buvo sveikas, be to, net negalima prognozuoti, kokia sveikata bus toliau. Analogiškus parodymus davė gydytoja G. V.. Atstovas pažymi, jog jokių duomenų, kad anksčiau nukentėjusysis turėjo kokių nors sveikatos problemų, byloje nėra, išskyrus nuteistojo gynėjo teiginį, kad nukentėjusysis galėjo sirgti ir anksčiau kokiomis nors somatinėmis ligomis. Todėl teismas tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai turėjo atsižvelgti ne tik į žalą padariusio asmens kaltės aspektus – nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis – 2,83 promilės), t. y. nuteistasis sau pats apsunkino vairavimo sąlygas. Nuteistasis per visą laiką nesistengė kaip nors padėti nukentėjusiajam, nesirūpino jo sveikata, nerodė dėmesio, nebandė kaip nors suteikti pagalbą, kad nukentėjusysis patirtų mažesnes fizines kančias, rodė abejingumą, o tai pažemino nukentėjusįjį, tuo ir yra padaroma didesnė neturtinė žala net ir neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai arba abejingai siekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Ir šiuo metu tęsiamas gydymas.

Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje atstovas J. K. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui, vertino ir draudimo bendrovės išmokėtą 17 264 Lt dydžio draudimo išmoką, skirtą nukentėjusiojo asmens patirtai neturtinei žalai atlyginti. Todėl mano, jog teismo nukentėjusiojo A. K. patirtos neturtinės žalos vertinimas yra teisingas ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius ir principus.

Nuteistasis P. E. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam P. E. paskirti bausmę, nesusijusią su pinigine bauda, bei visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. E. už BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą. Teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nesunkiai buvo sutrikdyta vieno asmens sveikata, P. E. teisiamas pirmą kartą, pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis P. E. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jokių kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį, t. y. baudą. BK 47 str. 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimą numato baudą iki 75 MGL dydžio. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtoji bausmė – bauda, artima BK 47 str. 3 d. 5 p. sankcijoje numatytam vidurkiui, nėra aiškiai per švelni. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., paskyrė tinkamą ir teisingą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, kurią atlikus bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.

BK 641 str., reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. E. kaltę pripažino, pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, laikantis BK 66 str. reikalavimų, į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo laiką ir paskyrė galutinę bausmę – 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudą. Todėl nėra pagrindo laikyti aiškiai per švelnia ir nuteistajam paskirtą galutinę bausmę.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas paskirdamas piniginę bausmę nuteistajam sumažino nukentėjusiojo galimybes gauti nors dalį žalos atlyginimo, yra nepagrįstas. Nors nuteistasis P. E. šiuo metu nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, tačiau nukentėjusiajam A. K. jau atlyginta 17 264 Lt neturtinės žalos (b. l. 106). Nuteistasis P. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena iš 350 Lt pašalpos, ir sutinka atlyginti 3000 Lt neturtinės žalos (b. l. 121). Be to, byloje yra duomenų, jog nuteistasis P. E. turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, butą (b. l. 62–65, 67), todėl yra visos galimybės atlyginti žalą.

Nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį, jame prašė iš P. E. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas A. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nukentėjusysis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidūrė dėl autoįvykio metu jam padarytų sveikatos sutrikdymų. Teismas visiškai nepagrįstai iškėlė abejonę, kad ne visi civiliniam ieškovui padaryti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo P. E. nusikalstama veika.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tokiose nutartyse išreikšta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.

Teisėjų kolegijos manymu, spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo P. E. kaltę, kad padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų, į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad nukentėjusiajam „(duomenys neskelbtini)“ SE jau atlygino 17 264 Lt neturtinės žalos (b. l. 106), įvertino, kad nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimų, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidūrė dėl autoįvykio metu padarytų jam sveikatos sutrikdymų. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. iš karto po eismo įvykio, t. y. 2013 m. liepos 22 d., buvo apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Objektyviai nustatyta, kad dešinysis kelis sutinęs, yra laisvumas vidiniame, kairė blauzda sutinusi, deformuota, skausminga, keli nekrozės plotai, dauginės pūslės, kairės plaštakos skalpuota oda nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės susiūta žaizda. Buvo atlikta galvos smegenų KT, nustatyta, jog atrofinių pakitimų, židinių, trauminių pakitimų nėra. Taikytas chirurginis gydymas dėl blauzdikaulio (b. l. 28–29). Iš ligoninės buvo išrašytas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų (b. l. 28–29). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. po įvykio tą pačią dieną buvo apklaustas ir davė parodymus. Jis paaiškino visas įvykio aplinkybes. Specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytojai bei nukentėjusiojo advokatas negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis anksčiau sirgo kokiomis nors ligomis. Šiuo metu nukentėjusysis A. K. nevaikšto, ji reikia prižiūrėti, slaugyti. Nukentėjusiajam A. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 78). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įvertinus tai, kad A. K. yra pensininkas, pas psichiatrus nebuvo lankęsis, jo psichinė būklė nebuvo vertinta, negalima teigti, jog nukentėjusysis būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė tokį sveikatos pablogėjimo mąstą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo A. K. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų ribų, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Eduardas Maškevičius

Teisėjai                                                                                      Stasys Valužis

                                                                      Aurelija Sadauskaitė